Auga susidomėjimas profesiniu mokymu (1)

smm.lt nuotr.

smm.lt nuotr.

Įpusėjus birželiui fiksuojamas didelis profesinio mokymo populiarumas – šiemet norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė beveik 6,4 tūkst. stojančiųjų, tai 40 proc. daugiau nei tokiu pačiu laiku pernai. 2019 m. birželio viduryje, siekdami mokytis profesinio mokymo įstaigose, buvo užsiregistravę 4,6 tūkst. stojančiųjų.

Tarp stojančiųjų populiariausios paslaugų asmenims, sveikatos priežiūros, inžinerijos ir inžinerinių profesijų sritys.

„Stojančiųjų dėmesio susilaukia ir šių metų profesinio mokymo naujovė – galimybė profesijos mokytis gimnazistams, mokslus derinant dviejose mokyklose: bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Šiuo metu sulaukta 97 tokių paraiškų.

Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.

Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis dalį programos, t. y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.

Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.

Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.

Priėmimą į profesinio mokymo įstaigas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), jis vyksta internetu: https://profesinis.lamabpo.lt . Prašymus dalyvauti priėmime pagrindiniu vasaros etapu stojantieji gali teikti iki rugpjūčio 7 d., šių metų abiturientai – iki rugpjūčio 12 d. Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 15–26 d.

Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį šiemet daugiau vietų šiemet skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui. Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4 935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3 540, transportui ir saugojimui – 2 790, statybai – 2 025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1 110.

2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims.

Kategorijos: Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

1 komentaras

  1. ŽEMAITIS:

    Seniai laikas. Manau, kad valstybei BŪTINA imtis reformų, kurios paskatintų profesines studijas.
    Dabar gi visi veržiasi į universitetus, dažnai studijuoja abejotinos vertės studijų programas. Na, gal didelė dalis jų ir vertingos, tačiau kam mums tiek teisininkų, vadybininkų, politologų, sociologų ir pan. KAM???
    Tiesiog dabar visi stengiasi gauti universitetinį išsilavinimą. Jau stebiu situaciją, kai magistro diplomas dažnam jau “ne lygis” – visi siekia daktaro laipsnio. O specialybė, jos aktualumas valstybei – visiškai nesvarbu. Kad ir kokia hiromantija. Svarbu kad daktaras. Arba nebūtinai daktaras – svarbu gauti gana solidžią (stebėtinai didelę) doktorantų stipendiją, kuri dažnai lenkia ir vidutinę mokslininko algą.
    Tad “išsijuosę” kepame nereikalingus specialistus. Didžiulė disproporcija studentų skaičiuje – profesinėms technikos mokykloms, kolegijos, kai kuriems univerams jų labai stinga, o kai kuriuose universitetuose (pvz. VU) susiduriame su didžiuliu studentų pertekliumi (net ir neperspektyviose specialibėse jų yra daug). Dėl didžiulio studentų skaičiaus labai išauga dėstytojų dabo krūviai (ypač – dėl vadovavimo baigiamiesiems darbams), dėl to labai nukenčia dėstymo kokybė.
    Tačiau Vyriausybei tai nė motais – ji ir toliau didina valstybės finansuojamų vietų skaičių kad ir socialiniuose moksluose… Kam? KAD BŪTŲ DAUGIAU BEDARBIŲ IR EMIGRANTŲ??? Ir už tokį jaunimo suvedžiojimą, kuris turi net neigiamas demografines pasekmes, mūsų visuomenė dar visai neblogai sumoka (vis augantis valst. finas vietų skaičius). Tad už tokias nesąmones mažų mažiausiai Monkevičius turėtų atsisvaikinti su ministro portfeliu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: