M. Puidokas. Atsisakymas paremti vaikų turinčias šeimas – šio Seimo klaida, trumparegiškumas ar tiesiog nemokėjimas skaičiuoti? (1)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narių trumparegiškumas ir politinės rietenos sužlugdė puikų pagalbos Lietuvos šeimoms ir visų regionų ekonomikai planą. Kartu su kolega Andriumi Mazuroniu pasiūlėme vienkartinę 200€ išmoką mokėti ir išmokų vaikams gavėjams, nes Lietuvoje įvedus karantiną labiausiai pasikeitė vaikus auginančių šeimų gyvenimas. Dirbantys tėvai turi išgyventi ne tik iššūkius, kurie kyla darbo rinkoje, bet ir rūpintis namuose liekančiais vaikais, užtikrinti jų nuotolinį mokymąsi. Be to, Lietuva užima liūdinančią trečią vietą Europos Sąjungoje pagal vienišų tėvų procentą. Ši pagalba galėjo pasiekti kiekvieną vaikus auginančią šeimą nedelsiant, nes nebūtų jokio papildomo administravimo – visi gaunantieji vaiko pinigus, gautų ir šias išmokas. Deja, to nebus.

Vaikus auginančios šeimos daugiausiai nukentėjo ir turi didžiausius poreikius

Karantinas lėmė augančias įvairias šeimos išlaidas – pasirengimas nuotoliniam mokslui dažnai šeimai reiškė naujo kompiuterio ar planšetės poreikį, apsirūpinimas maistu namuose taip pat didina kaštus, be to, ligos socialinio draudimo išmokos nepadengė viso atlyginimo praradimo, jei tėvams teko likti namuose su mažamečiais vaikais. Žinoma, ir toliau yra šeimų, kurios nepatiria finansinių nuostolių, tačiau jų – mažuma. Į mane kreipėsi daug tėvų, kurie dėl prastovų neteko dalies uždarbio, o daliai verslų  atnaujinus veiklą vis tiek negalėjo pradėti dirbti, nes neturi kam palikti vaikus. Situacija ypatingai skausminga ir sunki vienišiems tėvams, kurie vieni turi ir prižiūrėti vaikus, ir juos aprūpinti. Be to, vyriausybės žadėtą pagalbą gavo ne visi – pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma veikla turėjo būti vykdoma ne mažiau nei tris mėnesius. O ką daryti tiems, kurie augino vaikus ir tik šiems pradėjus lankyti darželius pradėjo dirbti ir reikiamo trijų mėnesių laikotarpio iki karantino taip ir nespėjo išdirbti? Ar galime žiūrėti abejingai ir palikti tokias šeimas/tėvus be pagalbos? Kiekvienam žmogui jo nelaimė –tragedija, o sotiems valdininkams tai – tik statistika…

Su Darbo partijos komanda parengėme siūlymą galintį palengvinti šeimų finansinę naštą – vienkartines išmokas skirti ne tik socialinio draudimo pensijų gavėjams, bet ir vaikams. Prezidentūra taip pat pritaria, kad vartojimą skatinti reiktų įtraukiant ir kitas visuomenės grupes.

Jaunos šeimos su vaikais turi didžiausius poreikius ir aktyviausiai vartoja. Jų gauti pinigai būtų reali paskata ekonomikai stiprinti. Tikėjomės kolegų Seime supratingumo ir palaikymo, nes turime ypatingą situaciją, ir tikrai dabar yra tinkamiausias laikas prisiminti valdančiųjų partijų pažadus reikšmingiau didinti vaikų pinigus nei tai buvo padaryta metų pradžioje. Visi prisimename, kad socialdarbiečių ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politiniai lyderiai labai aiškiai kalbėjo apie poreikį didesniems vaiko pinigams ir to reikalavo. Tam pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas. 200 eurų papildoma išmoka prie vaiko pinigų nepadengtų visų šeimų patirtų kaštų, bet bent leistų tėvams pasirūpinti geriau vaikais ar padėtų juos išleisti į vasaros stovyklas, jei Vyriausybė jas leis organizuoti. Tuo pačiu būtų stiprinama ekonomika.

Šeimos vartojimo išlaidoms išleidžia reikšmingą biudžeto dalį, todėl papildomi pinigai leistų didinti vartojimą ir paskatintų verslo atsigavimą.  Jei pamenate, Vyriausybei pateikus Vienkartinių išmokų įstatymą visuomenėje kilo aktyvios diskusijos dėl pasirinkto išmokų gavėjų rato. Manome, kad išmokų gavėjų ratas privalo būti praplėstas, nes daugelio vaikus auginančių šeimų pajamos ženkliai sumažėjo, kaip ir galimybė dirbti, jei yra darželinio ar mokyklinio amžiaus maži vaikai. Dalis tėvų yra prastovose, neteko darbų ar dėl sumažėjusio darbinio krūvio dirbant vien nuotoliniu būdu jiems buvo sumažintas atlyginimas. Tokios jaunos šeimos yra valstybės stuburas, dirbantys žmonės, kurio dėka surenkami mokesčiai ir ateina pagalba pensininkams bei kitoms pagalbos stokojančioms visuomenės grupėms.

Dauguma Seimo narių nepalaikė siūlymo paremti ir vaikus auginančias šeimas

Deja, iš pradžių šiam siūlymui buvo nepritarta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, o po to ir per Seimo posėdyje įvykusį balsavimą. Dauguma Seimo narių nusprendė neparemti ir vaikus auginančias šeimas, nors nebuvo pateikta jokios aiškios argumentacijos, kodėl parama turėtų tekti vien tik pensininkams. Vyriausybei pateikus Vienkartinių išmokų įstatymą visuomenėje iškart kilo aštrios diskusijos dėl pasirinkto išmokų gavėjų rato. Dauguma pensininkų iš tiesų gauna labai skurdžias pensijas ir bet kokia parama jiems yra reikalinga, bet ekspertų manymu, jie krizės sąlygomis bus linkę rinktis taupyti pinigus, jei tik galės, o ne leisti juos vartojimui. Tad parėmus ir jaunas šeimas būtume turėję sveiką balansą, o vartojimo didinimas būtų realiai skatinamas. Visi auginantys mažus vaikus žino, kad yra išlaidų, kurios būtinos ir tokių šeimų poreikiai yra daug didesni nei kitų. Dėl to Darbo partija palaiko siūlymą, kad išmokas gautų socialinio draudimo pensijų gavėjai, tačiau mano, kad išmokų gavėjų ratas privalo būti praplėstas. Šeimos vartojimo išlaidoms išleidžia reikšmingą biudžeto dalį, todėl papildomi pinigai leistų didinti vartojimą ir paskatinti verslo atsigavimą.

Koks Lietuvos paramos dydis ekonomikos atsigavimui lyginant su kitomis Europos šalimis?

Vienintelis ir pagrindinis siūlymo priešininkų argumentas – jis kainuotų per daug. Paskaičiuokime. Šiuo metu universalią išmoką vaikui gauna apie 508 tūkst. vaikų, todėl pasiūlymas paliestų šimtus tūkstančių namų ūkių. Iš tiesių, šio projekto įgyvendinimui prireiktų 101,6 milijono eurų, bet tai būtų tikslingai panaudotos lėšos.  Lėšos būtų skirtos vaikus auginančioms šeimoms.

Lietuvos Vyriausybė šiuo metu yra pateikusi 5% nuo BVP vertės ekonomikos gelbėjimo planą. Palyginimui pateikiu informaciją kiek procentų nuo BVP tam yra skiriama per skirtingas priemones (staigi finansinė pagalba, atidėjimai ir kitas likvidumas/garantijos) kitose ES šalyse: Danijoje – 12,2%, Vengrijoje – 8,7%, Prancūzijoje – 25,8%, Jungtinėje Karalystėje – 20,8%, Vokietijoje – net 59,1%, Ispanijoje – 11,7%, Italijoje – 43,9%.

Lietuvos fiskaliniai rodikliai šiuo metu: 2019 m. valstybės skola – 36,3% nuo BVP. ES vidurkis skolos – 77,8% nuo BVP. Mastrichto kriterijus – 60% nuo BVP. Biudžeto balansas 2016-2019 – perteklius. Tad rezervas Lietuvai tikslingai ir žemais procentais skolintis – tikrai yra ir tą teks dar daryti. Dėl to manau, kad siūlomas pinigų įliejimas, padedant ir šeimoms auginančioms vaikus – šiuo metu būtų buvusi savalaikė ir reikšminga priemonė.

Darbo partija girdi įvairius variantus kaip padėti žmonėms per krizę ir kartu skatinti vartojimą. Stebime ne tik projektus Seime, tačiau ir prezidentūros iniciatyvas laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Manome, kad diskusijos turi tęstis dėl visų pasiūlymų, tačiau vienkartinės išmokos yra greitas ir efektyvus būdas didinti vartojimą. Lietuvos ekonomikos gaivinimo paketas vis dar neįgauna reikiamo pagreičio, todėl siūlomas pinigų įliejimas šiuo metu yra savalaikė ir reikšminga priemonė“.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Vidinis Balsas:

    Nemokėjimas skaičiuoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: