Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada (video)

www.alkas.lt
2020 04 25 09:45
1
0
SHARES
1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.
1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

2020 m. balandžio 25 d. minime Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkūrimo 30-ąsias metines.

„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.

„Rizikuoti savo gyvybe, savo šeima, artimaisiais buvo labai garbinga ir kilnu. Lietuvoje veikiant sovietinei kariuomenei, kuri nedvejojo naudoti jėgos prieš mūsų laisvės siekius ir veikiant kitoms sovietinėms represinėms struktūroms, kariuomenės kūrėjai elgėsi tvirtai ir ryžtingai. Dėkoju tiems žmonėms, bendražygiams, kurie valstybinius interesus iškėlė aukščiau ir pasiaukojo vardan Tėvynės Lietuvos“, – sako kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos Respublikos Valstybės gynybinių arba karinių struktūrų užuomazga galima laikyti dar Sąjūdžio laikų žaliaraiščius, o 1990 balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) tapo formaliąja Lietuvos kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos atkūrimo pradžia. Svarbiausias departamentui iškeltas uždavinys – formuoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją ir sukurti krašto apsaugos sistemą.

Įtvirtinti ką tik atkurtą valstybės nepriklausomybę – organizuoti ir kurti savą krašto apsaugą – teko sudėtingomis tiek vidaus, tiek išorės politikos sąlygomis: Lietuvos nepriklausomybės dar nebuvo pripažinusi nei viena pasaulio valstybė, šalyje tebebuvo įsitvirtinusi okupacinė kariuomenė, visi procesai buvo akylai stebimi KGB.

KAM archyvo nuotr.
KAM archyvo nuotr.

Krašto apsaugos departamento ir jo padalinių kūrimas vyko itin sparčiai. Per pirmuosius metus, atvirai negalint kurti ginkluotų struktūrų, buvo įkurtas Karinis-techninis ir sporto klubas, turėjęs rengti piliečius Lietuvos gynybai. Buvo įkurti septyni departamento skyriai Lietuvos regionuose, suformuotas Apsaugos būrys. Intensyviai rengtasi ir deryboms su Sovietų Sąjunga dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Tų pačių metų rudenį įkurta Pasienio apsaugos tarnyba, per nepaprastai trumpą laiką sugebėjusi perimti valstybės sienų kontrolę. Metų pabaigoje įsteigta Atskiroji apsaugos kuopa, Karininkų kursai, atgaivintas „Kario“ žurnalas.

KAD kariai po rugpjūčio pučo vykdo apsaugą KGB rūmuose. KAD kariai po rugpjūčio pučo vykdo apsaugą KGB rūmuose. Iš kairės pirmoje eilėje (pritūpę): A. Traskovskis, Tomas ?, A. Čereška, Ž. Pastarnokas; iš kairės antroje eilėje stovi: G. Jurčiukonis, D. Miklušis, D. Katinas, A. Dėdinas | kam.lt nuotr.
KAD kariai po rugpjūčio pučo vykdo apsaugą KGB rūmuose. KAD kariai po rugpjūčio pučo vykdo apsaugą KGB rūmuose. Iš kairės pirmoje eilėje (pritūpę): A. Traskovskis, Tomas ?, A. Čereška, Ž. Pastarnokas; iš kairės antroje eilėje stovi: G. Jurčiukonis, D. Miklušis, D. Katinas, A. Dėdinas | kam.lt nuotr.

1991 m. sausį atviros karinės agresijos metu ginant valstybės nepriklausomybę jėgas turėjo suremti visos tuo metu besikuriančios gynybinės struktūros – KAD, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Sausio 17 d. oficialiai įsteigta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (šiandien: Krašto apsaugos savanorių pajėgos). 1991 m. vasario mėn. įkurtas Mokomasis junginys, lapkritį performuotas į Greitojo reagavimo brigadą. 1991 m. rudenį KAD, kaip įvykdęs savo užduotį, buvo likviduotas. Įkūrus Krašto apsaugos ministeriją, kariuomenės kūrimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas toliau. Paskelbiamas pirmasis naujokų šaukimas į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę ir krašto apsaugos sistema toliau nuosekliai kuriama ir stiprinama.

1991 m. sausio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos štabas. 1991 m. sausio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos štabas. Iš kairės: Audrius Butkevičius, Česlovas Jezerskas, Virginijus Česnulevičius, Jonas Gečas. | kam.lt nuotr.
1991 m. sausio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos štabas. 1991 m. sausio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos štabas. Iš kairės: Audrius Butkevičius, Česlovas Jezerskas, Virginijus Česnulevičius, Jonas Gečas. | kam.lt nuotr.

Intensyviu darbu 2004 metais pasiekta Lietuvos narystė NATO. Užsitikrinusi patikimos sąjungininkės statusą, Lietuva jau dvidešimt šešti metai dalyvauja tarptautinėse operacijose Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne, taip prisidėdama prie bendrų Aljanso tikslų ir tuo pačiu didindama savo karių kovinę parengtį.

Lietuvoje NATO šalių tarpusavio pasitikėjimą ir solidarų bendradarbiavimą atspindi sąjungininkų integravimasis į nacionalinę krašto apsaugos sistemą: Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Aljanso karinį buvimą sustiprina Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, o atvykstančioms NATO pajėgoms paramą teikia NATO pajėgų integravimo vienetas. Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.

Lietuvai, būnant Aljanso pasienio valstybe, ypač svarbu įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir pasiekti numatytus tikslus laiku ir numatyta apimtimi. Lietuva vysto dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo ir pajėgumų plėtros projektus su strateginėmis sąjungininkėmis, dalyvauja įvairiose tarptautiniuose projektuose, įgyvendina Baltijos valstybių projektus, kt.

Priesaika. 1991 m. | kam.lt nuotr.
Priesaika. 1991 m. | kam.lt nuotr.

Šiandien mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos per tris dešimtmečius išaugo iki dviejų brigadų, reikšmingai išaugo Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumai, sustiprėjo Karinių jūrų pajėgų flotilė, gimė naujos – Specialiųjų operacijų – pajėgos, išaugo ir profesinės karo tarnybos karių skaičius, sugražinta šauktinių tarnyba. Tai pasiekti leido ir nuolat augantis finansavimas gynybai. 2019 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, yra išlaikomas ir toliau, o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, Lietuva buvo tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryški pažanga matysis kasmet. Šiuo metu įgyvendinamas didžiausias nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektas – pėstininkų kovos mašinų „Vilkas/Boxer“ įsigijimas, diegiamos modernios savaeigės artilerijos sistemos, vykdomi šarvuotų visureigių JLTV įsigijimai ir kt. įsigijimai, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga. Siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą tuo rūpinasi nuo 2018 m. pradžios veikianti Gynybos resursų agentūra.

KAM archyvas. Tado Dambrausko nuotr. | kam.lt nuotr.
KAM archyvas. Tado Dambrausko nuotr. | kam.lt nuotr.

Tuo pačiu metu daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės padalinių parengties stiprinimui, užtikrinant reikiamą personalo struktūrų užpildymą, aprūpinimą ekipuote, kovinį rengimą.

Didelis dėmesys skiriamas ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai savo kariais ir technika bei ginkluote kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.

Sovietų kariuomenės išvedimas 1993 m. rugpjūčio mėn. | kam.lt nuotr.
Sovietų kariuomenės išvedimas 1993 m. rugpjūčio mėn. | kam.lt nuotr.

Viena iš naujausių Krašto apsaugos ministerijos atsakomybių – užtikrinti valstybės kibernetinį saugumą. Nuo 2015 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras koordinuoja valstybės informacinių išteklių, kibernetinės bei kibernetinio saugumo klausimus, rūpinasi visuomenės atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimu.

Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja ir dirba 23 tūkst. karių, karių savanorių ir civilių asmenų, dirba septintasis krašto apsaugos ministras ir tarnauja šeštasis Lietuvos kariuomenės vadas.

Šiandien krašto apsaugos sistema turi aukštą kaip niekad Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą, yra moderni, darniai veikianti ir gebanti užtikrinti tiek patikimą šalies gynybą, tiek būti stipriu pagalbininku kitoms šalies institucijoms krizės ir ekstremalių situacijų laikotarpiais. Tai pasiekta krašto apsaugos sistemai veikiant išvien su NATO, strateginiais sąjungininkais, Šaulių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir visa pilietine visuomene.

Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio sveikinimas:

Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio sveikinimas:

Audriaus Butkevičiaus sveikinimas:

Susiję straipsniai:

  1. I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
  2. Seime vyks konferencija skirta krašto apsaugos sistemos 23-mečiui
  3. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu P. Porošenko
  4. Krašto apsaugos ministerijoje viešėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos generalinis sekretorius D. Hobsas
  5. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  6. Kapinėse – gyva krašto istorija
  7. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio
  8. „Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video)
  9. Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ švenčia 30-ies metų sukaktį
  10. Č. Iškauskas. Kaip pasikartos 1984-ieji?
  11. Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė dėl kitų metų gynybos politikos prioritetų
  12. Kovo 11-ąją Klaipėdoje – spalvingas meilės Lietuvai šokis (dienotvarkė, video)
  13. Zarasuose paminėtos pergalės Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus 96-osios metinės (video)
  14. Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
  15. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
  16. Tautos atmintis – gyva
  17. J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos
  18. J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami
  19. Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda?
  20. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  21. Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
  22. K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m.
  23. Paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės
  24. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  25. Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos
  26. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę
  27. A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras
  28. V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys
  29. Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės
  30. O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Comments 1

  1. Žemyna says:
    9 mėn. ago

    Žmonijai jau turėtų būti gėda, kad ligi šiol reikalinga kariuomenė. Visų pirma, žinoma, toms šalims, jų visuomenėms, kurios puolamąją kariuomenę išlaiko. Būtent dėl jų kitoms šalims tenka išlaikyti gynybos pajėgas – ir tuo stipresnes, kuo „patikimesnė” kaimynė ar partnerė anapus tavo valstybės sienų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
Lietuvoje

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

2021 01 21
Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
Lietuvoje

Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai

2021 01 21
Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
Lietuvoje

Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)

2021 01 21
O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos
Istorija

Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms

2021 01 21
Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas
Istorija

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 21
Dantu implantai | expertmedia.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Ką verta žinoti apie dantų implantus?

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
  • Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
  • 5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį
  • Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
  • Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms
  • R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2119; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1917; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1637; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1560; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1435; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1424; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
5
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
6
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

Prieš tris dešimtis metų Sausio 13-ąją buvau prie tada mano laisvės fakelu laikytos Lietuvos Televizijos durų. Stiklinių. Prie tų pačių,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Bartas apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Ačiū apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Nuo kitos savaitės pradės veikti, bibliotekos, muziejai ir archyvai, skaityklų veikla atnaujinama nebus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai