Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės (20)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Seimui skubos tvarka priėmus Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, dabar aikštės likimas – prezidento rankose.

Liberalai prezidentą jau spaudžia įstatymą vetuoti. Vyčio simbolį ir istorinę atmintį ginančios organizacijos prašo laikytis sveiko proto.

„Vakaro žinios“ kalbino disidentus, politinius kalinius, kurie priešais Lukiškių aikštę esančiame buvusiame KGB kalėjime kentėjo dėl Lietuvos laisvės.

Klausėme, ar kankinimų metu jie tikrai svajojo apie pliažą, kuris dabar matyti per buvusio kalėjimo langus.

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Romos katalikų bažnyčios dvasininkas, kardinolas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ redaktorius Sigitas Tamkevičius:

Būsiu atviras, sužinojus apie pliažą buvo skaudu. Tokios laisvės aš nesuprantu. Laisvė pramogauti ir daryti, ką tik sugalvojai, nėra tikra laisvė. Tokia laisvė dažnai veda į vergovę.

Mano nuomonė kategoriška – tai neeilinė aikštė. Čia liejo kraują sukilėliai, šalia kentėjo tūkstančiai žmonių. Manau, ši vieta pliažui netinka. Aikštė turi būti tvarkoma taip, kad būtų išlaikoma pagarba visiems, kurie kentėjo už Lietuvą.

Tikrai žmonės kovojo ne už pliažą. Kovojome už laisvę ir laisvus žmones. Bet laisvė nėra anarchija ir nėra darymas to, kas tik šauna į galvą. Laisvė yra gyvenimas tiesoje. Šioje situacijoje tiesa yra neabejotina – tai aikštė, kuri labai svarbi mūsų Tautos gyvenimui. O pliažui Vilniuje yra daug kitų vietų. Labiausiai tinka vietos prie vandens telkinių.

Viliuosi, kad prezidentas priims protingą sprendimą, nors ne visuomet tai padaryti yra lengva.

Antanas Terleckas | respublika.lt nuotr.

Antanas Terleckas | respublika.lt nuotr.

Disidentas, 11 metų praleidęs sovietų lageriuose, kalėjimuose, tremtyje Antanas Terleckas:

Lukiškių aikštė tikrai nėra vieta pliažui. Man nesuvokiama, kodėl politikai taip elgiasi ir kam tai yra reikalinga. Nei KGB rūmai, nei per jų langus matoma Lukiškių aikštė – ne vieta pramogoms. Tai vietos, kurias reikia gerbti ir ta pagarba turi būti tinkama.

Aš daugybę metų buvau kalinamas tuose rūsiuose. Buvo tokių, kurie ten praleido 20 ir daugiau metų. Gal to nepatyrusiam, sunku suprasti. Galiu drąsiai pasakyti, kad ne už tokią laisvę kentėjo kaliniai ir mirė laisvės kovotojai. Iki šiol puikiai atsimenu, kaip su kitais kaliniais svajodavome, kad vieną dieną mes išeisime iš kalėjimo į laisvą Lietuvą ir pamatysime Lukiškių aikštėje stovintį Vytį – mūsų nepriklausomos valstybės simbolį. Dabar girdime, kad nesibaigia diskusijos, ar Vyčio iš viso reikia. Vietoj jo stumiamas bunkeris, pilamas pliažas… Tai, kas daroma su Lukiškių aikšte, yra baisu.

Tą matydamas, kiekvienas tikras Lietuvos patriotas, turi kilti į protestą. Vytis mums labai svarbus, kiekvienam iš mūsų. Jis yra visų mūsų simbolis.

Apmaudu, kad kai kam tas pliažas netrukdo.

Mes, kalėdami skaitydavome spaudą ir stebėdavomės, kaip žmonės nesupranta, kad trukdoma kovai dėl nepriklausomos Lietuvos. Atrodo, kad ir dabar matome panašias apraiškas.

Nijolė Sadūnaitė | respublika.lt nuotr.

Nijolė Sadūnaitė | respublika.lt nuotr.

Pokalbis su vienuole, disidente Nijole Sadūnaite:

– Koks jausmas užplūdo, išgirdus, kad Lukiškių aikštėje pilamas pliažas?

– Mane šiurpas nukrėtė. Labai skaudu. Tai yra išsityčiojimas. KGB darbuotojai taip nesityčiojo, kaip laisvoje Lietuvoje tyčiojasi valdžia. Čia korė sukilėlius ir kankinius. Man atrodo, kad pliažo įrengimas Lukiškių aikštėje yra proto užtemimas. Vilniuje yra milijonai vietų pliažui… Ką žmogus turi galvoti, tai nuspręsdamas? Kasdien meldžiuosi už Vilniaus merą R.Šimašių. Man gaila šio žmogaus. Įdomu, ką jis galvotų, jeigu ant jo artimųjų kapų būtų įrengtas pliažas? Jeigu iš jo artimųjų taip išsityčiotų?

– Kaip manote, toks sprendimas galėjo būti priimtas netyčia, nepagalvojus?

– Arba tai nesusipratimas, arba bloga valia. Manau, tai gali būti užsakymas. Netikiu, kad jaunas žmogus taip neprotingai elgtųsi. Turbūt tai yra sąmoningas pasityčiojimas. Kitaip negaliu to paaiškinti. Lietuvoje vyksta kažkas labai negero.

Džiaugiuosi, kad pandemija leido bent šiek tiek susimąstyti, jog esame nukrypę nuo tiesos kelio į šunkelius. Baisiausia – mūsų dvasinė pandemija. Ji baisesnė už fizinę. Nes piktas žmogus yra labai nelaimingas. Kitaip jis nebūtų toks piktas. Tai yra vargdieniai, už kuriuos kasdien meldžiuosi.

Yra žmonių, kuriems Nepriklausomybė nepatinka, nes okupacijos laikais jie gyveno geriau nei dabar. Pavyzdžiui, kolaborantai, okupantų vergai. Tuomet jiems nereikėjo rūpintis ateitimi, jų buitis buvo turtingesnė. Viskas tik dėl materialinių vertybių.

– Vilniaus meras sako, kad pliažas yra nepriklausomoje šalyje gyvenančių žmonių laisvės išraiška. Ar kankinami kaliniai KGB rūsiuose svajodavo apie pliažą Lukiškių aikštėje?

– (Nusijuokia.) Svajojau, kad ir tiesa, ir šviesa mūsų žingsnius lydėtų. Kad išliktų pagarba mūsų partizanams, kankiniams. Tūkstančiai žmonių už laisvę atidavė savo gyvybes.

Aš KGB kalėjime praleidau 10 mėnesių. Po to dar 3 metus buvau ištremta į Sibirą. Tai nepalyginama su tuo, ką kitiems teko iškęsti. Be to, niekada per savo gyvenimą taip arti nejutau Dievo, kaip ten. Tai mane sustiprino, pripildydavo pakylėjimo. KGB brolius labiausia erzino mano gera nuotaika.

Manęs kartais paprašo vesti ekskursiją KGB rūmuose. Nuolat stebiuosi, kaip kitataučiai, atvykę į Lietuvą, išgyvena mūsų istoriją, su pagarba jos klausosi, stebisi. Visi mūsų istorijos kankiniai yra mūsų šaknys. Mes turime į jas remtis. Turime išsaugoti pagarbą istorijai. Nežinau, koks būtų jausmas dabar matant pliažą per KGB rūmų langus. Turbūt ir mažam vaikui aišku, kad pliažui čia ne vieta.

– Ką jums reiškia Vytis?

– Vytis ir Trispalvė visada mums buvo brangiausi Tautos laisvės simboliai. Nešiojami paslapčia. Dėl šių simbolių žmonės buvo kankinami ir vežami į Sibirą. Deja, po trisdešimties metų nepriklausomoje Lietuvoje, vėl turime kovoti už Vytį. O už mojavimą Trispalve gali tekti stoti prieš teismą. Juk tai nesuvokiama sveiku protu. Ir visi tyli.

Vytis iki šiol yra svarbus kiekvienam lietuviui. Jis yra mus vienijantis simbolis. Laukiame jo Lukiškių aikštėje. Dėl Vyčio žmonės gyvybę atiduodavo. Vytis yra ne tik fizinė, bet ir dvasinė mūsų stiprybė.

Evangelija sako, kad „nėra to paslėpto, kas nebus išaiškinta. Kas daroma paslapčia, bus skelbiama ant stogų“. Tad tiesa vis tiek išeis į šviesą ir didvyriai, iš kurių dabar tyčiojamasi, sulauks savo pagarbos.

– Esate vadinama Lietuvos sąžine. Kaip manote, kokį sprendimą turėtų priimti prezidentas G.Nausėda dėl Seimo priimto įstatymo Lukiškių aikštei suteikti memorialinį statusą?

– Esu labai dėkinga Seimo nariams dėl jų išminties. Labai gerbiu mūsų prezidentą, už jį balsavau dėl jo krikščioniškų vertybių. Pasitikiu prezidentu ir esu įsitikinusi, kad jis gerbia mūsų istoriją ir mūsų Tautos didvyrius. Manau, jis patvirtins, kad čia turi būti rimties ir susikaupimo aikštė, o ne vieta lakstyti su triusikėliais.

Screenshot_2020-07-02 Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės

www.respublika.lt nuotr.

Kreipimasis į prezidentą

Po to kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus bendražygė Seimo narė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į prezidentą ragindama vetuoti Seimo priimtą sprendimą, vakar prezidentas sulaukė ir priešingo kreipimosi. Dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų atstovų viešu pareiškimu kreipėsi į Gitaną Nausėdą dėl valstybinės istorijos politikos situacijos.

Kreipimesi pažymimas vykdomos istorijos politikos keliamas pavojus Lietuvos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui. Kreipimosi autoriai esamą padėtį vadina netoleruotina, o „sistemingas ir vis didesnį mastą įgyjantis Lietuvos istorinės atminties klastojimas ir naikinimas, vaikantis moraliai ir politiškai bankrutavusios komunistinės tautų ir valstybių nunykimo utopijos“, esą, „iš esmės griauna nacionalinio saugumo pagrindus ir kelia tiesioginę grėsmę valstybės egzistavimui.“

Laiško autoriai prašo prezidento galimybės susitikti ir aptarti gyvybiškai svarbius Lietuvos valstybinės istorijos politikos klausimus.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: