Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi? (1)

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi? | lnb.lt nuotr.

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi? | lnb.lt nuotr.

Dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, daug bendravimo perkeliama į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Populiarūs socialiniai tinklai dažnai kritikuojami dėl priklausomybę skatinančio poveikio ar šališkos informacijos gausos naujienų sraute, kalbama apie jų daromą žalą ir „skaitmeninės detoksikacijos“ poreikį. Ar iš tiesų socialiniai tinklai tik žalingi?

Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebimas ir teigiamas bendravimo virtualioje erdvėje poveikis žmonių gyvenimui. Siekiant veiksmingumo ir augimo nuolat skatinama bendrauti, dalytis informacija ir patirtimi. Socialiniai tinklai yra puiki erdvė keistis informacija – galima paskelbti viešas žinutes, susirašinėti, bendrauti naudojant garso ir vaizdo skambučius,

diskutuoti privačiose grupėse. Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas – viešai dėstant nuomonę, reikia laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis, paskelbti informacijos šaltinius ir, žinoma, sumažinti scenos baimę. Socialiniuose tinkluose galima sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti svarbiausias naujienas. Specialistams bei smalsiems moksleiviams ir studentams itin svarbi galimybė užmegzti ryšius su žmonėmis, galinčiais pasidalyti žiniomis – bendraminčiais, žymiais savo srities profesionalais.

Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudojant teigiamas jų galimybes galima daryti tiesioginę įtaką žmones pasiekiančiai informacijai. Ne paslaptis, kad specialūs algoritmai generuoja turinį pagal atskirus veiksmus virtualioje erdvėje – nustačius pomėgius, stengiamasi pateikti informaciją būtent tam asmeniui svarbiomis temomis. Taip sukuriamas „informacijos burbulas“. Domintis kuo įvairėsnėmis temomis ir tuo, kas padeda augti, atveriami keliai platesniam informacijos srautui.

Naršant po socialinius tinklus būtina kritiškai pažvelgti į juose aptinkamą informaciją. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose randama daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padeda virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir veiksmingam darbui ir mokslams. Pavyzdžiui, Iršado Huseino (Irshado Hussaino), Ozlemos Cakiros (Ozlem Cakir), Umugulsumos Kandegerės (Ümmügülsüm Candeğer) tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams. Mokymasis, įtraukiant socialinius tnklus, ne tik suteikia daugiau paskatinimo ir skatina gilesnį įsitraukimą, bet taip pat prisideda lavinant kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, problemų sprendimo įgūdžius.

Antino Kimo, Alano R. Deniso (Dennis) tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du bandymai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai. Vertinant naujienos patikimumą, svarbiausiu veiksniu tampa skaitytojo pažiūros – jeigu straipsnis atspindi skaitytojo nuomonę, jis vertinamas kaip patikimas.

Autoriai Tanas Čengas (Tan Chengas), Panas Zangas (Pan Zhangas), Jupinas Venas (Yuping Wen), Lynas Vangas (Liyin Wang) tyrime („Social media use and employee innovative performance: Work engagement as a mediator“, 2020; „Ebsco Academic Search Complete“), ištyrę socialinių tinklų įtaką darbuotojų naujoviškumui, nustatė, kad socialinių tinklų naudojimas ir įsitraukimas į darbą reikšmingai koreliuoja su naujoviškais darbuotojų rezultatais.

Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročiai. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, galima sužinoti naršant Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse (www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio) ir atvirosios prieigos (www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/atvirosios-prieigos-istekliai) šaltiniuose. Kaip prisijungti prie duomenų bazių iš namų, galima rasti čia www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio/prenumeruojamos-duomenu-bazes-virtualiems-vartotojams .

Kategorijos: Mokslas, Švietimas, Technika ir technologijos, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: