Lietuvos krovinių vežėjai dėl COVID-19 patiria milžiniškus nuostolius, rodo apklausa (5)

Krovininiai automobiliai | VSAT nuotr.

Krovininiai automobiliai | VSAT nuotr.

Daugiausiai Lietuvoje darbo vietų sukūręs krovinių vežimo sektorius dėl COVID-19 pandemijos patiria milžiniškus nuostolius – daugiau kaip 90 proc. įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.

Tokia yra nauja transporto sektoriaus realybė, kurioje vežėjų verslas bando išgyventi koronaviruso pandemijos sąlygomis, liudija naujausia vežėjų apklausa.

„Dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa transporto ir logistikos grandinė, priklausanti nuo pramonės gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų, patiria didžiulį spaudimą. Dabartinės krizės sąlygomis, didžiausias iššūkis vežėjams yra užtikrinti nepertraukiamą krovinių gabenimą tarp ES valstybių, užtikrinti logistinius pajėgumus Lietuvos pramonės produkcijos eksportui ir svarbiausia – išsaugoti darbo vietas neprarandat įmonių likvidumo“, – sako „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Jis pabrėžia – padėtis rinkoje yra itin sudėtinga: susiduriama su smarkiai sumažėjusia tarptautinių krovinių pasiūla visoje Bendrijoje. Nuo kovo mėnesio dėl sumažėjusių krovinių vežimo apimčių atskiros įmonės fiksavo pajamų kritimą nuo 50 iki 90 proc.

„Susiduriame ne tik su apyvartinių lėšų trūkumu, bet ir ypač sudėtinga situacija finansinių paslaugų sektoriuje – skolinimasis iš komercinių bankų yra sunkiai įmanomas. Prisideda ir lizingo įmokų našta, kadangi beveik visas vilkikų parkas yra įgytas būtent lizingo būdu“, – sako T. Garuolis.

Atlikus Lietuvos transporto įmonių apklausą paaiškėjo, jog užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. Apklausos duomenimis, 15 proc. bendrovių nurodė, kad apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc.

„Tai milžiniški skaičiai. Transporto įmonių pelningumas tarptautiniuose pervežimuose iki pandemijos vidutiniškai siekė apie 3 proc. Šiuo sudėtingu laikotarpiu maržos susitraukė iki minimumo. Europos rinkoje vežėjų konkurencija didžiulė – mus pasiekė žinios, kad kai kurios stambios Europos transporto bendrovės, siekdamos išsilaikyti rinkoje, dirba su nulinėmis, o kai kuriais atvejais ir minusinėmis maržomis“, – sako T. Garuolis.

Jo teigimu, transporto įmonėms šiuo metu rinka diktuoja savas sąlygas – įmonės net nekalba apie tai, iš ko uždirbti, tačiau pirmiausia ieškoti priemonių, kaip išgyventi, bandant subalansuoti įmonės finansus ir išsaugoti likvidumą.

„Įmonės priverstos stabdyti dalį vilkikų, kai kuriose be krovinių jų stovi jau šimtai, o paskolas, algas darbuotojams vis tiek reikia mokėti. Mes aiškiai suvokiame, jog šiuo metu visų verslų padėtis itin kritiška – vien Lietuvoje gamyba sumažėjo 40 proc., kai kuriuose Europos regionuose gamyba stojo net iki 90 proc., ir tai turi labai skaudžių pasekmių mūsų verslui. Norint jį išlaikyti, panašu, jog Europos Sąjungos valstybėms teks imtis papildomų priemonių“– sako T. Garuolis.

Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai: 51 proc. apklaustų įmonių vadovų tvirtina, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, taip pat prašoma atidėjimų net iki 3 mėnesių.

Daugiau kaip pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. įmonių nurodo, kad joms tampa sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Šiuo metu dėl sumažėjusių užsakymų kiekio didžioji dalis įmonių pilnai neišnaudoja turimo vilkikų parko. Labiausiai krizė paveikė pervežimus tentiniais vilkikais – beveik 70 proc. įmonių buvo priverstos iš dalies arba visai sustabdyti jų darbą. Trečdalis apklaustųjų įmonių tvirtina, kad į reisus neišvažiuoja daugiau nei 30 proc. turimų tentinių vilkikų.

„Jeigu šiuo metu be didesnių problemų tarptautiniais maršrutais važiuoja maisto pramonės produktai, medikamentai, medicininė įrangą, žemės ūkio produkcija, tai kitų rūšių prekių pervežimai arba smarkiai sumažėjo, arba visiškai sustojo. Pavyzdžiui, automobilių pervežimas autovežiais, kai kurių žaliavų ir pramoninių prekių vežimas konteineriniu būdu ir puspriekabėmis yra smarkiai sumažėjęs.

Nepaisant drastiškai sumažėjusių užsakymų, įmonės stengiasi išlaikyti vairuotojus, net 53 proc. bendrovių kol kas neatleido nei vieno darbuotojo, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių teko sumažinti iki 10 proc.

„Kol kas įmonės laikosi, bet nuotaikos gana pesimistinės. 95 proc. bendrovių vadovų mano, kad antras šių metų ketvirtis bus dar prastesnis, o apie trečdalis jų galvoja, kad be papildomo finansavimo gali būti sudėtinga išsilaikyti“ – apibendrina T. Garuolis.

Vežėjų apklausą atliko nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, siekiant įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui pagal verslo lūkesčius. Apklausoje dalyvavo 111 transporto įmonių.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. Mes kaip tik pastebėjom, kad logistika vis dar juda ir tikrai nenustojo prekių judėjimas, kas tvarkingai dirbo, tas ir dabar turi klientų ir sėkmingai važiuoja be nuostolių.

    • Žemyna:

      Bet vakar skaičiau (ir kažkur nuorodą dėjau) vilkikų vairuotojų pranešimus, jog juos VERČIA pereiti į Lenkijoje registruotas lietuviškas įmones, o tai reikštų, jog neliktų juos bent kiek apsaugančių LT reikalavimų.
      Kai kalbame apie vežėjus (beje ir kt. profesijas), skirkime 3 skirtingas jų rūšis:
      vežėjų įmones, turinčias savo automobilių parką ir įdarbintus vairuotojus,
      nuo pervežimų agentūrų , kurios nieko savo neturi išsk. keletą darbuotojų, nes užsiima tik vadyba – surenka užsakymus ir organizuoja pervežimus. Agentūros turi
      pavienių vežėjų su nuosavais (ar nuomojamais, lizinguojamais) vilkikais duomenų bazę (jie samdosi tokioms agentūroms, ar įmonėms pavieniams reisams). Vairuotojų užsakovai praktiškai niekuo jiems neįsipareigoja, išsk. atsiskaityti už suteiktą paslaugą).
      Pirmieji du vežėjai gali ir labai stambiais tapti (ypač sovietiniai „mokovai gyventi”, iš kuklių sov. algų per naktį virtę stambiais savininkais).
      „Vienišiai” vežėjai (ir kt. profesijų agentūroms dirbantieji) – jų padėtis išskirtinė, labai priklausanti nuo to, kiek brangios jų darbo priemonės, kiek sąnaudų reikalauja jų išlaikymas, kiek įsiskolino, kad pradėtų verslą.
      „Vienišių” (arba „solistų”) pajamų šaltinis – nereguliarūs užsakymai be jokių garantijų į nieką. Šie tragiškai nukenčia nuo bet kokio krėstelėjimo, nuo užsakovų bankrotų ir pan.. Vairuotojai rizikuoja labiausiai – ir finansiškai, ir dėl įtempto darbo, ir dėl avarijų, ir dėl nesaugių darbo sąlygų (kad ir PL pakelės plėšikai, kurių siautėjimas ilgą laiką buvo apskritai nevaldomas).
      Pirkdami savo darbo priemonę (vilkiką), jie įsiskolina pusei gyvenimo, ir, kai juos, ar visą veiklos sritį supurto įstatymų ar kt. pokyčiai, tokie lieka be apsaugos ir be užsakymų (jei neįtiko savo užsakovams). O tada, neturėdami iš ko bankui mėnesinių paskolos grąžinimo įmokų mokėti, praranda lizinguotą automobilį. Šalia banko, paprastai jie lieka ir dar kam nors skolingi, iš ko skolinosi pinigų savo verslo pradžiai! Taigi, jie lieka elementariai APIPLĖŠTI.
      Mūsų valdininkai, kai imasi reguliuoti įv. sričių veiklą, paprastai visiškai nesuvokia veiklos mąsto, galimybių, savitumų ir skirtumų. Todėl jų įstatymai taip veikia, kaip dramblys indaujoje. Nežinau, kaip dabar verslininkai ir pavieniai uždarbiautojai skirstomi, bet prieš porą dešimtmečių jie neskyrė tikros, nemažai darbininkų turinčios personalinės įmonės savininko, nuo individualiai dirbančio, bet dėl nemokšiškai sukurtų įstatymų priversto PĮ savininko statusu registruotis žmogučio.

      • Žemyna:

        – diena.lt/naujienos/verslas/ratai/tolimuju-reisu-vairuotojus-vercia-pereiti-i-lietuviu-imones-lenkijoje-969942

        • Žemyna:

          Ar čia skurstantys stambuoliai PL įsteigė savo „klonus”, ir pajamos iš pelningesnių užsakymų bus registruojamos anos įmonės vardu, nes tenykščiai mokesčiai mažesni? O čia esančioms liks užsakymai tik dėl akių, kad patvirtintų, kaip sunkiai verčiasi, neturi iš ko algų lietuviams mokėti, nes „skursta dėl koronos” ar kt. priežasčių? Todėl būtinai reikia įsivežti vergų?
          Jie tikrai nesuvokia, jog savo tikrąsias pajamas slepia ne nuo (laikinos!) valdžios, o nuo LIETUVOS, nuo vaikų, gal net labai talentingų, kurie negauna kokybiško vidurinio, o apie aukštąjį nė nesvajoja? Nuo sveikatos apsaugos, nuo kokybiško žmonių poilsio galimybių; nuo mokslo tyrimų; nuo gamtos apsaugos; nuo daugelio valstybės funkcijų, kuriančių visuomenei gerovę, sričių.

  2. Ėjau pro šalį:

    Paskaičius “Linavos” atstovo teiginius supranti, kad lietuviškų vežėjų konkurencingumas Europoje tėra pasaka lengvatikiams. Jei vogdami iš valstybės bei mokėdami grašius baltarusiams ir ukrainiečiams vairuotojams, vežėjai sugebėdavo gauti tik 3% pelno, tai mokėdami europietiškus atlyginimus ir neslėpdami mokesčių neturėtų jokių galimybių varžytis su užsienio varžovais ir būtų priversti užsidaryti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: