M. Puidokas. Ar Švietimo ministerija girdi abiturientus ir mokytojus? (0)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Abitūros egzaminų diskusijoje sprendimas priimtas: vyriausybė pasakė – egzaminai bus. Vis tik, nors padėtis atrodytų aiški, neatsakytų klausimų lieka beveik tiek pat kiek ir atsakytų. Mokytojų ir mokinių balsai garsėja, bet jie lieka sunkiai girdimi. Kas vyksta?

Kadangi esu gavęs daug kreipimųsi, paklausimų, atsakymų ieškojau diskutuodamas su švietimo ekspertais, analizuodamas mokslininkų nuomonę, teikdamas klausimus ministrui A. Monkevičiui, išklausydamas abiturientus ir mokytojus bei gilindamasis į pateiktus atsakymus. Apibendrindamas mane pasiekusią informaciją, dalinuosi man kilusiais probleminiais klausimais.

Abiturientų prašymu pateikėme klausimus Švietimo ministerijai

Viskas prasidėjo nuo aktyvių abiturientų kriepimosi į mane kaip į Seimo narį, kuris visą gyvenimą dirbo švietimo srityje. Abiturientai išsakė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) negirdi jų ir jų mokytojų nuomonės, o Lietuvos moksleivių sąjunga daugiausiai atstovauja tik didžiųjų miestų elitinių gimnazijų nuomonę. Pažadėjau detaliai išsiaiškinti padėtį, nes Nacionalinį egzaminų centrą ir be krizės nuolat purtydavo skandalai dėl nutekintų užduočių ir skaidrumo stokos.

Skaitant švietėjų straipsnius ir gyvai diskutuojant su mokiniais man kilo klausimų, kuriuos kartu su kolegomis Seimo nariais iš Darbo partijos A. Mazuroniu ir V. Bukausku pateikiau ministrui A. Monkevičiui. Vienas jų: Ar, ieškant optimaliausio sprendimo dėl abitūros egzaminų, buvo išanalizuoti ir įvertinti kitų Europos šalių šiuo klausimu priimami sprendimai (pvz. Prancūzija, Belgija)? Ar yra konkretūs sprendimo variantai? Kokie?

Ministras paminėjo tokius užsienio šalių sprendimus: Suomija nusprendė, kad brandos egzaminai bus rengiami nuotoliniu būdu. Brandos egzaminų neatsisako kaimyninės šalys: Lenkija, Latvija. Airijoje numatoma rengti dalį egzaminų. Yra šalių, kurios atsisako valstybinių egzaminų, pvz., Nyderlandai. Šios šalies abiturientams vidurinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai bus išduodami mokyklinių egzaminų pagrindu. Šiuos egzaminus mokyklos skatinamos rengti nuotoliniu būdu, tam suteikiant papildomą laiką; taip pat svarstoma, kad bus sudarytos galimybės perlaikyti egzaminus. Baigiamųjų egzaminų numatė nerengti ir aukštais akademiniais reikalavimais ir įvertinimų validumui išsiskirianti Tarptautinė Bakalaureato organizacija (toliau – TBO).

Deja, bet švietimo aprūpinimo ir pasiekimų rezultatų aspektais, iki Suomijos mums toli kaip, vaizdžiai tariant, iki mėnulio. Galbūt fantastinių sprendimų ilgesys ir pagimdo tokias idėjas kaip rengti egzaminus stadionuose, aprengiant abiturientus apsauginiais kostiumais ir uždedant veido kaukes. Kodėl nepaminėtos tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija (beje, turinti nemažą skaičių moksleivių regionuose, kurie neturi kompiuterių ir tuo yra artima mums, lietuviams), miela ir artima Jungtinė Karalystė, mūsų elitinių abiturientų studijų svajonių šalis. Gal verta pasidomėti, kaip bus priimami studentai į Jungtinės Karalystės universitetus iš kitų šalių (iš Lietuvos taip pat), nes britai baigiamųjų egzaminų, ko gero, nelaikys.

Edukologijos žinovų nuomonių dėl baigiamųjų egzaminų analizė

Prieš dešimt dienų pasirodė grupės edukologų siūlymas atsisakyti brandos baigiamųjų egzaminų, o priimant į aukštąsias mokyklas juos pakeisti į dvejų paskutinių mokslo metų mokykloje metinių pažymių vidurkius. Jų pagrindiniai argumentai buvo susiję su ŠMSM nepakankamu pandemijos psichologinės padėties vertinimu, siūlymu glaudžiau bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija, siekiant objektyviau įvertinti galimybes rengti egzaminus įprastu būdu. Daugiausia dėmesio žinovai skyrė sudėtingam pasirengimui egzaminams didelio streso ir nepakankamo aprūpinimo technologijomis sąlygomis. Kreipimasis sukėlė audringas diskusijas. Negaliu nepritarti profesoriui Gediminui Merkiui, kuris palietė skaudžią, diskusijoje apie egzaminus, išryškėjusią neapykantos bei tautos skaldymo į elitą ir „ubagus“, į gabius ir „žioplus“ temą.

Prof. G. Merkys: Tradiciniai komentarai po mūsų staraipsniu „kaimo mokyklų mokiniai“, „kaimo buduliai“, „kalabirbiškių mokyklos mokiniai“, „mužikai“, „kaimiečiai“ ir pan.  parodo, kokia iš tiesų dvasinga ir solidari yra Lietuva. Čia ir yra tikrasis dabartinės „Marijos žemės“ moralinis veidas. Diskriminacinė-rasistinė protavimo pasiutligė išplito Lietuvoje. Nedaug trūksta, kad kaimiečius pakviestų strypais aptalžyti… Čia palaipsniui artėjama prie neapykantos nusikaltimų. Raudona linija, geriau įsižiūrėjus, jau matosi… Lietuvos visuomenė yra suskaldyta į „runkelius“ ir tariamą elitą. Kokia neslepiama panieka kaimui, regionams ir socialiai silpnesniems. Tikrai gabūs ir motyvuoti Lietuvos jaunuoliai niekur neprapuls. Jiems atviras visas pasaulis.

Iš tiesų – į daugybę Europos universitetų stojantiems mūsų jaunuoliams pakanka metinių pažymių vidurkio ir dar nesibaigus dvyliktai klasei jie žino kur įstojo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminis pažadas, kuris nuolat skambėjo ir po Seimo rinkimų – atsisakyti valstybinių brandos egzaminų (VBE) – nematomas. Dabar yra puiki proga tesėti pažadus rinkėjams.

Mokytoja žinovė, švietimo konsultantė, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė (II švietimo įstaigų vadybos kategorija): „Kai kuriuos elitinių mokyklų vadovus stebina švietėjų pastangos išsakyti savo nuomonę dėl abitūros egzaminų. Jų iš karto atsiprašau už savo aroganciją, kad leidžiu sau reaguoti į padėtį. Man atrodo, kad šiek tiek mokslo ragavęs žmogus turi būti pilietiškai aktyvus, ginti silpnesnį, o ne visus spausti po elito padu. Tų, kas tiki egzaminų neliečiamybe, klausiu: kaip čia atsitinka, kad turėdami tokią išganingą žinių patikros sistemą, kaip valstybiniai egzaminai ir pakankamai neblogus jų rezultatus (vienas komentaras teigė, kad turėjo iš matematikos 6, o iš egzamino gavo virš 40 %), tarptautiniuose reitinguose velkamės sąrašo pabaigoje? Kada pradedame mokytis? Tik dvyliktoje ar paskutinėje gimnazijos klasėje? Tokie patirčių komentarai, kaip aukščiau minėtas, tik patvirtina nuostatą, kad egzaminai – laimės dalykas. Be to, sunku paneigti nuomonę, kad didžioji dalis baigiamojo egzamino užduočių yra nukreipta į mechaniškai „iškaltų“ faktų tikrinimą, dėliojant teisingų atsakymų paukščiukus, o ne į „kompetencijomis grįstą mokymąsi“.

Toliau: Lietuvoje yra apie 60 savivaldybių. Kiek jose yra aukščiausio reitingo vietas užimančių elitinių mokyklų? Force majeure sąlygomis reikėtų galvoti apie daugumą, apie tuos, kurie jau šiandien gauna nemokamą maitinimą ir neturi kompiuterių. Kažkas pranašavo dešimtukų lietų. Deja, tai ne duona, krintanti iš dangaus. Pasisakydami apie neeilinės padėties sprendimą, manome, kad paneigti sistemingą dviejų metų darbą, remiantis paskutinio (vieno) likusio semestro duomenimis, vaizdžiai tariant, reikėtų paskutiniame semestre rašyti tryliktukus. Esant elekroniniams dienynams, net ir galimai pakelti paskutinio trimestro/semestro pažymiai neturėtų didelės įtakos bendram vidurkiui.

Priešingai, staigus pažangos šuolis paskutinį semestrą bylotų apie galimus neobjektyvius pažymius. Sunku patikėti, kad mokytojai ciniškai naudotųsi ekstremalia padėtimi ir tam ryžtųsi. O juk elektroniniame dienyne pakeisti pažymį nėra taip paprasta. Reikia raštu argumentuoti priežastis ir t.t. Nereikia ignoruoti ir dabartinių mokinių klasės bendruomenės ypatumų. Matydami neteisybę, nei jauni žmonės, nei jų tėvai tikrai netylėtų. Visi gudručiai, kuriems yra pavykę „nulaužti“ dienyną, buvo greitai nustatyti. Sakote, kad skiriasi pažymių svoris kaimo ir miesto mokyklose, kurių mokytojai yra tarsi labiau reiklūs ir objektyviau / patikimiau įvertinantys mokinių pasiekimus. Nemanau, kad dėl to kalti vien mokytojai. Išvada apie mokytojų neobjektyvumą ir „teisingą“ VBE vertinimą – ne vienintelė galima. Skirtingų vietovių gimnazijų panašus nuokrypis nuo VBE gali rodyti ir korepetitorių poveikį. Todėl galimai ir kyla ažiotažas dėl investuotų pinigų. Dauguma Lietuvos universitetų (nekalbant apie kelias išimtis) tikrai moka dirbti su įvairių gabumų pirmakursiais. Ne vienerius metus veikia pagalbos studijoms grupės, mentorystės programos ir t.t.

Doc. dr. Saulius Spurga savo straipsnyje tai pat pabrėžia šių metų abiturientų pažeistas lygias galimybes: „Jei egzaminai bus vertinami pagal nusistovėjusius kriterijus, akivaizdu, kad dėl neįprastų mokymosi sąlygų šios kartos abiturientai gaus prastesnius įvertinimus lyginant su kitais metais mokyklas baigusiais moksleiviais. Sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą turi užtikrinti valstybė, sudarydama lygias galimybes, o tai šiuo metu neužtikrinama. Turint omenyje tai, kokią reikšmę brandos egzaminai turi žmogaus gyvenimo keliui, tai būtina įvertinti“.

Šiandien sprendimus dėl egzaminų priima ŠMSM sudaryta grupė. Toks vieningas požiūris dėl egzaminų, neatsižvelgiant net į pandemijos vystymąsi, verčia manyti, kad grupė atstovauja tik elitines gimnazijas. Galiu ir klysti, todėl norėčiau dar kartą pakartoti savo klausimą viešai: kiek yra šioje grupėje asmenų iš rinktinių, vien gabius vaikus ugdančių mokyklų ir kiek iš eilinių mokyklų, kurios ugdo paprastų, sunkiai dirbančių kaimo ir miesto žmonių vaikus? Ar grupėje yra žmonių, pasisakančių prieš egzaminus, ar tokių asmenų jau nebeliko?

Abiturientai ir mokytojai tūkstančiais pasirašo peticijas dėl baigiamųjų egzaminų atšaukimo

O ką mano patys abiturientai? Jų iniciatyva ir kilo diskusijos apie valstybinių brandos egzaminų rengimą. Dvyliktokų ir Jaunimo organizacijos „Darbas“ (JOD) parengtos peticijos, kuriose raginama nerengti VBE ir vietoje to užskaityti dvejų metų pažymių vidurkius, sulaukė tūkstančių parašų internetu. Kaip teigia doc. dr. Saulius Spurga, „Moksleiviai gerai mato šį dviprasmiškumą, pastebi, kad jiems nepaprastai svarbus sprendimas nėra pagrįstas tvirtais argumentais, ir negali juo nesipiktinti. Valstybė negalėtų leisti sau tokiu būdu žaisti turbūt su jokia kita visuomenės grupe. Toks žaidimas, besiribojantis su apgaudinėjimu, kaipmat sulauktų aštraus atsako ir protestų. Tačiau su moksleiviais ir mokytojais galima atlikti bandymus, nes jų balsas nėra toks stiprus. Tai jau vyksta ne pirmą kartą. Moksleiviai nuolat verčiami neišlaikant jokių protingų terminų prisitaikyti prie naujų sąlygų, paklusti primetamoms taisyklėms. Tuo būdu jauniems žmonėms parodomas veidmainiškas ir nejautrus mūsų valstybės veidas. Tai tikrai ne pats sėkmingiausias egzaminas, kurį jiems surengia valstybė“.

Moksleivius palaiko ir mokytojai. Sulaukiu skambučių, žinučių iš susirūpinusių pedagogų, kuriuos neramina ministerijos sprendimas. Kaip sakė man viena lietuvių kalbos ir lietratūros mokytoja: Mes, suaugę, su padėtimi susitvarkome, tačiau abiturientams tai didžiulis stresas ir tai, ką dėl VBE nusprendė ministerija, tikrai nėra teisinga vaikų atžvilgiu. Jokie egzaminai nėra verti to, ką patiria mokyklą baigiantys moksleiviai…

Pabaigai noriu įvardinti dar vieną ministrui A. Monkevičiui užduotą klausimą: Kas prisiims tiesioginę teisinę atsakomybę už popandeminiame laikotarpyje rengiamus ir vykdomus egzaminus ir galimus neigiamus padarinius? Gavome tokį atsakymą: Tikimės, kad naujai paskirta Nacionalinės švietimo agentūros vadovė dar labiau sustiprins įstaigos gebėjimus reaguoti į iššūkius ir spręsti kylančias problemas. Tai tarsi pateisina ekspertų (dr. Nijolės Čiučiulkienės, dr. Laimos Galkutės) baimes, kad kaltų už galimus neigiamus padėties padarinius nebus. Atsakingas ne ministras, pasirašęs įsakymą, ne anoniminė Planavimo grupė ar jos vadovas… Bus atsakinga nauja vadovė, kuri dar nepradėjo dirbti. Tad, kaip Jums atrodo, ar girdi Švietimo mokslo ir sporto ministerija abiturientus, mokytojus, neutralius švietimo žinovus ir ar abiturientų sveikata yra prioritetas!?

Kategorijos: Akiračiai, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: