Valdantieji rūpinasi Lukiškių aikštės likimu vengdami Vyčio? (video) (22)

Mitingas dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Alkas.lt nuotr.

Mitingas dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Alkas.lt nuotr.

Birželio 26 d., penktadienį,  Seimas po svarstymo pritarė Seimo narės Agnės Širinskienės pristatytam Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui (Nr. XIIIP-5022), kuriuo numatoma įtvirtinti Lukiškių aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Po svarstymo už projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 5.

Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Jos erdvė turėtų atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektą valdantieji registravo po to, kai Vilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaus pastangomis Lukiškių aikštėje buvo įrengta visuomenės pasipiktinimą sukėlusi kičinė paplūdimio imitacija su angliškais užrašais.

DSC_0623-2400

Šimašiaus pliažas Lukiškių aikštėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Valdantieji  skubos tvarka nori atsikratyti „pliažu“ ir užtikrinti deramą pagarbą memorialinei vietai

A. Širinskienė šiuos Šimašiaus veiksmus įvertino kaip vandalizmo aktą prieš aikštę, kuri, pasak jos, turi sakralinę vertę lietuvių tautai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad Vilniaus miesto valdžia įrengdama laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje pažeidė „bet kokius pagarbos mūsų istorijai principus“ ir žadėjo, kad skubos tvarka priėmus siūlomą įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės, šio paplūdimio nebeliks.

Teigiama, kad priėmus šį projektą Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negalėtų prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei, o pritaikymas poilsio reikmėms negalėtų stelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų. Įstatymo projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Lukiškių aikštės memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį.

Pritarus projektui po svarstymo, toliau jį numatyta svarstyti pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete ir priimti skubos tvarka birželio 29 d. Seimo posėdyje, paskutinę pavasario sesijos dieną.

P. Urbšys: Valdantieji skubos tvarka bando užkirsti kelią Vyčiui

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Seimo narys Povilas Urbšys Šimašiaus išsišokimo išprovokuotą valdančiųjų rūpestį Lukiškių aikšte pavadino apsimestiniu, nes pasak jo, neužtenka įstatymo projekte abstrakčiai įtvirtinti Lukiškių aikštės memorialinį statusą, bet būtina ir aiškiai išskirti kokiu pagrindiniu akcentu tas statusas turi būti išreikštas:

„Reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė privalo turėti dominuojantį memorialinį akcentą, kurį tinkamiausiai Lukiškių aikštėje įprasmintų valstybės simbolis – Vytis“, – įsitikinęs P. Urbšys.

Todėl Seime svarstomam Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui jis buvo įregistravęs siūlymą numatyti, kad dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu būtų joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas.

104423069_1726480904169319_5598688118039240571_n

Alkas.lt nuotr.

Deja, svarstant projektą, Seimas nepritarė šiam siūlymui.

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

P. Urbšio siūlymui buvo nepritarta ir pagrindiniu paskirtame Seimo Kultūros komitete. O seimo salėje labiausiai šiam pasiūlymui priešinosi projektą Nr. XIIIP-5022 pristatęs LVŽS narys Robertas Šarknickas. Jis teigė, kad pasiūlymo dėl Vyčio kaip Lukiškų memorialo akcento, esą, negalima svarstyti dėl to, kad šiuo metu vyksta teismo procesas dėl pirmą vietą laimėjusio Andriaus Labašausko projekto „Laisvės kalvelė“, liaudyje vadinamo bunkeriu.

Šiuos R. Šarknicko teiginius aštriai sukritikavo už P. Urbšio pataisą pasisakęs TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis, pavadinęs absurdu samprotavimus apie vykstančius teisinius ginčus kaip kliūtį pritarti pataisai. „Čia reikia ilgai galvoti, kad sugalvoti tokią nesąmonę“, – piktinosi A. Ažubalis. A. Ažubalio nuomonę palaikė TS-LKD narė Irena Hasė (Irena Haase).

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Už Seimo nario P. Urbšio pasiūlymą balsavo 25 Seimo nariai, prieš 6, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui buvo nepritarta, tačiau P. Urbšys šį pasiūlymą registravo dar kartą kartu su 8 po juo pasirašiusiais Seimo nariais.

Pasak P. Urbšio, nepritarę pataisai dėl Vyčio valdantieji tapo R. Šimašiaus bendrininkais ir atvėrė kelią A. Labašausko „kalvelės projektui“. Ir išties,  LVŽS frakcijos narys Arūnas Gumuliauskas prieš balsavimą pareiškė, kad jų siūlomas įstatymo projektas tinka bet kokiam Lukiškių aikštės projektui, „tame tarpe ir daug emocijų sukėlusiam Labašausko“…

P. Urbšys valdančiųjų vengimą palaikyti Vyčio simbolį kaip pagrindinį Lukiškių aikštės akcentą  pavadino Lietuvos išdavyste. Priminęs, kad valdantieji, nors viešai kritikuoja „kalvelės projektą“, tačiau balsuoja jos naudai. „Didžiausias Lietuvos išdavikas yra tas kuris apsimeta patriotu“ – taip valdančiųjų pastangas, pasak jo, nukreiptas prieš Vytį įvertino P. Urbšys.  

105596009_280935996321405_6615462885925054913_n

Alkas.lt nuotr.

Pritarus projektui po svarstymo, toliau jį numatyta svarstyti pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete ir priimti skubos tvarka birželio 29 d. nenumatytame Seimo posėdyje, paskutinę pavasario sesijos dieną, žiūrėkite tiesiogines transliacijas iš šių posėdžių:

Seimo kultūros komiteto posėdis 2020-06-29, 13.30 val.:

Nenumatytas Seimo posėdis (pradžia 2020-06-29, 14 val., klausimos svarstymas numatytas 14.40 val.:

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

22 komentarai

  1. Taip:

    Žinotina,kad Lukiškių aikštės Memorialo pagrindiniam akcentui Vyčiui labiausiai priešinosi tuometiniai Premjero Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės atstovai-Kultūros ministerijos vadovybė su Jonson ir Žemaityte priešaky.Tai jos,kartu su sostinės meru Šimašiumi, supartolino iškilaus Memorialo su Vytimi įrengimo minėtoje aikštėje, apgaulės būdu sudarė sąlygas paskelbti ,,bunkerio” projektą kaipo laimėtoją.
    O minėta Žemaitytė ir dabar ,,sėkmingai” darbuojasi ,deja,Kultūros ministerijoj viceministrės pareigose.Tad,pirmiausia būtina išvėdinti Kultūros ministeriją,o mero Šimašiaus apgailėtinus sprendimus tesprendžia teisėsauga.

  2. Vajus visuomenėje dėl to Vyčio yra užvestas nežinant istorijos, ypač jos teisinės pusės. Vadinamas Vytis (realistinio vaizdo) yra Lietuvos kunigaikštystės ženklas, radęsis po Lietuvos kaip karalystės išnykimo dėl Krėvos unijos ir jos tapimo Lenkijos karalystės provincija – kunigaikštyste. Taigi toks Vytis rodo Lietuvos priklausomybę Lenkijai. Atsikvošėtume ponuliai…

      • Pagal struktūrą (išreiškiamą abstrakciją) Gedimino stulpai yra valdovo, o ne valdytojo ženklas. Tai patvirtina ir Lietuvos gyvavimo istoriniai faktai. Tad būtent jis dera į Lietuvos kaip valstybinio suvereno simbolius šindienos Lietuvos valstybei. Tai yra lygaus perėjimo principo iš vienos būties(formos) į kitą – teisingumo principo santykiuose išreiškimas.

    • Stebėtojas:

      Tai ką dabar daryti su “Vyčiu”, kuris yra visur kur deklaruojamas kaip mūsų valstybės simbolis? 🤔

      • “Vyčio” valstybinį ragą atiduoti istorijai, o patį gyvulį vaizduoti laukiniu (gamtiniu), mistifikuotu ir kaip ženkliuką atitinkamai naudoti visuomenėje, jeigu rastųsi poreikis…

        • Stebėtojas:

          Apie kokį ragą ir gyvulį Tamsta kalbi?! Nuo karščio galvelė perkaito? “Vytis” – tai riteris ant kovinio žirgo!

        • -.-.-:

          šiaip tai Lietuvos herbo idėja – ne gyvulys, o žmogus – raitelis, simbolizuojantis anksčiau gal valdovą, bet vėliau – šalies dvasią ir kovotoją-krašto gynėją. Labai nedaug valstybių savo herbuose turi išsikėlę ŽMOGŲ. Be Lietuvos dar buvo Mongolija (iki nepakeitė herbo, atsisakydama žmogaus jame), gal dar kuri nors iš egzotinių valstybių.

          Gedimino stulpai iš tiesų yra ne Gedimino, bet Vytauto nuosavybės ženklas – “tamga”, taigi, jie žymi ne valdovą, bet, atvirkščiai – jo nuosavybę arba pavaldinius. Laisviems žmonėms jis nebetinka. Šis ženklas gali būti naudojamas herbe, bet ne vietoj jo. Daug tiksliau valdovą atspindėtų “kepurė” (seniausiuose herbynuose prie Lietuvos vardo, jei tik paišytojas nesuklydo nurodydamas šalį, buvo ir toks herbas nupieštas), bet tikrai nesiūlau – Vyčiui nei ji, nei jos išreiškiama idėja nė iš tolo neprilygsta. Dabar valstybė nebetapatinama su kokio nors valdovo valdžia.

          • Pagal to meto teisę po Krėvos unijos Vytauto iš Kęstučio paveldėta karališka nuosavybė – Lietuva tapo tik iki mirties jo valdomu turtu, o kaip nuosavybė jau priklausė Lenkijos karalystei. Nuosvybė apskritai nuo pasaulio pradžios darė ir daro asmenį (gentį, šalį) laisvu – nepriklausomu – kilmingu, turinčiu kilmės vietą.
            Senuose herbynuose prie Lietuvos vardo pavaizduota Kepurė – tai karūna, rodanti Lietuvą buvus karalyste.
            Pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą Kepurė apskritai laikoma šventu dalyku, jos numetimas nuo galvos kitam laikomas didžiausia negarbe.
            Realistiško vaizdavimo herbas apskritai netinka, o čia dar ir priklausomumo Lenkijai – tarnystės jai ženklas.

  3. Ona Voverienė:

    LIETUVOS moterų lygos vardu dėkoju Seimo nariui Povilui Urbšiui už jo lietuvišką požiūrį į mūsų tautos kultūrinį paveldą ir gynimą tikrųjų lietuviškų vertybių nuo jų naikintojų ir griovėjų. Manau, kad Vilniaus miesto meras nėra subrendęs rimtam politiniam postui su savo piemeniškais išpuoliais prieš Lietuvos sostinę Vilnių ir labai džiaugčiausi, jeigu jo Vilniaus merto karjera kuo greičiau baigtųsi. Gal tai ir tiktų kokiam nors mažam Lietuvos miesteliui jo išdaigos, bet garbingos valstybės garbios sostinės merui, jos netinka. Pagarbiai Lietuvos moterų lygos pifrmininkė prof. habil. dr Ona Voverienė, Vilnius, 2020.06.27

  4. Žemyna:

    Vakar vakare Gaoną kažkas (ligi šiol neaišku, kas) dažais apipylė.
    Na, o Šimašius prieš tai smėliu aikštę užpylė…
    o to, ką seniai PRIVALĖJO be jokių raginimų padaryti, SPECIALIAI ,,UŽMIRŠTA”, jog tai JO PAREIGA – visus iki vieno tokius objektus apsupti vaizdo kameromis ???
    Ar nekyla įtarimas, jog jam tai naudinga, kad tokie būtų operatyviai išaiškinami, kad pasaulis vėl pakalbėtų apie ,,litofcus fašistus”? Kada jis sulauks atsakomybės už savo ,,pareigingumą? Ir ,,išmintingą meravimą”? Ar ponui merui labai NENAUDINGA, jis NESUINTERESUOTAS, kad būtų užfiksuota, KAS SAMDO šiuos piemenis??? Jam tai padeda įrodyti, su kokiom pabaisom lietuviais jis, ateities žmogus, kovoja?
    Todėl ligi šiol neaišku, kas išniekino Basanavičiaus kapą, koks vagneriokas ,,darbavosi” prie sinagogos, Gaona ,,pagerbė”?
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/linkevicius-vandalizmo-aktas-pries-gaono-paminkla-nukreiptas-ir-pries-lietuva.d?id=84634659

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: