Valstybė rūpinasi tik stambiuoju verslu (1)

verslas | ekonomika.lt

verslas | ekonomika.lt

KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų mano, kad Vyriausybė skyrė per mažai dėmesio verslo padėčiai, o skiriama parama yra per maža normaliam verslo veikimui.

Apklausos duomenimis, net 57 proc. SVV atstovų mano, kad Vyriausybė verslo padėčiai skyrė per mažai dėmesio. Kad valstybė padeda SVV, mano tik 20 proc. apklaustųjų, o 52 proc. įsitikinę, kad pagalba teikiama tik stambiajam verslui.

„Vyriausybė turi imtis aktyvesnių veiksmų SVV atžvilgiu ir pakreipti svarstykles į sau palankią pusę. Kol kas padėtis tam išlieka palanki: balandį smukęs vartotojų pasitikėjimo indeksas gegužę atsitiesė, bet jis išlieka neigiamas“, – sako KOG instituto steigėjas Domantas Gailius.

Verslo nuotaikos taip pat išlieka neigiamos: apklausos metu respondentai spėjo, kad jų įmonių metinė apyvarta vidutiniškai šiemet kris 42 proc. Tarp smulkiausių įmonių numatomas apyvartos kritimo vidurkis siekia 47 proc., tarp 4-12 darbuotojų turinčių įmonių – 39 proc., o tarp 13-39 darbuotojų – 29 proc.

„SVV tai labai dideli skaičiai, kai kam galintys reikšti net bankrotą, o valstybės skiriamą paramą verslininkai kol kas vertina skeptiškai. Didelė dalis verslininkų nemano, kad jiems gali būti skirta parama, o tie verslininkai, kurie gavo paramą, ją dažniausiai mato tik kaip būdą išsilaikyti dar kitą mėnesį, o ne normaliai veikti“, – sako D. Gailius.

47 proc. apklaustų verslininkų teigė, kad jų įmonė atitinka paramos gavėjo statusą. Paramą jau gavo 63 proc. tų SVV įmonių, kurios dėl jos kreipėsi, 21 proc. dar negavo, bet tikisi gauti. Nepaisant to, net 73 proc. gavusiųjų paramą mano, kad jos dydis nėra pakankamas ir leidžia tik išgyventi, o 5 proc. tiki, kad jų įmonių neišgelbės net suteikta parama.

Pasak D. Gailiaus, sudėtingiausia padėtis yra pačiose smulkiausiose įmonėse, turinčiose 1-3 darbuotojus, kurioms nėra aišku nei kaip gauti paramą, nei ar išvis jiems ji priklauso. Net 41 proc. 1-3 darbuotojus turinčių verslų teigė, kad paramos skyrimo tvarka jiems nėra aiški, kai tarp 4-39 darbuotojus turinčių įmonių atstovų tokį atsakymą rinkosi tik 21 proc.

„Smulkiausios įmonės sudaro didžiąją dalį viso Lietuvos verslo – iš 107 tūkstančių verslo įmonių, 72 tūkstančiai turi 1-4 darbuotojus. Tad šios dalies nuotaikų svyravimas yra reikšmingas kuriant vartotojų lūkesčius. Jų baimė dėl ateities gali paveikti didelę visuomenės dalį, kas paskatintų mažėjantį vidaus vartojimą, kurį šiuo metu labai svarbu išlaikyti“, – sako D. Gailius.

Tyrimą „Smulkaus ir vidutinio verslo valstybės paramos karantino metu vertinimas“ š. m. gegužės 21-27 d. atliko KOG institutas. Tyrimo metu apklaustas 291 SVV (įmonės nuo 1 iki 39 darbuotojų) atstovas.

Kategorijos: Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Ypač ciniškai tai pasireiškia individualios veiklos ar smulkučio verslo atžvilgiu. Kažkaip valdžiažmogiai visiškai neprisimena tokios eilutės: valstybė gina savo pilietį.
    Kai prieš valdininką stovi kokių nors patyrusių, visą teisininkų skyrių išlaikančių stambių sukčių apgautas verslo „mailius”, neverta tikėtis, kad tas „ponas valdininkas” jaustų pareigą, kad būtų ATSAKINGAS už pagalbą nukentėjusiam. Jam nesvarbu, kad valstybės ūkio pamatas yra būtent ta savarankiškai besiverčianti smulkmė, o ne grupelė verslo ryklių, (kuriems jiems klusniai tarnauja, visai užmiršęs, jog NE JIE yra valstybė).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: