Seimas raginamas svarstyti bemaž 70 000 piliečių parašais pateiktą įstatymo projektą (23)

Iniciatyvines-grupes-TALKA-nariai-2015m-jono-vaiskuno-nuotrauka

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK 2015 metais | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 2 d. buvę piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ (TALKA) nariai,  kreipėsi  į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir atskirai į valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ragindami svarstyti jau bemaž 5 metus Seime dūlantį jų pateiktą įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose.

2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Šiuo projektu siūloma paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę ir „kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“.

Pasak kreipimosi autorių, birželio 2 d. yra palanki grįžti prie šio klausimo, nes Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Seimo posėdžio darbotvarkėje yra numatytas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4391 (2) E  svarstymas, kuriam pilietinę iniciatyvą remiantys Seimo nariai yra pateikę analogiškas, prieš 5 metus piliečių teiktoms, pataisas.

„Prašome palaikyti šį Seimo narių siūlymą ir padėti sutvarkyti daug metų eskaluojamą chaotišką asmenvardžių rašybą, išsprendžiant šį valstybės įvaizdžiui kenkiantį nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo klausimą“, – rašoma piliečių kreipimesi ir primenama, kad siūlymui  nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, bet kituose dokumentų puslapiuose pritarė ne tik bemaž 70 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir  2011 m. metais pas tuometinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę apsilankę Lenkijos intelektualai, drąsinę Seimą eiti būtent šiuo visiems priimtinu kompromisiniu keliu. Tokiam sprendimui, pasak kreipimosi autorių, ne kartą viešą pritarimą išsakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Manome, kad nuolat atidėlioti šį sprendimą yra nedovanotina. Politika yra kompromisų menas, tad norime rasti kompromisą galinti išspręsti nuolat eskaluojamą nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą taip kaip yra jį išsprendę mūsų kaimynai latviai. Jau daugiau nei penkeri metai ten įtvirtinta teisė norintiems nelatviškus asmenvardžius į oficialius dokumentus įrašyti ir nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje. Ir jokia užsienio šalis Latvijai neturi jokių priekaištų,“ – sako buvęs iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ ir buvęs Seimo narys Gintaras Songaila.

Kaip žinia, valdančiosios LVŽS nariai 2015 metais labai aktyviai dalyvavo piliečių iniciatyvoje „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ ir ženkliai prisidėjo prie bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų surinkimo.  LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, LVŽS narys akademikas Eugenijus Jovaiša, buvęs LVŽS Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys – buvo vieni aktyviausių pilietinės iniciatyvos palaikytojų, be kurių palaikymo kažin ar būtų surinkti įstatymo projektui pateikti reikiamas parašų skaičius.

„Tikimės, kad LVŽS, aktyviai dalyvavusi piliečių TALKOS iniciatyvoje 2015 m., laikysis savo priešrinkiminių įsipareigojimų Lietuvos piliečiams ir veiks ne pagal oponentų primestą, o savo pačios politinę darbotvarkę, taip pateisindama gautą Tautos pasitikėjimo mandatą.“ – rašoma kreipimesi į LVŽS Seimo frakcijos narius.

Kreipimąsi pasirašė buvę iniciatyvinės grupės  „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ nariai: Nijolė Balčiūnienė, Jonas Burokas, hab. dr. Kazimieras Garšva, kunigas Robertas Grigas, Mindaugas Karalius, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dr.Vytautas Rubavičius, Vytautas Sinica, Gintaras Songaila, Gediminas Storpirštis, Jonas Vaiškūnas, Jonas Vaitkus.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Tvankstas:

    Seimas turi instrukcijas iš Varšuvos, aptarta prie alaus bokalo Lenkijoje, tai nelabai įdomu kas siūloma Lietuvoje – lietuvių, kaip šunų, balsas nepasiekia ‘savo’ Seimo.

  2. Žemyna:

    Ką? Peticija? Kokia peticija? Ką čia išsigalvojote? Nemačiau jokios peticijos. Ir bendrai – girtas buvau, anksti guliau, nieko nežinau.

  3. Žemyna:

    Nuotrauka: Ne visus joje pažįstu, bet kaip simboliška, kad priekyje Jovaiša, Karbauskis… Ar per visą kadenciją girdėjome jų principingus, kalbą ginančius pasisakymus, reguliariai skaitėme jų straipsnius ta tema? Ar pasakė patys sau: „Tegul po to mane kad ir išmeta, tegu tik vieną kadenciją čia išbūsiu, bet išeisiu iš čia Valstybinės kalbos statusą galutinai, pagal Konstituciją sutvarkęs, pastatęs ant tvirtų pamatų, kurių jokios manipuliacijos neišjudins, nesugriaus.

  4. Alvydas Butkus:

    Ar Lenkijos prezidentas šiandien neatvyko į Lietuvą? Prieš Seimo posėdį.

  5. Išties:

    Didžiausias politinis Žaliųjų valstiečių nuopolis tai ypatingai prolenkiško ir globalistiško S.Skvernelio paskyrimas Premjeru ,kurio vadovaujama Vyriausybė didžia dalimi vykdydama liberalmarksistinę ir prolenkišką politiką nepaisė,deja, rinkimus laimėjusios partijos duotų programinių tautai įsipareigojimų.

  6. Dainius Razauskas:

    Sveikinu, pritariu, palaikau.

  7. Žemyna:

    Dėl viso pikto, kas neturite – gal norėsite tai išsaugoti savo kompiuteryje ar į favoritus įsidėti?
    – technologijos.lt/upload/image/n/zmoniu_pasaulis/S-56056/2-1-indoeuropean-language-family-tree.jpg
    – technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/S-56056/straipsnis/Mokslininkai-atkure-visu-Europos-kalbu-motina–nustebsite-kaip-lietuviskai-ji-skamba-Video
    Dešinėje ir daugiau straipsnių šia tema sąrašas. Viskas vienoje vietoje.
    Būtų labai praktiška išgūglinti ir favorituose išsaugoti ir kituose leidiniuose perspausdintas to straipsnio kopijas (buvo LRyte ir dar kažkur). Juk internete ir stebuklų būna – staiga neberandi, kas gal ne vieną dešimtį metų buvo savo vietoje… Jei vienas leidinys būtų uždarytas (kaip Achema LŽ uždarė net archyvo nepalikusi), tai kituose dar bus galima rasti. O šalia gal atsiras nuorodų į naujausius tyrimus.

  8. O kur čia yra kompromisas ir tarp ko jis vyktų?! Lenkija jokių teisių kokia kalba Lietuvai rašyti savo valstybinius dokumentus neturi. Konstitucija nustatato, kad valstybinė yra lietuvių kalba. Taigi čia dalykas jokiu kompromisu nekvepia, tai vieno suvereno kišimasis į kito suvereno teises, jo prievartavimas, kas yra tarptautinės teisės pažeidimas. Tai viena.
    Antra, Pasu yra tik tai, kas yra įrašyta pradžios puslapyje, kurio viršuje kairėje yra užrašyta “Pasas”. “Kitų įrašų” puslapiai – paso statuso turėti negalėtų. Jų galimumas ir turinys nustatytinas ne Paso įstatyme, o Vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip sprendžiant, “Kiti įrašai” neturėtų valstybės dokumento statuso, taigi galėtų būti rašomi ir ne valstybine kalba.
    Toks būtų kelias klausimui padėti tašką.

    • Žemyna:

      Pasas yra VALSTYBĖS nuosavybė, ir tik ji sprendžia, koks jis bus, kaip ir kokie duomenys ten surašomi. Savo giminės medį ar herbą gali pagal skonį užsisakyti ar pats nupaišyti. O pasas ne tavo žaisliukas, ne interjero dekoracija.

      • Būtent, taip yra. Pagal Konstituciją be jokių išlygų valstybinė yra lietuvių kalba. Tų išlygų kalbos atžvilgiu negali būti ir valstybės išduodame dokumente – Pase.
        “Talka” arba nesusivokia ką siūlo, arba sąmoningai yra ne konstitucinėse suverenumo, lietuvybės pozicijose.
        Užuot nuolat kėlus 1994 metų “rzeczpospolitinio” tipo bendrumo su Lenkija sutarties, naudojamos būtent kišimuisi į vidaus reikalus teisiniu pagrindu, nutraukimo reikalavimus, išeina, kad “Talka” talkina joje Lenkijos pusei.
        Tad iš tokios “Talkos” lietuvybei naudos, kaip iš ožio pieno…

  9. Getas:

    Būtų gerai šiam Seimui priimti įstatymą pereiti visų mokyklose dalykų dėstymą lietuvių kalba. Nereikia kurti diskriminacijos ir segregacijos tautinių bendrijų mokyklose, ypač rusų ir lenkų kaba dėstomose mokyklose.

    • Žemyna:

      Nesuteikimas darželiuose bei mokyklose to paties, kas suteikiama kamieninei tautai, t. y., mokymo kurso mokyklose valstybine kalba – tai ir TMAPK bei ŽT pažeidimas!
      Būtent dėl visų piliečių lygių galimybių valstybėje (nežiūrint jų tautybės), visi šalies kitataučiai PRIVALO BŪTI MOKOMI mokyklose valstybine kalba ir išeiti tą patį mokymo kursą. Toks ŽT įpareigojimas visoms valstybėms! TMAPK nekalba apie jokį kitokį vidurinį lavinimą mokyklose užsienio kalba, kaip tik PRIVAČIOSE savaitgalinėse mokyklėlėse! T.y., įpareigoja LEISTI, NEDRAUSTI tautinėms mažumoms SAVAITGALIAIS mokytis mokyklėlėse ne valstybės, o jų pačių sąskaita. Apie kitataučius bei atvykėlių atneštą ar primestą kalbą parašyta, jog jie nelaikomi tautine mažuma ir jokių privilegijų neturi teisės reikalauti.
      Taigi, nuo pirmos dienos užsileidome ant altoriaus ką … ? Leidžiame mus kvailiais laikyti, tuo didžiuojamės ir džiaugiamės „gerais kaimyniniais santykiais”? O tas, kam ant altoriaus būti jau per maža pasirodė, reikalauja tolesnių paklusnumo ženklų ir paslaugų? Liepia jau ir mums pereiti į jų kalbą?

    • Žemyna:

      Įdomu, kad mažesnė už mus Latvija, kur gal kas antras – kaimyninės tautybės, jaučiasi turinti reikiamo tam stiprumo kinkas. O mūsų, nors ir daugiau kinkų, bet visos kaip šaltiena tirta. Ypač – Seime ir vyriausybėje. Nes sienos vibruoja…

      • Čia ne kinkų drebinimas, o Lietuvos gyvenimas pagal “rzeczpolitinio” bendrumo su Lenkija 1994 m. sutartį. Latvija gyvena kitaip, kadangi tokio tipo sutarties su Lenkija, kaip girdisi, nėra sudariusi.
        Sutartis nutrauktina ir bėdos baigsis, tad visų kalbų apie Lenkiją pradžia ir pabaiga Seimo rinkimuose turėtų būti 1994 m. sutarties nutraukimas. Tačiau kažkodėl “Talka” to kaip ir nenori matyti…

  10. Žemyna:

    Kažin, ar ,,Alke” A. Butkaus viską turime?-
    – propatria.lt/search?q=Alvydas+Butkus:
    ,,Visuomenė ir kalbininkai reikalauja ginti valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą”,
    ,,Rusai Latvijoje aiškina, kad jiems Latvijos pilietybė turi būti atnešta ant lėkštutės”,
    ,,Tautinių mažumų įstatymas prilygsta diversijai”,
    ,,Kaip Lietuva ryja savo vaikus”,
    ,,Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: