D. Razauskas. Ne mano būstas Vilniaus miesto svetimvaldybėje (28)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Jau ir maži vaikai turbūt žino, kad pavasarį išjungus šildymą orai lauke nedelsdami atvėsta (kaip, beje, rudenį įjungus šildymą – atšyla). Ir dar kurį laiką būna ganėtinai šalta. Taip ir dabar: kai kuriomis dienomis temperatūra tepakilo vos ligi 10 laipsnių, o naktimis krito žemiau nulio. Taigi vidutinė paros temperatūra lauke buvo vos apie + 5. O viduje? Viduje šiek tiek daugiau.

Sveikatai dabar mažiau pavojinga būtų išsimaudyti Neryje ir parbėgti į šiltus namus negu visą dieną sėdėti šaltuose drėgnuose namuose. Tiesą sakant, nėra patikimesnio būdo susirgti negu ilgą laiką sėdėti šaltoje drėgnoje patalpoje. Pirmiausia pradedi čiaudėti, tada suima sloga, ima gelti dantys, pamainomis tai vienas, tai kitas, o paskui… Paskui atkunta visokios lėtinės ligos. Gal dabar per mažai ligonių poliklinikose ir ligoninėse?

Argi nebuvo galima dar kurį laiką pašildyti mūsų būstus? Orams atšilus, šildymą sumažinti ligi visiškos mažumėlės, o vėl atvėsus, dar kurį laiką pašildyti? Kosminės techologijos, mokslinė fantastika? Betgi per karantiną, kai visiems primygtinai patariama sėdėti namuose, tegul tie namai bus šalti ir drėgni! Niekur nedings, pakentės! Toks yra situacijų valdymas: viena ranka gaisrą viešai ir garsiai gesinti, o kita ranka jį patyliukais kurstyti.

***

Kad nepasirodytų mažai, mūsų daugiabutį Antakalnio g. 98 prižiūrintis UAB „Mano būstas“ (kurį mes neva „pasirinkome patys“) prieš porą savaičių pradėjo planinius vandentiekio sistemos renovacijos darbus. Na, darbus gal ir reikia padaryti, o jei taip, tai kada geriausia? Žinoma, per karantiną, kai visi gyventojai namie! Skambinome, rašėme, prašėme atidėti. Perniek.

Gyventojus iš anksto perspėjo, kad nebus arba šalto, arba karšto vandens, ir pažado buvo laikomasi. Lengviau pasirodė kentėti, kai nebuvo šalto. Nors ir atsiradęs karštas atvėso, ilgiau tenka laukti iš čiaupo jo šilto nei prieš tai. Lūkesčius (ne) Mano būstas viršijo, kai prieš savaitę liovėsi šildęs gyvatukas – paskutinis šilumos šaltinis bute. Dar yra šiokios tokios vilties, bet jau labai panašu, kad jis nešildys ir šį ilgąjį savaitgalį, antrą iš eilės. Kaip tik dabar, kai išjungti radiatoriai ir lauke kaip tyčia atšalo. Ir kai reikia sėdėti namie. Atrodo, šitaip siekiama gerokai pakelti pačių gyventojų kūnų temperatūrą.

Skambinome, rašėme, prašėme. Ir šen, ir ten. Beje, dabar visur darbas nuotolinis, tad jokių viešųjų telefonų niekas nekelia. Vieninteliai telefonai, kuriais galima prisiskambinti, yra savanorių. Savanoriai vieninteliai dirba. Suprantama, algapeniams Svetimvaldybės tarnautojams pats laikas atsijungti ir atsipūsti.

Namuose iš visų kampų kaulus gręžia geležinis šaltis. Skalbiniai nedžiūsta, todėl skalbtis antra savaitė neįmanoma. Kaip tokiomis sąlygomis leidžiame karantiną? Ogi stengėmės kuo daugiau laiko būti lauke. Nes lauke neužsikrėsti korona virusu vis dėlto yra tikimybė, o būnant namuose nesusirgti – beveik ne.

Beje, prieš akimirką paaiškėjo, kad gyvatuką paparasčiausiai pamiršta nuorinti. Vadinasi, formaliai jis veikė, tad už jį mums ko gero dar teks ir sumokėti kaip už karštą.

***

Įsiūtis skleidžia energiją, truputį šildo. Kitaip tokiomis nesąmonėmis neužsiimčiau. Gana buvo laiko mūsų svetimvaldą perprasti ir nusiraminti. Ko vertas vien slyvaitės genėjimas!

Slyvaitė | D. Razausko nuotr.

Slyvaitė | D. Razausko nuotr.

Na, auga prie mūsų namo slyvaitė, ką tik nužydėjo. Kol ji buvo maža, visi ja labai džiaugėsi, ypač pirmo aukšto kaimynė. Paskui slyvaitė užaugo, ir antro aukšto kaimynei ėmė užstoti šviesą. Toji prieš kelis metus kreipėsi į Svetimvaldybę (tuomet dar tikėjosi, jog tai Savivaldybė) ir paprašė pagenėti šiek tiek lają iš viršaus, kad neužgožtų visai langų. Ir ką gi padarė Svetimvaldybė? Ogi nugenėjo visą kamieną plikai sulig pirmu aukštu ir paliko visą vešlią lają sulig antru. Slyvaitė, užuot krūmėjusi ties pirmuoju aukštu ir džiuginusi jo gyventoją, šovė aukštyn ir jau pasiekė trečią. Visi nelaimingi. Tikslas pasiektas.

***

Gal dar papasakoti apie automobilių parkavimą vaikų žaidimo aikštelėse, gėlynuose ir ant kelmų? O juk automobilių parkavimo „problemą“ labai lengva išspręsti, per 30 metų Nepriklausomybės tai jau buvo galima padaryti bent 10 kartų. Ir kuo liberaliausiu būdu – juk Vilniaus Svetimvaldybė baudžiasi liberalizmu!

Kaip? Ogi paprastai: yra paklausa, atsiranda pasiūla. Pirmiausia – laikytis įstatymų ir griežtai neleisti automobilių statyti ne vietoje. Toliau – grynas verslas: perki žemės sklypą pagal paskirtį, įrengi jame daugiaukštę automobilių parkavimo aikštelę, ir kiemai, šaligatviai, želdynai – laisvi, skendi žieduose!

Negerai? Norisi automobilį laikyti po langais gėlių darželyje? Ir ne vieną, o visus tris? Suprantama, smagu tenkinti savo norus veltui, kitų sąskaita. Pavyzdžiui, išalkau, užsimaniau pavalgyti – ateinu parduotuvėn ir pavagiu. Juk norisi! Kaži kodėl liberalai mano, kad noras pavalgyti turi būti tenkinamas pagal įstatymus ir rinkos dėsnius, o noras pastatyti automobilį – ne. O jeigu užeitų noras po langais laikyti sraigtasparnį? Negalima? Tada gal išduosite ypatingų norų sąrašėlį, kuriuos galima tenkinti pažeidinėjant įstatymus, o kuriuos – ne?

Beje, kitapus Antakalnio gatvės nuo seno buvo mokama automobilių parkavimo aikštelė. Ar Svetimvaldybė ją panaudojo? O taip! Pakeitė sklypo paskirtį (dar prie ano svetimvaldytojo, juo liberalesnio), tai dabar jos vietoje stūgso papildomas daugiabutis. O kur automobiliai? Kur kur – ant kelmų, va kur!

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

D. Razausko nuotr.

***

Žinau, nuveikta Vilniuje ir labai gerų darbų (nors nesiimčiau sverti, kokių daugiau). Mat kažkaip vis dėlto prasiskverbia į Svetimvaldybę vienas kitas doras, išmintingas, įgalus žmogus, tikras šeimininkas. Ir savo darbais pradžiugina žmonių širdis. Neįsivaizduoju, kaip jam tai pavyksta. Matyt, ir Svetimvaldybė nėra visagalė – nesugeba visko kas gyva užšaldyti!

Tad ir mes kaip nors savaitėlę kitą pračiaudėsim prasloguosim – ne pirmas kartas. Tikiuosi, dauguma išliksim sveiki gyvi. O tada įspįs saulutė ir į mūsų langus…

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: