P.S. Krivickas. Nojaus arka arba renovacija (2)

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

VEIKĖJAI: PRAEITIS, BIBLIJA, DIEVAS, DABARTIS, ISTORIKAS, EKSPERTAS, EKSCENTRIKAS, NIURZGLYS

PROLOGAS

ISTORIKAS. Būkite pažįstami su šio vodevilio veikėjais – vienais matomais, o kitais, kurie nepasirodys, bet esami dalyviai pagal jų butus arba kajutes, jei palygintume namą su laivu. (Skaito iš lakšto) Pirmoje kajutėje – turtinga našlė, vėliau pardavusi butą apsukriam naujalietuviui. Antroje – aukštaūgių pora su paaugliukais. Trečioje – naujųjų laikų gudrutis, į politiką atėjęs iš paukščių ūkio. Ketvirtoje – senųjų laikų eksministras, niurgzlys ir skundų rezgėjas. Penktoje – nuingęs senelis iš didelio pokarinio boso, niekur nebesirodantis dėl silpnų kojų. Šeštoje – su šeima pusamžis piniguotis, palikęs tik sienas po jam pardavusio kajutę dabartinės konjunktūros atstovo. Septintoje – pagyvenęs ekscentriškas raštininkas. Aštuntoje – tylioji jauna ponia su vaikeliu dideliame bute, paveldėtame iš tėvų. Devintoje – buvusio tūzo arogantiškas palikuonis. Dešimtoje – aštuoniasdešimtmetis našlys, mėgstantis skaičiuoti. Vienuoliktoje – didelis verslininkas. Dvyliktoje – mamytė, turinti sūnų eksministrą, prekiaujantį cigarais. Tryliktoje – išnykusos partijos buvęs veikėjas, sumanęs šio namo-laivo naują kursą, prasilenkiantį su įstatymais. Keturioliktoje – anų laikų eksministras, mėgstantis pakurstyti kitus. Penkioliktoje – gudrutis, pralobęs iš prekybos degalais. Šešioliktoje – nuosavos firmelės savininkas, mėgstantis slaptus meilės ryšius, užmezgamus per internetą.

Šešiolika kajučių. Keturi deniai. Juose įsitaisę šešiolika skirtingų savininkų – nuo „buvusių“ iki naujos valstybės kūrėjų su į save lenktais nagais. Tie kūrėjai ir sugalvojo, kaip piliečiai turi priverstinai atsipirkti nuo „rinkos ekonomikos“ du kartus: investiciniais čekiais ir per renovaciją. Tai štai jums šiuolaikinis Nojaus laivas arba arka.

I

(rūsti muzika pereinanti į audros kauksmą)

PRAEITIS. Ir užsirūstino Dievas ant žmonių už jų nesibaigiantį nedorumą ir nutarė milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę su visa jos gyvastimi. Biblija sako:

BIBLIJA. „Tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes ėjo su Dievu.“

PRAEITIS. Taigi, Dievas, norėdamas išgelbėti Nojų, jo šeimą ir kitą gyvūniją, duoda tikslius nurodymus kaip pastatyti išsigelbėjimo laivą, dar vadinamą arka.

DIEVAS. „Statyk sau arką iš gofero medžių, padaryk arkoje perdaras ir užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. Šitokią ją padirbsi: arkos ilgis bus trys šimtai uolekčių, jos plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis trisdešimt uolekčių.“

PRAEITIS. Tai yra: 156 metrų ilgio, 26 metrų pločio ir 16 metrų aukščio.

DABARTIS. Šiandien į Klaipėdą dvigubai ilgesni laivai atplaukia.

PRAEITIS. Cit, Dabartie, netrukdyk. Klausyk, ką pats Dievas sako:

DIEVAS. „Padaryk stoglangį arkai ir užbaik arką viena uolekčių viršum jo. Įstatyk arkos šone angą ir pastatyk arką su žemutiniu, antruoju ir trečiuoju deniu.“

ISTORIKAS. Su Nojumi į laivą įžengė dar septyni žmones: jo žmona bei trys jo sūnūs – Šemas, Chamas ir Jafetas – su žmonomis. Viešpats nepamiršo ir gyvulių:

BIBLIJA. „O iš visų gyvūnų, visų gyvų būtybių, įlaipink į laivą po du patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi. Iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, iš visų po du įlips su tavimi, kad išliktų gyvi. Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir pasikrauk, kad būtų maisto atsargų tau ir jiems“.

DABARTIS. Visai panašiai, kaip per dabartinį karantiną…

ISTORIKAS. Kai visi suėjo į laivą, Viešpats tuomet uždarė jo duris ir užtvindė žemę.

BIBLIJA. „Prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai ir atsivėrė visos dangaus skliauto užtūros. Lietus pylė ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.“

ISTORIKAS. Tuomet Dievas uždarė dangaus skliautus, požeminius vandenis, ir vanduo pradėjo po truputį leistis. Po dar 150 dienų pasirodė pirmosios kalnų viršūnės. Nojus darė patikrinimą, siųsdamas paukščius iš laivo. Jeigu jie sugrįždavo, tai reiškė kad nerasdavo vietos apsigyventi. Kai jau nebegrįžo, Nojus išlipo iš laivo ir paleido visus gyvūnus. Jis pastatė Viešpačiui aukurą kaip padėką, o Dievas pirmą kartą išskleidė vaivorykštę kaip ženklą to, kad daugiau niekada nebenaikins žemės vandeniu.

PRAEITIS. Tikrai buvo gražu…

ISTORIKAS. Žinoma, Praeitie, turėjo būti gražu. Pasaulio tvanas– daugelyje religijų minima katastrofa, didysis potvynis, kaip Dievo ar dievų bausmė už žmonių nuodėmes. Bene žinomiausia krikščioniškoji versija remiasi šumerų trejeto tūkstantmečių prieš Kristų istorija – Gilgamešo epu, iš kurio kilo ir biblinė versija.

PRAEITIS. Lietuvių senosiose sakmėse irgi pasakojama apie tai, kaip Praamžius pamato žmonių nedorybes ir pasileidimą. Dievas žemėn siunčia milžinus Vėją ir Vandenį, kad nubaustų žmones. Milžinai žemę sūpavę 25 dienas ir naktis. Praamžiui pagailę žmonių ir jis iš dangaus numetęs milžinišką riešuto lukštą. Žmonės ir žvėrys į jį sulipę kaip į valtį. Velnias norėjęs sukliudyti ir pasiuntęs pelę pragriaužti to lukšto. Tada Dievas žemėn nusiuntė savo dukrą Vaivorykštę (Linksminę, Malonės juostą). Ji išgelbėjusi iš vandenų porą senukų. Tie turėję devynis kartus peršokti per devynis akmenis. Taip atsiradę devyni jauni vyrai ir moterys – visų lietuvių protėviai.

ISTORIKAS. Tokios sakmės rodo, koks archajiškas buvo lietuvių tikėjimas. Panašių mitų turėjo senovės graikai (mitas apie Deukalioną ir Pirą), babiloniečiai, hetitai.

PRAEITIS. Taigi, su Nojumi į laivą įžengė ir po pusantro šimto dienų iš jo išlipo dar septyni žmonės: jo žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, kurie pratęsė žmonių giminę. Ypač išsiskyrė Chamas – antrasisNojaussūnus. Pasibjaurėtinas jo nepagarbus elgesys su tėvu. Žodischamastapo bendriniu, žyminčiu brutalų žmogų, galintį niekinti kitus žmones.

DABARTIS. Šiandien, aišku, žemę užtvindė koronavirusas. Ir kas būtų galėjęs Nojaus laikais pagalvoti, kad XXI-jame amžiuje planeta grįš į gūdžią tolimą praeitį. Amerika užsidarė nuo europiečių, pačioje Europoje klajoja naujasis maras, koronaviruso vardu, Rusijoje niaujasi Kijevo ir Maskvos kunigaikštystės, o tik Lietuvėlėje tylu ramu – beveik visi karantinavęsi namuose, tik vienas ministeris kasdien per televizorių rodosi…

BIBLIJA. Kartoju: „Žemę aptvindę vandenys laikėsi šimtą penkiasdešimt dienų.“

DABARTIS. O koronavirusas aiškiai gali užtrukti gerokai ilgiau… Biržose – tikra pasiutpolkė, parduotuvėse – pirkėjų antplūdis, aviacijos rinkoje – ledynmetis. Pandemija virtęs koronavirusas kėsinasi į daugelio pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikos pamatus.

ISTORIKAS. Ekonomika atsigaus kaip ir po visų pandemijų.

PRAEITIS. Bet negreit…

II

DABARTIS. Man, Dabarčiai, prisimenant Nojaus laivo legendą, norisi biblinį tvaną greta koronaviruso dar palyginti su beveik visą dvidešimtąjį amžių didelę dalį planetos apėmusiu raudonuoju tvanu. Jam nuslūgus, pasimatė ant seklumų, kurios vadinamos miestais, nebe vienas, o tūkstančiai „laivų“ – blokinių ir plytinių daugiaaukščių.

EKSPERTAS. Jie, nors ir pastatyti iš nepatvarių medžiagų, tarnavo keleriopai ilgiau negu Nojaus laivas. Tačiau per keletą dešimtmečių smarkiai susidėvėjo.

DABARTIS. Pagaliau valdžia nutarė tuos stambiaplokščius „laivus“ atnaujinti, kad dar galėtų kurį laiką plūduriuoti naujos epochos – sugrįžusios rinkos ekonomikos – tvane.

EKSPERTAS. Ir pavadino naująjį reiškinį –

DABARTIS. R-e-n-o-v-a-c-i-j-a!!! O, kokia jos esmė, pone Eksperte?

EKSPERTAS. Ogi tokia: aplipdyti senas kriošenas izoliacinėmis medžiagomis, pertvarkyti šilumos mazgus ir tokiu būdu sunaudoti mažiau visokio kuro žiemą apsišildant. Taip bus galima žymiai sutaupyti šildymui būtinų lėšų.

DABARTIS. Kažin… Kažin… Kai kuras, ypač gamtinės dujos, nuolat brangsta, nežinia kada atsipirks tokios išlaidos… Viena viltis – šiltėjančios žiemos…

EKSPERTAS. Yra paskelbta programa JESSICA. Vien pagal ją būtų galima susigrąžinti iki gero trečdalio išlaidų..

DABARTIS. O, varge… Būtų galima, jeigu…

EKSPERTAS. Kas jeigu?

DABARTIS. Jeigu laiku būtų pasirūpinta paduoti paraišką, sutvarkyti formalumus.

EKSPERTAS. O kas tai turėjo padaryti?

DABARTIS. Šio šešiolikos „kajučių“ namo, tikro Nojaus laivo, kuriuo tenka „plaukti“, apsišaukėlis kapitonas arba šiuolaikiškai – butų savininkų bendrijos tariamas pirmininkas.

EKSPERTAS. Kodėl apsišaukėlis?

DABARTIS. Todėl kad jau nebeturi teisėtų įgaliojimų, nes prideramai neperregistravo šios bendrijos, kuri ir būtų turėjusi jį vėl perrinkti arba išrinkti pirmininku. Štai ką jam parašė vienos „kajutės“ savininkas, ekscentriškas veikėjas, nieko daugiau nemokantis – tik rašyti:

EKSCENTRIKAS. „O, neprilygstamas pone tarytum pirmininke! Kaip nuostabu, kad jūs imatės renovuoti mūsų namą, dydžiu primenantį Nojaus laivą. Tik gaila, kad renovaciją pradedate ne nuo to galo – be jokios JESSICA programos ir pagal ją galimos atgauti kompensacijos. Todėl likome labai „pamaloninti“, kad turėjome galimybę per vieną (!) žiemą sumokėti daugiatūkstantines sąskaitas už apšiltinimą. Jūs nepaisėte moralinių bei socialinių aplinkybių, kai pagyvenusiems kaimynams tenka jausti pažeminimą dėl jūsų finansinio prievartavimo.“

EKSPERTAS. Ką?! Už fasadų, stogo, rūsių šiltinimą susimokėti per vieną žiemą?

DABARTIS. Čia tai bent… Lyg tie senoliai patys spausdintų pinigus. Bet tai dar ne viskas.

EKSCENTRIKAS. „Dar gražiau, kad tuo pačiu gaistu užsimojote ir prašmatniai suremontuoti laiptines, vedančias į butus („kajutes“). Tačiau pateikta laiptinės remonto sąmata mūsų netenkina savo kai kuriais nebūtinais punktais ir pernelyg aukštomis kainomis. Lyg būtų norima paauksuoti turėklus ar sienas dekoruoti freskomis, kaip kokiame „Titanike“, kuris nuskendo prieš šimtą metų.“

DABARTIS. Kaip čia išeina, kad tas pirmininkas gali abejojančius ar nepritariančius priversti šokti pagal jo dūdelę arba iškratyti iki dugno savo pinigines – gali ir nori jie to ar ne?

EKSPERTAS. Labai paprastai. Pagal kiekybinę demokratiją. Tereikia suagituoti pusės „kajučių“ savininkus ir plius dar vieną gyventoją. Štai penktos „kajutės“ priekurtis savininkas pasirašė „už“ ir „prieš“ renovaciją, nes nenori pyktis su jos pageidaujančiais arba nenorinčiais kaimynais.

DABARTIS. O kaip su tais, kurie nesutinka?

EKSPERTAS. Vėl labai paprastai. Šiame name „kajutes“ nusipirkę vyrukai, pasistatę savo vadą, pasiūlo nesutinkantiems: „Jeigu nesutiksite susimokėti, mes surasime jūsų butui pirkėją, ir galėsite iš čia išsikraustyti.“

DABARTIS. O iš kur patys vyrukai turi pinigų brangiems pirkiniams – butams, prabangiems automobiliams? Sunkiai dirbdami?

EKSPERTAS. O, sancta simplicitas… O, šventasis naivume… Dideli pinigai daromi ne sunkiu darbu, o gudrumu. Kas prie Europos Sąjungos paramos srautų rankeles prikiša savo naudai, kas iš dujų ar naftos verslo penosi. Dar kiti sklypus „kolekcionuoja“ ir parceliuoja dalimis, puikiai pasinaudodami galimybe juos dar ir „perkilnoti“. Lietuva – gal vienintelė šalis pasaulyje, kur keisti įstatymai leidžia ištisus laukus „perstumti“ iš vieno regijono į kitą.

DABARTIS. Ar nesugalvos „perkilnoti“ ir namus?

EKSPERTAS. Namai – ne laivai ar sklypai, nenuplukdysi ar „neperkelsi“, kur panorėjęs.

DABARTIS. Bet užtat kaip mikliai šiuolaikinis Nojus atplukdė kažkokią firmelę „Savkul“.

EKSCENTRIKAS. Ką reiškia toksai pavadinimas?

EKSPERTAS. O, dabartinių firmų steigėjai yra labai išradingi pavadinimams. Dažnai juos sukuria iš pirmųjų savo arba šeimos narių vardo ir pavardės arba kokių nors reikšmingos jiems reikšmės skiemenų.

EKSCENTRIKAS. Tai kas gali būti užšifruota tuo „Savkul“?

EKSPERTAS. Na, kad ir koks nors Savelijus Kulbis…

EKSCENTRIKAS. Arba – sava kulgrinda? Senovėje taip vadintas po vandeniu pelkėje iš suskandintų akmenų ar rąstų nutiestas slaptas kelias.

EKSPERTAS. Būtų prasmingas pavadinimas – slėpti galus po vandeniu.

EKSCENTRIKAS. Taip apsukrūs vyrukai ir darė: be jokių mokesčių valstybei rinko pinigus grynaisiais „į kepurę“ ir už tai gavo savo dalį – arba asignacijomis arba didelėmis nuolaidomis. Todėl gudručių vadeivai, dabartiniam Chamui, parašiau: „Teko iš jūsų paties girdėti, jog nesiruošiate sušaukti namo butų savininkų naujo bent vieno metinio susirinkimo opiems klausimams aptarti. Kas pasiūlė namo sienoms, stogui apšiltinti bendrovę “Savkul” ir pagal kokį konkursą ji gavo šį užsakymą? Kodėl mes, lyg teismo nuosprendžius, gauname „nuleidžiamas“ kainas ir sąskaitas be išankstinio jų aptarimo bendrame butų savininkų susirinkime? Laikykite, kad šis laiškas yra vyresnio amžiaus namo gyventojų raštiškas reikalavimas kuo skubiau sukviesti visus savininkus, nes privalote pagal atitinkamą įstatymą, ne rečiau kaip kartą per metus šaukti tokį susirinkimą.“

EKSPERTAS. Ir to nebuvo?

EKSCENTRIKAS. Būtent!

EKSPERTAS. Tuo labiau, kad būtina teikti patalpų savininkams informaciją apie privalomąsias įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu ir jų naudojimu. O pasibaigus kalendoriniams metams, viešai paskelbti savo veiklos ataskaitą patalpų savininkams. Tačiau, jei pirmininkas neperrinktas, tai jo veiksmai – gryna sauvalė…

III

NIURZGLYS. Už tuos darbus (vykdytus be viešo konkurso) man, vargšui pensininkui, konkrečiai jau teko per vieną pusmetį (!) sumokėti keliolika tūkstančių (su PVM, nes legaliai, o ne „į kepurę“). Su manimi dėl to jokia sutartis nebuvo sudaryta (kai net kelių šimtų litų sumai ji yra būtina). Kada bus galima atgauti 40 proc. tų lėšų, kaip skelbia Aplinkos ministerija, išleistų namo renovacijai? O tuo jums ir yra privalu pasirūpinti, kaip prisistatančiam bendrijos pirmininku. Štai tuos du nuolaidų penktadalius, ir prašau išskaičiuoti iš bendros man pateiktos sąskaitos už renovaciją ir sugrąžinti.

DABARTINIS CHAMAS. (per telefoną pašaipiai) Gal dar pareikalausite renovacines apšiltinimo plokštes nulupti? Kitiems juk viskas gerai – ir darbas, ir kainos.

NIURZGLYS. Tokio nesiskaitymo su vyresnio amžiaus žmonėmis dar neteko patirti. Bręsta reikalas dėl to kreiptis į atitinkamas institucijas, kad pristabdytų šį savivaliavimą.

DABARTINIS CHAMAS. O-jo-joi… Kreipkitės nors į Strasbūrą. Mūsų popieriai čiki-čiki!

EKSCENTRIKAS. Kas būtų nutikę, jeigu Nojus būtų nusprendęs tokiu „principu“ renovuoti savo laivą po didžiojo tvano?

ISTORIKAS. Dievas greičiausiai jį būtų nutrenkęs žaibu.

EKSCENTRIKAS. O koks „žaibas“ galėtų paveikti sukčiaujantį dabartinį Nojų?

ISTORIKAS. Tokio nėra, nes jis pats kūrė šią valdžią, gavęs progą prisitaikyti ir suraityti parašą po jos atkūrimo aktu.

EKSCENTRIKAS. Pradedu suprasti, kodėl jis nepaisė mano laiško, kuriame rašiau: „Pirmojo (ir vienintelio)namo butų savininkųbendrijos susirinkimo protokolas nerodo, kad jums būtų suteikti įgaliojimai tokiam vienpusiškam finansiniam savivaliavimui. Bendrą mano ir žmonos metinę pensijų sumą renovacijos sąskaita viršyja septintadaliu. Iš kur patartumėte imti tą skirtumą, nekalbant jau apie elementarias gyvybės palaikymo išlaidas ir socialinį teisingumą, tarytum jūs pats būtumėte atsiradęs šiame pasaulyje be tėvų?“ Jokio atsakymo.

NIURZGLYS.Praeidamas per kiemą atsitiktinai nugirdau, jog numatomas kviesti namo butų savininkų susirinkimas (pagaliau!). Kodėl mums apie jį nepranešama raštu su darbotvarke? Kodėl jis taip pavėluotai (beveik po pusantrų metų) ketinamas rengti pačiame vasaros viduryje, kai yra kitųplanų, susijusių su poilsiu? Ar tame susirinkime, jeigu jis tikrai įvyks, dalyvaus bendrovės “Savkul”, Būsto aptarnavimo įstaigos atstovai? Turime jiems rimtų klausimų.

EKSCENTRIKAS.Niekas to mums, nurašytiems senoliams, nesiteiks pasakyti.

ISTORIKAS. Šiuolaikiniai chamai ir patį Nojų ramiausiai nurašytų su visa jo arka, jeigu iš jos nesitikėtų sau jokios naudos. Koronavirusas per karantiną leido primiršti ankstenes nuoskaudas ir gražiai sulygino visus – nuo chamų iki senolių.

NIURZGLYS. Tai jau taip – nuo to mažučio padarėlio galime visi vienodai pakratyti kojas.

ISTORIKAS. Užtat karantino įkalinti savo daugiabučiame nojalaivyje galite atitolti nuo kasdienybės rūpesčių ir bent mintimis sugrįžti į legendinę praeitį bei ja pasimėgauti, kai jokios renovacijos žmonių dar nekamavo. Ar ne, Praeitie?

PRAEITIS. Nagi, nagi?

ISTORIKAS. Judaizme, krikščionybėje ir islame pasakojimas apie gelbėtojišką laivą buvo labai populiarus. Tiek mąstant ir kalbant apie praktinius sprendimus (net kaip šalinti atliekas, apšviesti reikiamą plotą – beveik potvaninė renovacija), tiek apie teologines interpretacijas. Kad ir pranašystė apie vėliau atsirasiančią Bažnyčią, kuri, kaip Nojaus arka, taip pat gelbės žmoniją.

PRAEITIS. Tradiciškai ši istorija buvo suprantama tiesiogiai. Tačiau XIX amžiaus geologų, archeologų ir Biblijos tyrinėtojų atradimai privertė daugelį žmonių tiesioginę interpretaciją atmesti.

ISTORIKAS. Bet ir šiais laikais yra žmonių, kurie Bibliją supranta pažodžiui ir netgi tyrinėja pietų Turkijoje esantį Ararato kalną, kur, pasak Biblijos, po didžiojo potvynio sustojusi Nojaus arka.

NIURZGLYS. Na, tegul jau būtų taip, kaip sako Biblija…

BIBLIJA. „VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta.“

EKSCENTRIKAS.Todėl Viešpats nutarė sunaikinti žmogiškąją giminę. Bet už ką jis mus naikina dabar per šituos naujuosius apgavikus, kurie įgudo turtus susigrobti ir sklypus parceliuoti?

EKSPERTAS. O kas leido jiems įsigalėti, jeigu ne jūs?

NIURZGLYS. Kaip?!

EKSPERTAS. Labai paprastai – per demokratinę rinkimų sistemą. Kas gavo daugiau popierėlių, tas ir laimėjo nepaisant rinkėjų mentaliteto – nuo gudručių iki senolių.

NIURZGLYS. O kaip jį išmatuoti – tą mentalitetą?

EKSCENTRIKAS.Niekai. Kaip sako vienas eiliakalys:

Tautos religija – krepšinis,
Tautos valia – seime,
Tą net ir latras paskutinis
Suvoks ties vyno stikline.
Iš latro nesijuokit, ponai, –
Jis lygiateisis su visais,
Kai per rinkimų maratoną
Už balsą gauna pinigais.
Tokia kiekybės demokratija
Akims apdumti tinkama.
Iš urnų popierius iškratę jie,
Nauji susės sena tvarka.
Tautos religija – krepšinis,
Tautos valia – seime,
Tą net ir bomžas paskutinis
Suvoks su vyno stikline.

NIURZGLYS. Mes jau susenom, mus keičia jaunieji, sugebėję gerai pasinaudoti čekiais-talonais, kai mes, durneliai, juos pusvelčiui pardavėm…

EKSCENTRIKAS.Cha… Prisiminiau anekdotą. Nojus pareikalavo, kad kiekvienos sodindamos į laivą poros galva lyg į lombardą atiduotų savo „pasidižiavimą“. Jis bijojo, kad per ilgą plaukiojimą neatsirastų pernelyg daug palikuonių ir laivas, svorio neatlaikęs, imtų ir nuskęstų. Laikinai nevaisingiems keleiviams Nojus išdavęs talonus. Kai vanduo nuslūgo, visi išlipo į krantą ir pagal talonus stojo atgauti savo „užstatų“. Tiktai kiškis neskubėjo į eilę ir raičiojosi netverdamasi iš juoko. Ko jis toks linksmas, kažkas paklausė. „Man atiteko dramblio talonas!“ – kvatodamasis džiaugėsi žvairys. Nuo to kvatojimo jam perskilusi viršutinė lūpa, kokia pas visus kiškius yra ir šiandien.

NIURZGLYS. Arba kitas: jeigu kartais jaučiatės lyg idijotas, tai tiesiog pagalvokite, kiek žmonių iki šiol tebetiki, kad, norėdama patekti į Nojaus laivą, pingvinų pora atklypavo visą kelią iš Antarktidos iki Artimųjų Rytų.

EKSPERTAS. Anekdotas iš dabartinio gyvenimo. Pasak mokslininkų, koronavirusas pasiunčia į aną pasaulį piliečius, vyresnius negu 65 metų. Tai tiesiog ne virusas, o valstybinio ir kitų pensijų fondų svajonė, ponai. Dabartiniai chamai gali dėl to labai džiaugtis.

ISTORIKAS. Anekdotai anekdotais, bet gyvenimas nuo jų nelinksmesnis.

NIURZGLYS. Deja, taip…

P a b a i g a

Vilnius, 2020 05 17

Kategorijos: Grožinė kūryba, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: