Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Baimės dėl koronaviruso banga Lietuvoje pamažu mažėja, rodo apklausa

www.alkas.lt
2020 04 17 19:35
18
0
SHARES
Lietuva išbrido iš jausminės duobės

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.
Lietuva išbrido iš emocinės duobės | lrt.lt nuotr.

„Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonių dvasinė būsena, iš pradžių ženkliai pablogėjusi, per 10 dienų pagerėjo.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).

Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė sparčią ir teigiamą jausmų kaitą. Didžiausias pokytis – patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų nuo 64,3 procento sumažėjo iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 procento, jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 procento, streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento.

„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas sieja neigiamų emocijų mažėjimą su keliais veiksniais.

„Žmonės pradėjo matyti, kad vaizduotėje susikurtas katastrofos vaizdas neatitinka realybės ir ėmė labiau vadovautis šaltu protu, realia statistika, o ne fantazijomis. Antra, įsijungė natūrali psichikos apsauga, kuri padeda žmogui išvengti ilgalaikio neigiamų emocijų poveikio jas slopindama ar keisdama. Trečia, Lietuvoje neįvyko naujų, ryškių dramatiškų įvykių, kurie būtų galėję sukelti naują emocijų pliūpsnį. Ketvirta, emocijų karščiui kiek atslūgus žmonės apsiprato su naujomis sąlygomis bei pradėjo atrasti naujų nusiraminimo priemonių karantino sąlygomis – ramybę patiriančių padaugėjo nuo 52,9 iki 65,1 procento. Šiuo faktu ypač džiaugiuosi, nes bent kai kuriems iš dalies apmokamos atostogos buvo malonios “, – sako G. Chomentauskas

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad gyvenimo ribojimai, iš pradžių sukėlę emocinį šoką, dabar jau nebėra naujiena – visuomenė su jais apsiprato.

„Karantino pradžioje matėme, kad kartu su nerimu dėl artimųjų bei savo sveikatos, gyventojai nerimavo ir dėl to, kad praras darbą ir pajamas. Besibaigiant pirmam karantino mėnesiui, šis lūkestis, deja, virsta realybe. Taip atsitikus, gali vėl padaugėti neigiamų emocijų, tokių kaip stresas, pyktis ir nerimas“, – tvirtina R. Ališauskienė.

„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad verslo įmonėms pereinant prie naujos darbo tvarkos, buvo gana daug nežinomybės, darbuotojai buvo sutrikę. Tačiau per porą savaičių dauguma priprato prie naujos realybės, prisitaikė prie kitokio bendravimo ir darbo būdo, todėl situacija verslo įmonėse stabilizavosi.

„Verslas ryžtingai ir greitai sprendė kylančias problemas, kartu su darbuotojais prisitaikė prie kitokių darbo aplinkybių. Pagrindinė darbdavių pareiga šiandien yra suburti savo žmones, įkvėpti jiems pasitikėjimo ir ramybės. Tyrimai rodo, kad šiuo metu žmonės labiausiai pasitiki informacija, gaunama iš savo darbdavio. Tai – didelė atsakomybė ir galimybė patikrinti įmonės vertybių gyvybingumą“ – sako M. Jundulas.

Vis dėl to G. Chomentauskas pabrėžia, kad neigiamų emocijų lygis išlieka labai aukštas. Turint galvoje, kad tai tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, neigiamos emocijos gali turėti stiprią neigiamą įtaką individui ir visuomenei. Todėl būtinos bendros bei tikslingos pastangos ne tik kovoti su COVID-19, bet ir gerinti žmonių emocinę savijautą bei bendruomeniškumą.

Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 18-74 m.  Lietuvos 507 gyventojų apklausa.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos gyventojai sunerimę dėl koronaviruso, rodo apklausa
  2. Korupcija tampa vis mažesne problema Lietuvos verslui, rodo tyrimas
  3. Lietuvoje kuriamas jausmus matuojantis prietaisas
  4. Lietuviai vis dar įtariai žiūri vieni į kitus, tačiau jau didžiuojasi savo valstybe
  5. Vasario 16-osios proga – džiugi žinia: vis mažiau lietuvių galvoja apie emigraciją
  6. D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
  7. Lietuva išbrido iš jausminės duobės
  8. Vilniaus savivaldybė stebės lankytojų jausmus
  9. Devyni iš dešimties prisipažįsta pažeidžiantys KET taisykles
  10. Bibliotekose lankosi 36 proc. šalies gyventojų, didžioji dalis jų yra jaunimas
  11. Tarptautinė kliento diena: Lietuvos pirkėjai labiausiai vertina greitį
  12. Lietuviams labiausiai Europoje nerimą kelia augančios pragyvenimo išlaidos
  13. „Kino fondas“ išsiaiškino, kam rūpi lietuviškas kinas
  14. Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos

Comments 18

  1. T0mas J. says:
    9 mėn. ago

    Lietuvoje kasdien miršta po 110 žmonių, bent jau per pastaruosius 10 metų taip yra. 1 iš tų 110 dabar miršta užsikrėtęs nauju gripu. Iš to išvystyta baisi panika – tai pasiekta organizuotai visame pasaulyje už pinigus. Vienas iš 110 – ir didelė panika.
    Įsivaizduojat kokių beprotybės aukštumų galima pasiekti, jei dėl likusių 109-ių taip pat pasistengs daryti paniką?!
    Valstybių vadovus reikia teisti už tokį parsidavimą panikos kurstytojams, už neadekvačias priemones – ekonomikos žlugdymą ir žmonių skurdinimą.

    Atsakyti
  2. Ėjau pro šalį says:
    9 mėn. ago

    Kiek jūs galite šią kvailą mintį visose pakampėse platinti? Tai, kad taip vadinama žiniasklaida dirbtinai kelia paniką dar nereiškia, jog šitas virusas nėra pavojingas. Nusišnekėti apie kažkokį tariamą pasaulinį suokalbį gali tik visiškai atkirstas nuo žinių arba visiškai tikrovėje nesigaudantis žmogus.

    Atsakyti
    • T0mas J. says:
      9 mėn. ago

      Visi ligų virusai pavojingi. Kalbam apie jų daromos žalos lygį.
      Ypač pavojingi tie virusai, kurių poveikyje padidėja šalyje įprastas vidutinis kasdien mirštančių žmonių skaičius. Lietuvoje šiais metai epidemijos metu šis skaičius nepadidėjo.
      Demonizuoti priežastį, dėl kurios kasdien miršta 1 žmogus iš 110-ies visų mirusių – nerimta. Kodėl NULIS dėmesio likusiems 109-iems? Juk 3 iš jų – nusižudė savo noru, kelios dešimtys (kasdien!) mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kodėl apie tai nerašo kasdien žiniasklaida, kodėl tame neįžvelgia tragedijos ir priežasties panikai?
      Ar gali žiniasklaida savo noru, nepapirkta išskirti 1 iš 110-ies ir sakyti kad tai baisus dalykas?!
      Kol rašiau šį komentarą (rašiau 5 minutes) pasaulyje gyventojų padaugėjo 860-čia žmonių:
      nuo 7,778,659,460
      iki 7,778,660,320
      Kur priežastis panikai?

      Atsakyti
    • taskas says:
      9 mėn. ago

      Gaudosi ar nesigaudo tikrovėje žmogus sunku pasakyt… Miršta žmonės nuo koronaviruso… Bet miršta ir dėl to, kad jau mėnesį sveikatos apsaugos sistema neveikia… Tik dabar apie tai niekas nekalba. Čia ne tik sveikatos apsaugos sistemų krizė. Čia pasaulinė demokratijos, globalaus pasaulio tvarkos, valdymo krizė…

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        9 mėn. ago

        Visiškai neaišku, kiek procentų gydytojų šiuo metu dirba. Kas buvo užsiregistravęs į priėmimą pas gydytoją – paskelbus karantiną jiems paskambina ir pasako, kad nesusitiksim kol karantinas nesibaigs. Man pačiam paskambino du gydytojai (tiksliau vienas iš jų ne pats paskambino, bet jo pagalbininkė kažkokia).
        Supratau, kad poliklinikos neveikia. Kodėl apie tai nerašo žurnalistai? Kodėl tik apie Covidą?

        Atsakyti
        • taskas says:
          9 mėn. ago

          Žmogus laukė šuntavimo operacijos – viena jau buvo jau buvo atidėta, kai eilė vėl priėjo – koronavirusas, vėl atidėjo… Ir jis jau nebežino ar besulauks trečią kartą… Gerai. Dabar apie Velykų draudimą pas gimines važiuot. Kaip ir viskas aišku – niekas gi nenori apkrėst mamos ar tėčio… Kokios kalbos apie Didyjį egzaminą, kurio pasekmes (išlaikėme ar neišlaikėme) pamatysime tik po 10 dienų – tai yra maždaug balandžio 20-23 dienomis… O jau dvi dienos po Velykų – naujas iššūkis, gražiai užvardintas „karantino sąlygų švelninimu“ ir jau gali važiuot pas mamą ir tėtį, bei vestis juos į kavinę… Tai ar nereikėjo palaukt dar savaitę ir pažiūrėt ar išlaikėme tą „Didyjį egzaminą“… Ir čia kur bepažiūrėsi, visur dviprasmiškos žinios – ar tai būtų apie kaukių dėvėjimo naudingumą/žalingumą, viruso išgyvenimo laiką ant daiktų paviršiaus, viruso plitimo būdus bei galimybes…

          Atsakyti
          • Ėjau pro šalį says:
            9 mėn. ago

            Aš suprantu ir žmogų, ir gydytojus šioje nepavydėtinoje padėtyje. Gydytojai nenori rizikuoti, nes mirtis beveik kiekvienam chirurgui yra didelė psichologinė trauma. Jei virusas priliptų operuojant ar po operacijos – mirtis garantuota. Visame pasaulyje ligoninės tampa viruso židiniais, todėl gydytojai bijo. Vėliau kai apie virusą paaiškės daug dalykų bus paprasčiau. O jei su ligonio parašu, sutinkant su visomis rizikomis irgi atsisako? Ar čia tiesiog ligoninės vadovas uždraudęs planines operacijas?

  3. Ėjau pro šalį says:
    9 mėn. ago

    Sėdint ant sofutės lengva komentuoti ir vaidinti kietą. Visai kitas dalykas kai reikia greitai priiminėti sprendimus susidūrus su nežinomu priešu. Tokiais atvejais sprendimus priimančių žmonių pareiga yra pirmiausiai apsaugoti žmonių sveikatą ir pagal galimybes gerovę, o ne aukoti žmonių gyvybes, kad įrodytų kvailiams jų neteisumą. Kinai, italai, ispanai, prancūzai, belgai, olandai, britai, amerikiečiai pradžioje mėgino juokauti ir tai turėjo patikti kvailiams, bet juokai labai greitai baigėsi. Italijoje grubiai skaičiuojant bendro mirtingumo didėjimas artėja prie penkių nuošimčių ribos. Ar pačiam toks mirtingumo padidėjimas būtų pakankamas įrodymas ar dar ne? Jei nepakankamas, tai koks mirtingumo augimas jus įtikintų – 10,15, 25 ar net 50? O jei mirtų jūsų artimieji jūs toliau tą pačią nesąmones kartotumėte ar jau atsakingiau rinktumėte žodžius? Turėkit omenyje, kad prastėjant padėčiai COVID fronte, prastėja ir bendras sveikatos paslaugų lygis. Jūs jau dabar skundžiatės, tai kas būtų persipildžius ligoninėms? 3 mėnesius diena iš dienos visame pasaulyje kartojama, kad pagrindinis šio viruso pavojus yra tas, kad jis dėl savo aukšto užkrečiamumo koeficiento (Italijoje 2020.02.25-03.12 apskaičiuotas R0=2.43 – 3.10) anksčiau ar vėliau ima griauti sveikatos sistemą, gydytojams tenka rinktis ką gelbėti, bet tokie kaip jūs vis tiek nesuvokiate ką tai reiškia ir kartojate užstrigusią plokštelę apie mažą mirtingumą, kuris ir yra mažas dėl griežtų priemonių, o ne savaime nieko nedarant. O svarbiausia yra tai, kad ryžtingi veiksmai pristabdo žaibišką plitimą ir ligoninių apgultį.
    Yra nemažai neišmanėlių nusišnekančių, kad neva itališkos mirtys išgalvotos, kad bendras mirtingumas visiškai nepasikeitė, nors jie nesupranta paprasto dalyko, kad mirtingumo statistika kuria jie remiasi yra ne tikra, o numanoma remiantis praeitų laikotarpių vidurkiais. Jeigu norite pažiūrėti kaip analizuojama norint suprasti tikrą padėtų galite pažiūrėti čia: https://aillarionov.livejournal.com/1171422.html

    Ir nereikia perdėti, kad sveikatos apsaugos sistema, visiškai neveikia.

    Atsakyti
  4. Ėjau pro šalį says:
    9 mėn. ago

    Retas sveiko proto balsas melasklaidos ir baimėsklaidos beprotnamyje:

    h t tps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-kliniku-profesorius-del-koronaviruso-pasetas-klaikas-padare-daug-zalos-56-1304164?comments

    Atsakyti
  5. Ėjau pro šalį says:
    9 mėn. ago

    Sėdint ant sofutės lengva komentuoti ir vaidinti kietą. Visai kitas dalykas kai reikia greitai priiminėti sprendimus susidūrus su nežinomu priešu. Tokiais atvejais sprendimus priimančių žmonių pareiga yra pirmiausiai apsaugoti žmonių sveikatą ir pagal galimybes gerovę, o ne aukoti žmonių gyvybes, kad įrodytų kvailiams jų neteisumą. Kinai, italai, ispanai, prancūzai, belgai, olandai, britai, amerikiečiai pradžioje mėgino juokauti ir tai turėjo patikti kvailiams, bet juokai labai greitai baigėsi. Italijoje grubiai skaičiuojant bendro mirtingumo didėjimas artėja prie penkių nuošimčių ribos. Ar pačiam toks mirtingumo padidėjimas būtų pakankamas įrodymas ar dar ne? Jei nepakankamas, tai koks mirtingumo augimas jus įtikintų – 10,15, 25 ar net 50? O jei mirtų jūsų artimieji jūs toliau tą pačią nesąmones kartotumėte ar jau atsakingiau rinktumėte žodžius? Turėkit omenyje, kad prastėjant padėčiai COVID fronte, prastėja ir bendras sveikatos paslaugų lygis. Jūs jau dabar skundžiatės, tai kas būtų persipildžius ligoninėms? 3 mėnesius diena iš dienos visame pasaulyje kartojama, kad pagrindinis šio viruso pavojus yra tas, kad jis dėl savo aukšto užkrečiamumo koeficiento (Italijoje 2020.02.25-03.12 apskaičiuotas R0=2.43 – 3.10) anksčiau ar vėliau ima griauti sveikatos sistemą, gydytojams tenka rinktis ką gelbėti, bet tokie kaip jūs vis tiek nesuvokiate ką tai reiškia ir kartojate užstrigusią plokštelę apie mažą mirtingumą, kuris ir yra mažas dėl griežtų priemonių, o ne savaime nieko nedarant. O svarbiausia yra tai, kad ryžtingi veiksmai pristabdo žaibišką plitimą ir ligoninių apgultį.
    Yra nemažai neišmanėlių nusišnekančių, kad neva itališkos mirtys išgalvotos, kad bendras mirtingumas visiškai nepasikeitė, nors jie nesupranta paprasto dalyko, kad mirtingumo statistika kuria jie remiasi yra ne tikra, o numanoma remiantis praeitų laikotarpių vidurkiais. Jeigu norite pažiūrėti kaip analizuojama norint suprasti tikrą padėtų galite pažiūrėti čia: h t tps://aillarionov.livejournal.com/1171422.html

    Ir nereikia perdėti, kad sveikatos apsaugos sistema, visiškai neveikia.

    Atsakyti
    • taskas says:
      9 mėn. ago

      Kad aš net sofutės neturiu 🙂 . Ir į darbą man reikia vaikščioti, ne nuotolinį , o normalų, po kaukėmis slepiamės, tiksliau – vaidinam saugų darbą, ką padarysi 🙂 . Kad kvailys – sutinku, bet Reichstago aš tikrai nepadegiau!
      Ilarionovo statistika įdomi ir rodo, kad mirčių skaičius Italijoje šoktelėjo – tai rodo, kad Covid19 tikrai labai pavojingas. Bet… Žemiau komentaruose randu tokią nuorodą:
      ht tps://swprs.org/a-swiss-doctor-on-covid-19/
      Į kaltinimus, kad čia gal kokia propagandinė svetainė, atsakau – o ką aš žinau… Savo teiginiams pagrįsti nuorodas į pirminius šaltinius jie pateikia, dalį jų pasiskaitinėjau, man to užtenka, kad galėčiau rimtai žiūrėti… Ir abejonės vėl grįžo 🙁 …
      Na ir pabaigai:
      1. Sveikatos sistema Lietuvoje neveikia.
      2. Realaus karantino Lietuvoje nėra, bent jau mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Tai faktas.

      Atsakyti
      • Ėjau pro šalį says:
        9 mėn. ago

        Ne jums, taske, o Tomui ir panašiems į jį “sofutę” ir “kvailius” skyriau.
        Gera jūsų nuoroda, ačiū. Joje pateikiama labai įvairialypė informacija.
        Ir gerai, kad turite abejonių, visi mąstantys žmonės abejoja.
        Pandemijai tęsiantis atsiranda vis daugiau žinių ir vertinimas nuolat kinta, gydytojai keičia gydymo būdus, virusologai keičia prognozes, pervertinamos rizikos ir t. t. Todėl antrosios bangos pasekmės tikiuosi nebebus tokios sunkios.

        Dabar įdomiausiai kaip seksis švedams, nes japonams nervai neatlaikė ir švedai liko vieni.

        Atsakyti
    • T0mas J. says:
      9 mėn. ago

      Įdomu, iš kur jūs sužinot valstybių bendro mirtingumo KONKREČIUS skaičius? Gal
      ĖJOT KUR PRO ŠALĮ ir matėt patikimą portalą su duomenimis? – pasidalinkit ir su manim, nes portale
      worldometers.info/coronavirus/
      to nėra.
      Kai neveikia poliklinikos – tai tikrai gali turėti įtakos bendro mirtingumo padidėjimui visoje Lietuvoje. Medikai apie tai tyli – manau kad tas tylėjimas yra nusižengimas Hipokrato priesaikai.

      Atsakyti
      • taskas says:
        9 mėn. ago

        „…iš kur jūs sužinot valstybių bendro mirtingumo KONKREČIUS skaičius…“
        Rodo pakilimą bendro mirtingumo kai kuriose šalyse tarp vyresnio amžiaus žmonių, bet panašus yra buvęs 2016m per gripo epidemiją:
        https://www.euromomo.eu/index.html

        Atsakyti
  6. Žemyna says:
    9 mėn. ago

    O kuo įrodysite, jog ne jūs tą Reichstagą… ?!!

    Atsakyti
    • taskas says:
      9 mėn. ago

      Tai niekuo neįrodysiu… Jei reikės – prisipažinsiu 😀 . Dėl šventos ramybės…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        9 mėn. ago

        Va, būtent! Taip ir užrašysim į istorijos vadovėlius – Reichstagą padegė litofcų fašistas, o jo bylos archyvuose numeris 89.190.118.54!

        Atsakyti
        • taskas says:
          9 mėn. ago

          Susekė 🙁 🙁 !!! Ir kodėl neprisijungiau per TOR!

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

2021 01 17
Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

2021 01 16
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

2021 01 16
efoto.lt | L.Undzėno nuotr.

Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo

2021 01 16
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.

Įvertinus skiepijimo nuo koronaviruso tvarką, STT rado nemažai trūkumų

2021 01 15
Skiepai nuo koronaviruso | sam.lrv.lt nuotr.

Už skiepijimo pažeidimus atsakomybė teks ir savivaldybės administracijų direktoriams

2021 01 13
Koronavirusas, skiepai | sam.lrv.lt nuotr.

Laikinai buvo sustabdytas skiepijimas „Pfizer“ skiepais

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Neįgalus lūšiukas nebus nei užmigdytas, nei paliktas likimo valiai
Gamta ir žmogus

Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą
  • Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1998; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1786; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1525; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1514; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

by Kristina Aleknaitė
2021 01 17
0
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Lietuvos moksleiviai itin palankiai vertina šalies kultūros įstaigas – 7 iš 10 gimnazistų sako, kad jie patogūs ir atviri, o...

Skaityti toliau

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

by Ditė Česėkaitė
2021 01 17
0
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo...

Skaityti toliau

Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
0
Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai

Skubančius džiaugtis žiemos pramogomis Kauno mieste ant snieguotų kalnų ir kalnelių šiomis dienomis pasitiks naujovė – įspėjamieji ženklai. Masiniu traukos...

Skaityti toliau

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
17
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuvoje prasidėjo kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas. Paskutinis gyventojų surašymas vyko 2011 m. Tuomet jis buvo atliekamas tiesioginiu būdu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Laisvė, ištikimybė ir abejonė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai