Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas ir teisingas, tačiau priveda prie prieštaravimų ar nesuderinamumų;

2. Paradòksas [gr. paradoxos — netikėtas] neįprastas, netikėtas, aforistinis teiginys, kuris pirmu žvilgsniu prieštarauja sveikam galvojimui.

Nejaugi mūsų VISA tauta nesveikai galvoja? Su kuo tokia galvosena priveda prie prieštaravimų ir nesuderinamumų? Nes neaišku kodėl autorius tvirtina:

1. Būtent dabar „Antrojo pasaulinio karo atminties vingių šiuo metu (pabrėžta aut.) nėra įmanoma gerai suvokti, nematant platesnių pasaulinių kontekstų“;

2. Tik „Laikotarpis, į kurį vertėtų šiandien mums atsigręžti, buvo šaltojo karo epocha (pabrėžta – aut.), kurioje susiformavo bent trys didieji pasakojimai apie Antrąjį pasaulinį karą: sovietinis, vakarietiškas ir vokiškasis“;

3. „Antrasis pasaulinis, tiksliau, Didysis Tėvynės karas, buvo vienas svarbiausių sovietinės sistemos fundacinių pramanų, kurį po komunizmo žlugimo reikėjo dekonstruoti bendrųjų dekomunizacijos procesų kontekste“.

Skaitant straipsnį iškyla ir daugiau „kodėl“. Juk autorius ne eilinis Lietuvos pilietis, o savo srities žinovas – Lietuvos Istorijos Instituto (LII) direktorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, daugelio monografijų apie Lietuvos viduramžių istoriją autorius, pagaliau ir pasaulyje žinomas istorikas.

Nejaugi tokio plataus, iki šiol keliančio daugelį su daugybe nežinomybių klausimo svarstymo, disputo vieta, galinti duoti bent dalį atsakymų – LRT tinklapis? Gal labiau tinkamesnė vieta viso pasaulio istorikų pripažinti leidiniai, ar, pagaliau, bent LII leidžiamas žurnalas?

Alvydas Nikžentaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alvydas Nikžentaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo tolyn, tuo gražyn…

Jau nuo pirmųjų pastraipų aiškėja apie kokius „paradoksus“ bus kalbama. Tai autoriaus ir Tautos skirtinga nuomonė apie sovietinės okupacijos reliktų palikimą. Ryškėja savotiška nostalgija sovietinei okupacijai – gailestis griaunamiems okupantų simboliams, aimanuojama, kad nebeliko sovietinės okupacijos atmintinų dienų minėjimo. Autorius jaučia itin didžiulę nuoskaudą, kad nebeliko karo pabaigos – Gegužės 9-osios minėjimo. Galima būti suvokti, jei tokius „jausmus“ lietų sovietinės okupacijos metais istorijos mokslus ar TSKP aukštąją partinę mokyklą baigęs, o dabar jau nusenęs ir įtakos netekęs „nomenklatūrščikas“.

Kai kurie teiginiai, „Nuomonių“ skiltyje perša mintį, kad autorius ne pilnai susipažinęs su Tautos istorija gūdžiais sovietinės okupacijos metais ir gal todėl klaidina skaitytojus? Gal tik dėl to garbusis istorikas kaltina Lietuvą, o kartu ir Latviją bei Estiją, kad nemini „garbingos Gegužės 9-osios“. Nors visi lietuviai, netgi pirmokėliai žino, kad Antrasis pasaulinis, arba, kaip sako autorius – Didysis tėvynės karas, Lietuvai baigėsi atkūrus Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11-ąją.

Griaunamų sovietinių okupantų simbolių, autoriaus vadinamų „pramanais“, kategorijai istorikas priskiria ir memorialinį Pirčiupių kaimo tragedijos kompleksą, „de facto praradusį nacionalinio memorialo statusą“, kuriame buvo prisimenamos civilės nacių okupacijos Lietuvos gyventojų aukos“. Drįstu Istorijos instituto direktoriui siūlyti atsiversti praėjusių – 2019.06.03 d. metų „15 min.“ laikraštį, kuriame išspausdintas labai išsamus reportažas apie Pirčiupio kaimo tragedijos 75-ųjų metinių minėjimą, kuriame labai gausiai dalyvavo ir lietuviai, ir valdžios atstovai, o kartu ir Rusijos ambasadorius Udalcovas.

Kodėl neteko memorialo statuso? Todėl, kad tai sovietinių okupantų išprovokuotos nekaltų kaimo žmonių žudynės. Gyvi šios siaubingos kaimo tragedijos liudytojai – šio kaimo gyventojai prisimena, kad vokiečiai puolant kaimą, medyje įsitaisęs žvalgas  „raudonasis partizanas“ ramiai stebėjo žudynes ir nedavė jokio ženklo saviškiams. Įrodyta,  kad Pirčiupių kaimo tragedijos tiesioginiai kaltininkai – Raudonosios armijos generalinio štabo Žvalgybos valdybai pavaldus 14-asis būrys, kuris birželio 3 d. rytą kelyje Eišiškės – Vilnius, už kelių kilometrų nuo Pirčiupių kaimo, užpuolė SS ir policijos 16-ojo pulko autotransporto vilkstinę, nukovė 6 vokiečių kareivius. Šios tragedijos kaltininkai iš tų pačių taip vadinamų „raudonųjų partizanų“, o iš tiesų raudonųjų banditų – plėšikų gaujos, kuriems vadovavo Motiejus Šumauskas ir Genrikas Zimanas, ir kurių  nariai 1944 m. sausio 29 d. (žydai, rusai) puolė Kaniūkų kaimą. Jų rinktinė, įvairių šaltinių duomenimis, sudaryta iš „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę Kauno geto kaliniai žydai ir sovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (visų keturių partizanų dauguma – Vilniaus geto žydai), „Margiris“ būrių ir Raudonosios armijos Generalinio štabo spec. grupės narių, puolė ir sudegino kaimą. Nužudyti 35 žmonės (vyrai, moterys, vaikai), 15 žmonių sužeista, daugelis jų sunkiai. Kaniūkų puolimas, sudeginimas ir susidorojimas su gyventojais – žiauriausia sovietinių partizanų akcija prieš Lietuvos kaimų savisaugą. Akciją su „pasigardžiavimu“ yra aprašę jos dalyviai, sovietiniai partizanai Izakas Kovalskis (Isaacas Kowalskis), Chaimas Lazaras, Aba Kovneris ir Paulas Bagrianskis.

Šiuo pastebėjimu būtų galima ir baigti apie gerbiamo istoriko savotiškai interpretuojamus lietuvių tautos „atminties paradoksus“, jei tai nebūtų…

Įžanga Lietuvos didžiavyrių atminimo puolimui ir niekinimui

Istorikas Tomas Baranauskas www.DELFI.lt 2008 m. balandžio 22 d. paskelbė straipsnį „Kur veda A. Nikžentaičio Lietuvos istorijos revizija?“.

Jame rašoma: „Neabejoju, kad A. Nikžentaitis, kaip istorikas medievistas (t.y. viduramžių tyrinėtojas) „šiek tiek“ išmano ir kitus Lietuvos istorijos periodus. Tačiau diskusija kilo visų pirma dėl 1940 m. SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos teisinio įvertinimo, konkrečiai – dėl teisinių sąvokų „okupacija“ ir „aneksija“ taikymo. O čia jau reikėtų „šiek tiek“ išmanyti ir teisę bei teisės aktus. Vertinant pagal profesinę kompetenciją V. Landsbergio, kaip muzikologo, ir A. Nikžentaičio, kaip istoriko medievisto, startinės pozicijos šioje srityje yra maždaug vienodos – tai ne jų profesinių gebėjimų sritis.“

Taigi, neišmano istorikas kažkurių niuansų, bet kišasi? Ir naudodamasis savo tarnybine padėtimi – LII direktoriaus padėtimi – klaidina žmones. Štai, A. Nikžentaitis drįsta tvirtinti, kad Lietuvos atminties kultūroje Hitlerio – Stalino paktas yra sureikšmintas, ir svarbiausia „prisidėjo prie tos lietuvių, kaip nekaltos aukos, stereotipo susiformavimo“.  Kai jau iki tokio lygio nusikalbama, tai neverta diskutuoti su garbiuoju istoriku apie sovietinę aneksiją ir okupaciją. Neverta, nes lietuvių tauta juk „savo noru ir dideliu entuziazmu stojo į SSRS“. O jei įstojo savo noru, tai ir 1941 metų birželio 23 d. sukilimas – buržuazinių nacionalistų siekis užgrobti valdžią, ir Laikinoji vyriausybė neteisėta. Vadovaujantis tokiu Lietuvos istorijos tarpsnio vertinimu – dešimtmetį trukęs partizaninis karas, 50 tūkstančių miškuose kariavusių su sovietiniais okupantais tautiečių, 20 tūkstančių žuvusiųjų nelygioje kovoje – banditų, išgamų ir smetoninių pakalikų darbas.

Taip istorikas mato pokario kovas su okupantais. Gal todėl taip aukštai ir vertina Rūtos Vanagaitės, ir Mariaus Ivaškevičiaus pornografinio tipo kūrybą, kurioje žeminami Lietuvos didžiavyriai Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Jonas Žemaitis – Vytautas, Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Nes, kaip žmonėse kalbama, „kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį“. Kas žino, gal istoriką užklupo amnezija, kad nebepamena 2020 m. kovo 17 dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo atsisakyti priimti dar vieną pil. A. G. Gochino skundą dėl naujos Lietuvos Genocido ir Rezistencijos Centro pažymos apie Jono Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.

Autorius yra žurnalistas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

24 komentarai

  1. O:

    Ačiū autoriui, kad priminė Dzukijos kaimų tragedijas, kai ką žinojau tik apytikriai. Matau, kad kai kurie mūsų istorikai jau ruošiasi antrajam stalinistų įsigalėjimui Lietuvoje..Kokiu kampu Seime reikia išmesti ranką, kad būtum pripažintas hitlerininku? Valstiečiai tokiais triukais maskuoja susikniedijusius su jais stalinistus ir ‘otkatų’ meistrus.

  2. mociute:

    malonu kad nors ir gerokai paveluotai bet po truputi skinasi kelia Lietuvoje ir Tikroji Tiesa ir ne vien WW2 kuris Lietuvai reiske 2 okupacijas, istorija. Iki siolei placioje Lietuvos visuomeneje tai zinoma daugumoje tik pagal kremliaus “skazkas”,deja….. Bet juk geriau veliau negu niekad….. Tikekimes kad jaunoji, musu anuku karta issilavinusi Oxforde, Kembridze, Sorbonoje ir t.t.t ir pan. sugebes viska sustatyti i savo vietas. Juolab kad paskutiniais metais ir Lietuvoje buvo padaryta tikrai nemazai apginant Lietuvos Laisves kovotoju atminima ir istorine tiesa o internetas ir vertimai i anglu kalba sukele ypatinga
    izymiu Vakaru istoriku susidomejima siuo Lietuvos periodu.

    • Žemyna:

      Suprantu, mūsų pajėgos mažos – ir fizine, ir finansine prasme, todėl negalime sau pasakyti, jog dabar atsidėsiu štai TAI temai, ir tik tada vėl grįšiu į darbą…
      Bet tiesa lieka tiesa – MŪSŲ tiesos pasakojimo užsienyje per mikroskopą reikia ieškoti. Na, o Oxforde, Kembridze, Sorbonoje ir t.t.t be rimtų, lygiagrečiai gaminami ir tokie pažangūs mokslininkai, kaip kad Loreta V-kienė, jau ir čia išugdžiusi LK „puoselėtojų” kartą, o ši dar toliau į pažangą nukeliavo, skleidžia „tikrą tiesą” apie nusenusią, nudrengtą LK, kuria „sarmata” kalbėti…
      Tačiau „ne apie didvyrius daina”, o apie tai, kad per mažai SAVO TIESĄ pasaulyje atskleidžiame. Todėl pasaulyje karaliauja vanagaičių šou tiesa. O ar neturime gerų kitų kalbų specialistų, kurie apsiimtų atlikti grandiozinį darbą dėl Tėvynės – išverstų Irenos Tumavičiūtės ilgo darbo Gestapo ir kituose archyvuose medžiagą, įrodančią iš kur paimti faktai šmeižtui apie Lietuvą karo metais, ir kaip jie paversti „Lietuvos” nusikaltimais!
      Ar neatsirastų tokiam darbui rėmimo fondų? Ar tos pačios JT neturėtų atsimerkti ir paremti? Jų akyse, joms ramiai stebint, naikinama jų „saugoma” maža tauta!
      Mes kasdien po vieną ir po kelis išeiname, nelieka kartos, kuri bet kiek asmeniškai su karu ir ankstyvuoju pokariu surišta. Vadžias perima dvaro istorikų išugdyti „mokslininkai”. Ar neteks palikuoniams atsiprašyti, jog užsėmė čia teritoriją ir išsisklaidyti po pasaulį, kad „praeities šešėliai” netrukdytų pažangai. Kad žavios pažangios parlamentarės ne bet kur, o pačiame Seime galėtų kuo garsiu rėkauti tokius į šviesią ateitį vedančius žodžius, kaip Š…

      • mociute:

        Miela Zemyna, as turejau omenyje musu jaunuosius emigrantus kurie stebetinai neabejingi savo Tevynei Lietuvai todel labai domisi ir Lietuvos istorija. O ir galimybes istorijos ziniu gauti ne nikezetiniu , bumlauskiniu ar panasiu “saltiniu” ir ne is LT mokyklose naudojamu vadoveliu su keistomis “klaidomis” o tiesiogiai ir labai rimtu ir tvirtu saltiniu Britanijos ir kitu Vakaru valstybiu archyvu studijuodami Lietuvos istorija savarankiskai dar besimokydami mokyklose jau dalyvauja internetinese diskusijose su Oxfordo, Kembridzo ir kt. profesura ir todel kvieciami ten studijuoti. O puikus ne tik anglu kalbos zinojimas bet ir nuo pat 0 klases isugdytas laisvo zmogaus mastymas ir kultura suteikia musu anukams nuostabias galimybes pasinaudoti tuo kas pasaulio istoriku sukaupta ilgais simtmeciais – be jokio falso bei rusisku ar lenkisku “akiniu”…. Taciau cia yra ir kita medalio puse – musu jaunuju emigrantu Lietuviu kalbos zinojimas yra taisytinas kad butent jie galetu ne tik dalyvauti diskusijose bet ir siusti, kad ir i Alkas.lt ar kitur puikiai isverstus ir labai reikalingus straispnius. Kadangi vienas is tokiu yra mano anukas tai man ypatingai rupi kad Lietuvoje atsirastu daugiau tolerancijos emigrantams. Planavome musu be ” 5minuciu” Oxfordo istorijos studentui pasimokyti intensyviuose Lietuviu kalbos kursuose Lietuvoje taciau po to kai vien per kelis paskutinius menesius Lietuvoje buvo mirtinai uzdauzyti, uzspardyti 3 paaugliai- jaunuoliai emigrantai vien uz tai kad kalbejo su akcentu, susirupinome….. Pakutinis nuzudytas vaikinukas negalejo isvykti pas tevus i Britanija del karantino kuris ji uzklupo per moksleiviu atostogas viesint Lietuvoje pas senelius……
        Antiemigrantine psichoze Lietuvoje suvesejo ypac po karbauskiniu atejimo i valdzia Lietuvoje o dabar kuomet oficialiu valdzios atstovu is auksciausiu tribunu covid -19 “parnesimu” i Lietuva buvo apkaltinti emigrantai, visi gyvenantys ne Lietuvoje net ir privaciu pokalbiu Skype, Viber ar telefonu metu suprantame uzuominas negryzti i Lietuva….. Jau nekalbant apie blevyzgas Delfi.lt

  3. Bartas:

    Klausimas. Jei “dydysis tėvynės karas” prasidėjo, kada nacistinė Vokietija užpuolė Nikžentaičio “didžiają tėvynę” (1941 06 22), klausiu toliau. O kada karas baigėsi. Taip suprantu iškylujį istoriką, kad 1945 05 09. Tačiau mano galvoje nesueina. Tovar iščius (prekių ieškotojas) stalinas sveikino “tarybinę liaudį” su pilnu “didžiosios tarybinės tėvynės išvadavimu” 1944 11 04. Raud . armija priėjo “didžiosio tėvynės “sieną. Tai jei “tėvynė” išvaduota, tai kaip vadinti karo tęsinį? Palaukit, o po pergalės “didžiajame tėvynės kare ” karas su Japonija. Vėl reiktų pavadinimo.
    Labai daug švenčių , “šokiai – estrada” , “tanci do upadu”.
    Jei dar grįžtume atgal tai ir karo pabaiga su Suomija . 1947 m. Vėl šokiai.

    • Jurgis:

      Mus mokydavo, kad II pasaulinis baigėsi su Japonijos kapituliacija 1945 09 02…

      • mociute:

        tai jums, Jurgi, pasiseke… Matomai esate gerokai jaunesnis uz mane. Kuomet as mokiauasi pokaryje Lietuvos kaimo mokykloje mums buvo kalama i galvas kad ir Maskvos lenino vardo metropolitenas pastatytas 1936 buvo pirmasis pasaulyje…….. Todel likau netrumpai issiziojusi kuomet sulaukusi beveik 50 -to gimtadienio Londone einant pasivaikscioti pesciuju tuneliu po Temze is Doklandu i Grinvica, pamaciau atminimo lenta su uzrasu kad tunelis baigtas statyti 1893-iais… Pasidomejus suzinojau kad pirmojo Londono metro Picadily linija veikia nuo 1873 o siek tiek jaunesne East line veikti pradejo vos keliais metais veliau …..

    • mociute:

      koks dar “didysis” karas ? Juk sia priesaga prisikabino Stalino gaujos kuomet jau patys kartu Hitlerio gaujomis draske Lenkija, Suomija ir okupavo Baltijos valstybes?!
      Ir tikrai tos “tevynes” (rodinos) likimas butu visiskai kitoks jei britai amerikieciai patys nebutu issigande tokios Hitlerio sekmes ristele nulekiant iki pat Maskvos vos per pora menesiu, tai yra kad Hitleriui gali pavykti nusivyti Stalino “niepobiedymaja” ne tik iki Uralo bet ir iki Kaspijos naftos…… Pasauliniu WW2 tapo po kai japonai pasaluniskai 6/12/1941 nakti subombardavo Perl Harboro saloje esancias amerikieciu karines bazes – 1941 gruodzio 7 Amerikos prezidentas Ruzveltas oficialiai paskelbe kara Japonijai. O apie kara Tolimuose Rytuose Lietuvos zmonems jokios oficialios informacijos nepatikta iki siolei . Juk tai labai jau nepatogi tema “marodieriais” siame kare tapusiems rusams dar ir del to kad galetu apkaltinti antihitlerine Vakaru koalicija, atseit, “neveiksnumu” Vakaru fronta nors patys buvo aprengti, pamaitinti ir apginkuoti butent britu ir amerikieciu.

  4. Jurgis:

    puikus straipsnis, Niekžentaitis yra mūsų istorijos Niekintojas ir nuodytojas…

  5. VISŲ DĖMESIUI!:

    Pirmadienį, per ŽR, 10.05
    Laida „Tautų katilas”, tema: „Ar tautinės mažumos žiniasklaidoje turi balsą?”
    Tai jau ne pirma ŽR „Tautų katilo” laida.
    Kviečiu siųsti protesto laiškus, skambinti į laidą, priminti, jog kažkada ŽR jau buvo atsisakęs visuomenę klaidinančios formuluotės „TM”, tačiau (dėl savikontrolės stokos?) vėl nuslydo nuo kalnelio!
    Paskambinę RAGINKIME VISUS IŠSPJAUTI GALUTINAI šią sąvoką, kai kalbama apie Lietuvą ir jos tautinę sudėtį! Paaiškinkime, jog ši nevykusi, nelogiška, faktus iškraipanti formuluotė (lygiai tiek pat „moksliška”, kaip ir pradžioje PSO reikalautoji „SOCIALINĖ atskirtis”) NETURI NIEKO BENDRO su STATISTIKA, kuri grupuoja žmones pagal įvairius požymius. Jei kažkokios tautybės žmonių yra mažiau, negu lietuvių, tai jokiu būdu nereiškia, jog ji turi būti laikoma Tautine mažuma TMAPK ir ŽT prasme! Jie yra aritmetinė mažuma statistikos suvestinėse!

    ŽR skelbimas:
    „Ar tautinės mažumos žiniasklaidoje turi balsą?
    06.01 Pirmadienis 10:05
    Aistė Čiučiurkaitė
    2020 m. pirmojo ketvirčio žiniasklaidos monitoringas parodė, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.
    Pašnekovė – Neringa Jurčiukonytė, „Media4change“ programos vadovė.
    Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas”

    Kodėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nepareikalauja korektiškos formuluotės temai: kad nebūtų iškraipomas TMAPK tekstas, kur aiškiai parašyta, jog atvykėliai nėra laikomi TM?
    Visai nesvarbu, ar tai fizinis, ar nematerialus atvykėlis, pvz., svetima ideologija, kalba, istorijos pasakojimas ir pan! (Lygiai, kaip ir Tarpt. Teisės įstatymai nepripažįsta pretenzijų dėl okupacijų laikų palikimo teisėtomis. Nesvarbu, ar tas palikimas fizinis ar nematerialus – okupanto valdymo laikais užgrobtoje teritorijoje įvesta tvarka, kalba, ideologija ir t.t. nėra teisėtas palikimas ir neturi teisės į jokias privilegijas).
    Juk šis iškraipymas savaime KIRŠINA kitataučius prieš kamieninę valstybės tautą ir prieš pačią valstybę!
    Kada žurnalistų organizacijos iš savo pusės susitvarkys, ir jų nariai liausis tarnavę dezinformacijai, hibridiniam karui prieš LT, LV, EE?
    Kada mokyklose ir universitetuose bus paaiškinta, kas yra TM, o kas yra kitataučiai, kitakalbiai, kitatautės bendruomenės ir t.t., o žiniasklaida liausis skleisti DEZINFORMACIJĄ, ir „mokslinių tyrimų” vykdytojai išmoks Vakarų kolegoms oriai paaiškinti, jog tai, kas jiems aktualu (jie ten ilgai alkūnėmis stumdėsi, todėl turi savo teritorijose ir kaimynų žemių), mums visai neaktualu, nes mes esame ta unikali Europos tauta, kuri niekieno žemių neužėmė, tik priešingai, aplinkinės tautos iš jos „panaudai” žemių vis ėmė, jose kūrė savo valstybes, bet norėtų dar savo teritorijas išplėsti…

  6. Rimgaudas:

    Blogai yra ne tai, kad niekieno žentas kišasi ne į savo mokslo darbų sritį, o tai, kad, naudodamasis tarnybine padėtimi, “teisingai” bando ugdyti naujųjų amžių istorikų kartą. Tikiu, kad dalis LII profesūros dėl to irgi jaučias nejaukiai..

  7. Sigis:

    Ta nuotrauka. Negaliu patikėti… Kas jį į bažnyčią įleido? Jis Generolo Vėtros byloje kunigą apkaltino melavus.

  8. Kitas praeivis:

    50000 žuvusių miškuose. Kažką autorius tikrai nusišnekejo.

  9. Ėjau pro šalį:

    Kitam praeiviui nepakenktų pasitrynus akis dar kartą tekstą perskaityti.

  10. Kostas:

    .”Istorikas” Nikzentaitis – ( rasau istorikas kabutese, nes Nikzentaitis jau seniausiai visuomenes akyse nelaikomas jokiu rimtu  istoriku,  jis  traktuojamas, tik kaip tendencingas, svetimu mums  ideju, svetimu “tiesu”  skleidejas  ir ruporas)  – tame straipsnyje kalba apie  kazkoki tai  “treciaji”,  tik jau jam vienam suvokiama “požiūrio į Antrąjį pasaulinį karą transformacijos etapą”, ten itraukdamas  ir, nugarsejusios, Lietuvos istorijos kraipymais,  Vanagaites knyga,   ten pat  isdrisdamas  ir MELAGINGAI teigti,  kad “vertindama savąją su Antruoju pasauliniu karu susijusią istoriją, lietuvių visuomenė į ją žiūri ne vien per lietuviškų kančių (herojiškumo) prizmę, bet ir per santykį su Holokaustu”??? Kodel sis dvaro  istorikas kalba visuomenes  vardu?  Sis pseudo istorikelis tendencingai bando mums ipirsti, kad  lietuviu tauta, atseit, tame laikotarpyje  nebutinai buvo tik auka.  Ar zino sis dvaro istorikelis tikraja Lietuvos istorija? Geda, ponas Nikzentaiti,   remtis kokiu tai vanagaiciu nuo istorijos nutolusiomis knygelemis – .romaneliais., kalbant apie  skausminga Lietuvos istorija, karo ir pokario ivykius.

    • Žemyna:

      Šio žmogaus išvaizda verčia įtarti jo moralinės tragedijos priežastį. Juk būna, kad žmogus bet ką padarys, kad gautų to, kas savijautą bent kiek pagerina. Arba kad susimokėtų už tai, kad kažkas dar nutyli kokį nors biografijos faktą.
      (Žinoma, ne visada būna, kaip atrodo. Gal tai visuomenei nežinomos sunkios ligos padariniai – tada belieka tik užjausti).

  11. Gediminas Martišius:

    Kažkas Danijos karalystėj negerai… Gal reikia organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus kai kuriems istorikams (L. Truskai, A. Nikžentaičiui, dar keletui), kad jie pagaliau liautųsi klaidinti jaunąją kartą? Nes tokie šedevrai, kaip, pvz., L. Truskos “statistika” apie pokario žaizdas Lietuvoje jau darosi nejuokingi. Jo teigimu, „Visuotinai žinoma, kad sovietai ištrėmė apie 15 tūkst. Ir suėmė 4 – 5 tūkst. Lietuvių. (…) po Antrojo pasaulinio karo kilęs partizaninis karas taip pat buvo beprasmis“.
    O štai A. Ramanauskaitė – Skokauskienė pateikia tokią statistiką:
    „Oficialioji statistika rodo:
    Sovietinės oupacjos metais metais ( 1944- 1953) Lietuvoje:
    – suimta ir įkalinta 186 000 žmonių
    – ištremta 118 000
    – žuvo partizanų ir jų rėmėjų 21 000
    – lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 000
    – tremtyse žuvo 28 000 žmonių.“

    (A. Ramanauskaitė – Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? Auksė Ramanauskaitė – Skokauskienė, http://www.alkas.lt.
    2016 10 23 13:52

    • mociute:

      vargu, bau, ar padetu siems jusu paminetiems Lietuvos istorijos “korfiejams” pakeisti sovietini mastyma kuris vis dar labai gajus Lietuvoje. Ko gero, gariausiai butu tokius, atseit, istorikus isleisti i pensijas ir neleisti Lietuvos jaunimui “pudruoti” smegenis ju “tiesomis” universitetuose….
      Gal dar ir Maskva viena kita rubli aniems primestu prie pensiju uz toki aktyvu tikrosios Lietuvos istorijos perrasinejima…. Ir kas galetu paneigti??

      • Bartas:

        Paneigti negaliu ir ne įmanoma. Tik galiu pridurti. Tuo laiku (”išvystyto socializmo”) stojantysis į istorijos – geografijos fakult. turėjo būti “ištikimas leninietis”. Jei kils menkas įtarimas dėl kažko , prašau , traktorininkų visą laiką trūko.

  12. O teisingai partinei linijai talkinantis:

    LRT: visuomeninis ar išrinktųjų politinis ruporas?
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/lrt_visuomeninis_ar_isrinktuju_politinis_ruporas/

    Kiek lėšų jis švaisto būtent tokių tiesoms skelbti?

  13. trenkt jį lauk:

    Įleido kiaulę bažnyčion – apdergė ne tik altorių, bet ir visą lietuvių tautos bei valstybės praeitį.

  14. Konstantinas:

    Tokio nerimto straipsnio dar neteko skaityti. Padvelkė gūdžių sovietmečio laikų leksika ir ideologiniai štampai. Jokių argumentų tik “pats durnas” ir “nieko neišmanai” tipo teiginiai. Kur kokie nors argumentai ar detalesnė analizė. Manau, kad dabartiniai mūsų “patriotai” niekuo nesiskiria nuo tarybinių “internacionalistų”. Tie neigė visus tarpukario Lietuvos pasiekimus prisidengdami “klasių kovos” kovos lozungais, šitie tą patį daro smerkdami visą tarybinį laikotarpį prisidengdami “pavergtos tautos” vaizdiniu.Taigi, pagal savo patirtį galiu skyti, kad “abu labu tokie”, neišmanėliai, demagogai ir savanaudžiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: