Už taršą ftalatais „Vilniaus vandenims“ skirta 7,5 mln. bauda (1)

Vanduo, tarša | aad.lt nuotr.

Vanduo, tarša | aad.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad baigė UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, deklaravimo už 2014–2018 m. teisingumo.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ per 2014–2018 m. iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso – 7 561 902 Eur.

AAD direktorė Olga Vėbrienė atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija dar 2014 m. pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.

„Tad nuo 2014 m. išleisti į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingųjų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Paprastai tariant, vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos“, – pabrėžė O. Vėbrienė.

Kaip pastebi AAD vadovė, „Vilniaus vandenys“, turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.

Ftalatai – visame pasaulyje opi problema. Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatų pašalinimui iš nuotekų, tačiau daugelis Vakarų Europos valstybių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkos apsaugos problemas nagrinėjančiais  Lietuvos mokslininkais – jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik į juos reikia investuoti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe ligų: įvairių rūšių vėžiu, diabetu, rezistencija insulinui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, antsvoriu, skydliaukės problemomis, taip pat paskatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkias žarnyno ligas. Vaikams ftalatai gali sukelti astmą ir yra ypač pavojingi nėščioms moterims, nes net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.

Aplinkos apsaugos departamento sprendimą UAB „Vilniaus vandenys“ per 1 mėnesį gal apskųsti teismui.

Vartotojai nenukentės

Pasirodžius pranešimui apie įmonei skirtą baudą, kilo daug komentarų ir baimių, kad dėl skirtų baudų labiausiai nukentės vandens vartotojai, pvz., kils vandens tiekimo ir valymo paslaugų kaina, Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 str. 2 d. baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Joje nėra nustatyta, kad baudos ar kitos paskirtos sankcijos yra įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo kainą.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Žinoma, įmonė, o ne konkretūs asmenys nukentės, kurie širdingai rūpinosi, kad ftalatai Baltiją pasiektų …
    O bauda įmonei = bauda mums, vartotojams – iš mūsų kišenių ji bus sumokama, nes mūsų ,,politikai” per 30 m. taip ir neišmoko bausti stambiųjų įmonių kaltuosius. Kažkas panašaus į senuosius laikus, kai už karalaičio nusikaltimus guvernantą rykštėm plakdavo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: