Aptarti būdai, kaip padėti dėl koronaviruso kenčiančiam verslui (0)

Daina Kleponė | verslilietuva.lt nuotr.

Daina Kleponė | verslilietuva.lt nuotr.

Karantino metu pasikeitusios verslo sąlygos skaudžiai palietė daugelio Lietuvos įmonių lėšų srautus, todėl valstybė ėmėsi skubių priemonių, kad padėtų joms išgyventi. Numatyta paskirstyti apie 1,3 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui. Ekspertai teigia, kad parama ir lengvatos bus skiriamos tiek smulkiam, tiek vidutiniam, tiek ir dideliam verslui, siekiama ne tik palaikyti įmonių likvidumą, sumažinti mokestinę naštą, bet ir paskatinti keisti savo veiklas.

Verslumą ir eksportą skatinančios agentūros VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė sako, kad vos tik paskelbus karantiną verslininkai pradėjo kreiptis su klausimais, ar valstybė padės jų verslams, kadangi ekonomika stoja, verslas taip pat, partneriai ir tiekėjai nebevykdo įsipareigojimų. „Turbūt populiariausia užklausa, kurią kasdien gauna mūsų konsultantai – kaip ir kada bus galima pasinaudoti valstybės parama, kokius kriterijus reikia atitikti. Koronaviruso grėsmės verslui kelia daug streso ir nežinios, todėl Vyriausybės paskelbtas priemonių paketas jiems yra kaip gelbėjimosi ratas, kuriuo verslai nori kuo greičiau pasinaudoti“, – Lietuvos verslo situaciją pristato D. Kleponė.

Platus priemonių paketo spektras

Pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemones bus paskirstyta apie 1,3 mlrd. eurų iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui. Garantijoms bus skirta 851 mln. eurų, paskoloms – 287 mln. eurų, iš jų 50 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Taip pat planuojama 145 mln. eurų skirti rizikos kapitalo investicijoms, 23 mln. eurų – palūkanų kompensavimui.

„Viskas keičiasi labai greitai ir Vyriausybė stengiasi kuo operatyviau reaguoti į esamą padėtį. Siekiama užtikrinti verslų likvidumą, didelis dėmesys skiriamas ir įmonių skatinimui plėstis, keisti savo veiklos kryptį ir atliepti dabartinius rinkos poreikius. Naujos „injekcijos“ ekonomikai labai svarbios, todėl daugiau nei 60 proc. sumos iš INVEGA garantijų numatyta naujoms paskoloms. Bankai, kurie teiks portfelinės garantijos priemones, privalės bent 20 proc. savo portfelio skirti naujoms idėjoms – naujoms paskoloms“, – pabrėžia Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Anot jos, priemonės pradeda veikti viena po kitos – palūkanų atidėjimas ir kompensavimas prasidės jau nuo kitos savaitės, pilnai visos priemonės turės būti verslui prieinamos ne vėliau nei nuo balandžio vidurio.

Priemonės, kurių labiausiai laukia smulkus ir vidutinis verslas

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė pastebi, kad šiuo metu dažniausiai smulkiam ir vidutiniam verslui itin opia problema yra būtinosios išlaidos. „Verslai negauna apyvartinių lėšų, jų veikla stoja, o išlaidas vis vien reikia padengti. Jiems tenka mokėti už nuomą, taip pat atlyginimus darbuotojams. Nors ir valstybė kompensuoja dalį prastovų, tačiau kitą dalį reikia sumokėti pačiam verslui. Kartais net ir nedidelės sumos tampa skaudžia našta“, – sako ji.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pažymi, kad šiuo atveju išsigelbėjimu gali tapti lengvatinės paskolos. „Kelias verslui būtų toks – įmonė turi kreiptis į valstybės patvirtintą finansų įstaigą (jų sąrašas dar nepaskelbtas), ši paskaičiuos, kiek lėšų įmonei reikia būtinosioms išlaidoms per vieną mėnesį ir išmokės nustatytą sumą. Jei karantinas bus pratęstas, visa procedūra turės būti kartojama. Finansų įstaigos paskolas išduos iš valstybės lėšų“, – pristato J. Rojaka.

Pasak jos, dar viena priemonė, kuri turėtų reikšmingai pakeisti smulkaus ir vidutinio verslo, turinčio paskolas, situaciją – palūkanų kompensavimas. Tai galiotų visoms paskoloms, net ir lizingams, visose finansų įstaigose, įvertinus, kad įmonė neišgali vykdyti savo įsipareigojimų. Valstybė prisiimtų šitą naštą ir kompensuotų palūkanas.

Rizikoms suvaldyti – nauji sprendimai

Nors yra plečiamas tarpininkaujančių finansinių partnerių skaičius (jais gali tapti bankai, lizingo bendrovės, kredito unijos ir kt.), Lietuvos bankas numato riziką, kad šios finansinės įstaigos dabartiniu laikotarpiu bus labai užimtos esamų paskolų restruktūrizavimu, todėl neturės žmogiškųjų resursų kredituoti verslus, ypač tuos, kurie anksčiau jiems neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų.

„Mes suteikėme galimybę bankams didinti skolinimo apimtis, tačiau negalime jų priversti kredituoti nuo koronaviruso kenčiančias įmones, kurios neturi skolinių įsipareigojimų, bet šiuo metu joms prireikė paskolos. Todėl Lietuvos bankas siūlo du papildomus sprendimus, kuriuos šį trečiadienį jau patvirtino Vyriausybė – šios grupės įmonių sąskaitų finansavimą ir specialaus fondo steigimą“, – pasiūlymus įvardina Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Ekspertas sako, kad dabar dalis įmonių negali vystyti savo veiklos, nes jų verslo partneriai labai kenčia nuo vyraujančios situacijos ir negali apmokėti sąskaitų, taip susidaro įmonių tarpusavio įsiskolinimo grandinė. Minėtas sąskaitų finansavimas veiktų per INVEGA – įmonė turėtų pateikti paraišką apie neapmokėtas sąskaitas ir taip galėtų gauti tiesioginę paskolą joms apmokėti. Pasak J. Markevičiaus, šiai papildomai priemonei skirta 50 mln. eurų.

Kitas siūlomas sprendimas – pagalbos verslui fondas – bus nukreiptas į dideles ir vidutines įmones, kurios yra strategiškai svarbios Lietuvai, bet negali gauti finansavimo iš bankų. „Finansavimas iš fondo bus skiriamas ne lengvatinėmis sąlygomis, bet rinkos sąlygomis. Planuojama, kad fonde bus apie 100 mln. eurų, tačiau jį būtų galima didinti iš privačių ar kitų institucijų lėšų“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Verslui taikomos mokesčių lengvatos

Verslininkams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, labai svarbus aspektas – mokesčių naštos mažinimas. Valstybinė mokesčių inspekcija parengė priemones, skirtas verslo likvidumo išsaugojimui toms įmonėms, kurios turėjo apriboti ar sustabdyti veiklą dėl karantino.

Kovo 20 d. buvo sudarytas įmonių, tiesiogiai patyrusių neigiamą koronaviruso poveikį, sąrašas. Jame – 32 tūkst. įmonių, kurios apima daugiau nei 200 skirtingų ekonominių veiklų. Atsižvelgus į verslo ir įvairių verslą atstovaujančių asociacijų pastebėjimus, į šį sąrašą buvo įtraukta dar 3 tūkst. įmonių.

„Nuo kovo 16 d. sąraše esančioms įmonėms automatiškai stabdomi nauji skolų už mokesčius išieškojimai, automatiškai vykdomas atleidimas nuo delspinigių. Dar viena svarbi priemonė – mokestinės paskolos sutartys, kurios šiandien yra sudaromos palengvintomis sąlygomis, be palūkanų. Praėjusią savaitę atsirado papildoma galimybė atidėti ir / ar išdėstyti gyventojų pajamų mokestį“, – mokesčių mokėjimą lengvinančias priemones pristato Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

Ekspertų pokalbio „Koronaviruso finansiniai iššūkiai verslui: pasitark su ekspertais“ tiesioginės transliacijos įrašą rasite čia.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: