Vilniuje paminėtas 1941 m. Birželio sukilimas (video, nuotraukos) (14)

1941 m. Birželio sukilimo minėjimas | Art Cyras nuotr.

1941 m. Birželio sukilimo minėjimas | Art Cyras nuotr.

Birželio 23 dieną Vilniuje įvyko du 1941 m.  birželio 23-iosios sukilimo minėjimai:

Pirmajame – 1941 m. Tautos sukilimo 79-ųjų metinių minėjimo šventėje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kalbėjo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos narys, minėjimo iniciatorius Kęstutis Balčiūnas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius istorijos humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Baikerių kongreso atstovė, merginų motociklininkių klubo „Vėjų laumės“ prezidentė Liudmila Krivel; Pauliaus Saudargo, Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilionio, Arvydo Anušausko ir Arvydo Sekmoko vardu – LRS narys Audronius Ažubalis; Profesorius Vytautas Landsbergis; Vilniaus šaulių kuopos vadas Kostas Ivanauskas; LLKS narys Gaudentas Aukštikalnis.

Dainavo Antakalnio progimnazijos folkloro ansamblis. Grojo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Orkestro meno vadovas ir dirigentas Eimantas Anskaitis.

Antrajame renginyje – 1941 birželio sukilimo Vilniaus išvadavimo minėjime Vilniuje, T. Kosciuškos g. 1, kalbėjo: LLKS narys Gaudentas Aukštikalnis; Antisovietinės, antinacinės rezistencijos tyrinėtojas publicistas Vidmantas Valiušaitis; Lietuvos gyventojų genocido, rezistencijos departamento direktorius, istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Birželio sukilėlių kuopos Dieveniškėse vado Stasio Gorodeckio sūnus; Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas rezistentas Leonas Kerosierius.

Renginyje dainavo dainininkas Povilas Girdenis; 1991 metų Lietuvos savanoris LK pulkininkas-leitenantas Valerijus Šerelis.

Birželio 23 d., prieš minėjimus, Seime įvyko  TS-LKD frakcijos nario Audroniaus Ažubalio spaudos konferencija „Apie istoriją puse lūpų: 1941 m. birželio 23-iosios sukilimas ir jo reikšmė laisvei bei valstybingumui“.  Joje pasisakė TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas; filologas, žurnalistas, publicistas, politikos ir kultūros apžvalgininkas, redaktorius, visuomenės veikėjas Vidmantas Valiušaitis; istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. O kaip čia dabar šis Tautos kovų už Nepriklausomybę įvykis “valstiečių” valdžios žeminamas – neminimas Seime!…

  2. Albinas Vaškevičius:

    1. 1940 m. birželio 15 d. rytą sušauktame ministrų kabineto posėdyje A. Smetona ragino bent simboliškai priešintis TSRS reikalavimams ir Raudonosios armijos ekspansijai į Lietuvos teritoriją, tačiau jo siūlymams nebuvo pritarta.
    2. 1941m. birželio 23 strategiškai pasirinkę gerą laiką sukilėliai smogė smūgį okupantams;

    Atsakykime sau į klausimus ką dabartinė Vilniaus ir Lietuvos valdžia, kuri dabar, taikos metu, nedalyvavo šiuose minėjimuose, būtų darę
    1940 m. birželio 15 d.,
    1941 m. birželio 23 d.
    ir ką darytų jei ištiktų panaši situacija.

    Atsakę sau į šiuos klausimus žinosime už ką balsuoti rinkimuose.

    • Stebėtojas:

      Tai ar LR Prezidentas A.Smetona buvo Lietuvos išdavikas, ar jo pavaldiniai, išdavę Lietuvą?..

      • Albinas Vaškevičius:

        Mano manymu pavaldiniai. Priešui didžiausias grobis yra paimti į nelaisvę kariuomenės vadus ir valstybės vadovus. Prezidentas A. Smetona pasielgė teisingai ir siūlydamas priešintis ir pasitraukdamas į užsienį.

      • Juozas:

        Latvijos ir Estijos prezidentai pasiliko, sovietinė NKVD juos privertė pasirašyti prisijungimo prie SSSR dokumentus, paskui kalino, vieną nukankino. Juos labai sunervino faktas, kad nepavyko suimti A.Smetonos. O perversmui buvo paruošta viskas, ir kolaborantai, ir kapituliantai, ir išdavikai, ir milžiniškos armijos įvedimas. Premjeras Merkys išdavikiškai liepė suimti ir išduoti Lietuvos policijos ir saugumo vadus Skučą ir Povilaitį , Smetona jiems siūlė trauktis į Vokietiją. Jie jau buvo nuvykę prie pasienio, bet sudelsė, nakvojo vieno jų dvare. Naktį juos suėmė, sovietai nužudė. Tiesa, Merkys irgi liūdnai baigė, bet tai jam už nuopelnus.
        Situacija buvo pavojinga ir Vokietijoje – juk tai buvo Sovietų strateginis sąjungininkas, 1941m.pavasarį išdavęs Lietuvos LAF vadovybę sovietams. Ir Smetonos klausimą vokiečiai ilgai vilkino, jį buvo sulaikę.

  3. Iš tiesų:

    Birželio Sukilimas-iškilus ir garbingas Lietuvos istorijos įvykis.Tad, kas nutiko,kad jo metinių minėjime nedalyvavo šiandienos skautai,ateitininkai,kitos jaunimo organizacijos ?Kodėl Visuomeninis transliuotojas LRT apie tai nė žodžio?Kažkas vyksta negero nūdienos Lietuvoje.

  4. Albinas Vaškevičius:

    Ačiū Juozai už žinias.

  5. Matyt, Juozas “žino” ir kodėl Smetona traukdamasis premjeru skyrė Merkį, o ne ministrą Skučą!?…

  6. Braliukų radinys:

    Sienoje aptiko slaptus KGB dokumentus
    – lrytas.lt/it/ismanyk/2020/07/03/news/sienoje-aptiko-slaptus-kgb-dokumentus-15489521/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: