Skanėstai – ne tik augintiniui palepinti (1)

I. Tumėnaitės nuotr.

I. Tumėnaitės nuotr.

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų mėgstame pasigerinti savo augintiniui. Kartais liūdnas šuns žvilgsnis, veriantis iš po pietų stalo, tikrai suvirpina ne vieno šeimininko širdį. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog žmonių maistas yra netinkamas mūsų mažiesiems draugams, taigi visuomet pravartu turėti šunims skirtų skanėstų. Šių specialiai augintiniams sukurtų produktų paskirtis bei asortimentas – labai platus. Skanėstai gali pasitarnauti ne tik kaip gardus kąsnelis gyvūnui, tačiau ir kaip naudinga priemonė augintinio priežiūrai ar dresūrai. KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė dalijasi patarimais, kaip tinkamai išrinkti skanėstus šunims.

Augintiniui palepinti

Gavęs skanėstą augintinis šokinėja iš laimės, o jūs ne tik jį palepinate, bet tokiu būdu stiprinate tarpusavio ryšį. Šiuo atveju skanėstas pasitarnauja kaip bendravimo įrankis. Skanėstai taip pat gali padėti užmegzti draugystę su šunimi. Atvykus svečiams pasiūlykite jiems savo augintinį pavaišinti skanėstu ir net nepastebėsite, kaip greitai šie taps geriausiais draugais.

Veterinarijos gydytojos teigimu, renkantis gardėsius augintiniui labai svarbu atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį. Joje neturėtų būti dirbtinių priedų, dažiklių, antioksidantų ir skonio stipriklių. Itin naudingi skanėstai, papildyti vertingais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis bei „supermaistu“, pavyzdžiui, jūros dumbliais, sezamo ar ispaninio šalavijo sėklomis, ožerškio uogomis (goji). Šie produktai ne tik skanūs, bet ir padeda stiprinti augintinio organizmą.

Dresūrai

Skanėstai – pagrindinė priemonė mokant keturkojį komandų ar geros elgsenos. Dresuojant šunis ypač svarbu juos apdovanoti už paklusnumą bei pastangas.

„Paskatinamasis gabalėlis augintiniui suteikia teigiamų emocijų, jis greičiau įsisavina komandas. Rinkitės specialiai dresūrai sukurtus skanėstus, kuriuos lengva normuoti. Minkštas įvairios mėsos juosteles ar gabalėlius augintinis suės keliais kąsniais ir galės tęsti mokymosi procesą. Atradę augintiniui mėgstamą užkandį lengvai jį įpratinsite paklusti komandoms, taigi išbandykite skirtingų rūšių skanėstus“, – pasakojo K. Ausmanė.

Apsauga nuo graužimo

Mažasis augintinis ir vėl apgraužė jūsų mėgstamus batus? Aptikote apdriskusį krėslo kampą? Panašu, kad „aštrieji dantukai“, palikti namie, nuobodžiauja. Šiuo atveju skanėstai gali pasitarnauti kaip nukreipiamoji priemonė šuniukams. Veterinarijos gydytoja pataria rinktis natūralius kramtalus, pavyzdžiui, džiovintas triušių ausis, galvijų odos pagaliukus ar svarmens formos skanėstus, kuriuos grauždamas šuo užtruks ilgiau ir pamirš apie namų naikinimą. Sveiki, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais papildyti skanėstai kur kas skanesni ir naudingesni nei virtuvinės spintelės kampas.
Skirtingiems poreikiams – skirtingi skanėstai

Linkusiems greitai apvalėti šunims patartina rinktis skanėstus, tinkančius svorio kontrolei, kurių sudėtyje naudojama paukštiena, jautiena ar ėriena. Pasak veterinarijos gydytojos, ši mėsa – liesas baltymų šaltinis. Aktyviems šunims skirtų skanėstų sudėtis pasižymi dideliu mėsos kiekiu. Tačiau jei jūsų augintinis turi jautrią virškinimo sistemą, veterinarijos gydytoja rekomenduoja rinktis produktus, kurie neapsunkina virškinamojo trakto, pavyzdžiui, skanėstus iš triušienos ar paukštienos. Taip pat ypač svarbu atkreipti dėmesį į skanėsto sudėtį, jei jūsų augintinis yra alergiškas glitimui.

„Nepamirškime ir skanėstų baltakailiams šunims. Jiems puikiai tinka džiovintos triušių ausys bei skanėstai, kurie nesukelia ašarojimo. Būtent tai gali padėti išvengti rudų ašarų dėmių, atsirandančių ant kailio dėl netinkamos mitybos“, – apie ypatingą balto kailio šunų mitybą pasakojo K. Ausmanė.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Vidiniam balsui:

    Dar ir kaip tas žmonių maistas tinkamas mūsų mylimam augintiniui. Nereikia tik aštrių su prieskoniais ar rūkytų produktų. Ir ką, gi, mūsų šunys ėdė, kol nebuvo to dirbtino maisto, kuriam dar ir 100 metų nėra? Atsakau – tą patį ką ir mes? Visi mano turėti šunys paragavę žmoniško maisto neėsdavo šuniško. Mano niufaudlendas valgė košes su aliejumi ir trupučiu mėsytės, varškę, žalius ir virtus kiaušinius, labai mėgo obuolius, miške mėlynes pati bandydavo “nusiskinti”, delikatesas buvo bulviniai blynai, prarydavo net nekranćiusi ir vakare niekada nenueidavo į guolį, kol nesulaukdavo raugintų pasukų /l. rekomenduoju raugintas pasukas/. Išgyveno mano niufaudlendas beveik 15 metų. Žinovai patvirtins, kad niufaudlendui tai labai ilgas amžius. O šuniškas maistas, tai šių dienų biznis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: