A. Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje (140)

Lietuvių sukilėliai 1941-07-06 | LGGRTC nuotr.

Lietuvių sukilėliai 1941-07-06 | LGGRTC nuotr.

1941 m. pavasarį susiformavusioje Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus vadovybėje galėjo būti apie 10-20 karininkų bei civilių (didelė pastarųjų dalis buvo atsargos karininkai) [1]. Istoriko Sigito Jegelevičiaus teigimu, civilių LAF Vilniaus vadovybėje galėjo būti 8-10 asmenų, tarp jų teisininkas Mykolas Naujokaitis, advokatas Aleksas Kamantauskas, teisininkas Vladas Nasevičius, dr. Pranas Padalskis-Padalis, mokytojas Antanas Skripkauskas, mokytojas Stasys Mockaitis, ekonomistas Jonas Morkūnas, ekonomistas Antanas Petkelis ir, galbūt, kažkas iš Vilniaus universiteto aplinkos. Dar 1940 m. pabaigoje LAF Vilniaus štabas ėmė rengti ginkluoto sukilimo prieš sovietinius okupantus planus.

Pagal mjr. Vytauto Bulvičiaus ir kpt. Juozo Kiliaus parengtą lietuviškų karinių dalinių sukilimo planą, prasidėjus nacių-sovietų karui, lietuviai kariai slapta ir mažais būriais turėjo trauktis į Rūdninkų girią (Valkininkų apylinkes) ir ten susitelkus, pradėti ginkluotus partizaniškus veiksmus. Buvo tikimasi paramos ginklais ir šaudmenimis iš Vokietijos kariuomenės [2].

Sovietų saugumas jau 1941 m. sausio mėnesį užčiuopė Vilniaus pogrindžio vadovybę ir 1941 m. gegužės-birželio mėnesiais, dar iki nacių-sovietų karo, sudavė skaudžius smūgius LAF Vilniaus vadovaujančiam centrui. Pirmąja enkavėdistų auka tapo 1941 m. gegužės 23 d. suimtas mokytojas S. Mockaitis. Birželio 3 d. buvo suimtas A. Kamantauskas, naktį iš birželio 9-os į 10-ą buvo suimtas mjr. V. Bulvičius, birželio 12 d. kpt. J. Kilius. Pogrindžio dalyvių areštai tęsėsi iki pat karo (birželio 21 d. buvo suimtas V. Nasevičius). Taigi, karo išvakarėse LAF Vilniaus vadovybė faktiškai buvo likviduota. Vadovavimą būsimam sukilimui turėjo perimti areštų išvengę ir į sovietų saugumo akiratį nepatekę pogrindžio nariai.

Gen.št.kpt. Juozas Kilius | LGGRTC nuotr.

Gen. št. kpt. Juozas Kilius | LGGRTC nuotr.

Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniaus mieste buvo paliktos tik nedidelės Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių kareivių grupės turto apsaugai ir įvairioms sargyboms. Lietuviški 29-ojo korpuso daliniai buvo išdėstyti Pranciškonų vienuolyne (korpuso pionierių batalionas); Šnipiškių kareivinėse (615-asis artilerijos pulkas); Nazaritiečių vienuolyne (korpuso zenitinės artilerijos divizionas); Antakalnio kareivinėse Kosciuškos gatvėje (234-asis ir 259-asis šaulių pulkai); Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Antakalnio gatvėje (297-asis šaulių pulkas); Misionierių vienuolyne (294-asis šaulių pulkas); Vizitiečių vienuolyne ir Milicijos mokykloje (184-sios šaulių divizijos atskiri batalionai ir divizionai); Verkių dvare (179-osios šaulių divizijos žvalgybos batalionas) [3].

Rusiškų Raudonosios armijos ir NKVD dalinių Vilniuje buvo taip pat mažai. Pirmąją karo dieną vokiečių lėktuvai bombardavo Vilniaus oro uostą, artilerijos kareivines, Antakalnio tiltą ir kitus objektus. 1941 m. birželio 23 d. per Vilnių masiškai ėmė trauktis sovietų kariuomenės motorizuoti ir pėstininkų daliniai. Prie jų jungėsi bėgantys civiliai sovietų valdžios pareigūnai ir šalininkai. Antisovietinio pogrindžio nariai, pajutę sovietų valdžios paniką ir pasimetimą ėmė ruoštis aktyviems veiksmams. Dauguma sukilimo dalyvių sutaria, jog lietuvių karių sukilimas Vilniuje prasidėjo birželio 23 d. apie 15-16 val. Kosciuškos gatvėje esančiose kareivinėse. Netrukus mieste spontaniškai susidarė keletas sukilimo židinių, sukilę kariai užmezgė ryšius tarpusavyje ir su pradėjusiais veikti civiliais partizanais. Karo istorikas S. Knezys išskiria tris pagrindinius sukilimo židinius Vilniuje – Kosciuškos gatvėje, Trakų gatvėje (ten dislokavosi korpuso 306-asis pionierių batalionas) ir Antakalnio gatvėje (karo mokykloje) [4].

Gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius | LGGRTC nuotr.

Gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius | LGGRTC nuotr.

Kosciuškos gatvėje esančiose kareivinėse iniciatyvos ėmėsi psk. J. Grigaliūnas. Jis ėmė agituoti lietuvių karius neklausyti politruko Sporikino įsakymo ruoštis išvykimui į poligoną, kadangi tai reiškė karių traukimąsi į rytus. Sukilusieji lietuvių kariai nušovė politruką Sporikiną ir kuopos vadą. Rusų kareiviai iš pradžių mėgino priešintis, bet netrukus pasidavė. Sukilėliai nuginklavo ginklų sandėlius saugojusius sargybinius ir gerai apsiginklavo [5].

Kosciuškos kareivinių sukilėliai netrukus užmezgė ryšius su grupe 234-ojo šaulių pulko sukilėlių, vadovaujamų sanitarijos vršl. Juozo Žvirblio. Pastarojo grupė ėmė veikti Vilniaus karo ligoninėje. Abi sukilėlių grupės susijungė ir užėmė kovines pozicijas tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir Vilnelės, frontu į Kosciuškos gatvę. Sukilėliai turėjo ir sunkiųjų kulkosvaidžių, kurie buvo išdėstyti Trijų Kryžių ir Gedimino kalnuose. Iš čia buvo apšaudomi Kosciuškos gatve besitraukiantys RA daliniai, kuriems buvo padaryti nemaži nuostoliai[6]. Aukų turėjo ir lietuvių kariai. Už medžio pasislėpęs raudonarmietis nukovė sužeistą karį betvarstantį sanitarą eil. Vincą Andriušį. Rusų kareiviai taip pat mirtinai sužeidė šovinius benešantį eil. Kazimierą Kuodį [7].

Birželio 23 d. vakare į Kosciuškos gatvę atvažiavo sovietų tankas ir pradėjo šaudyti į kareivinių rajoną. Sukilėliai pasitraukė į kalnų šlaitus ir ten sulaukė ryto. Vakarop besitraukiančių RA dalinių skaičius gerokai sumažėjo ir susišaudymai šiame rajone nurimo. Kautynių vietoje raudonarmiečiai paliko 2 sunkiuosius ir 2 lengvuosius motorizuotus artilerijos pabūklus, 5 sunkvežimius, 10 lengvųjų mašinų ir 8 motociklus [8]. 234-ojo šaulių pulko kareivinėse buvo palikta 5-oji kuopa, vadovaujama ltn. Jono Abraičio. Apie 80 proc. kuopos karių sudarė lietuviai. Birželio 23 d. vakare prie pulko sargybinių posto atvyko grupė enkavedistų ir pareikalavo, kad kariai paliktų sargybos būstinę ir postus, nes jie būsią pakeisti kareiviais rusais. Sargybos vadas atsisakė tai padaryti ir prasidėjo konfliktas. Budintys lietuvių kariai visus atvykėlius nukovė [9].

Kitos dienos ryte žuvo J. Abraičio vadovaujamos kuopos sanitaras grandinis Pranckevičius. Jis buvo nušautas tuomet, kai teikė pirmąją pagalbą sužeistam rusų kareiviui. Birželio 24 d. ryte Antakalnio-Olandų gatvių sankryžoje pravažiavo pirmieji vokiečių tankai. J. Abraitis nuėjo pas vokiečius ir pranešė jiems, kad Trijų Kryžių kalno šlaite yra įsitvirtinę sukilę lietuvių kariai. Tuo būdu lietuviai išvengė nesusipratimų ir susidūrimo su vermachto kariais[10]. Sukilime dalyvavo ir 303-iojo ryšių bataliono 3-oji kuopa. Jos kariai nukovė sargybą betikrinantį politruką Platinskį. Kitas politrukas, Belousovas, pasislėpė bataliono virtuvėje, bet matydamas beviltišką padėtį, ten nusišovė[11].

Trakų gatvės kareivinėse sukilimas prasidėjo birželio 23 d. Apsaugos būrio vadas jaun. ltn. Ignas Talanskas nušovė ten buvusį politruką, apsiginklavo ir užmezgė ryšius su senamiestyje veikusiais civiliais sukilėliais. Trakų gatvės sukilėliai apšaudė pravažiuojančius karines sovietų mašinas. Prie pranciškonų vienuolyno su raudonarmiečiais metu žuvo psk. Stasys Mikalauskas ir eiliniai Antanas Gulbinas, Kazlauskas ir Žebrauskas. Sukilėliai čia paėmė į nelaisvę keliolika raudonarmiečių ir dar apie 10 nukovė. Vakare susišaudymai baigėsi, lietuviai kariai patruliavo miesto gatvėse, kol pasirodė pirmieji vokiečių daliniai.[12]

Į nelaisvę paimti sovietų kareiviai | LGGRTC nuotr.

Į nelaisvę paimti sovietų kareiviai | LGGRTC nuotr.

Vilniaus karo mokyklai prieš karą persikėlus į Pabradės poligoną, Vilniuje buvo palikti du kursantų būriai saugoti mokyklos pastatą ir turtą Antakalnyje. Vienas būrys buvo lietuvių, kitas- rusų. Lietuvių kursantų būriui vadovavo ltn. Jurgis Zemeckis ir psk. Povilas Ožiūnas[13]. Birželio 23 d. popietę karo mokyklos viršininkas plk. G. Sokurovas įsakė ltn. Kužmanui visus Vilniuje paliktus kursantus susodinti į mašinas ir trauktis Ašmenos kryptimi. Automobiliu grįžtantį vykdyti įsakymo Kužmaną ir tris kursantus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios apšaudė lietuvių sukilėliai ir juos nukovė. Gyvas liko tik vairuotojas eil. Kazys Petkevičius[14]. Vakare Trakų gatvėje veikę lietuvių kariai susikovė su besitraukiančiais rusais. Susišaudymo metu žuvo psk. P. Ožiūnas ir du kursantai. Sukilėliai buvo priversti išsisklaidyti ir laukti kitos dienos. Birželio 24 d. karo mokyklos patalpose susirinko apie 30 lietuvių karių ir 10 civilių tarnautojų. Kiekvieną dieną į karo mokyklą sugrįždavo vis daugiau buvusių kursantų. Birželio 26 ir 27 d. buvo palaidoti sukilimo metu žuvę Vilniaus karo mokyklos kursantai[15].

Lietuvių karių susidūrimai su bolševikais vyko ir kitose miesto vietose. Birželio 24 d. vokiečių kariuomenė be pasipriešinimo įžengė į Vilnių. Miestą tuomet faktiškai kontroliavo lietuvių sukilėliai. Lietuvių kariai formaliai tapo karo belaisviais, iš jų buvo paimti ginklai. Sukilimo vadai susisiekė su vokiečių karine vadovybe Vilniuje ir sutarė, kad lietuvių kariai ir toliau saugos tiltus ir kitus svarbius objektus mieste ir jo apylinkėse. Vokiečių šarvuočių divizijos vado leidimu buvo paleisti į laisvę suimtieji lietuvių kariai, kurie buvo laikomi Subačiaus gatvės kareivinėse. Jiems buvo grąžinti ginklai ir pavesta saugoti sandėlius, surinkti sovietų paliktus ginklus ir kitą turtą. Į laisvę taip pat buvo paleisti pora šimtų kareivių ir keletas lietuvių karininkų, kurie buvo laikomi universiteto kieme. Vilniuje buvo pradėta karininkų registracija, miesto komendantūros ir lietuvių karinių dalinių atkūrimas[16].

Prasidėjus nacių-sovietų karui, bene svarbiausiu civilių (ne kariškių) antisovietinio pasipriešinimo vadu Vilniuje tapo Vilniaus universiteto Teisių fakulteto prodekanas docentas Stasys Žakevičius-Žymantas. Į lietuvių pogrindžio veiklą S. Žakevičių 1940 m. lapkričio pabaigoje įtraukė besikuriančios Vilniaus LAF grupės vienas organizatorių Mykolas Naujokaitis. S. Žakevičius pasiūlė pogrindininkams naudotis VU bibliotekos kambariu. Čia dirbo S. Žakevičiaus žmona Marija Žakevičienė (Biržiškaitė). Vienas iš Vilniaus pogrindžio vadų gen. št. mjr. V. Bulvičius S. Žakevičių laikė patikimu žmogumi ir džiaugėsi jo įsiliejimu į pogrindžio veiklą [17]. Pats S. Žakevičius 1960 m. gegužės 25 d. laiške V. Kavoliui apie savo rezistencinę veiklą teigė, kad formaliai į pogrindžio veiklą jis įsitraukė 1941 m. pradžioje per vieną LAF vadovybės narį, kuris NKVD-NKGB buvo suimtas 1941 m. birželio 21 d. (tą dieną buvo suimtas V. Nasevičius-past. A. B.) [18].

S. Žakevičius yra pastebėjęs, kad Vilniaus lietuvių sukilimas vyko nepaprastai sunkiomis sąlygomis ir aplinkybėmis: […] Įvykę suėmimai, ypač teritorinio korpo karių tarpe, skaudžiai palietė visą LAF vadovybę ir pačią organizaciją ir sugriovė visus ligi tol ruoštus sukilimo planus. Pačiame beveik 200.000 gyventojų Vilniaus mieste lietuviai tesudarė labai negausią mažumą: 10-15.000. Didžioji lenkiškoji dauguma, kurioje tuomet aktyviai reiškėsi lenkų komunistai, buvo lietuviams priešiškai nusistačiusi, visus juos, be išimties, net ir pačius lietuvius komunistus, laikydama nacionalistais ir smetonininkais. Antrą žymią Vilniaus gyventojų dalį, apie 80.000, sudarė žydai, kurių tarpe tuo metu taip pat dominavo komunistinis aktyvas, kuriam bet koks net sovietinis lietuviškumas buvo svetimas ir todėl nepriimtinas ir atmestinas. […] Vokiečiams nesulaikomai veržiantis Lietuvon ir lietuviams visame krašte sukilus, parodyti didvyrišką bent tarybinės respublikos sostinės gynimą reikalavo pats bolševikinis prestižas, o atsirėmimas nelietuvišku ir lietuviams priešišku komunistiniu Vilniaus miesto aktyvu tokiam okupantų pasipriešinimui teikė daugiau vilties, negu bet kur kitur Lietuvoje. […] Šaltai ir logiškai protaujant, labai menkai teginkluotų, o dažnai ir visai beginklių, netekusių vadovybės ir neturinčių iš anksto paruošto aiškaus plano, be jokio ryšio su artėjančiais prie Vilniaus vokiečių kariuomenės daliniais, negausių Vilniaus pogrindininkų sukilimas iš anksto turėjo būti pasmerktas nepasisekti. Jis lengvai galėjo sukelti gatvių kautynes ne vien su sovietų okupantais, bet ir su komunistuojančiais lenkų ir žydų aktyvistais ir, užuot apsaugoję miestą nuo sunaikinimo, tik jį pagreitinti ir padidinti. […] [19].

Labai svarbus buvo sukilimo pradžios klausimas. Kaip rašė S. Žakevičius, nes jei per vėlai, gali sukilimas nepasiekti tikslo, buvo svarbu, kad jis būtų baigtas prieš vokiečiams užimant Vilnių. Jei per anksti, sovietai lengvai galėjo susigriebti ir kontratakuoti. Tai būtų katastrofa. […] [20].

Dėl sukilimo pradžios pogrindžio nariai tarėsi birželio 23 d. VU Teisės mokslų fakulteto dekanato patalpose. Čia į slaptą doc. S. Žakevičiaus sukviestą pasitarimą susirinko apie 10-20 žmonių. Po užtrukusių svarstymų buvo nuspręsta sukilimą Vilniuje pradėti 1941 m. birželio 23 d. 19 val. Buvo numatyta užimti milicijos nuovadas, geležinkelio stotį, radiją, aerodromą, tiltus, išlaisvinti politinius kalinius iš Lukiškių kalėjimo bei iš traukinių Vilniuje ir Naujojoje Vilnioje, kontroliuoti pagrindines miesto gatves ir kelius iš miesto. Laikina sukilimo vadaviete buvo numatyta palikti VU Teisės mokslų fakulteto dekanatą. Vienu sukilimo vadų minėtame pasitarime esą buvo išrinktas studentas Vytautas Rimkus (Algirdas Gustaitis). Sukilėlių slaptažodžiu buvo parinktas “Gedimino kalnas[21].

Dauguma sovietinių valdžios ir karinių įstaigų iš Vilniaus pradėjo evakuotis į Rusiją naktį iš sekmadienio į pirmadienį (iš birželio 22-os į 23-iąją). Tai reiškė, kad sovietai užleis miestą vokiečiams be didesnio pasipriešinimo. 1941 m. birželio 23 d. vakare sukilėliai pradėjo užiminėti valdžios įstaigas. Buvo užimtas paštas, milicijos skyriai, šūviai aidėjo Gedimino, Didžiojoje, Trakų gatvėse, Antakalnyje ir nuo Trijų Kryžių kalno. Trylikos sukilėlių būrys užėmė radijo stotį. Netrukus per radiją pradėtas transliuoti Lietuvos Respublikos himnas[22].

Buvo atvejų kai civiliai sukilėliai veikė kartu su sukilusiais sovietų kariuomenės lietuvių kariais, keitėsi su jais informacija ir koordinavo kovos veiksmus. Dar iki karo buvę šauliai Vilniaus centriniame pašte buvo įsteigę slaptą pasipriešinimo grupę. Prasidėjus karui prie šios grupės prisijungė lietuvis karininkas, kuris ir ėmė vadovauti grupės koviniams veiksmams. Keli grupės nariai įsitvirtino Šv. Jonų bažnyčios varpinėje, kiti susikovė su sovietais Šv. Jono ir Domininkonų gatvių sankryžoje ir Pylimo gatvėje netoli sinagogos [23]. Vieningo sukilimo veiksmų plano ir glaudaus bendradarbiavimo tarp civilių sukilėlių ir kariškių nebuvo. Todėl galimas dalykas, kad kariškiai sukilimą pradėjo keliomis valandomis anksčiau (apie 15-16 val.) negu civiliai [24].

Birželio 23 d. Vilniaus LAF-o štabo vardu buvo parengtas ir išspausdintas atsišaukimas, kuriame buvo rašoma apie nepriklausomybės atkūrimą bei Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymą Kaune ir raginama Vilniuje pradėti sukilimą prieš bolševikus[25]. Atsišaukimo parašymu, spausdinimu ir išplatinimu rūpinosi S. Žakevičius. Štai kaip sukilimą Vilniuje laiške Vytautui Kavoliui aprašė S. Žakevičius-Žymantas: Sukilimas prasidėjo birželio 23 dieną, į pavakarę. Vokiečiai įžygiavo rytojaus dieną. […]

Kaip minėta, iniciatyva mano, paskui dalykai vystėsi spontaniškai. Daugiau ar mažiau, bet jau sukilimą pradėjus, buvo dalintasi funkcijomis-kas ką užima: geležinkelio stotį, nuovadą ir panašiai. Bet spontaniškumas ir čia labai reiškėsi. Bene stipriausiai pasireiškė III nuovada. […]

 Kiek žmonių dalyvavo? Nežinia. Vėliau daug įsijungė. Gal pora tūkstančių. Žuvo labai nedaug, keliolika, tiksliai neatsimenu. Herojiškumas buvo didelis. Visas tas sukilimas buvo herojiškas, nes jis buvo pradėtas ir vykdomas dideliu ryžtu, bet priešingai visoms logikoms ir teorijoms. Centre, kuris buvo Teisės fakulteto dekanate, mes net ginklų neturėjome. Paskui graibėmės. Studentai tankus imdavo su revolveriais. Svarbiausias dalykas buvo sukilimo staigumas, spontaniškumas ir kaip tik logikos stoka. Bolševikai nežinojo ir negalėjo susigaudyti nei kas, nei iš kur šaudė. Ir kaip tik tai sukėlė paniką ir vertė juos trauktis.[…] [26].

Sukilimo Vilniuje dalyvis Algirdas Gustaitis prisimena: Smarkūs šaudymai prasidėjo apie 18-19 val. (23 d.), kuomet mūsų smogiamieji vienetai perėmė milicijas, užėmė skirtus pastatus. Tuo laiku Vilniuje dar buvo įvairiaginklės bolševikų kariuomenės gausūs, nors jau ir pakrikę, būriai. Jie turėjo tankų, sunkvežimių, kulkosvaidžių, pabūklėlių, granatų, didelį skaičių automatinių brauningų, šautuvų. Lietuviai partizanai-tiktai šautuvus ir brauningus, retai kurie granatų, kulkosvaidžių.

Įtempčiausiai kovimaisi vyko 24 val.-2 val. Spiegiančiai kaukdamos kulkos draskė sienas, raižė langus, vertė nuo kojų karius. Kadangi lietuvių kovėsi palyginti visiškai mažas skaičius, ir neturint tikrų žinių apie vokiečių įžengimą, daugeliui kilo neaiškumų: mūsų partizanai išsilaikys ar bus žiauriųjų bolševikų išskersti.

Vokiečių pirmieji motorizuotieji daliniai, į miestą įžengę birželio 24 d. ryte, lietuvius rado pozicijose. Svarbesnėse vietose plevėsavo lietuviškos vėliavos. Aukščiausiai mūsų trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies stiebe, 1941. VI. 23 d. apie 16 val. Po kurio laiko bolševikai įstengė ją nuplėšti. Apie 19 val. Lietuviška trispalvė buvo iškelta virš universiteto. Gedimino pilyje, dar neįžengus vokiečiams, vėl plazdeno mūsų spalvos.

Žuvusių, sužeistų ar invalidais tapusių lietuvių partizanų Vilniuje gali būti apie 50. […] Greta studentų kovėsi darbininkai, greta buvusių milicininkų šaudė moksleiviai, greta mūsų karių priešą naikino tarnautojai […] [27].

Pagal kai kurių liudininkų parodymus, vienu iš civilių sukilėlių vadų Vilniuje buvo Vilniaus dailės muziejaus direktorius Adolfas Valeška (1905-1994). Susikūrus Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetui, sukilėlių ir aktyvistų vado pareigas S. Žakevičiaus nurodymu iš A. Valeškos perėmė mokytojas Mykolas Gudėnas [28]. Pats A. Valeška prisiminė, jog jo vadovaujamas būrys pradėjo veikti birželio 23 d. Šio būrio štabas buvo įsikūręs Rotušėje. Svarbiausi A. Valeškos būrio ir kitų sukilėlių tikslai buvo […] sutrukdyti bolševikams įsitvirtinti Vilniuje ir demoralizuoti juos savo veiksmais, jų tarpe skleisti paniką apie vokiečių desantininkus, apsaugoti nuo sovietų gyventojų turto plėšimą, trukdyti galimą sabotažą, neleisti nutrūkti gamybai, palaikyti mieste tvarką.[29].

1941 į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė | archyvinė nuotr.

1941 į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė | archyvinė nuotr.

Kai vokiečių 7-osios tankų divizijos priešakinis būrys birželio 24 d. 8 val. įžengė į Vilnių, raudonarmiečių (išskyrus sukilusius lietuvių karius) ten nebebuvo. Vilniaus lietuviai vokiečių karius sutiko ovacijomis, bet ir čia vokiečiai greitai parodė savo tikrąjį veidą. Buvęs sukilimo dalyvis Vilniuje Vytautas Rimkus savo prisiminimuose aprašė vieną incidentą tarp lietuvių ir vokiečių karių, kuris sukilėliams galėjo baigtis tragiškai. Vokiečių kariai Gedimino pilies bokšte norėjo iškelti savo vėliavą (ten jau buvo iškelta Lietuvos trispalvė, kurią, berods, iškėlė VU asistentas teisininkas Aleksandras Pliateris-past. A. B.), bet sukilėliai juos pasitiko šūviais. Vokiečiai atsivežė į Katedros aikštę patranką ir ketino sunaikinti pilies bokštą bei jame esančius lietuvių sukilėlius. V. Rimkus pribėgo prie vokiečių karininko ir vokiškai ėmė jiems aiškinti susidariusią situaciją: […] Pasisakiau, kas esu, pasakau, ką girdėjęs. Jis maždaug patvirtina. Prašau nešaudyti į pilį kalne, nes ten yra lietuviai, o ne rusai, jie iškėlė savo krašto vėliavą, kaip ir visam mieste. Prašau jį suprasti sukilėlių entuziazmą ir neatsargumą, jei šovė į vokiečių karius, apie kurių atsiradimą Vilniuje jie, tikriausia, nežinoję, ir tikriausia manę, kad ateina rusų patruliai.

Vokiečių karininkas patiki. Jis vėl pakelia telefoną, kalbasi. Padėjęs nusišypso ir atsako, laimei, iš pilies šūviai nesužeidė vokiečių karių. Jis pilies nesunaikins, nešaudys. […] [30]. Pasibaigus sukilimui, Vilniaus Rasų kapinėse laikraščio „Naujoji Lietuva“ pranešimu buvo palaidoti 24 lietuvių sukilėliai [31]. Žuvusiųjų sukilėlių palaidojimu pirmiausia susirūpino kunigas Alfonsas Lipniūnas. Jo iniciatyva buvo įsteigtas Žuvusiems partizanams laidoti komitetas (jo nariais buvo kun. A. Lipniūnas, Rakūnas, Bungardas, Stačiukaitis ir j. ltn. Žuromskas). Komitetui nemažai padėjo ir studentai, įvairios įstaigos. Jos aukojo pinigus tinkamam žuvusiųjų palaidojimui ir pagerbimui. Už suaukotus pinigus buvo nupirkti karstai, drabužiai, padengtos kitos laidojimo išlaidos. Komitetas taip pat rūpinosi sužeistųjų sukilėlių gydymu ir globa [32].

Dėl Vilniuje žuvusių sukilėlių skaičiaus yra tam tikrų neaiškumų. Vilniaus miesto savivaldybės viename rašte nurodyta, kad Rasų kapinėse buvo palaidoti 29 žuvę partizanai (kai kurių žinomos tik pavardės): Kondratas Viktoras (plk. ltn. Viktoras Kundrotas, žuvęs 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje prie pranciškonų vienuolyno ?- past. A. B.) Baiziūnas Bronius (mjr. Bronius Bairiūnas-Beinaravičius, žuvęs 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje?- past. A. B.), Klimka Adomas, Kalasauskas Jonas (žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), Žebrauskas Povilas (Pranas ?)- 306-ojo pionierių bataliono eilinis, mirė nuo žaizdų 1941 m. birželio 23 d.), Kazlauskas Povilas (306-ojo pionierių bataliono eilinis, žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), eil. Želas (Žėlas ?) R., Gulbinas Antanas (306-ojo pionierių bataliono eilinis, 1941 m. birželio 23 d. nukautas Vilniuje, pranciškonų vienuolyne), Čibiras Antanas (pionierių bataliono j. psk., žuvo 1941 m. birželio 24 d. Vilniuje, Liejyklos gatvėje), nežinomas vyr. puskarininkis, partizanas Butkevičius Viktoras, Mikalauskas Stasys (306-ojo bataliono psk., žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje, pranciškonų vienuolyne), partizanas Munčelis Pranas, partizanas Kalanta Jurgis (žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), policininkas Staneika Juozas (žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), Kuodys Kazys (234-ojo šaulių pulko eilinis, žuvo 1941 m. birželio 24 d. Vilniuje), Taučikas Vladas (politinis kalinys, žuvo 1941 m. birželio 23/24 d. Vilniuje), Koreika (Karečka) Jonas (j. psk., žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), Gromnickas Romanas (psk., žuvo 1941 m. birželio 23 d. Vilniuje), Dobrolskis (Dobrovolskis ?) Antanas, Žilionis Vaclovas, Valiulis Jonas (kpt., mirė 1941 m. birželio 26 d. Vilniuje nuo žaizdų), Kaulakis Jonas, Bendoraitis, nežinomas karys, Mickevičius Zigmas, Puckarino (taip dokumente) Kazys, Pipikas Juozas [33].

Kitame Vilniaus miesto savivaldybės rašte nurodyta, jog Antakalnio kapinėse buvo palaidota dar 40 žuvusių sukilėlių, tarp jų nemažai neatpažintų (visi neatpažinti buvo kariškiai). Šiame sąraše išvardintos šios žuvusių sukilėlių pavardės: kursantas Žiaurys (Žiaunys) Leonas, psk. Ožiūnas Povilas, eil. Andriušis Vincas, j. psk. Zamoras (Zamaras) J., Spudas Mykolas, Mikolinskas Kazys, Tonkevičius Vacys, Dinda Vladas, Jonavičius Juozas, Grabovskis Edvardas, Mikolaitis Vladas, Šiaustas Albertas, Gataučius Julius, Gliaubičius Antanas, Gusarovas Simonas, Židorius Steponas, Navikas Antanas, Karalius Jonas, Mažeika Povilas, Jakubševičius Stasys, Gataveckas (vardas nežinomas) [34]. Istoriko V. Striužo duomenimis, sukilimo metu Vilniuje žuvo 42 sukilėliai: 30 karių (1 pulkininkas leitenantas, 1 majoras, 1 kapitonas, 1 leitenantas, 7 puskarininkiai, 1 viršila, 1 grandinis, 5 kariūnai, 12 eilinių ir 12 civilių partizanų. Be to, Vilniaus apylinkėse žuvo dar 5 sukilėliai ( 1 puskarininkis ir 4 eiliniai) [35].

AF Vilniaus štabo nariai | LGGRTC nuotr.

AF Vilniaus štabo nariai | LGGRTC nuotr.

Galima teigti, kad lietuvių sukilimas Vilniuje buvo sėkmingas. Sukilėliai dar iki vokiečių kariuomenės įžengimo į miestą 1941 m. birželio 24 d. į savo rankas paėmė svarbiausias miesto įstaigas, kontroliavo padėtį mieste ir palaikė viešąją tvarką. Buvo įsteigtas vyriausias politinis organas-Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas, kuris pradėjo atkurti lietuviškas valdžios organus ir pasitiko vokiečių kariuomenę kaip teisėtas valdžios organas, kurį pripažino ir su kuriuo skaitėsi okupacinės vokiečių valdžios įstaigos ir pareigūnai. Lyginant su sukilimu Kaune, Vilniaus sukilėliai patyrė mažesnius nuostolius, ir šį faktą taip pat reikėtų vertinti pozityviai. 1941 m. liepos antroje pusėje vokiečių karinės valdžios įsakymu Vilniaus aktyvistų štabas ir sukilėlių būriai buvo išformuoti. Užduotį išformuoti LAF būrius Mykolas Gudėnas gavo jau 1941 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto (toliau VMK) posėdyje. Įsakymą dėl būrių išformavimo pasirašė M. Gudėnas.

Pirmasis aktyvistų vadas A. Valeška nenorėjo būti sukilėlių būrių likvidatoriumi ir nuo šio darbo nusišalino. Sukilėlių ginklų priėmimui ir perdavimui vokiečiams vadovavo plk. Kostas Kalendra. Kartu buvo vykdoma ir buvusių Vilniaus miesto sukilėlių registracija. M. Gudėno teigimu, registravosi ne visi sukilėliai, iš viso užsiregistravo apie 600 žmonių. Kartu su registracija buvo daromos trumpos pastabos apie veiklą sukilimo metu. Šie duomenys buvo reikalingi skiriant buvusius sukilėlius į įvairias tarnybas ir darbovietes. Sukilėliams buvo išduodami pažymėjimai ir rekomendacijos gauti darbą. Pažymėjimus pasirašydavo M. Gudėnas. Nutarimo dėl sukilėlių būrių išformavimo protokolas ir Vilniaus sukilėlių (aktyvistų) štabo archyvas buvo perduoti Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetui (toliau VMK). Nemažai buvusių sukilėlių gavo įvairias tarnybas valdžios įstaigose, stojo tarnauti į policiją ir savisaugos dalinius [36].

Po sukilėlių nuginklavimo ir išformavimo į VMK buvo atvykę du vokiečių karininkai. Jie pasikalbėjo su VMK pirmininku S. Žakevičiumi ir surašė aktą dėl Vilniaus srities aktyvistų štabo ir sukilėlių būrių išformavimo [37]. Sukilimo metu Vilniuje buvo įsteigtas Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas (toliau-Komitetas). S. Žakevičiaus-Žymanto liudijimu, jis buvo sudarytas 1941 m. birželio 24 d. rytą. Komitetas atliko civilinės valdžios funkcijas ir palaikė santykius su Vokietijos karine valdžia. Vermachtui užėmus Lietuvos sostinę, Komitetas pradėjo tvarkyti administracinius miesto reikalus, ir vokiečių karo komendantas sutiko jį pripažinti civiline miesto valdžia [38].

Komiteto pirmininku buvo išrinktas S. Žakevičius, pavaduotoju-VU prof. Vladas Jurgutis, nariais-pradžios mokyklų inspektorius M. Gudėnas, (Vilniaus srities aktyvistų vadas), Kostas Kalendra (buvęs Vilniaus apskrities viršininkas), plk. Petras Masiulis, A. Valeška (Meno muziejaus direktorius), Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja Emilija Putvytė. Vilniaus miesto laikinuoju burmistru Komitetas paskyrė Antaną Krutulį [39].

Kaip ir Lietuvos laikinajai vyriausybei Kaune, Komitetui reikėjo spręsti keblius lietuviškosios administracijos kūrimo klausimus. Padėtį dar labiau sunkino tai, kad Vilniuje vyravo kitataučiai (lenkai ir žydai) ir administracijai trūko kvalifikuotų tarnautojų lietuvių. Vis dėlto Komitetui per trumpą laiką Vilniuje ir Vilniaus srityje pavyko sukurti normaliai funkcionuojantį lietuvišką valdžios aparatą. 1941 m. liepos pabaigoje Lietuvoje įvedus civilinę okupacinę vokiečių valdžią ir sustabdžius Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklą, Komitetas taip pat turėjo nutraukti savo veiklą. 1941 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos generalinis komisaras A. T. von Rentelnas Komiteto veiklą sustabdė.

Per kelis mėnesius Komitetas įstengė atlikti didelius darbus: Vilniaus krašte buvo sukurta lietuviška administracinė sistema, sprendžiami gyventojų aprūpinimo, tvarkos ir saugumo palaikymo, švietimo ir kultūros reikalai (politika žydų atžvilgiu buvo kitokio pobūdžio problema, jos sprendimą lėmė nacių okupacinės valdžios įsakymai ir nurodymai). Rytų Lietuvoje Komitetas iš esmės atliko vyriausybės funkcijas.

Nuorodos:

[1] D. Sadzevičiūtė-Vabalienė, „Byla Nr. 34229, arba Requiem Tėvui ir jo draugams“, Kardas, 1993, Nr. 1, p. 26-28.

[2] D. Sadzevičiūtė-Vabalienė, op. cit., p. 27-28.

[3] Šaulių teritorinio korpuso štabo 1940 09 04 d. įsakymas žygiui į naująsias dislokavimo vietas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 532, ap. 1, b. 179, l. 113-115.

[4] S. Knezys, Lietuvių karių sukilimas 1941 m. birželio 22 d. – liepos vidurys, rankraštis, l. 96, 97.

[5] K. Aukštakalnis, „Birželio 22-23 d. Vilniuje“, Karys, 1943 06 19, Nr. 25.

[6] „Mūsų vyrai prieš raudonuosius“, Karys, 1942 01 17, Nr. 4; A. Narbutas, „294 ŠP, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1942 01 31, Nr. 6.

[7] Ten pat; „Iš karių anketų“ (par. St. Širvys), Karys, 1942 11 14, Nr. 47; K. Aukštakalnis, „Birželio 22-23 d. Vilniuje, Karys, 1943 06 19, Nr. 25.

[8] J. Tamulevičius, „179 ŠD ZAD, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1942 11 14, Nr. 47; Karys, 1943 06 19, Nr. 25.

[9] J. Abraitis, „Veikiau pagal savo planą“, Sukilimas. 1941 m. birželio 22-28 d. (Sud. A. Martinionis), V., 1995, p. 176-182.

[10] J. Abraitis, op. cit., p. 179-182.

[11] Karys, 1942, Nr. 3; Vytautas J., „Korpuso Rš Bn, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1942 10 17, Nr. 43; J. Vitkauskas, „Korpuso Rš Bn 3 kp. Iš karių anketų“, 1942 10 03, Nr. 41; J. Urbelis, „Paskutinės korpo ryšių bataliono dienos“, Karys, 1942 12 12, Nr. 51; 1942 12 19, Nr. 52-53.

[12] Kpt. Urbonas, „Trumpa 29-ojo šaulių teritorinio korpuso lietuviškųjų dalių iš Raudonosios armijos atsipalaidavimo apžvalga“, Karys, 1943 10 23, Nr. 43; J. V-kas, „Garbingai kovota už išlaisvinimą“, Naujoji Lietuva, 1941 07 22, Nr. 21; V. Striužas, 1941 metų sukilimas Pietų-Rytų Lietuvoje, V., 2006, p. 205.

[13] Ats. plk. ltn. K. Ališauskas, „VPM karui prasidėjus“, Karys, 1943, Nr. 4-6.

[14] Ats. plk. ltn. K. Ališauskas, op. cit.; K. Petkevičius, „VPM, karys vairuotojas, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1942 08 08, Nr. 33.

[15] Ats. plk. ltn. K. Ališauskas, op. cit.; K. Š., „VPM, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1943 05 15, Nr. 20; B. Ivanauskas, „VPM, Vilnius. Iš karių anketų“, Karys, 1942 07 04, Nr. 4.

[16] M. S., „Bolševikų metais Lietuvoje“, Karys, 1942, Nr. 24-27.

[17] JAV lietuviai, II t., V., 2002, p. 564; Prasmė ir proga: Mykolas Naujokaitis 1940-1941m. rezistencijoje (spaudai paruošė V. Baltušienė), Los Angeles, 1996, p. 8.

[18] “1941 metų sukilimą prisimena jo dalyviai. Iš V. Kavolio 1960 m. Apklausos”, Kultūros barai, 1996, Nr. 8-9, p. 70.

[19] Cit. iš V. Rimkus, Lietuvių sukilimas Vilniuje 1941 metais, London, 1984, p. 7-8.

[20] Cit. iš S. Žymanto 1960 05 25 d. laiško V. Kavoliui, Kultūros barai, 1996, Nr. 8-9, p. 69.

[21] V. Rimkus, Lietuvių sukilimas Vilniuje 1941 metais, p. 29-35.

[22] V. Brandišauskas, Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06-1941 09), V., 1996, p. 70.

[23] M. Svirnelio autobiografija (rašyta 2000 10 25), LGGRTCA, b. Nr. S-85, lapai nenumeruoti.

[24] Karys, 1943, Nr. 25.

[25] „1941 metų sukilimą prisimena jo dalyviai: Iš V. Kavolio 1960 m. apklausos”, Kultūros barai, 1996, Nr. 8-9, p. 69-70.

[26] Cit. iš S. Žymanto 1960 05 25 d. laiško V. Kavoliui, Kultūros barai, 1996, Nr. 8-9, p. 71.

[27] 1941 m. birželio sukilimas: Dokumentų rinkinys (sud. V. Brandišauskas), V., 2000, p. 90-91.

[28] M. Gudėno 1949 10 30 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42905/3, l. 14, 15.

[29] „Pasikalbėjimas su buv. Vilniaus m. apsaugos būrio vadu A. Valeška”, Naujoji Lietuva, 1942 06 21, Nr. 145.

[30] V. Rimkus, Lietuvių sukilimas Vilniuje 1941 metais, p. 51.

[31] A. V. „Palaidoti 24 žuvę partizanai”, Naujoji Lietuva, 1941 07 05, Nr. 7.

[32] Naujoji Lietuva, 1941 07 05, Nr. 7.

[33] Lietuvos partizanai žuvę 1941 metais, LCVA, f. R-614, ap. 1, b. 749, l. 6; V. Striužas, op. cit., V., 2006, p. 213-214.

[34] Antakalnio kapinėse palaidoti žuvę 1941 m. sukilėliai, ibid., b. 749, l. 7.

[35] V. Striužas, op. cit., p. 216, 220.

[36] M. Gudėno 1949 11 05 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42905/3, l. 46.

[37] M. Gudėno 1949 12 15 d. tardymo protokolas, ibid., l. 75.

[38] „1941 metų sukilimą prisimena jo dalyviai”, Kultūros barai, 1996, Nr. 8-9, p. 72.

[39] V. Brandišauskas, op. cit., p. 101; „Vilniaus miesto komitetas”, Naujoji Lietuva, 1941 06 29, Nr. 1.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

140 komentarų

  1. aciu Alkui.:

    Info istoriskai labai svarbi. Esu bendrais zodziais is jau isejusiu girdejes, bet cia su daugybe detaliu. Kiekviena vertinga. Svarbu yra tai, kad vokieciai uzeme nebe SSSR, bet atkurta LR.
    Kokia ja sovietai ir “isvadavo”.

    • Stebėtojas:

      Taigi, “išvadavo”… Čia panašiai kaip vienas banditas tave apgina nuo kito bandito, o paskui liepia susimokėti už apsaugą… 😲

      • Mano akys šitaip mato::

        Du ,,chebrantai” susitaria surengti apiplėšimą su šou elementais: Tu užpulsi, į namus įsibrausi, o aš atlėksiu, tą bobą ,,išvaduosiu”, tave ,,išvarysiu”, o paskui grobį pasidalinsime.
        Pradžia tokia ir buvo: ,,išvaduotojas” atlėkė, savo bendrą išvarė, o išvaduotoji mergelė klausia, kaip jam atsidėkoti galėtų.
        O, – sako jis, – nesirūpink, aš viską sutvarkysiu! – Tave nuvešiu toli, kur tavęs tas plėšikas neras, ir dar tavo geru pasirūpinsiu: tavo namuose apsigyvensiu, tai ir saugosiu juos. Iš tavęs už tai, kad tave ten apgyvendinsiu bei už tai, kad tavo namuose gyvensiu ir juos saugosiu, brangiai neimsiu…

  2. Stebėtojas:

    Šitas straipsnis putinoidams turėtų būti kaip jaučiui raudonas skuduras… Na, žiūrėsime, kokia bus tovariščių reakcija. 🤗

  3. Rret:

    Kodėl nėra atminimo ženklų Vilniaus mieste? Kad ir Kosčiuškos gatvėje ir kituose pagrindiniusoe sukilėlių pasipriešinimo punktuose.

    • Stebėtojas:

      Manyčiau, kad to reikėtų klausti Vilniaus mero Šimašiaus…

    • Žemyna:

      Kam tie ženklai, jei Senamiestį su Naujamiesčiu ponas Š. su vyriaus. miesto architektu planingai, nuosekliai NAIKINA? Ponas Š. saugo šį savo bendražygį, nors jau seniai laikas ir šiam pervargusiam sostinės paveldo ,,globėjui” pailsėti mažiau alinančiame poste. Galėtu laiškanešiu padirbėti – tai padės dar geriau miestą išstudijuoti ir pailsės nuo ilgamečio darbo sėdomis.

      • Žemyna:

        O čia – ,,Kultūros dienos” savaitės apžvalga:
        – lrt.lt/mediateka/irasas/2000112324
        Daug apie Vilnių, apie tai, kaip M. Pakalnis saugo Vilnių,ir kokie destruktyvūs yra tie, kas priešinasi jo saugojimo būdui, pvz., kaip jis Misionierių sodus išsaugojo.
        Reikia būti įžūliu, kaip Putinas, kad ,,nematytum” ir ,,nesuprastum”, kas ten padaryta…

  4. Kęstutis:

    “Antrą žymią Vilniaus gyventojų dalį, apie 80.000, sudarė žydai, kurių tarpe tuo metu taip pat dominavo komunistinis aktyvas, kuriam bet koks net sovietinis lietuviškumas buvo svetimas ir todėl nepriimtinas ir atmestinas.”… Vadinasi jie buvo Lietuvos priešai, tai taip ir liko, ir nėra ko čia verkšlenti, jog nukentėjo ir nuo lietuvių…

  5. Bartas:

    Vilniaus meras yra labai liber alus. Jo pareiga Vilniuje naikinti viską, kas lietuviška. Pavyzdžių begalė.

    • Žemyna:

      Dabar baigia pribaigti Basanavičiaus Tautos namų idėją.
      Kas tas Basanavičius prieš jį, poną Š.? Tad ponas stato koncertų ir dar dvi sales. Nes JIS taip nusprendė.
      Jis jau didelis, jam kitų leidimo nei nuomonės nereikia. Pakanka, kad JIS taip nusprendė. Taip malonu NAČALNYKU jaustis! Negali žinoti, gal daugiau nebus išrinktas, tai leiskite pasimėgauti nebaudžiamu nieko nepaisymu, sauvaliavimu į valias. O gal ir pasiseks? Dabar jo bendražygė ponia A. stumia mintį, jog per karantiną ponas Š. pasirodė gebančiu pasirūpinti tauta, todėl per kitus rinkimus turime jį rinkti prezidentu!

      • Juozas:

        apmaudu, kad ponas Š.per savo kvailumą ir nekompetenciją vietoje Tautos salės ant Tauro kalno stato tris tualetus. Ir taip atsitinka su viskuo, ką jis bedarytų : stadionas, baseinas, žalios rodyklytės ir t.t.

      • mociute:

        Miela Zemyna, negi is tiesu tikite kad Simasius yra savarankiskas? Juk akivaizdu kad tokia vidutinybe i sostines mero kede ikelta tu jegu kurios pacios nedrysta atvirai komanduoti todel pasistate toki zmogeliuka kuri galima uz virvuciu tampyti kaip panorejus…..

  6. Iš tiesų:

    Tamsta Vilniaus mere Šimašiau,kaip sostinė paminės 1941m.Birželio Sukilimo metines? Ir dar vieną: kas leido pavadinimą ,,Tautos namai” pakeisti į nevykusį ,,Koncertų salė” /Tauro kalne/?

  7. Kaipgi bus Vilniuje “Tautos namai” be Čiurlionio. Buvo būtina ir jam rasti vietą. Betgi sovietai sukišo Čiurlionį į “uždarą Kauną” – lietuvybės tremties vietą, taip privalo būti ir laikomas. Ne Šimašius būtų, kad Čiurlioniu rūpintųsi. Nesigirdėjo, kad jis nors puse žodelio būtų pareikalavęs grąžinti Čiurlionį į savos dvasios kraštą – Vilnių. Tai va “tautos namai” ir tapo pavadinti be jokio tautiškumo – “koncertų sale”.
    Susisiekimo prasme jau 30 metų izoliuoti nuo Vilniaus yra laikomi ir Čiurlionio Druskininkai, tas pats Vilniaus izoliuotumas nuo lietuvybės yra laikomas ir kitomis krypimis, važiavimas į sostinę iš Panevėžio per Kauną, iš Alytaus per Marijampolę. Štai tau ir Vilnius Šimašiaus tarsi iš Kauno valdomas…

  8. Komunistas:

    Nacių koloborantų siekį nuversti legitymią LTSR valdžią pateikiant visos tautos valia yra melas. Primenu, kad 1940 07 14 įvykusiuose rinkimuose dalyvavo ~99% rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, kurių 95% balsus atidavė už Darbo Lietuvos sąjungą. Tai yra faktai, o jų šiandieninio režimo interpretacijos yra melas sau ir savo vaikams.

    • Žemyna:

      Pritariu:
      ,, LTSR valdžią pateikiant visos tautos valia yra melas”
      LTSR valdžia TIKRAI nebuvo visos tautos valia! Tai tikrai yra MELAS!
      Tie, kam seneliai ar tėveliai nepasakojo, kas tada dėjosi, kaip viskas buvo organizuota, kaip daug metų buvo finansuojama ne tik bedarbių, bet ir girtuoklių, smulkių nusikaltėlių, kt. amoralių bei asocialių asmenų kenkėjiška veikla, kaip buvo kuriama jų partija, gali domėtis to meto pačių įvairiausių srovių spaudos liudijimais, straipsniais – jie išsaugoti ir muziejų, ir bibliotekų archyvuose, saugyklose. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kt. Vakarų šalyse. Ir ne tik periodiniuose, bet ir kt. leidiniuose. Kas yra Kremliaus remiamoje spaudoje, tamsta jau žinote. Lieka susipažinti su amžininkų liudijimais.
      Malonaus pasiskaitymo – medžiagos pakaks iki gyvenimo pabaigos.

      • !!!:

        Nemanau kad šis de…ratas skaityt moka…

      • Komunistas:

        Va būtent paskaityk to meto laikraščius. 1940 06 15-1940 07 20. Apie to meto įvykius. Pradedant diktatoriaus pabėgimu, jo rato tautininkų šulų “ėjimų atostogų” pasisavinant pinigus iš įmonių kasų, kokias sumas mokėjo smetona savo sėbrams, palyginkite jas su to meto darbininkų ir mažažemių algomis, buto nuomos kainomis ir kaip tauta džiaugėsi, kad fašistinis režimas bankrutavo. Dar kartą primenu, kad 1940 07 14 įvykusiuose rinkimuose dalyvavo ~99% rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, kurių 95% balsus atidavė už Darbo Lietuvos sąjungą. Jūsų interpretacijos neturi jokio faktinio pagrindo, tik šovnistinę demagogiją.

        • Žemyna:

          Taip, taip – kažkas panašaus, kaip ir Kryme… Sovietams ,,monitorinant” visada ir viskam būdavo vienbalsiai pritariama. Ir per darbo kolektyvo susirinkimus, ir per balsavimus (rinkimais to nepavadinsi). Atrodo, jog tądien balsuodavo net tie, kad mirties palatose be sąmonės gulėjo. Prisimenu.

        • Stebėtojas:

          Gydykis, asile tu raudonais čebatais!!!

          • Komunistas:

            Atmetę savo šovinistines emocijas nors vieną faktinį argumentą pateikite. Pvz Lietuvos aido numeryje 1940 07 15 ar 16 dienos pasižiūrėkite nuotrauka su ilga eile rinkėjų prie Kauno rotušės rinkimų apygarods. Raskite nors vieną svetimos kariuomenės sargybinį?? Kita vertus raudonoji armija buvo įvesta į Lietuvą savitarpio pagalbos sutarties pagrindu. Dar kartoju jums pirštu darytiems istorikams: yra faktai kurių nepaneigsite ir yra jūsų fantazijos, kurios neturi nieko bendro su istorine tikrove. Žemyna, jos sutuoktinis ir jų rubrikų skaitytojai ignoruoja istorinius faktus ir fantazuoja alternatyvią istoriją.

            • Stebėtojas:

              Troliai, troliai, tra-lia-lia!!! 🤗

            • Žemyna:

              Tie visi, kam mokėta už balsavimą, žinoma, ,,ne v sčiot”.
              O tamstos įsivaizdavimu, tik tada prievarta būtų, jei kiekvieną jų kareivis už pakarpos būtų atitempęs, arba, jei būtų vedami kolonomis, lydimi ginkluotų karių ir šunų? O kitų ,,paaiškinimo” būdų nebuvo taikyta? 🙂

              • Stebėtojas:

                Gerb. Žemyna, ginčytis su komunistais yra bergždžias reikalas,- jie supranta tik tai, kas jiems naudinga. Ir dar. Kas nedraugauja su komunistu – yra jo priešas. O priešas, jeigu jis nepasiduoda, jį reikia sunaikinti, ką labai sėkmingai darė draugas Stalinas su savo sėbrais… Gal negaiškime laiko ir neskirkime savo dėmesio tiems išsigimėliams?

              • Komunistas:

                Kai istorikų mokslinius laipsnius turintys asmenys pradeda švaistytis teiginiai, kuriems neturi faktinio pagrindo, tai atrodo nevykėliška. Kita vertus 99% dalyvavo rinkimuose į liaudies seimą, o tai reiškia, kad jūsų seneliai taip pat. Taigi remiantis jūsų nepagrįsta logika, jūsų seneliai parsidavėliai, kurie pagimdė parsidavėlius jūsų tėvus, nes jie už alaus butelį ir skalbimo miltelius pardavė Lietuvą ES, na o šie pagimdė jus trečios kartos parsidavėlius – mankurtus.
                Būkite atidesni su istorinių įvykių vertinimu, nes jie gali atsisukti prieš jus, o melo kojos trumpos.

                • mociute:

                  o uz kiek paleckiai, snieckai&Co pardave Lietuva 1940-ais?????
                  Neskaitant to kad visi okupacijos metais gyvenote kaip “inksteliai taukuose” o ir po 1990 Kovo 11 kazkaip neskurstate?
                  Negi visa tai is algu????

                  • Komunistas:

                    Jie nepardavė, o tu toliau varai davatkišką demagogiją, tipišką tarpukario krikdemų neraštingam elektoratui, kurie pramanus ir prietarus pateikė kaip bažnytinę dogmą. Tai Smetona atidavė Vilnių lenkams, Klaipėdos kraštą vokiečiams, o TSRS tas treritorijas grąžino. Tavo reakcinga demagogija niekaip nesiderina su istoriniais faktais.

                    • mociute:

                      svieskis,atsilikeli, ne Smetona vadovavo Lietuvai kuomet lenkai atplese daugiau nei trecdali Lietuvos respublikos teritorijos kuria pripazino V.Lenino Rusija ir buvo itvirtinta 1920 metu sutartimi. O apie lenku okupuotu Lietuvos teritoriju “grazinima” 1940 gali sneketi tik absoliutus idiotas – a la grazino kad galetu nuryti didesni plota….

        • Juozas:

          tikrieji rinkimai įvyko 1941,06,22-23d., kai 99% tautos išvarė raudonąjį š.iš šalies, ir tai yra istorinis faktas

          • Kitas praeivis:

            Na ir tuo pačiu aktyviai dalyvavo fiziškai sunaikinant 190000 žydų tautybės Lietuvos bendrapiliečių.

          • Komunistas:

            Hitlerininkų laimėjimų nepriisimk kaip savo nuopelnų. Lietuviai tikrai nieko neišvarė, mažoji dalis nacių kolaborantų dar ne visa Lietuva.
            Beje kai liaudies seimo delegacija nuvyko į Maskvą ir V. Vitkauskui papasakojus Stalinui aipie LIetuvos karių ginkluotę, Stalinas ramiai pasakė, su tokia ginkluote rimtai nepakovosite. Tai apie savo laimėjimus patylėkite.
            Aišku suprantu, jei Stalinas pasakė, taigi negalima tikėti.

        • mociute:

          negi “komunistas” nezino net ir pagrindiniu savo vado ir mokytojo priesaku kad uzemus teritorijas butina pirmiausiai uzimti spauda, pasta,bankus ir gelezinkelius??? O redakrotriai paleckiai ir ju buriai juk jau buvo paruosti ir apmoketi is anksto – tai kokias nesamones cia kliedite???
          Nusiraminkite, dar yra gyvu ir to meto liudiniku ir pakankamai uzfiklsuotu garbiu zmoniu prisiminimu apie to meto ivykius

      • Komunistas:

        Kad negalėtumėte infantiliškai manipuliuoti ištrauka iš konteksto pataisau, kad būtų aišku ir nekiltų pagunda iškraipyti mintį kaip patogu alko sektos lyderei:
        Nacių koloborantų siekį nuversti legitymią LTSR valdžią, pateikiant tai visos tautos valia, yra melas.
        Pagarbiai,
        komunistas

        • Tvankstas:

          Gal nereikia svaidytis nežinomais žodžiais.
          1919 m. Bavarijos sovietų respubliką kūrė ir raudongvardietis A. Hitleris (išleista T. Weber knyga su nuotraukomis, dokumentų kopijomis), 1923.11.08 perversmą Miunchene atliko Kominterno raudongvardietis A. Hitleris, kartu su E. Thälmann Berlyne ir Hamburge, 1932 m. per rinkimus Vokietijoje Kominterno įsakymu visa VKP balsavo už NSDAP ir Kominterno agentą raudongvardietį A. Hitlerį, o tuo metu iš Holodomoro apimtos Ukrainos važiavo ešelonai grūdų su raudonais plakatais, su šūkiu : ‘Badaujančiam Vokietijos proletariatui !’.
          Galiu tęsti labai ilgai, kaip ir tai, kad 1939.08.23 Kominternas įsakė visoms KP Europoje remti Vokietiją ir Wehrmacht, o 1940 m. birželyje po Paryžiaus išlaisvinimo ‘iš Prancūzijos buržuazijos jungo’ užspringdama iš laimės dėkojo PKP.
          Genosse Hitler buvo labai dėkingas tovarišč Stalin už neįtikėtiną pagalbą užimant Europą, po kiekvienos šalies užėmimo vis siuntė dėkingumo telegramas iki 1941.06.22.
          A. Hitlerio kūnas, kaip ir E. Braun, nerastas iki šiol.
          Pagal Berlyno šturmo dalyvių pasakojimus, 1945.04.30 Berlyne buvo sustabdytas vakare 2 valandoms bet koks šaudymas, iš reicho kanceliarijos plotų pakilo nedidelis lėktuvas su amerikietiškais ženklais ir pasuko pietvakarių kryptimi. Už valandėlės šaudymas buvo atnaujintas.

          • Stebėtojas:

            Gerb. Tvankste, nekreipk dėmesio į šitą “raudonskūrį”,- jis gi gauna “babkes” už savo opusus. Valgyti jam juk norisi! Ir ne sausą batoną, o su sviestu ir ant viršaus su ikrais…

            • Tvankstas:

              Kiekvienas žmogus turi sąžinę ir sąžinės balsas neleidžia ramiai miegoti arba paverčia dvasios ligoniu. Bent didelę dalį.
              Niekas taip giliai neįsminga, kad negirdėti Tiesos žodžiai.

            • Žemyna:

              Ne dėl šio asmens gerb. Tvankstas skiria savo laiką, o dėl tų, katrų jaunas, mažiau skaičiusias akis gali apdumti kai kurių žmonių sakmės apie sovietinio sukirpimo komunizmą, ir kaip anas ,,apščėslyvidavo” viena po kitos ,,vaduotas” kaimynines tautas.
              Už tai jam didelis AČIŪ – už mūsų švietimo įstaigas atlieka JŲ darbą, JŲ pareigą.

              • mociute:

                Butent. Ne tik Lietuvos svietimo istaigos yra paverstos Lietuvos istorijos genocido vykdytojomis bet ir dalis a la istoriku kurie nezinia kodel platina absurdiska mela…… Kaip nebutu apmaudu, taciau ir auksciausios musu valdzios – zymi dalis seimo nariu yra buki kaip Sibiro vailokai ir nezino ne tik Lietuvos istorijos pagrindu kas neisivaizduojama nei vienoje civilizuotoje valstybeje bet ir aplamai absoliutus neissilavine grazuliai….

    • Getas:

      Pirma, pagal tarptautinę teisę rinkimai esant 250 tūkst. okupantų Sovietų sąjungos kariuomenei yra neteisėti. Antra, jų negalima vadinti rinkimais, nes dalyvavo tik Darbo Lietuvos sąjunga, t. y. didžioji dalis persivadinę komunistai, dėl to nebuvo iš ko rinkti, tai buvo priverstinis balsavimas, rinkimų farsas. Trečia 250. tūkst. karių buvo įvesta sulaužant 1920 m. liepos 2 d. sutartį, kuri buvo keletą kartų pakartota ir patvirtinta Stalinui valdant: 1926 m. ir 1934 m. jau esant Tarybų sąjungai Tautų lygos narei. Šioje sutartyje amžiams Sov. Rusija ir Tarybų sąjunga atsisakė suvereno teisių į Lietuvos žemę bei jos piliečius. Ketvirta, birželio 23 d. sukilusi lietuvių tauta išvijo okupantus ir jų kariuomenę iš Lietuvos ir sudarė Laikinąją vyriausybę, kuri paskelbė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą ir Lietuvos Konstitucijos 1938 m. galiojimą. Ši deklaracija bus įregistruota JT sąjungoje, prieš tai įregistruosime ES. Komunistų propaganda nepraeis!

      • Komunistas:

        Melas Nr. 1 Su skaičiais žiauriai prasilenki: ne 250 000 o 20 000.
        Kariuomenės įvedimas atitiko savitarpio pagalbos sutartį ir neprieštaravo taprtautinei teisei.
        Svarbu pažymėti, kad jau pasirašius savitarpio pagalbos sutartį su TSRS, bankrutavusi Smetonos valdžia sudarė karinę sąjungą su Latvija ir Estija prieštaraujančią savitarpio pagalbos sutarčiai ir už nugaros derėjosi su Hitleriu. Ar grubus sutarties pažeidimas ir Lietuvos valdžios sukčiavimas yra pateisinamas? Kaip buvo su dingusiais RA kariais, istorija nutyli? Vėl niekingai norime dangstyti tamsius savo istorijos puslapius, kurie mums neparankūs?
        Bet politika yra viena, svabrus faktas, kad nei vienas iš žmonių, net karių nepakėlė ginklo kad apginti visų nekenčiamą Smetoną. Į visus Smetonos viešuosius pasirodymus, tauta buvo varoma prieverstinai. Tuo tarpu 1940 06 24 įvykęs mitingas Vileišio aikštėje sulaukė 2000 dalyvių, kurie rėmė Darbo Lietuvos sąjungą.

        • Getas:

          Komunistas, kaip visuomet meluoja: 20 tūkst. Sovietų kariuomenės buvo įleista pagal 1939 m. pagal spalio priverstinę sutartį, o 1940 m. birželio 15 d. pagal Molotovo grasinantį ultimatumą ir Raudononji armija grasindama kirto Lietuvos sieną, net nušovė mūsų pasienietį. Spauda publikavo, oficialią Stalino ir Molotovo deklaraciją, kad nesikiš į Lietuvos vidaus reikalus, kad įveda laikinai, jog APSAUGOTI VAKARINES LIETUVOS SIENAS. Deja atsiųstasis Stalino emisaras Dekanozovas vykdė kolonialistinius veiksmus, pažeisdamas dar veikiančią Lietuvos Konstituciją. Visi Sov. sąjungos veiksmai pažeidė 1920 m. liepos 12 d. sutartį, kurioje buvo apibrėžtos sienos kai amžiams Rusija atsisakė Lietuvos suvereno teisių į žemę ir piliečius, nes ir 1939 m. spalio mėn. negražino daugiau kaip pusės Lietuvos žemių. Pagal tarptautinę teisę Lietuva privalo kelti šį klausimą Tarptautiniame teisme.ir tai bus padaryta. Komunistų melas ir propaganda nepraeis!

        • Juozas:

          tokie pezalai net Burokevičiaus neverti, visai prasigėrei ? Tokių komuniakų, kurie su velniais kalbasi, mačiau daug. Kaimynystėje gyveno buv.I-asis LTSR sekretorius Songaila, tai tas prie alaus kioskelio praeivių rublio kaulydavo. Mačiau, kaip girtas Petkevičius, prie alkoholio parduotuvės, apsikabinęs medį, su velniais bendravo. Tu visiškai toks pats

      • Komunistas:

        Apie rinkimų farsą tu makaronus kabink savo vaikams. Yra krūva partijų, bet jų programa iš esmė tokia pati – vykdyti Briuselio ir Vašingtono valią.
        O dabar blaiviai Dabo Lietuvos sąjunga vienijo tautos pasiūlytus kandidatus ir kiekvienas rinkėjas rinko tuos kandidatus, kuriais pasitikėjo, o tai kad kandidatai ėjo po viena partijos vėliava tai nereiškia, kad rinkimai nelegitymūs ir kad nebuvo iš ko rinktis. Toks teiginys – nepagrįstas melas. Kaip sakau dabar įvairūs niekšai eina po skirtingom vėliavom, ir koks pasirinkimas? Kurios vėliavos atstovai vykdys Briuselio reikalavimus? Vaiko teisų įstatymas būtų priimtas nesvarbu ar valdančioji partija žaliųjų ar konservatorių ar dar kita. Darbo kodeksas taip pat būtų priėmusi bet kuri valdžioje atsidūrusi partija (Beje kaip manote Stalinas būtų priėmęs socdemų priimtą darbo kodeksą?). Lovadienių skaičių mažina visos partijos, nes tai nuleista iš Briuselio. Po visomis vėliavomis eina niekingi menkystos besirūpinantys savo siaurais interesais ir kišeniniais reikalais, o ne visos tautos gerove.

        • LosAngeles:

          atsakykite nuosirdziai: jus tikrai tikite tuo ka cia rasinejate? kad ir apie 99%, 95%
          suprantu, jeigu ir ne tai to nepasakysite. darbas toks…. na bet kitu visiskais ‘ciabato aulais’ laikyti irgi nevertetu. kazkaip galetumete nors ‘del akiu’ kazkokius realesnius skaicius pateikti. juk turetumete zinoti, kad akiplesiskas melas save smulkmenose isduoda

          • Komunistas:

            Tikite/netikite. Jei nori tikėk dievu ir kalėdų seneliu. o tai yra faktai.

            • LosAngeles:

              faktai… 99% dalyvavimo faktas??? gal nusileiskite ant zemes, mielasis. nes cia jau net ne tikejimas Dievu. 99% dalyvavusiu tarpe neisvengiamai papuola ir policijos pareigunai, ivairus valstybes tarnautojai , kariunai, sauliai, stambus ukininkai ir pan. beigi ju seimu nariai. Rimtai jie visi dalyvavo? zinant kokia ‘pirtele’ jiems naujieji uzkure vistiek visi dalyvavo…
              zmoniu kvailumas kartais stebinantis. paminetumet koki realesni skaiciu- butu galma padiskutuoti. dabar gi tik sukompromitavote savo ideja bei varda…

            • mociute:

              o tamsta tiki savo seneliu,ane?

      • Ėjau pro šalį:

        Pamiršote įrašyti pagrindinę savitarpio pagalbos sutartį pasirašytą 1939m. spalio 10d. Tarybų Sąjunga mėgino agresiją tesinti, kaltindama Lietuvą šios sutarties nesilaikymu, tačiau iš tiesų, būtent Tarybų Sąjungos agresija laikoma akivaizdžiu šios sutarties laužymu.

        • Komunistas:

          “mėgino agresiją tesinti”
          toks įvykių vertinimas yra melagingas. O ką bandė teisinti Smetona nuolat laužydamas susitarimus su TSRS ir vykdydama slaptas derybas su Hitleriu? Ką bandė teisinti Lenkija leidusi okupuoti vokiečiams Čekoslovakiją ir nepraleidusi TSRS armijos apginti Čekijos. Ką teisingo Prancūzija, Anglija ir JAV leidusi Hitleriui okupuoti sudetus, Austriją??? Ką teisino Vokietija atplėšusi nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą ir Lenkija okupavusi Vilnių. TSRS gražino ir Klaipėdos kraštą ir Vilnių Lietuvai, ir nesikišo į Lietuvos vidaus reikalus. Todėl tavo mekenimas apie agresijos pateisinimą visiškai ne vietoj.

          • Ėjau pro šalį:

            Pasikartosiu, tik šiek tiek kitais žodžiais. Taip rašyti kaip jūs, komuniste, gali tik protiškai neįgalus arba labai labai menkas žmogelis. Pirmu atveju jūs esate vertas užuojautos, o antruoju paniekos bei baudžiamojo persekiojimo. Nes bet kokie mėginimai teisinti blogį mėginusį sunaikinti tautą, padariusį begalę nusikaltimų žmonijai bei pražudžiusį apie 100 milijonų žmonių yra nusikalstami. Tautoms patiriant sunkius išbandymus, tokie kaip jūs pirmieji užpildo išdavikų ir pakalikų gretas, už ką tautos tokiems vėliau “atsidėkoja” kartuvėmis, mirtinomis kulkomis arba geriausiu atveju ilgais belangės metais. Bet svarbiausia, kad jie amžiams užsitarnauja visuotinę panieką ir nešlovę. Tai tiek apie bendražmogiškąją reikalo pusę.
            Kalbant apie istorinių įvykių vertinimą, jei norite, kad jus laikytų kažkuo daugiau nei tuščia vieta, privalote susipažinti su teisės pradmenimis. Nes tie kliedesiai, kuriais jūs teršiate šią erdvę, neturi nieko bendro nei su teise, nei su teisingumu. Visi sveiko proto žmonės supranta, kad vatnikai ir bolševikai išpažįsta vienintelę – galios “teisę”, tačiau normaliame pasaulyje santykius tarp valstybių priimta vertinti vadovaujantis civilizuotesniais, tarptautinės teisės principais. Pagal pastaruosius 1940 m. Sovietų Sąjunga prieš Lietuvą atliko visus įmanomus prievartos veiksmus: agresiją, okupaciją ir aneksiją.
            Ir dar prašyčiau tujintis su savo sėbrais ir sugėrovais, nes aš su tokiais padarais jokių reikalų neturėjau, neturiu ir neketinu turėti.

    • Juozas:

      taigi 99% Lietuvių tautos 1941 birželį ir nubalsavo šautuvų salvėmis, kad sovietų jovalą pasiūstų na.!

    • mociute:

      nuo kada okupantas tampa “legitymiu”???
      Ir siap jau, tokiems kaip tamsta – kolaborantu-okupantu palikuonims nera ko kaisioti savo trikapeike ten kur nieko neismanot…. Kaip matome,pas jus iki siolei vietoje smegenu – simasinis smelis ir berjos propoganda.
      Tuose, atseit, rinkimuose dalyviai buvo suvaryti ginklu o i Kauno valstybes (dabar muzikinis) teatra kur vietoje apsvietimo ir balkonuose buvo sustatyti kulkosvaidziai o is abieju sales sedimu vietu pusiu stovejo ginkluoti nkvdistai ir net ir tokiomis salygomis atsirado atsisakiusiu balsuoti uz Lietuvos ivaryma i sumauta cccp ir kurie buvo arestuoti vietoje ir ju daugiau niekas niekada nemate. O tai reiskai kad anie buvo susaudyti ir iki siolei neaisku kur ismesti ju kunai ir kokie statinai ant ju stovi…..

      • Komunistas:

        “Tuose, atseit, rinkimuose dalyviai buvo suvaryti ginklu o i Kauno valstybes (dabar muzikinis) teatra kur vietoje apsvietimo ir balkonuose buvo sustatyti kulkosvaidziai o is abieju sales sedimu vietu pusiu stovejo ginkluoti nkvdistai”

        Prašom notraukas kaip įrodymą pateikit savo blevyzgoms pagrįsti arba dokumentus kokius nors.

        • mociute:

          yra uzfiksuoti faktai – tikros istorijos dalis kuriu nenugicys net ir milijonai mankurtu – melagiu – kremliaus subinlaiziu!
          Tai paliudijo garbus zmones Lietuvos patriotai kuriems teko Ciukotkoje kaleti ilgus desimtmecius taciau Dievas leido jiems ne tik isgyventi bet ir pasidziaugti ir Nepriklausomybes atgavimu 1990 Kovo 11 ir paliudyti tiesa – dokumetu yra daugiau nei pakankamai bet ne kiekvienam nusipezanciams komunistpalaikui juos liesti!

  9. kaunietė:

    Labai reikalingas ir vertingas straipsnis. Ačiū autoriui, kad parengė ir publikavo. Daugiau tokių ir tada daug kas bus aiškiau ir nereikės klausytis sovietinių pasakų apie Birželio sukilimą.

  10. Vicemeras atsiriboja:

    Pareiškė, jog meras su niekuo nederino, nei su miesto Taryba, nei su kuo kitu. Jiems tai buvusi ne itin maloni staigmena

  11. Komunistas:

    Kai istorikų mokslinius laipsnius turintys asmenys pradeda švaistytis teiginiai, kuriems neturi faktinio pagrindo, tai atrodo nevykėliška. Kita vertus 99% dalyvavo rinkimuose į liaudies seimą, o tai reiškia, kad jūsų seneliai taip pat. Taigi remiantis jūsų nepagrįsta logika, jūsų seneliai parsidavėliai, kurie pagimdė parsidavėlius jūsų tėvus, nes jie už alaus butelį ir skalbimo miltelius pardavė Lietuvą ES, na o šie pagimdė jus trečios kartos parsidavėlius – mankurtus.
    Būkite atidesni su istorinių įvykių vertinimu, nes jie gali atsisukti prieš jus, o melo kojos trumpos.

    • Žemyna:

      Žavu! Ačiū 🙂 🙂 🙂

    • Stebėtojas:

      Kiek “sidabrinių” gavai iš kremlinių putinoidų, troli?!🤔

      • Komunistas:

        Kai pagaliau suvoksi, kad komunizmas tiek pat bendro turi su šiandienine Kremliaus valdžia kiek ir su Daukanto aikštės statytiniu, tada nekils tokių klausimų. Ir dar pastebėjimas, pritrūkus argumentų, jūs – smetoniško režimo rėmėjai pradedat ad-hominem atakas, t.y. nepagrįstus asmeniškus kaltinimus.
        Ginčikytės dalykiškai ir pagrįstai, priešingu atveju paprasčiausi diskredituojat save.

        • Kęstutis:

          Patikėti, kad dalyvavo 99 nuošimčiai piliečių į sovietinio seimo rinkimus gali tik žmogus su labai stipria protine negalia, o jei dar tai įrodinėja ir tikisi “dalykišku” atsakymų, tada jau “kvieskite daktarą”…

          • Komunistas:

            Mano šaltiniai yra žmonių memuarai ir to meto lietuviški laikraščiai, konkrečiai Lietuvos aidas. Prieigos prie istorinių archyvų neturiu, statistikos departamentas kažkodėl aktualių tarpukario Lietuvos statistinių duomenų neskelbia. Todėl atsakyk, kodėl turėčiau netikėti Lietuvos aido skelbiamais skaičiais? Ar jūs tikite tik tuo, kas patogu jūsų istorijos interpretavimui, o jei faktai prieštarauja jūsų įsitikinimams, tuo blogiau faktams?
            Pvz. Justas Paleckis memuaruose rašo, kad 1920 m mokslas mokykloje kainavo 75 litus metams. Kodėl tai turėtų būti melas?

          • Komunistas:

            P.S. neverčiu būti dalykišku tik siūlau. Tavo teisė rinktis, ar demonstruoti kvailumą, ar pagrįstai įrodyti, kad oponentas klysta.

            • Kęstutis:

              Jūs pasidomėkite kokioje šalyje šiais laikais pasiekiami tokie procentai 99,9?… Man tėvas dar pasakojo kaip vyko tie rinkimai. Seirijai, Simnas, Lazdijai žmonės rinkimus boikotavo ištisai, iki pietų buvo prabalsavę tik keletas žmonių. Tada pasiuntė rinkėjų balsų rinki po kaimus. Žmonės vis tiek nebalsavo, į kiemą neįsileido, šunis atrišdavo, tai tie balsų rinkėjai patys balsalapius sumetė ir išvažiavo… Dar vienas pvz. kai buvo rinkimai ir referendumas dėl AE, tai rinkėjai plūdo neįtikėtinais srautais, balsavimas apylinkėse buvo pratęstas 2 – 3 valandom, pats stovėjau eilėje apie 2 val. ir viską suskaičiavus pasirodė, jog balsavo apie 67 nuošimčius visų rinkėjų… Jei to meto ir vėlesnius laikraščius paskaitytumėte tai sužinotumėte, kad iki 80 metų jau turėjo būti pasiektas komunizmas, o CCCP laikraščiuose visą savo gyvavimą lenkė likusį vakarų pasaulį, tik tiek, kad gyvenimo kokybe ir visa savo gamyba pastoviai buvo uodegoje. Dabar tas pats Š. Korėjoje, paskaitykite ir jų laikraščių, sužinosite daug įdomaus… Ir jei jus tikitės, kad į jūsų kvailus pareiškimus kažkas rimtai pasižiūrės, tada matyt galvojate, kad bendraujate su kvailiais, arba jau “sam durak”…

    • Gustavas:

      Gal melo kojos trumpos, tau geriau žinoti. Bet komunistų rankos ilgos.Tuo įsitikino Skripalis su dukra, Litvinenka, Trockiu ir Salomėja Nėrim, nors ir tų rankos ilgos buvo, kunigu Zdepskiu ir šimtais tūkstančių apiplėštų Lietuvių. Jau nuo pokario kada vietiniai komunistai gavo užkariautojų komunistų palaiminimą žudyti, atiminėti, vogti,meluoti. Komunistų rankos ėmė ilgėti. Tada pradėjo dingti viskas iš parduotuvių. Komunistų laikais, sako, nebuvo prostitučių taip pat ir politinių prostitučių. Bet tavo atėjimas į šį pasaulį verčia abejoti.

        • Komunistas:

          Nors už lango XXI amžius, bet tu dar pilnas prietarų, o anekdotus apie TSRS priimi už gryną tiesą. Vienintelis iš tavo minėtų asmenų tai Trockis buvo KP nurodymu nužudytas. Visa kita – absurdas. Apie kunigus kaip Zdebskis, Tamkevičius ir panašiai tai jie buvo pokario miškinių (nūdein keliamų ant šakių) tąsa, kurie vykdė aktyvią antitarybinę propagandą ir kenkėjišką veiklą, už ką buvo nubausti pagal galiojančius įstatymus. Palyginimui nekomunistai įkišo A. Paleckį į kalėjimą be teismo ir pralaikė 2 metus be jokių jo kaltės įrodymų.

  12. -.-.-:

    šiaip tai dėl tiesos nesiginčijama, o esant skirtingoms faktų interpretacijoms tiesą (ar labiausiai tikėtiną įvykių raidą) nustato istorikai, o ne “kitų nesuprasti” komentatoriai. Ir ne, Rusijos pateikiamai interpretacijai tai netaikoma, nes ji yra politinė, o ne mokslinė. Netgi pasitelkus istorikus pakeisti vyraujančią įvykių versiją būtų sudėtinga, nes išeities pozicijos yra nelygiavertės, – prireiktų daug laiko ir daugybės rimtų mokslinių darbų iš naujo pučiant miglą, tačiau užtektų vienintelio neatitikimo ar paneigto fakto, kuriuo buvo remtasi, ir visa alternatyvi versija sprogtų kaip muilo burbulas. Tuos sprogimus puikiai visi matė Atgimimo laikais, o jei kas Rusijoje užmiršo ar per pastaruosius dešimtmečius naujai užsizombino, nesunku bus ir priminti.

    “Komunistas” manosi atradęs istorikų sąmokslą ir suokalbį su milijonais mąstančių piliečių (kurių net kelios kartos pasikeitė) iškraipyti faktus? Šlovė o atradėjui ir visų tamsuolių apšvietėjėliui!!! :))) Svarbiausia sukurti rišlią istoriją (galima ir ne pačiam vargti, o pasinaudoti tam skirtų institucijų išstenėtu produktėliu), tada – panaudoti keletą istorinių skaičiukų (ne bėda, jei kai kuriuos ir sugalvotum ar nutylėtum – juk ne su istorikais diskutuoji), ir jau galima ieškoti mulkių, tiesa? O jei pakeliui suerzinsi kitus, kaip tik gerai, – tegul nesijaučia nugalėtojais ir nešvenčia, kai tau 30 metų kaip gedulas?

    Bet kokios diskusijos ta tema (ypač – supykdytų niekuo dėtų skaitytojų) jau savaime kelia sukurto pasakojimo reitingą, nes naivesniam skaitytojui gali sudaryti regimybę, jog dėl tiesos nesutaria net mokslininkai. O kaipgi – juk jei žmogus taip drąsiai išstoja prieš viešai priimtą nuomonę, tai negi bus ne mokslininkas – juk padoriam žmogui gėda būtų taip apsijuokti “prieš visus”, tiesa? Ne, netiesa, nes nebūtinai būtų gėda ir nebūtinai padoriam.

    • Stebėtojas:

      Įtariu, kad “Komunistas” yra tikrų tikriausias mokslininkas. Gal net habilituotas visų mokslų daktaras(?!)… Kur ten mums, žemės kirminams, su juo gynčytis!!! 🤣

    • Komunistas:

      Sutartus istorinius vertinimus šiandien perrašinėja Lietuvos valdančiajai klikai tarnaujantys istorikai ir tokie istorikų mėgęjų būreliai kaip alkas, kurie neigia/ignoruoja nepatogius faktus, o įvykių vertinimą daro epizodiškai. Galim viešuose debatuosi padiskutuoti istorinėm temom. Priimsiu iššūkį.
      Ir dar kartą klausiu, kur buvo jūsų seneliai ir tėvai 50 metų??? Visi mokėsi tarybinės istoriografijos, laikė egzaminus ir nebuvo jokio sąmokslo, o po TSRS griūties staiga istorija apsivertė aukštyn kojom: nacių bendrai tapo didvyriais, o tarybiniai partizanai – niekšais. Ir kuo toliau tuo agresyviau falsifikuojama, tiesa ne visada pavyksta išbalinti visus niekšus. Pilsudskis užėmė Vilnių, o 15min džiaugiasi aprašinėdama kokį Pilsudskio laimėjimą prieš raudonąją armiją, nors Stalinas grąžino Vilnių Lietuvai. Taip išeina, kad 50 metų jūsų seneliai ir tėvai gyveno meluodami ir sau ir kitiems???

      • Komunistas:

        P.S. ir dar norite tikėkite norite ne, bet faktas lieka faktu pats A. Merkys dalyvavo rinkimuose.

        • Ėjau pro šalį:

          Na, prisipažinkite, komuniste, ar jūs esate tikrai toks kvailas, ar vis dėlto nevykusiai trolinate?

          • Komunistas:

            Atsiprašau, suklydau. K. Grinius dalyvavo rinkimuose. Dėl Merkio nežinau.
            Iš J. Paleckio prisiminimų:
            “Atėjo reikšmingoji rinkimų diena. Septintą valandą ryto mudu su žmona atėjome į artimiausią rinkiminę būstinę Rotušės rūmuose. Nustebome, pamatę ilgiausią rinkėjų eilę, nusitiesusią per visą aikštę. Pasirodo, uolūs balsuotojai stojo į eilę jau apie trečią valandą ryto, nors balsavimas prasidėjo tik šeštą valandą. Kai mes pabalsavę grįžome, eilė buvo dar ilgesnė – beveik ligi katedros.

            Pavažinėjęs po miestą, panašų vaizdą išvydau ir prie kitų rinkiminių būstinių. Malonu buvo matyti rinkėjų eilėse daugelį žinomų profesorių, rašytojų ir kitų inteligentijos atstovų. Prie vienos rinkiminės būstinės Žaliakalnyje mačiau eilėje stovintį buvusį prezidentą Grinių. Kad rinkimai į Liaudies seimą buvo vieningi ir visuotiniai, liaudies entuziazmo lydimi, savo ano laiko užrašuose pripažino ir reakciniai veikėjai – istorikas Z. Ivinskis ir kiti.

            Stebėdamas rinkėjų aktyvumą, prisiminiau 1936 metus, kai buvo renkamas smetoniškas seimas. Tada komisijų nariai sėdėjo ir laukė, kad kas nors ateitų balsuoti…

            Liaudies seimo rinkimai užtruko dvi dienas, nes liepos 14-ąją kai kur smarkiai lijo. Lietus sugadino kelius, todėl balsavimą teko pratęsti kitą dieną, kad visi norintieji gabi II balsuoti. Tačiau didžioji dalis balsavo jau pirmąją dieną.

            Rinkimai visur praėjo laisvai, tvarkingai ir ramiai, jų metu niekas neužsiiminėjo agitacija. Tvarkdariams nebuvo reikalo niekui įsikišti, gal tik sudrausmino vieną kitą išgėrusį pilietį, per daug audringai reiškusį savo jausmus. Niekais nuėjo priešiškai nusiteikusiųjų pranašavimai, kurie ypač plačiai sklido Vilniuje. Esą rinkimai nebūsią populiarus, balsuoti ateisią gal 10 procentų rinkėjų. Tuo tarpu Vilniuje iš 120 tūkstančių rinkėjų balsavo maždaug 119 tūkstančių. O visoje Lietuvoje balsavime dalyvavo 95,51 procento rinkėjų. Už Lietuvos darbo liaudies sąjungos kandidatus balsavo 1 375 349 rinkėjai, arba 99,19 procento visų dalyvavusių rinkimuose.”

            • Žemyna:

              Man patinka – DOSTOVERNAS labai kūrybingo, neatsakingo komunisto žurnalisto ,,prisiminimai” pagal užsakymą. Kaip ir Salomėjos ditirambai Stalinui, rašyti, gal būt, ,,argumentuojant”, kad taip parašius sūneliui nieko neatsitiks, o neparašius….

    • Komunistas:

      “šiaip tai dėl tiesos nesiginčijama, o esant skirtingoms faktų interpretacijoms tiesą nustato istorikai.”
      Tiesa yra universali objektyvi (pvz. balta spalva yra balta ir negali būti jokių interpretacijų, kad tai pilka, rožinė ar geltona). Taigi jei yra skirtingos interpretacijos reiškia viena iš jų klaidinga (bet pvz palanki/reikalinga atitinkamiems politiniams ar kt tikslams). Ir jei istorikai tarnaujantys ne objektyviai tiesai, o besirūpinantys savo siaurais buitiniai interesais iškraipo istorinius įvykius, tai jų melą būtina demaskuoti, o ne aklai tikėti viskuo ką jie sako. Jų turimi moksliniai laipsniai dar nereiškia, kad žmogus neturintis mokslinio istoriko laipsnio nesiorientuoja istorijoje. Todėl labai rekomenduoju kritiškai mastyti ir objektyviai vertinti iš vertinamo istorinio laikotarpio perspektyvos.

      • -.-.-:

        1) “Ir jei istorikai tarnaujantys ne objektyviai tiesai, o besirūpinantys savo siaurais buitiniai interesais iškraipo istorinius įvykius, tai jų melą būtina demaskuoti, o ne aklai tikėti viskuo ką jie sako.”

        Ne istorikai, o dalis būtent taip, kaip parašėte, apibūdinamų istorikų. Istorijos mokslas nėra tikslus, todėl jame gali būti skirtingų interpretacijų iki nusistovi (per mokslines diskusijas, aibes parašytų argumentuotų straipsnių) labiausiai tikėtina įvykių versija. Alternatyvi paradigma gali egzistuoti, jei nepritariantys vyraujančiai paradigmai istorikai mėgina sukurti ir argumentais paramstyti savo dėstomą įvykių versiją, tačiau jais aklai tikrai niekas netiki (nebent totalitarinėse valstybėse, užsiimančiose savo visuomenės zombinimu) ir ta versija ilgam lieka pogrindyje – arba iki galutinai žlunga, arba iki surandama iš tiesų svarių argumentų jai paremti.

        Kiekvieno melo, kuriuo niekas netiki, demaskuoti nereikia – atvirkščiai, jį sakantys istorikai patys pirmiausiai turėtų jį pamėginti įrodyti kitiems istorikams. Reaguoti būtina tik tuomet, jei melą viešai išsako politikai, nes jie išsako (arba formuoja) savo atstovaujamų žmonių nuomonę.

        2) “Jų turimi moksliniai laipsniai dar nereiškia, kad žmogus neturintis mokslinio istoriko laipsnio nesiorientuoja istorijoje. Todėl labai rekomenduoju kritiškai mastyti ir objektyviai vertinti iš vertinamo istorinio laikotarpio perspektyvos.”

        Kritiškas mąstymas visuomet sveikintinas. Vis dėl to, norint vertinti iš istorinio laikotarpio perspektyvos, reikia arba pačiam būti visapusiškai susipažinusiam su tuo laikotarpiu iš savo patirties, arba priimti vienų ar kitų istorikų, analizavusių tą laikotarpį, požiūrį. Skirtingai nuo besidominčių mėgėjų, profesionalių istorikų žinios nėra fragmentiškos, o visą vaizdą jiems leidžia susidaryti jų visų bendromis pastangomis pagrįstos (per ilgas mokslines diskusijas) įvykusių įvykių versijos.

        • Komunistas:

          “reikia arba pačiam būti visapusiškai susipažinusiam su tuo laikotarpiu iš savo patirties, arba priimti vienų ar kitų istorikų, analizavusių tą laikotarpį, požiūrį”
          Anot tamstos man kaip ne istorikui istorinės perspektyvos suvokimui reikia būt pergyvenusiam laikotarpį, o istorikams užtena paanalizuot tiktai?
          O dabar apie istorinių įvykių vertinimų.
          Kaip galima teigti, kad Napoleonui puolant Rusiją lietuvos bajorija tikėjosi atsiskirti nuo Rusijos? Kad Napoleone matė galimybę sukurti nepriklausomą lietuvos valstybę? Napoleonas norinti tapti Europos valstybių imperatoriumi, bet kažkodėl kaip samarieties Lietuvai suteiks nepriklausomybę ane? Ar čia tų laikų bajorija tokia infantili buvo? (mažai tikėtina) Ar lietuvių istorikai infantiliškai ir melagingai romantizuoja prancūzųs, nes tai puiki proga pademosntruoti rusofobiją (labai tikėtina). Nekalbant jau apie tai kad kol Pacai savo rūmuose lankstėsi Napoleono pasiuntiniams, prancūzų kareiviai plėšė valstiečius. Ir tai akivaizdus pavyzdys, kad nebuvo tautinės vienybės, o socialinių klasių prieštaravimai ir skirtingi interesai.
          Tas pats su 02.16 aktu apie kokią nepriklausomybę galima kalbėti, jei Lietuva susaistyta su Vokietija ypatingais ryšiais, o aktas iki šiol guli pas šeimininka – Vokietiją. Pvz už geležinkelius, kuriuos statė caras Lietuvoje, Lietuva įspareigojo sumokėti Vokietijai 2 milijonus markių (neva už išlaidas prižiūrint juos okupavus teritorija per 1PK). Tuo labiau aktą pasirašė, ne tautos daugumos atstovai, o buvę caro rato žmonės ir bajorija. Dar daugiau to meto visuomenė nebuvo rusofobiška, priešingai ji labiau linkusi buvo į rusų pusę, nei į vokiečių. Bet, kad suprast to meto žmonių mąstymą, gyvenimo būdą, reikia perskaityti amžininkų prisiminimus.
          Lygiai taip pat su 06 sukilimu – kolaborantų parama hitlerininkams puolant Tarybų Sąjungą vadinti bandymu išsivaduoti – niekingas melas. Kas norėjo išsivaduoti nuo ko? Tautos dauguma 1940 metų rinkimuose išrinko valždią, kuri sėkmingai dirbo evakuacijoje ir po hitlerinės okupacijos grįžusi į Lietuvą liko legitymia valdžia. O hitlerininkų kolaborantai tai smetoniniai reakcionieriai, dvasininkija, dalis smetoninės karininkijos, buvę policininkai, Plechavičiaus būrių likučiai ir silpnadvasiai, kurie slapstėsi nuo mobilizavimo į RA. bet nepamirškit, kad jie sudarė mažumą.O svarbiausia žinant hitlerio planą drang nacht ost, pateikti tą 06 sukilimo epizodą, kaip tautos kovą už laisvę, visiškas melas, neatitinkantis nei istorinio konteksto, nei faktų.

          • mociute:

            Carine Rusija uzgrobusi Lietuva 1785 is pazangios Europos valstybes kuri turejo pirmaja Konstitucija Europoje ir antraja pasaulyje, peverte musu valstybe atsilikusia ir apiplese tiek kad iki siolei NEGRAZINTOS pagrobtos Lietuvos vertybes, iskaitant ir I Lietuvos Statuta (originala) o Lietuvos gyventojai buvo apkrauti beprotiskais mokesciais ir paversti baudziauninkais ir net vergais kurie ir state tuos gelezinkelius vergiskomis salygomis ir negaudami padoraus atlygio. (jei ko tai mano senelis dirbo tiesiant gelezinkelio atkarpa nuo Sestoku link Varsuvos ). O kitas senelis buvo paimtas 25 metams i rekrutus caro armija. Todel dar XIX amziuje daugybe Lietuviu emigravo i JAV, Didziaja Britanija ir kt. – mano senelis pasitaikius progai isvyko i Skotija kur 10 metu kase angli bet uzsidirbo tiek kad sugryzes nusipirko 24 hektaru ukeli netoli Punsko ir dar galejo gyventi pasiturinciai tol, kol 1939 Hitleris su Stalinu pasidalino Europa ir 1940-41 daugauiau nei
            30 000 Lietuviu seimu buvo jega isvaryti nuo savo zemiu, namu ir apgyventi Stalino okupuotoje Lietuvoje vokieciu ukininku namuose is kur 1941.06.22 buvo tiesiog ismesti…
            Tie, kurie suspejo kartu su besitraukianciais vokieciais sugryzti laimejo taciau veliau rusai o ypac lenkai jau nieko nebeisileido i savo ukius…..

            • Komunistas:

              Labai melagingai pateiki istorinius įvykius. Ne carinė Rusija užgrobė Lietuvą, o Žečpospolita t.y. Lietuvos ir Lenkijos teritorijos į kurias įėjo ir dabartinė Baltarusija su Ukraina buvo padalinta tarp Prūsijos, Rusijos ir Austrijos. Ir tas padalijimas tai rezultatas Žečpospolitos ponų politinio neraštingumo. Jie kaip ir Smetona rūpinosi savo kišeniniais reikalais ir turtų kaupimu. Su tokiu valdymu ir tokios ir pasekmės. Dėl savo siauro mąstymo ir pasekmių kalta Žečpospolitos ponija. Na bet jei ne onoras pripažinti savo klaidas ir svarbu surasti atpirkimo ožį, tada reiktų pliekti ne tik Rusiją bet ir kitas dvi dalyvavusias monarchijas – Austriją ir Prūsiją.

              • Komunistas:

                O tavo senelio emigracija puikus pavyzdys apie Smetonišką gerovės valstybę. Daug tuo metu mažažemių ir bežemių emigravo Į šiaurės Ameriką, pietų Ameriką, pietų Afriką, Prancūziją. mano senelis irgi buvo priverstas emigruoti į Braziliją, nes buvo mažažemis. Ir ala senelio sekmės istorija gerokai pagražinta. Pilna to meto pavyzdžių kai lietuviai tikėjosi, kad JAV kasyklose uždirbs gerbūvį savo vaikams o finale patys iki senatvės angliakasių lūšnose pragyveno taip ir nesusikorvę gerbūvio. Ir dar pasižiūrėkit į istorines 1930-ųjų Anglijos nuotraukas, koks ten skurdas, priverstinis vaikų darbas buvo ir nustosit svaigt tokias nesąmones. 1930 metais Europą apėmė ekonominė krizė. Jei neturit konkrečių kontrargumentų mano faktams tai nesistenkit nugalėt demagogiją, nes nepavyks.

                • mociute:

                  nekliedek, mano senelis i Skotija isvyko 1900 kuomet Lietuva plese ir zlugde carine Rusija o sugryzo 1912. Kitas senelis kuris buvo WW1 dalyvis caro rekrutuose o mano A+A Mama gim. 1915 su mociute buvo isveztos i Rusija, Kalugos sriti

            • Komunistas:

              Atsiprašau močiute, aš apie kito laikmečio emigraciją, bet pratęsiant carinį laikotarpį, taip jūs teisi, bet ką carinė Rusija ir TSRS turi bendro?
              Antra vertus tie 02.16 signatarai ir buvo eks-caro tarnautojai ir bajorai, kurie ir engė paprastus žmones kaip tavo seneliai. O 02.16 jie perėjo į Kaizerio pusę, bet eilinių žmonių padėtis nuo to nepagerėjo. Ir dar vienas įdomus faktas apie carinę Rusiją: kaimuose būdavo įrengiami magazinai – sandėlys grūdams laikyti. Caro įsakymu dvarininkai kiekvienais metais turėdavo atidėti dalį savo derliaus į magaziną, ir bado atveju dalinti valstiečiams nemokamai. Ar blogas caro įstatymas? Tuo tarou vietiniai bajorai, užėjus badmečiui tuos grūdus pardavinėdavo, o kumečiai ir baudžiauninkai buvo priversti badauti. Tai kas yra blogiau eiliniam valstiečiui? Rusijos caras ar vietos dvarininkas?

              • mociute:

                nustok kliedeti, komunisteli, ir neskleisk cia savo idiotisku ereziju – iki kiek reikia buti kvailu kad nesuvokti jog tiek carine Rusija tiek iskrypeliu
                ir daugumoje visai nerusu 1917 kraujo upemis paversta teritorija pervadinta i cccp buvo ir tebera pati izuliausia ir slyksciausia atsilikeliska GROBUONE kuria visas civilizuotas pasaulis net ir tavo dvasinis “prosenelis” iskrypelis leninas vadino “tautu kalejimu” o R.Reiganas labai tiksliai ivardino “blogio iomperija” kurioje melas buvo ir tebera jos “religija” kuria akivaizdziai ispazysti ir pats – tik Lietuvoje tamstos ir viso jusu burio galiojimo laikas jau senokai pasibaige taciau savo nuodus vis dar meginate barstyti…..
                Uzuojauta,nabageli, – islysk is kiauto ir pasizvalgyk po civilizuota pasauli – gal nusiraminsi kiek?
                Beje, o kodel gi jusikis vyr vadas ir mokytojas isvarytas is Vokietijos nenubego kur nors i Afrika soc revoliuciju kelti o ilindo i kapitalizmo centra Londona ir dar i pati prabangiausi Chelsea rajona kur visai neskurdo bet gyveno prabangiame name o ir laidotis nepasiprase i eiliniu britu kapines o ilindo i bene pacias prabangiausias visame Londone o milziniskas monumentas ant jo tikrai kad paliudija ypatinga “kukluma”……

            • Kitas praeivis:

              Paskaitykite D. Forsterio ” Laiškai iš Vilniaus. ”
              Lietuvių kalba 1988m leidimo.
              Tai 18 amžiaus mokslininko iš Vokietijos , dirbusio kuriant Gamtos mokslų fakultetą Vilniaus Universitete 18 am. pabaigoje.
              Modernumas tik jūsų fantazijose , o amžininko , gyvenusio ir dirbusio to meto Vilniuje , nuomonė apie kraštą visai kitokia.
              Ypač buitis , medicina , gyvenimas ir tt to meto Vilniuje.

          • -.-.-:

            1. “Anot tamstos man kaip ne istorikui istorinės perspektyvos suvokimui reikia būt pergyvenusiam laikotarpį, o istorikams užtena paanalizuot tiktai?”

            Taip (ir ne tik tiesiog pergyvenusiam, bet ir aktyviai besidomėjusiam tuometiniu aplinkinių gyvenimu), nes norint “paanalizuoti” reikia atitinkamo išsilavinimo, kuris apimtų visapusiškas ir objektyvias (!) mokslo bendruomenės nustatytas žinias toje srityje.

            2. “O dabar apie istorinių įvykių vertinimų. Kaip galima faktų.”

            Pateikiate savo vertinimus, remdamasis savo kažkur perskaitytais ar sugalvotais tekstais, naudodamas ginčytinus epitetus, apibendrinimus ir nepagrįstus teiginius, šokinėjate per kelis istorinius laikotarpius, klausiate klausimus, į kuriuos atsakymus galite rasti išsamiai tuos klausimus jau išnagrinėjusių istorikų darbuose. Jei manote atradęs dar nenagrinėtą ar nepakankamai išnagrinėtą temą, puiku, pabaikite istorijos studijas kokiame nors universitete ir imkitės rašyti disertaciją ta tema (tiesa, joje išsakytus teiginius dar reikės sugebėti ir apginti prieš istorikų bendruomenę).

            Užversti komentatorius retoriniais klausimais, iš piršto laužtais faktais, pramanais, nelogiškais apibendrinimais, šokinėti nuo vieno aptariamo dalyko prie kito – visa tai tipinė internetinio trolio taktika. Bandymas atsakyti į juos, paneigti klaidingus teiginius (kuriuos sugalvoti teužima kelias sekundes, kai tuo tarpu parašyti paneigimą kiekvienam netiksliam žodžiui trunka nepalyginti ilgiau), tik iššauktų sekančią tokios pat kokybės teiginių laviną. Nematau prasmės tęsti tamstos pateikiamų “faktų” ar “įvykių vertinimo” aptarimą.

            • Komunistas:

              Kurie mano faktai iš piršto laužti? Dar kartą kveičiu susitikti viešuose debatuose su istorikų laipsniai turinčiais asmenimis ir galėsim pateikt faktus vietoj kamuolio mušinėjimo į vienus vartus komentaruose. Jums pateikiau faktinius įvykius ir logiškas akivaizdžias išvadas, kurios negali būti traktuojamos kitaip. Akivaizdu, kad pritrūkęs argumentų tamsta ir toliau apeliuoji ne į kritinį mastymą ir istorinį kontekstą, o į istorikų autoritetą. Tai viena iš pagrindinių loginio mąstymo klaidų.

              • -.-.-:

                Ar visi istorikai tikrai tamstos kvietimą į viešus debatus išgirdo? Gal ne ten skelbimą pakabinote ir ne tuo adresu kvietimus išsiuntinėjote? :)))

                Tolimesnius atvirai demagoginius tamstos teiginius vertinu kaip neįmantrų mėginimą įžeisti pašnekovą, tačiau vis tiek trumpai atsakysiu (žinoma, ne dėl jūsų “faktų” – apie juos, kaip rašiau kituose komentaruose, nediskutuoju ir kitiems nepatariu).

                Taip jūsų, nežinau, apsimestinai ar nuoširdžiai, bet tamsuoliškai (bolševikų mokykla?) niekinamas istorikų autoritetas yra pagrįstas jų pačių bendruomenės ir jų pirmtakų nustatytomis objektyviomis žiniomis bei naudojamais moksliniais tyrimo metodais. Tos objektyvios žinios įgytos pasiremiant tvirtais faktais, pasitvirtinusiomis prielaidomis ir loginiais išvedžiojimas – tai yra jų pagrindas. Jei manote, kad tam nereikalingas kritinis mąstymas, klystate, nes toks mąstymas – visų mokslinių tyrimų pagrindas, nepriklausomai nuo mokslo srities. Tik tokiu būdu ir BUVO gautos VISOS objektyvios žinios, tik tokiu būdu jos pasipildo ar, atradus neatitikimą, pakeičiamos. Tuo šie tyrimai skiriasi nuo tikėjimo ar nemoksliškai, subjektyviai (pvz., pagal politinį užsakymą, turint susidarius išankstinę nuomonę ar paprasčiausiai neturint pakankamai žinių arba jas naudojant tendencingai, nepagrįstai atmetant nepatinkančias) atliekamų tyrimų.

                • Komunistas:

                  “Ar visi istorikai tikrai tamstos kvietimą į viešus debatus išgirdo? Gal ne ten skelbimą pakabinote ir ne tuo adresu kvietimus išsiuntinėjote? :)))”
                  Šitą repliką suprantu kaip jūsų bandymą sumenkinti ir pasityčioti iš manęs? Jei esate drąsus, papolemizuokime gyvai, ar trūksta drąso?
                  Užtenka tuščios demagogijos ir bandymo iškraipyti mano mintis. Tiesa: mąstau vadinasi esu, post-tiesa – tikiu, vadinasi esu teisus. Jūs – alko komentatoriai esate post-tiesos atstovai. Jūs bandote panegti mano pateikiamus faktus apeliuodami į autoritetą ir faktams priešpastatydami savo tikėjimą.

                  • -.-.-:

                    oi ne, anaiptol neketinau Jūsų sumenkinti ar pasityčioti, netgi atvirkščiai – rūpinuosi, kad kokios smulkmenos nepakištų Jums kojos. :))) Jei kvietimus išsiuntėte ne tik Alko komentaruose ir adreso nesupainiojote, tai nėra ko jaudintis – belieka tik sulaukti teigiamo atsakymo, užsakyti vietą ir pasirinkti datą (pvz, labai simboliška būtų kokia liepos 21 d. … ). Jei diskusija bus vieša, tai gal net ir paklausyti ateisiu, tikrai nepasididžiuosiu (aišku, jeigu tik svarbesnių užsiėmimų neatsiras ir nelis arba nebus per karšta).

                    Jūsų “pateikiamų faktų”, kaip teikėtės juos gražiai pavadinti, aš nei bandau paneigti, nei ką – aš apie juos tiesiog nediskutuoju. Jei turite susikūręs alternatyvų istorijos aiškinimą, pamėginkite pirma jį pristatyti istorikų bendruomenei ir jį apginti. Prisidėkite prie istorijos mokslo pažangos ir kilniadvasiškai padėkite ištaisyti visų mokslininkų pražiopsotas klaidas, jei jau manote (tikite?), kad tokias nustatėte.

                    Dar vienas pastebėjimas. Tikėjimas ir pasitikėjimas tikrai yra labai panašūs dalykai, bet turi vieną esminį skirtumą. Tikėjimas paprastai yra iracionalus (protu nelabai pagrindžiamas, bet tikintiems ir nereikia to pagrindimo, juk ir taip teisūs, kam dar galvą sopinti), o pasitikėjimas – racionalus, pagrįstas protu, t.y. tam tikrais loginiais išvedžiojimais ir pan. Mokslo žiniomis ne tikima, – jomis pasitikima.

                    • Komunistas:

                      Kaip minėjau alternatyvią istrojią kuriate jūs, neigdami jums neparankius faktus ir savo tikėjimą pateikdami už tiesą.
                      “ūsų “pateikiamų faktų”, kaip teikėtės juos gražiai pavadinti, aš nei bandau paneigti, nei ką – aš apie juos tiesiog nediskutuoju. Jei turite susikūręs alternatyvų istorijos aiškinimą, pamėginkite pirma jį pristatyti istorikų bendruomenei ir jį apginti.”
                      Vilnių okupavo lenkai, grąžino Stalinas. Klaipėdos kraštą vokiečiams atidavė Smetonos ministras Urbšys, o gražino Stalinas. Dabar kamuolys jūsų rankose su autoritetingais
                      istorikais paneigti šį faktą.

              • mociute:

                tamstos pliurpalai net ne is pirsto bet , matomai, nuo kitos kuno dalies “nulauzti” ir jokie tai faktai o nesveikos, sakyciau net gana iskrypeliskos fantazijos vaisiai – begalinis melas melas melas….
                Ar ne perdaug garbes nori tamsta kad su tavim diskutuoti ?? Net ir be istoriku moksliniu laipsniu o siap megstantiems istorija zinoti ir, aisku, is pareigos savo palikuonims – juk nezinantys savo Tevynes istorijos yra amzini naslaiciai…… Vis galvoju kaip gi tiksliau ivardinti tokius nusipezancius atskalunus ir melagius kaip tamsta…..Teks pasitarti su anukais

  13. Bartas:

    Komuniste!. Parašyk “tiesą” apie Suomijos “vadavimą” iš buržuazinės vergovės. Laikmetis tas pats. Kusinenas jau sėdėjo ant tanko ir jau buvo pripažintas Suomijos vyriausybės vadovu . Liko tik truputis ….

    • Stebėtojas:

      “Komunistas” tyli,- laukia instrukcijų iš Kremliaus… 🤔

      • Kęstutis:

        “komunistai” suomiškai skaityti nemoka… 😉

        • Komunistas:

          Ačiū už jūsų didelį dėmesį mano asmeniu. Pataisau savo klaidą, viso balsavusiųjų buvo 95%, o 99% palaikė darbo Lietuvos sąjungą. Palyginimui su Smetoninio režimo rinkimais, kai smetonos oficiozas skelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 60-70% tikrovėje pasirodė 30%. Jūs galite tikėti kuo norite, bet yra faktai kurių nepaneigs jūsų tikėjimas. O iš jūsų reakcijų matau, kad esate tipiniai tarpukario krikdemų elektorato reakcionieriai. Beje dėl rinimų dieną – 1940 06 14 lijo lietus ir ne visi spėjo dalyvauti, todėl buvo pratęsti, bet tai nėra rinkimų pažeidimas.Bet jau pirmą dieną nubalsavo daugumą. Dar kartą kartoju vertinant istorinius įvykius privalu suprasti to laikmečio specifiką, akivaizdu, kad reakcingos alko davatkos to nesugeba kaip ir teisingų išvadų padaryt. Ir dar mano istorinė tėvyne Lietuva čia ir gyvensiu, patinka jums ar ne. Šiandieninė RF ir Baltarusija tokia pat kapitalistinė kaip ir Lietuva, kaip matau šito irgi dar nesuvokiat.

          • Bartas:

            komuniste . Te būna kaip sakai , “balsavo” visi už ”šviesią ateitį”. Tau prisakė – vykdai. Klausimas , skaitei Lietuvos užsienio reikalų ministerio Urbšio prisiminimą paskutinį susitikimą su molotovu?
            Padėsiu. Maskovijos nacistas – bolševikas griežtai dėjo , nusispjauti ką jūs darysit (Lietuva). Rytoj , birželio 15 “raudonoji darbininkų valstiečių armija” žygiuoja į Lietuvą. Išlaisvino nuo visų ir visko. Smulkmena.
            Bolševike , tai kaip su Suomijos “išvadavimu” . Kokius “memuarus ” perskaitei – pasidalink.

            • Komunistas:

              Urbšio knygos dar neskaičiau, nors ir turiu. Urbšys – Smetonos žmogus, pataikavęs Hitleriui, o Smetonos režimas neatspindėjo lietuvių tautos interesų, rėmėsi tik stambiais oligarchais, dvarininkija ir buožija. Net krikdemai skųsdavosi dėl Smetonos nesiskaitymo su jais.
              Epizodas iš Urbšio “pasiekimų”:
              Pakeliui į Romą užsienio reikalų ministras Urbšys buvo iškvietsas į Berlyną pas Ribentropą. Niekas neabejojo, jog bus derybos dėl Klaipėdos krašto. pasirodė jog tai ne derybos o šiurkštus ultimatumas. Ribentropas pareikalavo atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai, o jei ne bus karinis konfliktas. Grįžus Urbšiui į Kauną iš Urbšienės ašarų visi pasitikusieji suprato, kad Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Objektyviu vertinimu Smetoninis ministras atidavė Klaipėdą (jokie vakarų “gelbėtojai” nepadėjo, tuo labiau net nesvarstė karinio pasipriešinimo galimybės). Turint omenyje, kad ir pasirašius savitarpio pagalbos sutartį su Lietuva, smetoninis režimas vykdė derybas su Hitleriu, tai buržuazinis prohitlerinis ministras nelabai ką objektyvaus gali parašyti, nes gėda. Todėl objektyviai vertinant tai ką tu skaitei Urbšio knygoje greičiausiai yra nevykęs silpnadvasio bandymas pateisinti save. Bet kai perskaitysiu galėsiu objektyviau tai vertinti.
              Dėl Suomijos atsakyčiau, bet komentarai per ankšta vieta. Kaip siūliau darom debatus, jei jų tikslas rasti tiesą, o ne tuščiai ginčytis.

              • mociute:

                tovar-isc komunist, kodel gi tamstai neislindus i viesuma ir garbingai neprisipazinus kas esi is tikruju???
                Jei jau taip gerai isstudijaves tautos isdaviko J.Paleckio memuaraus tai gal ir artimas giminaitis busi???
                Nagi, drasiau!

                • Stebėtojas:

                  Nestudijavo jis, močiute, J.Paleckio memuarų… J.Paleckis savo atsiminimuose, beje, išleistuose tik rusų kalba (“V dvuch mirach”), aprašė, kaip būdamas pas Staliną bandė jam priekaištauti, kad suverenios Lietuvos Liaudies Respublikos teritorijoje šeimininkauja sovietų NKVD. Draugas Stalinas jį nuramino, pareiškęs, kad viskas greitai susitvarkys (“vsio skoro obrazujetsa”). Vot tak, tovarišči!

                  • Komunistas:

                    Dviejuose pasauliuose lietuvių kalba išleista knyga. Visa kitą ką parašei – reakcingos blevyzgos, tavo paties iš piršto laužtas pokalbis.

                  • Ėjau pro šalį:

                    Stebėtojau, neteikiu didelės reikšmės išgamos išdaviko Paleckio prisiminimams, tačiau man sukėlė abejonių tai, kad jūsų minimi Paleckio žodžiai galėjo, kažkokiu stebuklingu būdu prasprūdę pro cenzūrą, atsidurti knygoje. Todėl patikrinau 1974 m. rusiškąjį leidimą neradau nieko panašaus. Ar nebūsite kažką pridėjęs nuo savęs?
                    Paleckis susitikime skirtame svarbių klausimų aptarimui pasakė, kad Lietuvoje esama daugvaldystės požymių ir, kad cituoju: “Свою власть проявляли органы госбезопасности.” (p. 342)

          • mociute:

            lydimi ginkluotu nkvd-istu ejo visi ka okupantai tik sugebejo paciupti..
            Aisku, buvo komunisteliai, dauguma zydu tautybes kurie irgi aktyviai dalyvavo o kiek buvo pasipriesinusiu ir uz tai suimtu ar nusautu vietoje – “komunisto istorija” nutyli…..

            • Stebėtojas:

              Už pinigus, močiute, galima ir patylėti, o už gerus pinigus – viską ir antraip išversti. Komunistai šitą moka daryti kaip niekas kitas. 🤗

              • mociute:

                Dekui, Stebetojau! Kaip as anksciau nesupratau – juk sitam tautos atplaisai tik ir reikia parodyti savo darbdaviams savo “darbus”! Siuo atveju mes patys su juo besigincydami padedam jam irodyti kad anas ne veltui seriamas??
                Taskas. Su siuo tipeliu daugiau jokiu diskusiju!

  14. Žemyna:

    Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas
    – propatria.lt/2020/06/vidmantas-valiusaitis-geopolitine.html

  15. Žemyna:

    A.Jakubauskas pradeda vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/ajakubauskas_pradeda_vadovauti_lietuvos_gyventoju_genocido_ir_rezistencijos_tyrimo_centrui/

  16. Stebėtojas:

    Jo… Matyt, nemažai rublių gauna tas išsigimėlis “Komunistas” už savo komentarus jei taip “plėšosi”… Kad tik, jėzaumarija, nesusirgtų kokia negera liga… 🤕

  17. Paskaitykite:

    Rūta Miškinytė: Mes be Vyčio nenurimsim, arba Už mūsų ir mūsų laisvę
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/ruta-miskinyte-mes-be-vycio-nenurimsim-arba-uz-musu-ir-musu-laisve-500-1340412?copied

  18. Stebėtojas:

    “Komuniste”, aš nekonspektavau J.Paleckio atsiminimų rusiško leidinio, taigi, atleisk, negaliu nurodyti, kuriame puslapyje yra aprašytas jo pokalbis su Stalinu. Tos knygos, deja, neturiu. Jei pačiam taip įdomu, tai susirask bibliotekoje šitą leidinį ir perskaityk. Kokia prasmė man prasimanyti ar meluoti, jei toks J.Paleckio pokalbis su Stalinu buvo ir jis tą pokalbį aprašė. O kodėl lietuviškame leidime šito pokalbio su Stalinu nebuvo, nežinau. Gal kad neerzinti lietuvių?…

    • Komunistas:

      Nu matai nežinai, o sakai. Rusiško leidinio turinys bent jau sutampa su lietuviškuoju. Paėmei vieną epizodą iš tariamo dialogo konteksto ir pateiki jį reakcingai subjektyviai. Tai apie ką mes ginčijamės? O kokia prasmė meluoti tau geriau žinoti. Kokia prasmė buvo Kolumbui meluoti Ispanijos karaliui, kad Amerikoje krūva aukso? Atsakau, kad gautų finansavimą jo ekspedcijai. taigi tu irgi turi interesą meluoti. Smetoniniai reakcionieriai per hitlerinę okupciją ir po karo skleidė gandus tarp žmonių apie tarybų valdžią ir kėlė samyšį, jūs – alko auditorija tą patį darot ir šiandien. Bendro vaizdo nematot, traukiat epizodus ir bandot juos pateikti kaip bendrą taisyklę.

      • Stebėtojas:

        Na, matau, kad su putinoidiniais troliais ginčytis yra beprasmiška, nes jie šoka pagal savo pachano (beje, žymaus istoriko ir garsaus rašytojo!) Vovano dūdelę… 🤗 Pažinojau dar vieną tokį istoriką ir rašytoją – L.Brežnevą, parašiusį “genialią” trilogiją, kurios… pats neskaitė. 🤣

      • Tvankstas:

        Laukiu nesulaukiu atsakymo su argumentais, ištisai liejama drg. Komunisto tik promyža ašaringoji.
        Sulaukęs paneigimų, tik argumentuotų, bet ne nosies iškrapštų, noriu pratęsti pasiginčijimą.
        1919 m. Bavarijos sovietų respubliką kūrė ir raudongvardietis A. Hitleris (išleista T. Weber knyga su nuotraukomis, dokumentų kopijomis), 1923.11.08 perversmą Miunchene atliko Kominterno raudongvardietis A. Hitleris, kartu su E. Thälmann Berlyne ir Hamburge, 1932 m. per rinkimus Vokietijoje Kominterno įsakymu visa VKP balsavo už NSDAP ir Kominterno agentą raudongvardietį A. Hitlerį, o tuo metu iš Holodomoro apimtos Ukrainos važiavo ešelonai grūdų su raudonais plakatais, su šūkiu : ‘Badaujančiam Vokietijos proletariatui !’.
        Galiu tęsti labai ilgai, kaip ir tai, kad 1939.08.23 Kominternas įsakė visoms KP Europoje remti Vokietiją ir Wehrmacht, o 1940 m. birželyje po Paryžiaus išlaisvinimo ‘iš Prancūzijos buržuazijos jungo’ užspringdama iš laimės dėkojo PKP.
        Genosse Hitler buvo labai dėkingas tovarišč Stalin už neįtikėtiną pagalbą užimant Europą, po kiekvienos šalies užėmimo vis siuntė dėkingumo telegramas iki 1941.06.22.
        A. Hitlerio kūnas, kaip ir E. Braun, nerastas iki šiol.
        Pagal Berlyno šturmo dalyvių pasakojimus, 1945.04.30 Berlyne buvo sustabdytas vakare 2 valandoms bet koks šaudymas, iš reicho kanceliarijos plotų pakilo nedidelis lėktuvas su amerikietiškais ženklais ir pasuko pietvakarių kryptimi. Už valandėlės šaudymas buvo atnaujintas.

        Dar vieną argumentėlį.
        K. Marksas (bernautinis Mordechai Lewy) dar 1848 m. parašė “Komunistų partijos manifestą” Rothschild užsakymu, o į dienos šviesą išlindo 1868 m., po 20 metų.
        Kodėl turtingiausia pasaulio šeima davė tokį užsakymą, kad kvailius ir naivius vedžioti už ‘proletariato išsilaisvinimo iš buržujų jungo’ pasakomis iki šiandien ?
        Tai kas tada Rotschild šeima ? Nejaugi proletarai ?
        Kodėl vadinamas marksizmas, o ne mordechajizmas ar levizmas pagal tikrąją prasmę ?

  19. Stebėtojas:

    Atsakymas “Êjau pro šalį”. Necitavau pažodžiui Stalino atsakymo J.Paleckiui dėl NKVD savivaliavimo suverenioje Lietuvos Liaudies Respublikoje, nes tą knygą skaičiau labai seniai, taigi dėl Stalino žodžių tikslumo galėjau ir suklysti, bet Stalino atsakymas J.Paleckiui buvo maždaug toks, kad viskas susitvarkys… Ir nereikia, gerbiamasis, kabinėtis prie žodžių. Esmė juk ne tame, ką ir kaip pasakė tiksliai Stalinas, o tame, kad Lietuvai dar “neįstojus” į Sovietų Sąjungą, joje jau šeimininkavo kaip savo namuose NKVD! Štai kame yra visa esmė, tovarišč!

    • Stebėtojas:

      P.S. “Ėjau pro šalį” ir “Komuniste”, jūsų ėjimas! Ką dabar paporinsite? Kaip paaiškinsite Sovietų Sąjungos NKVD veiksmus suverenioje Lietuvos Liaudies Respublikoje, kuri tada dar nesiruošė stoti į SSSR?! Tylite kaip kiaulės? Tai ir tylėkite! Teisybė mūsų, Lietuvos patriotų, pusėje! O jūs bučiuokite pasturgalį savo didžiajam istorikui Vovanui Vovanovičiui!!!

  20. Ėjau pro šalį:

    Tai, kad nieko. Nebent pasiūlyčiau atsivėsinti šaltu vandeniu, nes tamstos atsakas buvo neadekvatus 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: