Netekome uolios lietuvybės puoselėtojos, mokytojos Vandos Vasiliauskienės (video) (3)

Vanda Vasiliauskienė | valstietis.lt, A. Minkevičienės nuotr.

Vanda Vasiliauskienė (1926-2020) | valstietis.lt, A. Minkevičienės nuotr.

Birželio 20 d.netekome uolios lietuvybės skleidėjos ir puoselėtojos, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojos Vandos Vasiliauskienės (1926.10.31 – 2020.06.20).

V. Vasiliauskienė gimė 1926 m. spalio 31 d. Jiezne, Alytaus apskr.. Baigusi gimnaziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1949 m. pradėjo mokytojauti Butrimonių vidurinėje mokykloje, 1953 m. Vilniaus universitete įgijo klasikinės filologijos, vėliau – lietuvių filologijos specialybes.

1953 m. V. Vasiliauskienė pradėjo mokyti lietuvių kalbos ir literatūros Rokiškio vidurinėje mokykloje, redagavo mokyklos laikraštį, nuo 1972 m. tapo Rokiškio 3-iosios vidurinės mokyklos (Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos) užklasinio darbo organizatore, direktoriaus pavaduotoja mokymo ir auklėjimo reikalams, skiepijo meilę Tėvynei, lietuvių kalbai, istorijai.

Prasidėjus Atgimimui V. Vasiliauskienė aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, įkūrė rajono mokytojų iniciatyvinę grupę Sąjūdžiui remti, rašė daug straipsnių spaudoje, dalyvavo Baltijos kelio ir kitose pilietinėse akcijose.

1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę V. Vasiliauskienė ėmėsi kilnios misijos – išvyko  į okupuotą Karaliaučiaus kraštą skleisti lietuvybės. Du dešimtmečius sudėtingomis sąlygomis ji mokė vaikus gimtosios kalbos Karaliaučiaus krašto Kaukėnų, Ližaičių, Naujosios, Kalnininkų, Gastų, Tilžės vidurinėse mokyklose, įkūrė lietuvių kalbos fakultatyvus suaugusiesiems. 1991 m. ji tapo Gastų lietuvių draugijos steigėja ir pirmininke, 1991-1992 m. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės ir Vydūno lietuvių kultūros draugijos tarybos nare, buvo Karaliaučiaus-Kaliningrado krašto regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos viena iš įkūrėjų bei vietos lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ atkūrėjų, draugijos laikraščio „Naujoji aušra“ redaktorė ir leidėja.  Jos pastangomis nemažai Karaliaučiaus srities lietuvių vaikų buvo perkelti į Vilniaus Lietuvių mokyklos vidurinę mokyklą. 

Lietuvybės sklaida atsispindi jos knygoje „Godų duženos tikrovėje“. Mokytoja išleido poezijos ir prisiminimų knygą „Brydė per gyvenimą“, straipsnių ir publikacijų rinktinę „Tarp dviejų krantų“ (2019).

V. Vasiliauskienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007 m.) ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Vyriausybės Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ (2019 m.) 2020 m. jai buvos suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

Dėl V. Vasiliauskienės mirties užuojautą jos sūnaus šeimai ir kitiems jos artimiesiems, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narių ir daugelio Mažosios Lietuvos bičiulių vardu, pareiškė  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.

Laidotuvės vyks birželio 22 d., pirmadienį, Rokiškyje.

***

Rokiškio kultūros darbuotojų delegacija 1991 m. aplanko mokytoją, sąjūdietę, visuomenės veikėją Vandą Vasiliauskienę Kaliningrado srityje, Kaukėnų gyvenvietėje (dab. Jasnoje). Ten V. Vasiliauskienė 1990–2014 m. skleidė lietuvišką žodį:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Jų vis mažiau:

    Kas Lietuvą globos, kas saugos išmanydamas, kas joje vertingiausia?
    Puikus užrašas plakate – ,,Maišyta kalba temdo žmogaus sąmonę”. Ar tai supranta LRT laidų vedėjai ir Monika? Ar jiems tai rūpi?

    Ir dar vienas išėjo –
    ,,Mirė vienas ryškiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų Stanley Balzekas”
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-vienas-ryskiausiu-jav-lietuviu-visuomenes-veikeju-stanley-balzekas.d?id=84582507

  2. Nijolė:

    Tai nuostabi moteris, pašventusi gyvenimą lietuvybei. Teko bendrauti. Stebino Jos meilė pamirštiems, lietuvių kalbosd jau nemokantiems vaikams. Sunku buvo pervažiuoti sieną, maži atlyginimai, tiktrinimai. Tačiau ji nepalūžo, kūrė lietuviškas bendruomenes, o atvažiavusi į Vilnių valdininkams drąsiai išsakydavo kokios pagalbos reikia Karaliaučiaus krašto lietuviams.
    Tebūna ramus poilsėlis mielai Vandai amžinojoje tėviškėlėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: