E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Priešingu atveju gresia vidinis irimas. Ir tai kuo mažiausiai susiję su euroskeptikų bei euroentuziastų ginčais. 

ES neturi bendros viešosios erdvės ir vargu ar kada nors ją turės. Tam reikia, kad europiečiai taptų ES piliečiais, kaip kad dabar yra savų valstybių piliečiai – o tai sunkiai įsivaizduojama. ES pareigūnai daug kalba apie bendras vertybes, kurių pagrindu turi klestėti ES šalių vienybė. Bet siaučiant pandemijai, paaiškėjo, kad apskritai nėra jokių vertybių, net minimalaus solidarumo. Tėra tik pragmatiniai ekonominiai interesai ir paprasčiausias išgyvenimo instinktas.

Nors sveikatos apsaugos klausimai ES yra palikti valstybių narių kompetencijai, bet tai nereiškia, jog įvykus kataklizmams, Sąjunga išyra. Štai kas parašyta ES dokumentuose: „ES vaidmuo yra papildyti nacionalinę politiką: padėti valstybėms narėms pasiekti bendrų tikslų, sutelkti išteklius ir kurti masto ekonomiją, padėti valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius (pvz., pandemijos ir kitos tarpvalstybinės grėsmės sveikatai, lėtinės ligos ir kt.). Taip pat: koordinuoti veiksmus reaguojant į bet kokias rimtas grėsmes sveikatai, kylančias daugiau nei vienoje ES šalyje.

Dabartinės pandemijos fone šie propagandiniai burtažodžiai skamba kaip nevykęs juokas. Juk pagalba ir koordinavimas ilgą laiką buvo nuliniai. Tarkime, ES ilgai kalbėjo apie bendrus būtinųjų medicinos priemonių pirkimus, bet neaišku, ar jie apskritai įvyko. Ironiška, bet beveik visos ES šalys gavo daugiau paramos iš Kinijos (ar Rusijos) negu viena iš kitos, tarsi jos būtų didžiosios Eurazijos sąjungos narės. Todėl nenuostabu, jog pagal apklausas kai kurie italai didesniais savo draugais laiko kinus, bet ne vokiečius ar prancūzus.

Štai jums ir didžiuliai ES laimėjimai. Tad klausiam: ar ES Parlamentas ir ES Komisija geba vykdyti valdžią ES lygmeniu? Ar jie telkia ES šalių piliečius ir jiems atstovauja? Akivaizdu, kad nedaro nei viena, nei kita. Juoba kad jiems atstovauti yra, regis, neįmanomas dalykas.

ES Komisija apskritai yra naujo, niekam iš esmės neatskaitingo vadybinio biurokratinio elito darinys. O bet koks parlamentinis atstovavimas turi vieną esminę problemą: nėra ir niekada nebus aišku – kas, kam ir kaip gali atstovauti. Ar atstovas yra įgaliotinis, jei taip tai kieno? Kitais žodžiais, į kiek ir į kokių rinkėjų balsą jis privalo įsiklausyti, kad veiktų ne savo, bet jų nuožiūra. Ir kaip tai įgyvendinti praktiškai. O jei asmuo, gavęs rinkėjų mandatą, toliau veikia savarankiškai, t. y. savo vardu ir savo supratimu, tai apie kokį atstovavimą ir kam galima kalbėti.

Regis, tiek procedūriškai, tiek demokratiškai veiksmingiau būtų ES svarbius sprendimus priimti dėl jų balsuojant šalių narių, t. y. atskirų valstybių parlamentuose. Tai reikštų pasidalinti (išplėsti) tiek vieša erdve, tiek valdžios joje vykdymu. Susiformavusi tradicija ES Parlamente pritarti sprendimams, kuriuos parengia ir vykdo ES Komisija, yra nevaisinga ES priklausančių valstybių piliečių atžvilgiu.

Didesnės galios suteikimas šalims narėms iš dalies grąžintų arčiau ištakų – prie kadaise norėto nacionalinių valstybių – Tėvynių susivienijimo. Tai nėra lengva, nes grįžti prie ištakų reiškia irtis prieš srovę – judėti prieš tai, kas jau savaime teka įprasta vaga. Tačiau Modernybės eroje Europos idėja labiau reiškė civilizuotų nacionalinių valstybių junginį, o ne federacinę biurokratinę sąjungą. Ji buvo veikiau priemonė nacionalinių valstybių santykiams reguliuoti, o ne nacionalinės valstybės alternatyva. Ir juo labiau nedera apie ES galvoti kaip apie kokį prigimtinį gėrį ar tikslą, kurio bet kuriomis priemonės reikia siekti.

Nors ir šalių narių parlamentai susiduria su ta pačia atstovavimo problema, bet ji bent jau menkesnė atstovavimo apimties atžvilgiu. Juoba kad pabandyti pertvarkyti šalies parlamento veiklą bent kiek didesne piliečių įgalinimo linkme yra mažiau beviltiškas uždavinys nei tų šalių piliečiams iš principo atstovauti negalinčio ES parlamento. Pastarasis ir tebuvo sumanytas kaip iš pažiūros būtinų demokratinių procedūrų bei institucijų imitacija glaudžiau besivienijančios Europos mastu. Tai, kad jis, kaip ir kitos ES institucijos, neturi valdžios pradžioje nusakyta prasme labai aiškiai atsiskleidė per šitą pandemiją. 

Reikėjo tik neeilinio įvykio – stipresnio sukrėtimo, kad tariamas ES tvirtumas ir patikimumas suaižėtų. Tad klausimas jau iškilęs visu plotu: kaip po šios krizės ES stabdys irimą, toliau telks valstybes nares, stiprins vidinę galią ir vykdys valdžią?

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. Žemyna:

    Sakykim, įsileidau kaimynę į svečius, o ši, atsisėdusi ir apsižvalgiusi, pradėjo reikalauti, kad aš baldus kaip ji nurodo perstatyčiau, nes dabar tokia mada, taip yra pažangu. Dar kažkas, ir dar kažkas neatitiko jos estetinių pažiūrų… Mat ji pas save kitaip tvarkos. Na, kas norėtų ateityje su tokia bendrauti, ateityje tokią į savo reikalus įsileisti? Kad būtum sąjungoje, turi būti labai delikatus, subtilus, į kito reikalus kišdamasis. O jau prie ko, prie ko, bet tautos kultūrinio paveldo prašaliečiams apskritai net nagų nevalia kišti! Nepatinka tau mūsų tvarka, mūsų gyvenimo būdas – važiuok kitur atostogauti, o gyventi turi kur, ir mano gyvenimo būdas niekaip tavojo netrikdo!
    Yra tokie dalykai, kaip bendra gynyba, bendras* veikimas ekstremaliomis aplinkybėmis, bendros prekybos taisyklės, suderintos keliavimo per visą sąjungą taisyklės, mokslo ir studijų mainai, Tarptautinės teisės įstatymai okupacijų ir okupantų bei jų palikimo klausimais – to, ko gero, ir gana.
    O juolab neleistina brutalus kišimasis ir prievartinis pasirašymas kažkokių mums nepriimtinų įstatymų, konvencijų ir pan. Net jei tas įstatymas ypatingai ir nepažeistų tūkstantmečius galiojusių mūsų vidaus taisyklių, brutalia jėga versti priimti įstatymus, kurie jums (pa)tinka, prilygintina okupanto veikimui. Ar mes vėl okupuoti? Tada atleiskite, mes suklydome, manydami, jog savo valia įstojome į Bendriją, kurioje smurto nebus. Net ir psichologinio, diskriminacinio per teises, per pagarbą mūsų interesams, per finansus ir pan..

    ——————————–
    * bendras nereiškia papūgiškai vienodas!

  2. Vidinis Balsas:

    ” Tada atleiskite, mes suklydome, manydami, jog savo valia įstojome į Bendriją, kurioje smurto nebus.” Taip, suklydome, nes neskaitėme stojimo sutarties. Na, negalėjome, nes ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Kam tada purslotis ?

    • Bartas:

      “mes” labai norėjome kur nors , į ką nors įstoti. “Mums” pasisekė. Neužmirškim , kad stojom dvi dienas. Nes pirmą dieną “mūsų ” stojančių buvo per mažai. Galėjom stoti ir 7 dienas. O kur “mums” skubėti.
      Įdomu , jei ne būtume įstoję ir gyventume iš savo syvų . Koks lygis būtų – Šveicarijos ar Bangladešo.

  3. Vidinis Balsas:

    Beje, o kas iš Lietuvos būtų, jei ji atsidurtų Baltarusijos vietoje: jokių struktūrinių fondų, jokių subsidijų žemdirbiams , jokių fondų vobsčie – nei pasaulio, nei Europos – nieko …. ką uždirbai, taip ir gyveni. Kaip atrodytu Lietuva ?

    • Tvankstas:

      Antreipa niekada nėra galima.
      Pagal tai, kiek kredito resursų yra išsiurbiama į Skandinaviją (skaityti V. Terlecko darbus apie carinės Rusijos laikais kreditų išsiurbimą iš Lietuvos), tai dabartinė kolonialinė ekonomika nėra galimo tikrojo Lietuvos vystymosi rodiklis, tarpstant mandarinams, tarpukario Lietuva labai aiškiai įrodė, kad savais kreditais galima tikrai gerai vystyti ūkį (nereikia užmiršti, kad Lietuvoje buvę judėjų bankai rėmė Siono kalnus ir raudonąjį marą per savo vaikus, gimines).

  4. Tvankstas:

    Kokia galima ES ateitis ? Visų pirmiausia – reikia panaikinti EURĄ.
    Tai pagrindinė ES gelbėjimo galimybė.
    Beveik prieš 150 metų Vokietijos imperijos kancleris Otto von Bismarck suprato, po Vokietijos suvienijimo, kad bendra reichsmarkė yra blogai pramonėje atsilikusioms Vokietijos žemėms, o gerai ir dar geriau – išsivysčiusios pramonės žemėms.
    Bendras ES pinigas euras tik patvirtino beveik prieš 150 metų pagarsintą tiesą.

  5. Tvankstas:

    ES malūnsparnių pinigai Lietuvai nepaprastai iškraipė ekonominę raidą per paskutinius 20 metų, sukūrė oligarchatą ir jo tarnus visose ūkio šakose, iškraipant konkurenciją ir sukuriant monopolijas įvairaus masto, žemės ūkyje įvyko neatstatomi pokyčiai stambiųjų ūkininkų naudai išnaikinant smulkius ir vidutinius ūkininkus.
    Todėl Lietuvoje ir tylima dėl ES tyčiojimosi iš Lietuvos (juk gaunami milijardai yra elito įsavinami), laikomos antro pagreičio šalimi, rasiškai menkaverte pagal ES senbuves (tai elitui nesvarbu – svarbu gaunami pinigai) ir tai pritaikant kiekvienu atveju, kai siekiama užtikrinti senųjų demokratijų teises ekonomiškai engti rytų Europos šalis.

    • Žemyna:

      Karta, kūrusi Nepriklausomybę po caro, turėjo visai kitokius moralinius ir tautinius pamatus, negu ši, komunizmo konvejeriu štampuota karta. Tik ką iš komjaunimo sekretorių iškepti „liberalai” net savo tėvelius komunistus moralės pašvinkimu „perspjovė”.

  6. Romas:

    Autorius teisus palietęs šią temą. Pats laikas paskaičiuoti visus pliusus ir minusus buvimo tokioje ES.
    Anoji (tarybų) sąjunga, sukurta prievartiniu būdu, bent jau nedarė skirtumo tarp “broliškų” respublikų. Tuo tarpu dabartinė ES priešingai – sukurta laisvanoriškai, lygiomis teisėmis nepasižymi.
    “Tvankstas” jau paminėjo rytinių šalių (naujokių) ūkininkų diskriminaciją senbuvių atžvilgiu. Kaip jie gali konkuruoti su vakariečiais gaudami dvigubai ar net trigubai mažesnę paramą žemės ūkiui?
    Įdomu, kaip tie patys Švedijos bankai ar saviems piliečiams švedams irgi nemoka palūkanų už terminuotus indėlius?

    Lygiateisiškumas ir diskriminacija, tai kertiniai akmenys, kurie reiškia TAIP arba NE šios sąjungos egzistencijai.

  7. ŽEMAITIS:

    Manau, kad problemos laikinos.
    ES ir toliau neišvengiamai didins integraciją. Ir tai yra gerai.
    Argi blogai yra bendra valiuta EURAS?Manau, kad tikrai rimtas žingsnis į priekį – ji ineš stabilumo bei patikimumo ES finsaų sektoeiuje.
    Ar būtų blogai fereralinė ES kariuomenė? Manau, kad jos suformavimas (palaipsniui) būtų puikus sprendimas. Nes nacionalinės kariuomenės yra labai neefektyvu (daug valdymo struktūrų, generolų ir t.t.). Būtų galima optimizuoti įsigijimus – pvz, įsigyjant kad ir brangią, tačiau pačia moderniausią ir naujausia ginkluotę ir pan. Tik svarbu, kad federalinės ES ginkluotosios pajėgos išliktų sąjungoje su JAV ir kt demokratijomis. Net nesvarstytina – jos automatiškai turėtų būti NARTO dalimi. O neefektyvių nacionalinių verta palaipsniui atsisakyti.
    Ar būtų blogai bendras ES diplomatinių atstovybių tinklas? Aišku, pirmiausia reiktų panaikinti vienų ES narių ambasadas ir kt. atstovybes kitose ES narėse (pvz., kam mums ambasados Lenkijoje, Vokietijoje ir t.t.?P). Po to, trečiosiose pasaulio šalyse kurti ES ambasadas ir kt. atstovybes, lygiagrečiai panaikiinant nacionalines.
    paliečiau tik tris aspektus (finasinį (valiuta), karinį ir diplomatinį). Tačiau ir visais kitais aspektais ES integracija (federaizacija) bus puikus pasirinkimas.
    Tiesa, šiame kontekste būtina nepamiršti savo etninio tapatumo. Tačiau jis neabejotinai išliks, nes iš prigimties žmogus nori kažkuo išsiskirti. Tad gilesnė ES integracija mūsų etniniam tapatumui jokios grėsmės nekelia.
    Dar vienas aspektas – EUROPOS SĄJUNGOJE PER DAUG SOCIALIZMO, FEMINIZMO IR KITOKIO LEFTIZMO. Nera gerai, kai ES pirmu smuiku grieža kairieji (socialdemokratai ir pan.). Sėkmingam ekonomikos augimui ir sėkmingai konkurencijai reikia daugiau laisvos rinkos. Tuo tarpu bene svarbiausia ES problema – per didelė kariųjų (pvz., socialdemokratų įtaka). Daug kas baiminasi nacionalistų. Tačiau nacionalizmo “rankos” gerokai trumpenės – jis apima ir apims tik nedidelę visuomenės dalį, tad ES klestėjimui jis didesnės grėsmės nekelia. GEROKAI DIDESNĖ GRĖSMĖ – KARIEJI.IR SU JAIS GLAUDŽIAI SUSIJĘ VISOKIE ŽALIEJI. Tai jų “reformos” stekeną Europą, stabdo jos vystymąsį. Ir bijau, kad kairuoliška ideologinė liga apėmusi didžiąją dalį ES visuomenės. manau, kad ji buvo ir išliks didžiausia ES problema.
    Tad, manau, reikia siekiti, kad ir ES, ir jos narėse būtų kuo daugiau dešiniosios liberalios politikos.

    • sprendimu pasekmes:

      EU kariuomene?
      Siunti vokiecius Italijos ndpriklausomybes judejimo malsinti.
      Vengrai nenori migrantu?
      Siunti EU kariuomene, viska sutvarko.
      Bendra valiuta€?
      O valstybiu skolos atskiros. Ne USA:)
      Sprendimas: Brexit.
      Po to Italija.

  8. Vidinis Balsas:

    Prancūzų ponas Makaronas išsireikalavo, kad Viduržemio jūros šalims ES pasiskolintų 500 milijardų ir dar jų valstybines skolas gražintų. Štai kas labiausiai stiprina pasitikėjimą ES. Bėdoje nepalieka. Reikia būti solidariems: vienodai dalintis ir atbėgėliais ir skolomis. Tik įsivaizduokit: kaimynas prisikvietė babajų ir jų nebe išvaro. Siaubia viską. Pats užsilėbavo ir prasiskolino. Negi jūs nepaimsit jo bėdos dalį ant savęs ? Ko jus mokė bažnyčioje ? Juk esam komunistai, viena komuna.

  9. Romas:

    +++

    Svarbiausia, kad šitas Makaronas tariasi nebent tik su Merkel. O kitų, kaip ten jie, latvių, lietuvių, nuomonė niekam neįdomi…
    ir taip visais klausimais.

  10. Žemyna:

    „K.Masiulis Europoje žaidžia tarybiniais žaislais”
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/kmasiulis_europoje_zaidzia_tarybiniais_zaislais/

    O juk tai mintis! – Norėjote pabėgti nuo SSSR? – O mes jums jį į ES implantuosime!

    • Žemyna:

      „Baltijos šalys suerzino Briuselį ”
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/baltijos_salys_suerzino_briuseli/
      „Nejaugi Briuselio biurokratija nori, kad Europos Sąjungos valstybės narės derintų su Briuseliu bet kokį savo veiksmą? Kol nėra leidimo iš viršaus, toliau žlugdytų savo ekonomikas?”

  11. T0mas J.:

    Mane vimdo visi, kurie vietoje “Europos Sąjunga” sako “Europa”.
    Europa yra žemynas. Taškas. Ne IDĖJA.
    Europos Sąjunga būtų = Europa tik tuo atveju, jei visos žemyno valstybės įstotų į ES, ir dar 1 būtina sąlyga – kad į ES neįstotų nė viena ne Europos žemyno valstybė.
    Tačiau to niekada nebus.
    Neatsakinga, netikslu ir nemandagu Europos šalių, ne ES narių atžvilgiu – ES vadinti EUROPA.

  12. Kas paaiškins:

    kuo tai kvepia:
    D. Grybauskaitė: ES būtina A. Merkel siūloma fiskalinė integracija
    – diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/d-grybauskaite-es-butina-merkel-siuloma-fiskaline-integracija-968717

  13. Žemyna:

    Migracijos departamentas vėl priims prašymus atkurti pilietybę
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/migracijos-departamentas-vel-priims-prasymus-atkurti-pilietybe-56-1321786?copied

  14. Kitas praeivis:

    Turėdamas LT pasą , darai bendrą projektą su Vokiečių kompanija Lenkijoje. Kurio rezultato gavėjas Vengrijoje ir Danijoje , darbus vykdys ukrainiečiai , logistiką spręs Rumunijos transporto kompanija. Laisvalaikiui paskaitai marazmus ” Alke ” apie EU žlugimą . Tada gušteli pečiais ir galvoji apie Ispanijos ir Prancūzijos rinkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: