Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės (20)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Seimui skubos tvarka priėmus Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, dabar aikštės likimas – prezidento rankose.

Liberalai prezidentą jau spaudžia įstatymą vetuoti. Vyčio simbolį ir istorinę atmintį ginančios organizacijos prašo laikytis sveiko proto.

„Vakaro žinios“ kalbino disidentus, politinius kalinius, kurie priešais Lukiškių aikštę esančiame buvusiame KGB kalėjime kentėjo dėl Lietuvos laisvės.

Klausėme, ar kankinimų metu jie tikrai svajojo apie pliažą, kuris dabar matyti per buvusio kalėjimo langus.

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Romos katalikų bažnyčios dvasininkas, kardinolas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ redaktorius Sigitas Tamkevičius:

Būsiu atviras, sužinojus apie pliažą buvo skaudu. Tokios laisvės aš nesuprantu. Laisvė pramogauti ir daryti, ką tik sugalvojai, nėra tikra laisvė. Tokia laisvė dažnai veda į vergovę.

Mano nuomonė kategoriška – tai neeilinė aikštė. Čia liejo kraują sukilėliai, šalia kentėjo tūkstančiai žmonių. Manau, ši vieta pliažui netinka. Aikštė turi būti tvarkoma taip, kad būtų išlaikoma pagarba visiems, kurie kentėjo už Lietuvą.

Tikrai žmonės kovojo ne už pliažą. Kovojome už laisvę ir laisvus žmones. Bet laisvė nėra anarchija ir nėra darymas to, kas tik šauna į galvą. Laisvė yra gyvenimas tiesoje. Šioje situacijoje tiesa yra neabejotina – tai aikštė, kuri labai svarbi mūsų Tautos gyvenimui. O pliažui Vilniuje yra daug kitų vietų. Labiausiai tinka vietos prie vandens telkinių.

Viliuosi, kad prezidentas priims protingą sprendimą, nors ne visuomet tai padaryti yra lengva.

Antanas Terleckas | respublika.lt nuotr.

Antanas Terleckas | respublika.lt nuotr.

Disidentas, 11 metų praleidęs sovietų lageriuose, kalėjimuose, tremtyje Antanas Terleckas:

Lukiškių aikštė tikrai nėra vieta pliažui. Man nesuvokiama, kodėl politikai taip elgiasi ir kam tai yra reikalinga. Nei KGB rūmai, nei per jų langus matoma Lukiškių aikštė – ne vieta pramogoms. Tai vietos, kurias reikia gerbti ir ta pagarba turi būti tinkama.

Aš daugybę metų buvau kalinamas tuose rūsiuose. Buvo tokių, kurie ten praleido 20 ir daugiau metų. Gal to nepatyrusiam, sunku suprasti. Galiu drąsiai pasakyti, kad ne už tokią laisvę kentėjo kaliniai ir mirė laisvės kovotojai. Iki šiol puikiai atsimenu, kaip su kitais kaliniais svajodavome, kad vieną dieną mes išeisime iš kalėjimo į laisvą Lietuvą ir pamatysime Lukiškių aikštėje stovintį Vytį – mūsų nepriklausomos valstybės simbolį. Dabar girdime, kad nesibaigia diskusijos, ar Vyčio iš viso reikia. Vietoj jo stumiamas bunkeris, pilamas pliažas… Tai, kas daroma su Lukiškių aikšte, yra baisu.

Tą matydamas, kiekvienas tikras Lietuvos patriotas, turi kilti į protestą. Vytis mums labai svarbus, kiekvienam iš mūsų. Jis yra visų mūsų simbolis.

Apmaudu, kad kai kam tas pliažas netrukdo.

Mes, kalėdami skaitydavome spaudą ir stebėdavomės, kaip žmonės nesupranta, kad trukdoma kovai dėl nepriklausomos Lietuvos. Atrodo, kad ir dabar matome panašias apraiškas.

Nijolė Sadūnaitė | respublika.lt nuotr.

Nijolė Sadūnaitė | respublika.lt nuotr.

Pokalbis su vienuole, disidente Nijole Sadūnaite:

– Koks jausmas užplūdo, išgirdus, kad Lukiškių aikštėje pilamas pliažas?

– Mane šiurpas nukrėtė. Labai skaudu. Tai yra išsityčiojimas. KGB darbuotojai taip nesityčiojo, kaip laisvoje Lietuvoje tyčiojasi valdžia. Čia korė sukilėlius ir kankinius. Man atrodo, kad pliažo įrengimas Lukiškių aikštėje yra proto užtemimas. Vilniuje yra milijonai vietų pliažui… Ką žmogus turi galvoti, tai nuspręsdamas? Kasdien meldžiuosi už Vilniaus merą R.Šimašių. Man gaila šio žmogaus. Įdomu, ką jis galvotų, jeigu ant jo artimųjų kapų būtų įrengtas pliažas? Jeigu iš jo artimųjų taip išsityčiotų?

– Kaip manote, toks sprendimas galėjo būti priimtas netyčia, nepagalvojus?

– Arba tai nesusipratimas, arba bloga valia. Manau, tai gali būti užsakymas. Netikiu, kad jaunas žmogus taip neprotingai elgtųsi. Turbūt tai yra sąmoningas pasityčiojimas. Kitaip negaliu to paaiškinti. Lietuvoje vyksta kažkas labai negero.

Džiaugiuosi, kad pandemija leido bent šiek tiek susimąstyti, jog esame nukrypę nuo tiesos kelio į šunkelius. Baisiausia – mūsų dvasinė pandemija. Ji baisesnė už fizinę. Nes piktas žmogus yra labai nelaimingas. Kitaip jis nebūtų toks piktas. Tai yra vargdieniai, už kuriuos kasdien meldžiuosi.

Yra žmonių, kuriems Nepriklausomybė nepatinka, nes okupacijos laikais jie gyveno geriau nei dabar. Pavyzdžiui, kolaborantai, okupantų vergai. Tuomet jiems nereikėjo rūpintis ateitimi, jų buitis buvo turtingesnė. Viskas tik dėl materialinių vertybių.

– Vilniaus meras sako, kad pliažas yra nepriklausomoje šalyje gyvenančių žmonių laisvės išraiška. Ar kankinami kaliniai KGB rūsiuose svajodavo apie pliažą Lukiškių aikštėje?

– (Nusijuokia.) Svajojau, kad ir tiesa, ir šviesa mūsų žingsnius lydėtų. Kad išliktų pagarba mūsų partizanams, kankiniams. Tūkstančiai žmonių už laisvę atidavė savo gyvybes.

Aš KGB kalėjime praleidau 10 mėnesių. Po to dar 3 metus buvau ištremta į Sibirą. Tai nepalyginama su tuo, ką kitiems teko iškęsti. Be to, niekada per savo gyvenimą taip arti nejutau Dievo, kaip ten. Tai mane sustiprino, pripildydavo pakylėjimo. KGB brolius labiausia erzino mano gera nuotaika.

Manęs kartais paprašo vesti ekskursiją KGB rūmuose. Nuolat stebiuosi, kaip kitataučiai, atvykę į Lietuvą, išgyvena mūsų istoriją, su pagarba jos klausosi, stebisi. Visi mūsų istorijos kankiniai yra mūsų šaknys. Mes turime į jas remtis. Turime išsaugoti pagarbą istorijai. Nežinau, koks būtų jausmas dabar matant pliažą per KGB rūmų langus. Turbūt ir mažam vaikui aišku, kad pliažui čia ne vieta.

– Ką jums reiškia Vytis?

– Vytis ir Trispalvė visada mums buvo brangiausi Tautos laisvės simboliai. Nešiojami paslapčia. Dėl šių simbolių žmonės buvo kankinami ir vežami į Sibirą. Deja, po trisdešimties metų nepriklausomoje Lietuvoje, vėl turime kovoti už Vytį. O už mojavimą Trispalve gali tekti stoti prieš teismą. Juk tai nesuvokiama sveiku protu. Ir visi tyli.

Vytis iki šiol yra svarbus kiekvienam lietuviui. Jis yra mus vienijantis simbolis. Laukiame jo Lukiškių aikštėje. Dėl Vyčio žmonės gyvybę atiduodavo. Vytis yra ne tik fizinė, bet ir dvasinė mūsų stiprybė.

Evangelija sako, kad „nėra to paslėpto, kas nebus išaiškinta. Kas daroma paslapčia, bus skelbiama ant stogų“. Tad tiesa vis tiek išeis į šviesą ir didvyriai, iš kurių dabar tyčiojamasi, sulauks savo pagarbos.

– Esate vadinama Lietuvos sąžine. Kaip manote, kokį sprendimą turėtų priimti prezidentas G.Nausėda dėl Seimo priimto įstatymo Lukiškių aikštei suteikti memorialinį statusą?

– Esu labai dėkinga Seimo nariams dėl jų išminties. Labai gerbiu mūsų prezidentą, už jį balsavau dėl jo krikščioniškų vertybių. Pasitikiu prezidentu ir esu įsitikinusi, kad jis gerbia mūsų istoriją ir mūsų Tautos didvyrius. Manau, jis patvirtins, kad čia turi būti rimties ir susikaupimo aikštė, o ne vieta lakstyti su triusikėliais.

Screenshot_2020-07-02 Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės

www.respublika.lt nuotr.

Kreipimasis į prezidentą

Po to kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus bendražygė Seimo narė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į prezidentą ragindama vetuoti Seimo priimtą sprendimą, vakar prezidentas sulaukė ir priešingo kreipimosi. Dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų atstovų viešu pareiškimu kreipėsi į Gitaną Nausėdą dėl valstybinės istorijos politikos situacijos.

Kreipimesi pažymimas vykdomos istorijos politikos keliamas pavojus Lietuvos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui. Kreipimosi autoriai esamą padėtį vadina netoleruotina, o „sistemingas ir vis didesnį mastą įgyjantis Lietuvos istorinės atminties klastojimas ir naikinimas, vaikantis moraliai ir politiškai bankrutavusios komunistinės tautų ir valstybių nunykimo utopijos“, esą, „iš esmės griauna nacionalinio saugumo pagrindus ir kelia tiesioginę grėsmę valstybės egzistavimui.“

Laiško autoriai prašo prezidento galimybės susitikti ir aptarti gyvybiškai svarbius Lietuvos valstybinės istorijos politikos klausimus.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. mociute:

    manau, butu prasminga pritariant garbiems musu disidentams surasyti peticija ir surinkti visos sveikosios tautos dalies parasus?
    O gal kai kam ir is tu “negalinciu” be pliazo sventoje vietoje Dievas prota grazintu?

  2. albinas:

    Jūs geriau pasakykit kaip ir kada ant Vyčio (valstybinėje vėliavoje) atsirado geltona ir žydra spalvos. Kiek žinau istorinėje Vyčio vėliavoje raitelis su žirgu esti balti raudoname fone ir žinoma ne su pakelta uodega. Žirgas su pakelta uodega būna pasibaidęs ir todėl nieko vyti ar nuvyti nebesugebėtu. O kas dėl primestų spalvų, tie kas žino tie supranta kieno tai primesta simbolika.

  3. Kiemsargis:

    Ėlėtė atliko tyrimą apie Lukiškių aikštę:
    LRT FAKTAI. Lukiškių paplūdimys – sukilėlių kartuvių vietoje?

  4. Disidentai galėtų tarti rūstų žodį ir NS vedliams...:

    ONS oponentus į rinkiminį kumštį negali suvienyti nei Vytis, nei velnias?
    Prieš kelis metus laiškuose viešai prognozavau, kad Šakalienei už perbėgimą pas paluckinius socdemus pažadėta aukšta vieta rinkimuose 2020…Teigiau, kad Paluckas pažadėjo jai už perbėgimą iš liberalų frakcijos (savanaudei liberastei iki kaulų smegenų), padėjusį jiems suformuoti frakciją Seime, vietą dešimtuke. Padėtį ,garantuojančią 100 proc. patekimą į Seimą per LSDP sąrašą. Liberalai politinei politinei ,,turistei” tokios galimybės tapti nuolatine seimūne negalėjo pažadėti- bet socdemams frakcijos sukūrimas buvo gyvybiškai būtinas, todėl Paluckas,kaip prognozavau, neoficialiai pažadėjo jai už politinę prostituciją nomenklatūrinę vietą ir tęsėjo pažadą..Todėl Šakalienė ,po ,,reitingavimų” migloje- septinta…:
    Prieš https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lsdp-patvirtino-galutini-kandidatu-sarasa-tslabe-andriukaicio-antra-budbergyte.d?id=84671071
    Prognozuoju dabar viešai n kartų,pasiremdamas ilgamete patirtimi, žiniomis ir gebėjimu analizuoti, kad NS, pasirinkusi išdidžioje vienatvėje kalti karstą rinkimuose į Seimą, gaus apie 2 procentus daugiamandatėje. Kad mano prognozė adekvati būsimam NS rezultatui, rodo net buitinis testas…NIEKAS iš NS aktyvo nedrįsta net lažintis iš brendžio,kad NS, vedlių valia atsisakiusi Sąjūdžio vienybės ir nesikaldymo principo, patirs žlugimą spalį ir nukanalizuos auksinius 2 procentus…
    Pabrėžiu- būrelis aktyvistų pritariančiai tapšnoja profesoriui per petį už šią išdidumo strategiją, bet viduje žino, kuo tai baigsis partijai ir valstybingumo reikalui. NS nekonformistinė mažuma norėtų rinkiminės sąjungos su ONS oponentais, norėtų demokr. frakcijos Seime ,gal net nulemsiančios, kokia bus valdanti koalicija ir kas bus Seimo pimininkas. Mažuma galvoja apie naudą Lietuvai, o profesoriškas sparnas- apie tai, kaip išmėžti mitines Augijo arklides be Heraklio ir dar nesusipurvinus rankų…
    O gal kas dar išdrįs lažintis su manimi- sėkmingu ,,orakulu”??? :):)

  5. Kaunas:

    Gafurovos straipsnio pavadinimas klaidinantis, nes tekste ir nuotraukose tematau tris Lietuvos REZISTENTUS, kurie kovodami prieš okupantus neginkluotoje kovoje siekė Lietuvos nepriklausomybės. O disidentų (tų, kurie siekė pagerinti savo šalies politinę sistemą, ar ją visiškai pakeisti; t. y. kovojo ne prieš okupantus, o tik už kokį nors politinės sistemos ar režimo pagerinimą) aš šiame straipsnyje nei vieno nematau. O jų buvo… Komunistą drg. A. Brazauską galima drąsiai laikyti disidentu, nes jis nelaikė, kad jo “šalis” (SSRS) buvo okupuota. Jis tik stengėsi kiek pagerinti jo “šalies” (SSRS) politinę sistemą. Iš tiesų, tai okupuotoje Lietuvoje tikrų disidentų nebuvo, nes pagal tarptautinį disidento sąvokos apibrėžimą, tokių, kuriuos galima (be A. Brazausko) pavadinti “disidentu”, aš nepamenu.

  6. mociute:

    gal nejuokinkite su tokiais neismintingais , netgi sakyciau kvailokais, isvedziojimais ir zodziu reiksme palikime isaiskinti garbiems Lituanistams……..
    Kiek pamenu, netgi pats A.Brazauskas buvo prispazines viesai kad jo “pasipriesinimas ” okupacijai buvo tai kad…..per sv.Kucias valge silke……Tik “pamirso” pamineti kad ilgus okupacijos metus netgi silke buvo deficitas o komunistai, kgbistai&ect turejo savo ATSKIRAS spec parduotuves! V.Vasiliauskas netgi linksma straispniuka buvo apie tai sumetes.
    O kad visi lkp ck posedziai vyko isskirtinai okupantu kalba – kas tai?????? “Rezistencija” ir “disidentizmas”?

    • Kaunas:

      Ponia, mociute, kitą kartą, kai skaitysite komentarus ir mėginsite juos “pakomentuoti”, užsidėkite akinius. Aš būtent niekur ir neminėjau, kad drg. A. Brazauskas kada nors būtų priešinęsis okupacijai. Jis, kaip ir visi komunistai, jokios Lietuvos okupacijos net fakto nepripažino. O politinių terminų bei sąvokų aiškinimas, ne “Lituanistų” reikalas. Lietuva niekada nebuvo SSRS dalimi. Lietuvos aneksijos neįteisino jokia demokratinė vakarų valstybė, išskyrus Švediją. Lietuvos nepriklausomo SSRS nepripažinimo politika buvo vienas iš pagrindinių faktorių, į kuriuos galėjo atsiremti ir okupuotoje Lietuvoje, prieš okupaciją kovojantys REZISTENTAI. Disidentai buvo tik SSRS, o Lietuva nebuvo SSRS dalimi. Lietuvoje nuo pat okupacijos pradžios kilęs REZISTENCINIS judėjimas niekada nesustojo, tik jis skirtingu laiku naudojo skirtingas kovos formas, o vadinamoje “Lietuvos Komunistų partijoje” gal ir buvo kokių nors disidentų, kurie siekė “pagerinti” SSRS. A. Brazauskas, kaip “disidentas” radosi tik “Perestrojkos” laikais. Tie, kurie Lietuvos RESISTENTUS drįsta vadinti “disidentais”, netiesiogiai pripažįsta Lietuvos aneksijos teisėtumą, ir Lietuvą laiko teisėtai buvus SSRS dalimi. Ar dabar aišku, mociute?

  7. Romas:

    O kokios “Kaunas” nuomonės apie pležą Lukiškių aikštėje? Jis esamą padėti gerina ar blogina?

  8. skaitytojas:

    Norėčiau paklausti gerbiamų disidentų kurios iš šių veiklų turėtų būti leidžiamos ar draudžiamos Lukiškių aikštėje:

    Ar gali vaikai žaisti fontane?
    Ar apskritai gali būti aikštėje fontanas, nes jis skatina džiaugsmą ir linksumą?
    Ar gali žmonės aikštėje surengti pikniką, ar tiesiog susirinkti pabūti linksmai su draugais?
    Ar galima aikštėje žiemą įrengti atvirą ledo areną?
    Ar gali aikštėje vykti muzikos ir sporto renginiai?
    Ar gali aikštėje vykti festivaliai? Pavyzdžiui Sostinės dienos ar Tebūnie naktis?
    Ar gali aikštėje vykti mugės? Pavyzdžiui Kaziuko mugė?

    Jei aikštė – ne vieta pramogoms – tai visos šios pramogos turi būti draudžiamos.

    • Žemyna:

      Ar mirtinai ŠIOJE, ir jokiu būdu ne kitose VISI miesto renginiai tai turi vykti?
      Ši istorija atskleidė, kaip Vilniuje stinga tokių erdvių, nes merai ligi šiol jas tik apleido, ar ir naikino turėtas erdves. Taigi, jų turi būti daugiau – net ir ,,laukinėms” pramogoms.
      Manyčiau, ne disidentus, o savivaldybę reikia paspausti, kad KIEKVIENOJE seniūnijoje būtų gražiai sutvarkytos aikštės, kur būtų galima rengti nedidelio masto miesto bei seniūnijos šventes, pramogas? (Dideliems renginiams reikia net ir stadionų).
      Na, o dėl tamstos sąrašo – kaip visada mąstantiems, išauklėtiems, pagarbiems ir gerą skonį turintiems galioja kelios taisyklės. Pirma – kadangi tai valstybės reprezentacinė aikštė, organizatoriams būtina sužinoti, ar ji tomis dienomis nebus užimta pagal paskirtį. Jei oficialūs ceremonialai nenumatyti – ar tomis dienomis joje kas nors kitas jau sau vietos nerezervavo? Jei ne – kultūringų žmonių kultūringoms pramogoms ar kas nors prieštaravo?

    • Arūnas:

      Šimašius galėtų papildyti paklausimą ir kitais klausimais:
      Ar galima Antakalnio memoriale pasistatyti palapinę?
      Ar galima prie Basanavičiaus kapo pasistatyti šašlykinę?
      Ar galima nuo Amžinosios ugnies prisidegti cigaretę?
      Ar galima į Katedrą atsivesti šunį?
      Ar galima …

  9. Bernioko kaprizas:

    Vien prie vandens aš priskaičiavau apie 7vietas Vilniuje mini pliažui,o su vandens vaizdu ekrane dar daugiau ir nuogus kumpius pridengia medžiai. Neee jis nori ten,kur kitiems ta vieta šventa.

  10. mykolas:

    Tikras pliažas yra prie vandens. ponui š. pritrūko fantazijos. Juk patogiausia ir pigiausia būtų vandenį atvesti iš Vilnelės pro Valdovų rūmus iki pat Katedros aikštės. Tai šioje aikštėje reikėjo įrengti tautos glušams keptuvę jų kūnams su smėliu ir vandeniu, vadinamą pliažu.

  11. Žemyna:

    LRyto D. Žeimytė surengė pokalbį Lukiškių a. tema
    Lukiškių aikštės pliažo klausimas grąžina senas diskusijas: kam skirta aikštė ir ką simbolizuoja Vytis
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lukiskiu-aikstes-pliazo-klausimas-grazina-senas-diskusijas-kam-skirta-aikste-ir-ka-simbolizuoja-vytis-56-1344524#galerija/204630/5429212?copied

    Stebina Kaušpėdo pasisakymai. Stebina ir kai kurie ten kviesti ar patys atėję žmonės, kurių dalyvavimas ten, švelniai tariant, nesuprantamas.

    • Arūnas:

      žiūrėjau per ht tps://www.youtube.com/watch?v=dabjdq1-X60, diskusijos įspūdis nemalonus. Ne tik Kaušpėdo nevienareikšmės mintys, bet ir Vinokūras su savo tautos suktais aiškinimais, esą Raudų sienos Lietuvoje nereikia, o gyvenkit žaismingais performansais savo sakralinėse vietose. Jeruzalėje prie Raudų sienos, esą, tokių smėlio dėžių negalima statyti, nes jos tinka tik atvirose vietose, tai gal norėjo pasakyti, kad pagal revoliucinę tradiciją Panerių miške galima rengti gegužynes su šokiais ir dainomis?

      • Žemyna:

        Šiuo klausimu (o gal jau ir kitais?) Kaušpėdas NT ryklių pusėje. NT bandė pradėti nuo požeminių garažų po ta aikšte įrengimo. Tskant, įkišti koją į tarpdurį. O toliau lengviau eisis. NT-ninkai labai praverčia tiems, kas nenori, kad mūsų valstybė turėtų savo sostinėje oficialių ceremonialų aikštę.

  12. antanas:

    Prezidentas prožydiškam šimašiui tarė veto:
    “Mėginu įsivaizduoti, ar galėjo Vilniaus meras R. Šimašius papilti smėlio prie sinagogos, žydų kančios atminimo vietos, ar Vilniaus sporto rūmų? Juk praėjo daug laiko, švęskime gyvenimą! Bet ne, juk neišpylė, o ir ar būtų išdrįsęs? Turime ko pasimokyti iš žydų bendruomenės. Jos reakcija tokiais atvejais būtų lengvai nuspėjama ir griežta. Tad kodėl ir kitos bendruomenės nesugeba vieningai ištarti: „gana yra gana“?“ – sako G. Nausėda.”
    Valio, Lukiškių aikštė jau tampa ne komunistų ir leftistų, o reprezentacinė lietuvoų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: