Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video) (4)

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (SPLBK) priėmė rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“.

Rezoliucijoje komisija pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, suteikiant galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę tam tikrus kriterijus atitinkantiems asmenims; paprašė nustatyti tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl pilietybės netekimo būtų įvertintos to pasekmės asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo teisėms; kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komitetą, kad šis apsvarstytų ir pateiktų pasiūlymus dėl pilietybės netekimo ir išsaugojimo žmogaus teisių požiūriu; pakvietė Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą imtis lyderystės ir kartu su Seimu ir Vyriausybe inicijuoti teisininkų, mokslininkų ir visuomenės diskusijas dėl galimų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, klausimo sprendimų ir kuo plačiau jas viešinti.

„Pilietybės išsaugojimo klausimas yra vienas svarbiausių mūsų komisijai, jautrus ir svarbus kiekvienam pasaulio lietuviui“, ­– sako komisijos pirmininkas ir diplomatas Antanas Vinkus, pabrėždamas, kad solidus 73 procentų rinkėjų teigiamas balsas referendume dėl pilietybės išsaugojimo parodė visos tautos siekį kuo greičiau išspręsti šią problemą“.

„Pandemijos akivaizdoje pilietybės klausimas tapo dar aktualesnis“, – sako komisijos pirmininkas dr. Rimvydas Baltaduonis iš Niujorko ir pabrėžia, kad „užsidarius valstybių sienoms, tik piliečiai galėjo grįžti į savo šalį, ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimas arba ne, gali reikšti net gyvybės ar mirties klausimą“. Jo nuomone, Lietuvos valstybei turi būti svarbu, kad lietuviai, atsidūrę sunkiose situacijose, galėtų tikėtis savo ar Europos Sąjungos valstybių pagalbos.

Komisijos narė ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė dar kartą paaiškino, „kad tokia jau yra Lietuvos teisinė sąranga – ir Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą, ir sprendimą dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, turi priimti tauta referendume, kurio kartelė labai aukšta“. Pristačiusi Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu rengiamą ir derinamą su institucijomis Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, ministrė išreiškė viltį, kad „praėjusį pavasarį referendume parodžiusi stiprią valią Lietuvos visuomenė susitelks ir priims tokias nuostatas, kad nueitas sunkus kelias bus vainikuotas bendru laimėjimu“.

Posėdyje pranešimus skaitė nuolatinė pilietybės išsaugojimo klausimo kuratorė komisijoje Laura Vidžiūnaitė iš Niujorko, Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento direktorius Karolis Dieninis. Diskusijoje dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė (PLB) Dalia Henke, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas.

Kitas nuotolinis komisijos posėdis vyks 2020 m. birželio 10 d. Jame bus svarstomi artėjančių Seimo rinkimų organizavimo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje klausimai.

Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.

Vadinamos „dvigubos pilietybės“ priešininkai teigia, kad dvigubos pilietybės įvedimas tai pilietybės instituto diskriminaciją, nes tai įteisinus atsirastų dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno, Seimo stalčiuose laikomas Lietuvio paso įstatymo projektas turėtų būti grąžintas į politinę darbotvarkę. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. 

„Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Žemyna:

    Skuba, lyg akis išdegę, prieš rinkimus kuo daugiau taškų pelnyti NET IR KONSTITUCIJOS PAŽAIDŲ KAINA.. Konstitucija jiems „ne autoritetas” ir apskritai dėmesio nevertas spaudinys, kurį ne kiekvienas seimūnas permetė akimis?
    Teoriškai, prieš pasaulį ir Europą, Lietuvoje demokratija, piliečiai referendumu sprendžia jiems svarbius klausimus.
    O praktiškai? Koks likimas Tautos referendumo rezultatų, jei jie nepatinka Seimo partijų „autoritetams”?

  2. Rimgaudas:

    Gerb. J. Vaiškūnas teisus: Lietuvio pasas tada būtų svarus, jo turėjimas neprieštarautų konstituciniam Pilietybės įstatymui ir prigimtinei teisei būti vienos ar kitos tautybės žmogumi. Dėkui, gerb. J. Vaiškūnai, kad tinkamai viską išaiškinote.

  3. Gabrielė:

    Turint lietuvio pasą nekyltų jokių nesklandumų, apie kuriuos ūbauja R. Baltaduonis. Pasas pradeda veikti tuoj sugrįžus į Lietuvą. Beto, į Lietuvą pandemijos metu grįžo santykinai nedaug /matyt visi kurie buvo išvykę tik trumpam/. Visi kiti liko. Nereikia jiems jokios pilietybės. O Prezidentas geriau tegu užsiima gerovės valstybės kurimu apie kurią tiek kalbėjo, o ne Lietuvos skaldymu.

    • Žemyna:

      Jau vien tai, kad jiems visai nerūpi, jog jų paliktai valstybei tai PAVOJINGAS sumanymas (o kai kam labai bus naudingas, ir tas kai kas nesiliaus kurstyti!), rodo, jog jiems Tėvynės saugumas ir gerovė nusispjaut. Tai ar tokie yra VERTI, jei jie net tiek negali dėl jos pasiaukoti – savo įnorį pažaboti? Jei jie kaip tankas brukasi prieš savo tėvynainius, demonstruoja, jog jiems nusispjauti į jų nuomonę, į tai, ką jiems čia tenka patirti!
      Jiems svarbu, kad jie taip nori, o jei jau JIE nori… Svarbu, kad „kiti taip daro” (papūgos irgi mėgdžioja, kaip kiti daro, bet abejoju, kad taip lengvapėdiškai mėgdžiotų). Tokia paskata SAU patogumą susikurti, turėti pasų ne mažiau, negu kiti, negu kaimynė, ar dar kas nors, kyla iš ten pat, iš kur kyla noras turėti ne prastesnį automobilį, negu kaimynas, ar dar daugiau, negu kaimynas jų turi…
      Tikrovė jiems nerūpi. Apie tikrovę jie suvokia tiek, kiek Trampas, postringaudamas, jog, jei JAV kuo nors SUŽAVĖS(!!!) Putiną, tai tas gali būti visai šaunus bičas, ir su juo pavyks susidraugauti… Trumpas, ten gyvendamas, dar nežino, kad didžiausią pavojų valstybėms ir žmonėms kelia būtent taikos ir draugystės sutartys su kai kurio tipo „politikais”… Mūsų Tėvynės „išsiilgę” pabėgėliai irgi vieni jau užmiršo, o kiti nė nepatyrė (nes arba ne čia gimė ir brendo, arba tėveliai juos nuo tikrovės saugojo) ką reiškia tikrovė ČIA, o ne ten, kur jie nuo Tėvynėje grėsusių sunkumų spruko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: