Seimas raginamas neremti palmių aliejaus industrijos (1)

Orangutangais persirengę jaunuoliai protestavo prieš palmių aliejaus žalą | Rengėjų nuotr.

Orangutangais persirengę jaunuoliai protestuoja prieš palmių aliejaus naudojimą | Rengėjų nuotr.

Gegužės 19 d., antradienį, Simas po pateikimo priėmė svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė – 28. Toliau šios įstatymo pataisos bus svarstomos birželio 23 dieną. Pataisas pasiūlė „valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė. Anot jos taip siekiama mažinti atogrąžų miškų kirtimus ir stabdyti klimato kaitą. Šių pataisų priešininkai teigia, kad šioje srityje kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų siekiai.

Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti 10 pagrindinių šalies žemės ūkio organizacijų, kreipėsi į Seimo narius su prašymu palaikyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad biodegalai neturi būti pagaminti iš alyvpalmių aliejaus, sojos ir jų šalutinių produktų.

„Lietuvos valdžios institucijos deklaruoja ambicingus kovos su klimato kaita tikslus, tačiau sudaro palankias sąlygas palmių aliejaus naudojimui biodegaluose. Raginame įstatymų leidėjus atstovauti Lietuvos nacionalinius interesus, o ne palaikyti užsienio gamintojus, kurie prisideda prie beatodairiško atogrąžų miškų naikinimo“, – pabrėžė Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Laiške Seimo nariams pažymima, kad LŽŪT nuolat ir nuosekliai siekia, kad palmių aliejus  Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) būtų nelaikomas biodegalais. Palmių aliejaus gamyba yra susijusi su brutaliu atogrąžų miškų naikinimu ir visiškai neatitinka tikslų, kurių buvo siekiama ES nustatant privalomą biodegalų įmaišymą į mineralinius degalus. Palmių plantacijų plotai auga geometrinės progresijos būdu ir vien tik Indonezijoje iki 2025 m. bus sunaikinta 26 mln. hektarų atogrąžų miško ir atlaisvinta žemės užsodinta alyvpalmėmis – tai plotas beveik keturis kartus didesnis už Lietuvą.

„Be to, palmių aliejaus importas ir jo maišymas į degalus pakerta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, nes vietoj to, kad didintume apsirūpinimą energija panaudojant vietinius atsinaujinančius resursus vis labiau tampame priklausomi nuo importinės, aplinkai ir klimatui didžiulę žalą darančios ir netvarios žaliavos“, – rašte pabrėžė A. Macijauskas.

Sertifikatai – ne išeitis

Nors formaliai visos aliejinės žaliavos naudojamos biodegalų gamybai yra sertifikuotos, tačiau palmių žaliavos sertifikavimas, kurį atlieka privačios įmonės, neužtikrina tvarumo.

Sertifikavimas privalomas tik biodegalų industrijai. O į maisto pramonę gali būti tiekiamas netvarus aliejus. Tokiu atveju maisto pramonės atstovai užleidžia „tvarius” plotus biodegalų pramonei, o patys gali pirkti netvarų aliejų. Pasekmė – bendras poreikis palmių aliejui vis tiek auga ir miškai naikinami.

Be to, neįmanoma sukontroliuoti ar įmonės laikosi tvarumo reikalavimų.  Pavyzdžiui aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sertifikuotą palmių aliejų pavadino tiesiog sukčiavimo schema. Nuo tvarumo sertifikatų įvedimo, atogrąžų miškų naikinimas dar labiau išaugo keleriopai.

Lietuvai pakanka savų biodegalų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pabrėžė, kad jei palmių aliejus nebus laikomas biodegalais, tai neturės įtakos rapsų plotų didėjimui Lietuvoje. Šiuo metu rapsai yra auginami tvariai ir jų derlius yra 2-3 kartus didesnis nei jų sunaudojama Lietuvoje.

„Ateityje augsiantis biodegalų poreikis pilnai galės būti patenkintas, nes mes užauginame žymiai daugiau žaliavos, nei mūsų pramonė gali perdirbti, todėl jei klimatui didelę žalą turintis palmių aliejus nebus laikomas biodegalais, tai tikrai niekaip nepaveiks degalų kainos“, – teigė J. Talmantas.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, žemdirbius neramina kai kurių politikų neatsakingi pasisakymai, jog rapsų naudojimas biodegalų gamybai yra žalingas gamtai ir dirvožemiui. Rapsai yra vienas vertingiausių sėjomaininių augalų, nes Lietuvoje vyrauja miglinių javų sėjomainos, kurias labai teigiamai veikia bastutinių augalų (o būtent tokie yra rapsai) įterpimas. Be rapsų sudaryti tvarių sėjomainų būtų neįmanoma.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: