Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius

Martynas Purvinas, www.voruta.lt
2020 05 10 09:05
8
0
SHARES
M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.
Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje.

Antai, A. L. Arbušauskaitė iš Klaipėdos universiteto paskelbė, esą, sensacingą žinią, kad Šilutės rajono Armalėnų kaime netikėtai aptikta spėjama rusų karo belaisvių kapavietė, kad ji buvo minima sovietinio NKVD 1944 m. lapkričio mėn. visiškai slaptuose dokumentuose1. Įdomu, kad vadinamajame KU moksliniame leidinyje net nenurodyta, iš kur staiga atsirado tie slaptieji NKVD dokumentai, kokiame oficialiame archyve jie dabar saugomi ir pan. Veikiausiai visi tie tikrajam istorijos mokslui būtini dalykai tomo sudarytojai S. Pocytei visai nerūpėjo.

Būta ir svarbesnių dalykų. Dar prieš trejetą dešimtmečių man lankantis Armalėnų plotuose, ne vienas tenykštis gyventojas tiesiog pirštu rodydavo – štai tame lauke būdavo užkasami rusų karo belaisvių lavonai. Tad tos esą nežinomos laidojimo vietos net ir sovietmečiu buvo vieša paslaptis – apie jas iš kitų žmonių sužinodavo pokariniai atvykėliai, apie tai neabejotinai žinojo vietos sovchozo ir Šilutės rajono vadovai, galop ir dar 1944 m. lapkritį apie tai informuota sovietinės Lietuvos valdžia.

Vis tik daugelį dešimtmečių tai niekam nerūpėjo – masinės kapavietės toliau tebeliko eiliniu dirbamu lauku, kur darbuodavosi „Staliniečiai“ ir kita žemės ūkio technika, ant žmonių palaikų auginti javai ir visa kita galop keliaudavo į bendrus aruodus ir duonos kepyklas. Paslaptingai tylėjo ir galingoji sovietinės propagandos mašina – neskubėta viešai skelbti apie dar vieną fašistų nusikaltimą, pašlovinti didvyriškuosius Raudonosios armijos karius, mirusius Macikų konclageryje. Prie tų kapaviečių taip ir nebuvo pastatytas joks atminimo ženklas, ten nekurtas koks didingas memorialas.

Niekas nepasikeitė ir po 1990 m. Rusijai dažnai  triukšmaujant dėl nepakankamos pagarbos sovietinių karių palaidojimams, priešinantis palaikų perkėlimams ir kt., taip ir nepasirūpinta Armalėnuose palaidotųjų karo belaisvių atminimu.

Apie viso to priežastis šiandien drąsiau šneka tik oficialiosios propagandos nuostatoms nepaklusę rusų istorikai, priminę, kad į priešo nelaisvę pakliuvusieji sovietų kariškiai būdavo tiesiog „nurašomi“ kaip tėvynės išdavikai, nevykdę direktyvos didvyriškai žūti už bolševikų partiją ir jos vadą J. Staliną. Manoma, kad tas diktatorius niekaip negalėjo pamiršti 1941 m. vasaros, kai Raudonosios armijos kariai tūkstančiais pasiduodavo priešui, visai neskubėdami guldyti galvos už savo „didįjį vadą“. Dabar tai vadinama savotišku referendumu, liudijusiu apie menką paramą bolševikiniui režimui.

Liūdnai juokaujama, kad tuomet katastrofiškai žlungantį sovietinį režimą išgelbėjo tik nacistinio režimo kvailystės: nežmoniškai žiaurus elgesys su sovietiniais karo belaisviais, panieka užkariautiesiems kaip „žemesnės rūšies“ žmonėms ir kt. Tai galop privertė daugumą rusų patikėti, kad atėjūnai esantys dar blogesni už savuosius nedorėlius, ir įsitraukti į kovą.

Pergalę didžiajame kare nuolat šlovinusi sovietinė propaganda (kaip ir jos dabartinė įpėdinė) iškilmingai skelbdavo „Niekas nebus pamirštas“ – esą, visos tuometinės aukos bus prisimintos ir minimos. Dabar jau aiškėja, kad tos deklaracijos nebuvo skirtos milijonams žuvusiųjų nacistinėje nelaisvėje. Šiandien žinoma, kad sovietmečiu buvo sunaikinta daugybė amžinojo poilsio vietų, jas paverčiant dirbamais laukais ar kitaip panaudojant. Turėtume prisiminti, kad sovietinis režimas taip niekino ne vien užkariautųjų kraštų žmones, bet ir savus piliečius, kuriems būdavo priskiriamos vienokios ar kitokios kaltės.

Literatūra:

Arbušauskaitė A. L. Aidai iš praeities, kuri neleidžia jos pamiršti. Klaipėdos krašto konfesinis paveldas… Acta Historica Universitatis Klaipedensis. XXV. Klaipėda, 2012, p. 233-244.

Susiję straipsniai:

  1. M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video)
  2. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)
  3. Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas
  4. B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę
  5. V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus
  6. Naujame Rusijos istorijos vadovėyje – iškraipyta Baltijos šalių istorija
  7. O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse
  8. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  9. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  10. R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą
  11. Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus
  12. Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
  13. Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)
  14. A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą
  15. A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?
  16. S. Martinavičius. Pritariu Prezidento sprendimui nevykti į Putino draugo rengiamą minėjimą Jaruzalėje
  17. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  18. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  19. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  20. Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos
  21. Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas!
  22. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  23. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  24. Iš Vokietijos archyvų gautos Molotovo-Ribentropo pakto kopijos
  25. P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas
  26. Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija
  27. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon!
  28. Islandija sveikina Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga
  29. M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą
  30. Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas

Comments 8

  1. Bartas says:
    8 mėn. ago

    Kad vokiečiai nežmoniškai elgėsi su R. armijos kariais – belaisviais , smerktina. Tačiau stalino įsakas ; visomis priemonėmis naikinti į nelaisvę patekusius karius – protu nesuvokiama. Pvz; šaudyti , bombarduoti iš oro kolonas belaisvių. Tai koks požiūris turi būti kitos kariaujančios pusės. Jei saviems , tie nelaimėliai ne žmonės, (sušaudyta bailių, dezertyrų ir kitų daugiau nei sąjungininkai prarado iš sisodinę Europoje .M. Salonin) tai vokiečiams kas?
    Didžioji pergalė ; kolyma laimėjo prieš Osvencimą (M. Salonin).

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 mėn. ago

      Belaisvius reikia maitinti. O čia ir pusė savų badu miršta. O dar ir įv. tarptautiniai susitarimai tai tam, tai anam įpareigoja. Subombordavai ir „nėra žmogaus – nėra problemos”. 🙁

      Atsakyti
      • Tik says:
        8 mėn. ago

        Nesupratot. Sovietai bomabardavo savo kareivius, patekusius į vokiečių nelaisvę. Ir ne tik bombardavo – jei toks belaisvis pabėgavo nuo vokiečių, jį jau “savi” į Sibirą pasiųsdavo, dar ir šeimą nubausdavo.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 mėn. ago

          Visiškai teisingai! Buvome tarp tų, gaudomų, nes Vokietijoje gyvi išlikome. Neturėjome pastovios gyvenimo vietos, kiek pabuvę vienoje, į kitą keliavome. Dar ir po Stalino mirties tėveliai tik per patikimus žmones perduodavo žinią seneliams, kt. artimiesiems, jog mes gyvi, dar neištremti. Net laiškų nesiuntė, nes ir juos – „tėvynės išdavikų” artimuosius – išduotų, ir pati išsiduotų – pašte nevietinius staiga atpažintų.

          Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    8 mėn. ago

    Belaisviams, dirbusiems nacistines Vokietijos gamyklose, buvusiems ju konclageriuose ir po karo grizusiems namo, buvo taikomas Tevynes isdavimo straipsnis. Standartas – 10 m. laisves atemimo ir konclageriai SSSR teritorijoje. Jie kalejo kartu su musu zmonemis (standartas – 10 m. irgi, atsieit, uz Tevynes isdavima), taip pat su latviais ir estais. Vokieciu belaisviai rusai, suzinoje is grizusiu po karo, visaip stengesi likti Vakaruose. Tokios, tad, tokeles buvo.
    P. S. Atsiprasau uz lotyniska srifta.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    8 mėn. ago

    Ir musu ginkluoto pokario kovos po Lietuvos okupacijos ir aneksijos dalyvius jie prilygino Tevynes Maskvos isdavikams. Standartas – 10 m. kalejimo konclageriuose ju Tevynes Maskvos plotuose, “pavojingus” pries tai susaudant. Uz kiekviena zmogu, itraukta i “byla”, “bylos” tardytojams buvo mokami atitinkami pinigai. Dabar, tik dabar Tarptautinis teismas kruvina musu naikinima pripazino tautos genocidu. Jusu istorine gimtine Maskva nera musu “otecestvo”, kaip kad musu istorine gimtine Vilnius nera jusu “otecestvo”.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 mėn. ago

      Tai lygiai tas pat, jei mus bet kas kitas apkaltintų Australijos, Kinijos, Brazilijos, Prancūzijos, Rumunijos, ar dar kokios valstybės išdavimu.

      Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    8 mėn. ago

    Gerb. Autoriau, surinkau Jums.
    Nei aš, nei kas kitas nepakeis vargo, skurdo, patyčių, mirties, tai, kas teko Rytprūsių žmonėms. Šiandiena leidžia pažinti priežastis, jei žmogus nori pažinti ir tam sužinojęs permąsto.
    Tai, ką Jūs parašėte, tėra tik vienas II pas. karo gabalėlis.
    Kad pilnai suvokti, tai įžangai reikia perskaityti :
    1. J. Pranaitis ‘The Talmud Unmasked’, 1913 m. ekspertizės išvadas.
    2. A.C. Sutton knygas apie Wallstreet ir -1) bolševikų revoliuciją, -2) Hitlerio atvedimą į valdžią.
    II pasaulio karo paslaptis glūdi minkštoje Persų įlankos papilvėje (Irane, Irake), pertariant W. Churchill posakį apie minkštą Europos papilvę Balkanus, kurioje dar 1938 m. D. Britanijos vadovybė pradėjo planuoti su GM / Studebaker sunkvežimių surinkimo gamyklas Irane ir Irake, ruošti darbuotojus Indijoje, būsimiems tiekimams SSSR.
    Ieškoti Persian / Iranian corridor, rasite pakankamai daug duomenų, tarp kitko, G. Kasparovas labai daug atskleidė kaip Baku užaugęs.
    Kažkodėl gamyklos pradėtos statyti dar 1941 m. gegužės mėnesį.
    A. Hitleris gavo įsakymą iš Pasaulio Architekto pradėti puolimą 1941.05.15, bet aimanavo dėl benzino trūkumo ( kad paspausti dėl tiekimų per Ispanijos uostus iš JAV), žolė dar neauga (tas pat buvo Napoleonui, pradėjo puolimą 1812.06.23 – šalta ir ilga žiema, prastas pavasaris nepriaugino žolės, užduotį turėjo įvykdyti – negali 600.000 kareivių paleisti namo iki kito pavasario), o eis į rytus virš 1 mln. Wehrmacht arklių, taip nusitęsė iki 1941.06.22.
    J. Stalinas davė per Kominterną įsakymą KP Europoje 1941.05.15 – kovoti prieš Vokietiją, kai 1939.08.23 davė įsakymą remti draugą A. Hitlerį, neužmirškime, kad savo laiku buvo įsakyta VKP balsuoti už NSDAP ir taip atvestas į valdžią 1933.01.31. Graži draugystė iki 1939.08.23 ir labai artima draugystė iki 1941.06.22.
    Drg. J. Stalinas gavo iš Pasaulio Architekto pasaulinės revoliucijos kilimo atakon dieną 1941.07.06.
    Štai tada ir atveria akis ir protą Studebaker surinkimo gamyklų statyba 1941 m. gegužės mėnesį Irake ir Irane.
    Tiek J. Stalinas, tiek A. Hitleris buvo šeškės Pasaulio Architekto rankose.
    Pasižiūrėkite Jaltos konferencijos nuotrauką 1945 m. žiemą : Roosevelt sėdi kaip vadas (32 rangas masonijoje, 33 rangas priklauso Pasaulio Architektui, niekas iš valstybių vadovų niekada nebuvo taip aukštai), iš dešinės W. Churchill, iš kairės kaip šeškė – J. Stalinas.
    Ką daryti, kai ispaniškuose pokalbiuose atsitiktinai išlenda pasakojimas, kaip jo senelis geležinkelininkas vežė ešelonais benziną iš Ispanijos uosto iki Prancūzijos sienos 1941-44 m., toliau vežė prancūzai ?
    Supraskime, kariniai tiekimai buvo ne adatų vežimas, visada daug dalyvių liudininkų – negi visus ir Stalinas būtų pajėgęs nugalabinti Gulage, pvz. visą Baku miestą dėl tiekimų Persijos koridoriumi, siekiant paslaptį išlaikyti visiems laikams ?
    Kodėl sąjungininkai 1944 m. rugsėjo neskubėjo uždaryti geležinkelio linijos Lyon – Moulouse ? Tai jau pamąstymams.
    Luftwaffe begalė lėktuvų negalėjo kilti nuo 1944 m. pabaigos ir taip dėl benzino trūkumo, ypač amerikietiško. Šitiek buvo surinkta reaktyvinių naikintuvų Vokietijoje ir jie tupėjo ant žemės, o pakilti galėjo amerikietišku geru benzinu.
    Prancūzijos karalius Louis XVI tai labai gražiai aiškino, o kiek po jo yra aprašyta, labai išsamiai paaiškino Čilės kard. J.Caro Rodriguez dar 1926 m., II pas. karo pradžia ir pabaiga tampa aiški įjungus aprašus apie masonus, be šito nėra aišku, kam 1938 m. planuoti, o 1941 m. gegužę statyti Studebaker surinkimo įmones Irake ir Irane.
    Ar Jums žinoma, kad 1943 m. gale vienas Londono radijas pranešė, kur išsilaipins sąjungininkai (toje pačioje vietoje 1944.06.06 – įdomi data, tiesa ?), už tai buvo pasodinti į kalėjimą, o A. Hitleris iš to ruožo atitraukė kariuomenę, kad galėtų laimingai išsilaipinti. Išsilaipinimo metu buvo aukų : nuskendo, nuskandino su technika ir panašiai.
    „Savo sąjungininku kvieskis ne diskusiją, o tuščius plepalus.” Clive S. Lewis straipsnis Tiesos lt – linkiu gerb. Autoriui plačiau suvokti tų nelaimių vandenyno priežastis po mano pagalbos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2000; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1787; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1527; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1514; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
2
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Juozas Gegužis-Diemedis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Gervėnų kaime (Seirijų vls., Alytaus apskr.) Juozo Gegužio ir Marijos Žiurinskaitės-Gegužienės šeimoje....

Skaityti toliau

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
0
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė originalių fotografijų, atvirukų ir spaudinių dokumentai (iš viso 499 vnt.), datuojami nuo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Istorinis kvartalas prie Lukiškių a. – savivaldybės sprendimas paskatino rasti kokybiškesnės architektūros kontūrus

Istorinis kvartalas prie Lukiškių a. – savivaldybės sprendimas paskatino rasti kokybiškesnės architektūros kontūrus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai