Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką (36)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G. A. Gočino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė priteisti Centrui iš pareiškėjo G. A. Gočino bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo atmetęs G. A. Gočino skundą prieš Centrą, tačiau G. A. Gočinas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pranešama, kad prieš dvi savaites, kovo kovo 17 dieną, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dar vieną pil. A. G. Gočino skundą dėl naujos Centro pažymos apie Jono Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

36 komentarai

  1. dsd:

    Vach, vach – antisemitų šalis, ta Litwa…

  2. Garbes žinija:

    O “uspachiniskos” manieros budu sedi ant karantino dar vis tokiuose Vilniaus meruose, isdavikas “politikas”, net pavarde minet zema ir geda del antilietuviskos, antivalstybines veiklos to tartumisgamos kaliauses. Nors kaliause mero kedeje butu netgi g a r b i n g i a u (po savim bent nepridergia):)

  3. kaunietė:

    Puiki naujiena. Ačiū teismams. Gal viskas eina į gerą…Tikėkime ir sveikatos.

  4. ŽEMAITIS:

    Teismo sprendimai galutiniai ir neginčijami.
    Tad patarimas abejojantiems – skaitykit Teismo nutartį. O tie, kurie vis tiek rėkia savo – tegul drožia – jie mums neįdomūs.

    • Žemyna:

      O ar prieš tai buvęs EŽTT sprendimas
      Kiekvienas tauta, juolab gyvenanti savo etninėje žemėje (tiksliau – jos likutyje), turi teisę gintis nuo atėjūnų bei jų sėbrų…

      • ŽEMAITIS:

        Taip, gintis turi, tačiau tik teisėtais būdais. Teisėtiems būdams priskiriamas ir ginkluotas pasipriešinimas (nenaudojant nekonvencinių priemonių (pvz., bakteriologinių, cheminių, radioaktyvių). Priešo kareivių ir pareigūnų žudymas tokiasi atvejais pateisinamas. Tačiau civilių gyventojų (įskaitant ir priešo kariškių artimuosius) visais atvejais yra draudžiamas.
        Terorizmas, civilių žudymas nepateisinamas visiais galimais atvejais. Geonocidas – taip pat. Tikslas nepateisina priemonių – ir tai yra šventa tiesa.
        Tad kovoti su ginklu ir žudyti ginkluotus priešus – yra leistina, tačiau civilius – griežtai ne.
        Pvz., aktyviai rėmėme (asmeniškai ir toliau remčiau) Čečėnų tautos kovą už savo Nepriklausomybę. Tačiau mežiūrint visų mano simpatijų čečėnų laisvės kovoms, atskirų sukilėlių vykdyrų teroristinių aktų (Beslanas ir pan.) jokiu būdu nepateisinu.
        Puiku, kad pokario Lietuvos partizanų absoliuti dauguma buvo nuoširdūs, Tėvynę mylintys, karo metais kitų tautų krauju nesusitepę kovotojai (norėčiau tikėti ir tikiu, kad šie žodžiai tinka ir J.Noreikai). Mūsų partizanų nuoširdumą ir liberalumą patvirtina ir jų priimti dokumentai:
        Tai 1949 m. Mintaičiuose priimta LAISVĖS KOVŲ SĄJŪDŽIO DEKLARACIJA, kurioje akcentuojama, kad ginkluotas partizaninis judėjimas Lietuvoje remiasi Žmogaus teisių deklaracija bei 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
        T.y., ne kokia nors smetoniška nedemokratiška 1936 m., o DEMOKRATIŠKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 1922 M. KONSTUTICIJA!
        Aišku, negalime atmesti tikimybės, kad kai kurie partizanai buvo karo metais susitepę kitų Lietuvos piliečių (pirmiausia – žydų tautybės) krauju. Juos privalome pasmerkti. Tačiau manau, kad tokių buvo tik vienetai (nes dauguma jų paspruko į kartu su vokiečiais).

        • Žemyna:

          Tik teisėtais būdais… Bet taisyklių turi ABI pusės laikytis.
          Deja, šis karas vyko ne pagal riterių laikų dvikovų, ar tų laikų karų taisykles, kai vienos kariuomenės vadas plyšoja iš įniršio, kad kariuomenės, su kuria šiandien turėjo kariauti jo kariuomenė, sulaužė sutartį, kad juos „išdavė, įžeidė: apsisuko ir nuėjo į kitą pusę su kita kariuomene kautis!”. Buvo sutarę dėl toookio kautynių scenarijaus, ir viskas perniek…
          Kažkokių „riteriškų” taisyklių dar laikytasi I-me PK, bet ne II-me.
          Čia prieš tave siuntė kariuomenę, tačiau tuo pat metu tave puolė iš pogrindžio, iš užnugario, iš ten, iš kur pagal riterių taisykles negalima, negarbinga ir t.t. II-me naudota klasta net ir prieš savo paties draugus, pažįstamus, gimines. Tskant, nieko asmeniško, tik skerdynės be taisyklių. Sako, jog kai kurie senieji vokiečių karininkai aristokratai dėl to piktinosi, kad bolševikai nesilaiko civilizuotų taisyklių…
          Nenoriu rašyti pavardės, nes man labai skaudu dėl jų: tai mano labai mielų bičiulių tėvas. Koks smūgis jiems buvo sužinoti apie užkulisinį savo tėvo gyvenimą! Kai pagalvoju, tai protu nesuvokiama, kaip žmogus galėjo būti toks klastingas, iš karto keliais frontais veikti, o viešumoje inteligentas, autoritetas, prieš kurį balso niekas kelti nedrįstų. Tai jo rūpesčiu buvo sukurtas (o gal ir ne vienas!) „pogrindininkų” būrys, jis užmezgė ryšius gal net su visais mūsų Laisvės kovotojų padaliniais, turėjo savo infiltruotų šnipų tuose būriuose, per juos skleidė partizanams dezinformaciją, apšmeiždamas niekuo dėtus taikius žmones. Kadangi savo juodą darbą dirbo profesionaliai, gal net tobulai, Miško broliai, savaime aišku, surengdavo operaciją prieš jo „išaiškintus kolaborantus”. Aplinkinių žmonių atmintyje įsirėžė tikras faktas – juos užpuolė Miško broliai. Niekšiška klasta ne sykį pavyko – be jo asmeniško dalyvavimo buvo ir lietuviai nužudyti, ir dėmė ant Miško brolių krito, sukėlė bent jau tų kaimų gyventojų priešiškumą – vis Kremliaus naudai.
          Beje, Kremliaus stribai VIENODAI veikė ir BY, PL, LT, LV, EE, UA gal ir kitur. Tas pats braižas. Užmiršau kaimelio pavadinimą prie Minsko. Jo ir Pirčiupių tragedija buvo pagal tą patį scenarijų organizuota – šalia to kaimo miške veikė irgi „partizanų” būrys. Ir ten, kaip ir Pirčiupiuose, kaimo gyventojai, sužinoję apie rengiamą puolimą, ėjo prašyti „partizanų”, kad to nedarytų. Kaip ir čia, taip ir ten „partizanai” specialiai išprovokavo vokiečius. Nukentėjo niekuo dėti žmonės. O ir Pirčiupių, ir to BY kaimo aplinkinių įsivaizdavimu nežmoniškai mirčiai nasrus juos būtent partizanai, Miško broliai įstūmė.
          Nemažiau kraupi buvo jo veikla ir vėliau, po Stalino mirties. Tas žmogus pats prisidėjo prie mokslininko persekiojimo, suėmimo ir tardymo, prie jo žūties. Vėliau – prie „susirūpinusios” komisijos, nagrinėjusios tą „atsitikimą”, o galiausiai paskelbusios nekrologą apie „žuvusį talentingą mokslininką”, kurį pasirašė „grupė draugų”.
          Tada, kai sugebėjo taip suartėti su mūsų Laisvės kovotojais, jis bendravo ne su naiviais ir dorais kaimiečiais, o su išsilavinusiais, net ir karininkais. Tačiau jo protas veikė tobulai, tad net ir profesionalams jiems nekilo įtarimų, jog „kažkas ne taip”. O kai vienas po kitos dezinformacijos ir provokacijų faktai pradėjo kelti jiems įtarimus, jis labai sėkmingai išslydo – jo savisaugos instinktas buvo stebėtinas. O ir vėliau jis sėkmingai maskavosi. Net kyla įtarimas, iš kur žmogaus tokia laukinė uoslė pavojams, toks savisaugos instinktas.
          Senosios kartos mano artimųjų jau nebėra. Apie „partizanus” iš asmeninės patirties jie galėtų daugiau papasakoti, nes gyveno girių apsuptoje vietovėje, kur paties įvairiausio plauko ginkluotų būrių ir gaujų buvo privisę (beje, tarpusavyje nekonkuravusių, veiksmus derinusių – net ir tai, katra gauja katrą savaitės naktį eis miestelin „rinkliavos”). Žinoma, buvo ir BY partizanai. Vokiečių valdžia tose vietose tik dienomis veikė. Naktimis miestelyje įvairių pakraipų gaujos – AK, stribai, mišrios plėšikų gaujos – valdžią perimdavo, per trobas eidavo, žmones iš lovų versdavo. Plėšikų gaujos stribams netrukdė, jie netgi pasidraugaudavo, gal net veiksmus koordinuodavo.
          Mano artimiesiems ir jų išsilavinimas ir veikla leido skirti, kas yra kas. O ar galėjo eiliniai, dažnai beraščiai žmonės susigaudyti tame klastų kamuolyje, katras iš jų partizanas, o katras „partizanas”; katras tiesą sako, o katras pinkles rezga; katras tau išsigelbėjimą siūlo, o kas pražūtį? Jiems paprasčiau buvo – kas caro (ar lenkų) kariuomenėje, tas karys, o kas miške ginkluotas, tas plėšikas, banditas, prisistatantis partizanu. Tik kai miške buvo savas žmogus, dėl jo bei jo būrio padorumo neabejojo.
          Kai šiandien kai kurie įvykių liudininkai sako, kad į tą ar kitą namą, kaimą atvyko partizanai, kartais jie sako tiesą – tai buvo suklaidinti, dezinformuoti partizanai, įtikinti, jog į išdavikų ar žiaurių žudikų šeimą atėjo, kurie jų būrio narius išdavė MGBistams (nors jiems SAVO kaltę suvertė inkorporuotas stribų šnipas). Ar tokiose situacijose Miško broliai buvo kalti, kad tai tebuvo gudriai suregztas šmeižtas, provokacija, kurios paskirtis buvo apjuodinti partizanus, nuteikti prieš juos įvykio liudininkus, kad šie stribus, vėliau išgaudžiusius ar sušaudžiusius Miško brolius, gelbėtojais laikytų?
          O tie senukai liudininkai – ar kalti, kad tuo iš proto varančiu laikmečiu jie nebuvo nei politologai, nei profesionalūs diversantai ar šnipai, kad jiems net negalėjo įtarimas kilti, jog viskas ne taip yra, kaip atrodo, kaip valdančiųjų „kibirai” nuo miestelio stulpų bei per reproduktorius per dienas rėkavo? O ir šiandien jau 30 m. „žinovai” ir „liudininkai” kašpirovskių bei neuroligvistų technologijomis iš paskutiniųjų stengiasi palaikyti jų paklydimą, įtvirtinti būtent tokius „prisiminimus”… Lygiai taip pat, kaip ir „prisiminimus” iš miestelio, šalia kurio buvo mūsų giminės žemės, kur bolševikai traukdamiesi savo kalinius išskerdė, nufotografavo, o vėliau tas nuotraukas publikavo kaip „fašistų žvėrišką susidorojimą su tarybine liaudimi”. Atsiverčia dėdė žurnalą ir patikėti negali – jis pats, vos bolševikams pasitraukus, tame rūsyje per nužudytųjų kraują braidė, kad padėtų žmonėms savo artimuosius atsirinkti, palaidoti. Vokiečiai tik po poros dienų miestelį pasiekė, įžengė. Ar šis pasakojimas apie „fašistų darbą” nieko neprimena? Kai šiuo atveju rašė, jog tai fašistų darbas, tai buvo visiška tiesa – tai fašistų darbas. Tik ne tuos fašizmu apkaltino. Analogiškai ir apie partizanus pasakoja.
          Atsiprašau už pražiūrėtas klaidas – pavargau tiek rašydama.

          • ŽEMAITIS:

            Kad tų klaidų kaip ir nėra 🙂
            Taip, Žemyna, pritariu. Niekšų visur ir visais laikais buvo (sąmoningai nerašau “ir bus”, nes norisi tikėti, kad ateis toks laikas, kai žmones bus doresni).
            Tik norėčiau šiek tiek patikslinti – Iš šių laikų kovotojų nereikalaujama, kad jie vadovautųsi tam tikru aristokratišku riterių garbės kodeksu. Lesitinais metodais laikoma nebūtinai kova “vyras prieš vyrą”. Leistini metodai – tai ir sabotažo aktai (pvz, geležinkelių, strateginių įmonių naikinimas priešo užnugaryje), ir bandymai sugriaut priešiškos šalies ekonomika. Be abejo, ir netikėti partizaniniai išpuoliai ir t.t. Tai yra teisėta. Teisėta nėra tik terorizmas (vieksmai prieš civilius, tuo tarpu karinių objektų sprogdinimai – nėra terorizmas), nėra teisėti ir nekonvenciniai ginklai (cheminiai, bakteriologiniai, branduoliniai ir pan.) – t.y., tie, kurie “nesirenka” aukų. Bet tai čia tik neesminis patikslinimas, nes visomoje Jums pritariu.
            Man irgi buvos skaidus faktas, kai sužinojau, kad vienas iš mano mokyklos tikrai buvęs gerbiamas pagyvenęs mokytojas (esu baigęs kaimo mokyklą) yra išdavęs nemažai partizanų. Mano tėvai (kaip ir seneliai) buvo kilę iš netolimos, tačiau kiek kitos vietovės. Tad jie, atsikėlę į kitą gyvenvietę (kur aš ir gimiau bei užaugau) nieko nežinojo apie tą mokytoją. Paaiškėjo tik dabar – Nepriklausomybės metu. Teisiog istorikai tai išsiaiškino, buvo publikuota ir spaudoje. Labai blogas jausmas, kai supranti, kad žmogus, kurį dėl jo profesinių gebėjimų gerbe ir vertinai, taip stipriai smunka tavo akyse. Netgi kilo įtarimų, kad jis galėjo prisidėti ir prie mano mamos giminaičių partizanų žūties. Jau anksčiau esu rašęs, kad vienkiemyje gyvenę mano seneliai (mamos tėvai) buvo partizanų globėjai – tiesiog pas juos karts nuo karto nakvodavo tie giminaičiai kartu su draugais.
            Bet gal ir ne (sunku pasakyti), nes jokių faktų, kad tas mokytojas būtų prisidėjęs, aš nežianau (nors minėti partizanai žuvo patekę į pasalą, vienas suimtas sužeistas, vėliau sovietų “teistas” ir nužudytas. Jis buvo tikrai kilnus (“riteriškas”) žmogus, nes mano senelių (ir kitų, pas kuriuos nakvodavo) neišdavė. Mačiutė pasakojo, kad tuomet buvo labai baisu, kai sužinojo, jog vieną iš partizanų suėmė sunkiai sužeistą. Vis laukė atvykstant stribitelių. Buvo atvykę, darė kratą. Tačiau tai buvo ne dėl to, kad suimtasis partizanas būtų prasitaręs, o tiesiog “profilaktiškai” iškrėtė visų aplinkinių vienkiemių gyventojus (nes partizanai žuvo netoli nuo tos vietos). Tad taip pavyko išvengti represijų, o kartu parodė, kokios kilnios sielos buvo partizanai (gal ir ne visi, bet tikrai tokių buvo daug).
            Kaip atrodo, Žemyna (ir kiti, aišku), ar tinkamas žodis pokario kovotojus vadinti “partizanais”? Man tai šiek tiek primena sovietinius, be to – tai tarsi susiję su kažkokia ideologija, partija. Tikrai geriau skambėtų “laisvės kovotojai” (gal dar ir sukilėliai – tačiau šiuo atveju ne visai atitiktų esmę). Geriausia – “laisvės kovotojai”.
            P.s., taip pat atsiprašau už galimas skubos klaidas tekste.

        • mociute:

          o jus tikras , kad Beslano tragedija sukele cecenai? Sekiau drama per britu BBC non-stop 24 valandas ir matesi labai daug oficialiai neskelbtu dalyku is kuriu vienas buvo tas faktas kad Aslanas Maschadovas buvo atejes pasirenges pasiaukoti isvaduojant ikaitus be kraujo kad neleisti sukompromituoti Cecenijos Nepriklausomybes ideja ir daugybe kitu faktoriu rode kad tai buvo tikrai ne Cecenijos Nepriklausomybes jegos o tie kuriems reikejo zut but tai sukompromituoti . Netrukus po Beslano tragedijos britu BBC zurnalistai rode 2-ju daliu dokumentini filma kuris parode kaip ir kam buvo reikalingas tas ispuolis. Ir, turbut, ne siap sau liudije britams ir siap daugybe Beslano gyventoju po to isvyko i Vakarus ir pasiprase prieglobscio……
          p.s labai gaila kad Lietuvos TV “neranda” vietos savo programose tokiai dokumentikai nors britai mielai dalijasi ir ypac su buvusiomis Rusijos kolonijomis

      • ŽEMAITIS:

        P.s.,
        Be to, atsiprašau, kad anksčiau (ankstesniuose savo komentaruose) abejojau J. Noerikos nekaltumu.
        Teisiog klydau. Klysti yra žmogiška. Be to, pateikiama labai daug prieštaringos informacijos, tad išties nėra lengva atsirinkti.
        Nors įtariu, kad iiki Teismo sprendimo ir visi jūs nebuvote iki galo užtikrinti. Tad šis Teismo sprendimas sustatė viską į vietas ir galime langviau atsipūsti, nes abejonių neliko.

        • Žemyna:

          Nieko nuostabaus – juk tiek darbo įdėta, kad kuo daugiau žmonių būtų suklaidinta, kad tauta savo šaknų negerbtų, kad visi susipriešinę būtų, nežinotų nei kas jie, nei iš kur. Ko gero, ne mažiau pastangų, negu tais laikais, kai mirtinai reikėjo įrodyti, jog jie – gelbėtojai, o Miško broliai – liaudies priešai, kuriuos reikia kuo greičiau sunaikinti, kad neužstotų garvežiui kelio į šviesų rytojų.

          • ŽEMAITIS:

            Matot, Žemyna, atsakysiu nuoširdžiai.
            Aš visuomet nulenksiu galvą prieš tikrą, nesusitepusį Laisvės kovotoją. Netikiu sąmokslo teorijomis, tad priešiškų šalių ir žmonių propagandai nesu paveikus. Tarpukario Lietuvos partizanai (t.y., absoliuti jų dauguma), manau, tokie ir buvo. Jie mylėjo Tėvynę, jautė didžiulę skraidą, kai sovietiniai nusmurgėliai atėmė iš jų žemes ir pan. Tokioje situacijoje ir aš eičiau kovoti – tikrai, net neabejojiu, nes kitaip tiesiog gyvent negalėčiau (na, neatmetu – gal būčiau prieš tai emigravęs, bet ir emigracijoje aktyviai veikčiau Lietuvos labui). Bet jei likęs Lietuvoje – tai jokio kito varianto – tik ginkluota kova. Toks jau mano būdas 🙂
            Bet, Žemyna, kartu aš itin negatyviai žiūriu ir į tuos žmones, kurie karo metais prisidėjo prie žydų tautybės Lietuvos piliečių žudymo (genocido). Tad tikrai negalėčiau gerbti Laisvės kovotojo, kuris prieš tai susitepė nekaltų žmonių krauju. Į tai taip pat reaguoju labai jautriai. Nesu “amerikietiškai arogantiškas” žmogus – suprantu, kad žmones gali klysti, po to – pasitaisyti ir t.t. Todėl jei pokario partizanavimo faktą vertinu pozityviai, karo meto koloboravimo – negatyviai, tai žinot kas gaunasi pri 1 su pliuso ženklu pridėjus 1 su minuso ženklu? Gaunasi 0. Kitaip tariant tokius žmones geriausiu atveju galiu vertinti tik neutraliai ir visuomet būsiu prieš tai, kad jiems būtų keliamos lentos, jų vardais vadinamos gatvės. Galiu tik sutikti, kad jie “iš dalies atpirko ankstesnes klaidas” ir jiems turėtų būti atleista. Bet ne daugiau.
            P.s., Jokiu būdu to netaikau partizanui J. Noreikai (gen. Vėtrai). Jei iš tiesų jis būtų kažkuo susitepęs – tai tikrai būtų išaiškėję. Tiek tirta, teismai ir t.t. įsitraukė. Gal ir užimė kažkokias pareigas karo metais, tačiau tuo pat metu jis pogrindyje veikė už Lietuvą, naciai net buvo įkalinę lageryje. Tad abejonių kaip ir nėra. Žmogus buvo tikrai nusipelnęs Lietuvos laisvės kovotojas, vėliau nužudytas sovietų. Tad tikrai nusipelno didžiulės pagarbos.

      • ŽEMAITIS:

        Atsiprašau ir už skubos klaidas tekste.

  5. Laimis:

    Ispaniško Karališkojo Teismo sprendimas irgi yra dėl apsišaukėlio iš Genujos pretenzijos į Kristoforo Kolumbo turtą. Ką tai keičia? Vis vien visi sako, Kolumbas gimė Genujoj…

  6. stasys:

    Gal kas žinote kokios nuomonės ta tema Z.Vaišvila .? Jo nuomone kaip ir reikėtu atleisti B. Barauskaite . Va žmogus lepteli neatsargiai o žiūrėk po pusmečio ir nėra kur akių dėti .. tenka muistytis ir raityti uodega .

  7. Žemyna:

    Gavau štai tokią žinutę:
    „Gerbiamieji,
    LGGRTC laimėjo bylą dėl pažymos apie J.Noreiką- Generolą Vėtrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teimas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Gochino skundą. Tuo pačiu paskelbė, kad J.Noreika prisidėjo prie žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo pradžios Šiaulių apskrityje. Šio teismo nutartis neskundžiama. Apginkime savo didvyrius paaukojusius savo gyvybę už Tėvynės laisvę.
    Savo netinkamą ir nepagrįstą kaltinimą, dalyvavus J.Noreikai Holokauste, turėtų atšaukti, visų atsiprašyti arba atsistatydinti Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, Vilniaus miesto meras Šimašius ir kiti oficialūs asmenys.
    Sveikiname LGGRTC su pergale.
    Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga”

    • Kęstutis:

      Jei ne virusas jau galima būtų ir triukšmą kelti, bet… karantinas…

      • Žemyna:

        Pvz., pvz., priešais lentelę atsistoti su tiesiai į jutubą transliuojančia kamera ir desperatiškai surikti, jog atsisako LT pilietybės ir prašo Kremliaus jį įsivaikinti…

        O Laisvės kovotojų sąjungai (nors ir bet kam kitam) gal verta būtų surinkti iš visos Lietuvos parašus, reikalaujančius nurodytų asmenų atsiprašyti arba atsistatydinti. Negali likti taip, kad SOSTINĖ(!!!) ir šalies VALDŽIA(!!!) IŠDUODA tuos, kas už Lietuvą kovojo!

    • mociute:

      is tiesu, privalanciu atsiprasyti Generolo Vetros atminimo turi issirikiuoti gana netrumpa eile – net ilgesne nei kad prie apelsinu ar tualetinio popieriaus kadais, okupacijos metais……
      Pagarba drasiems teisejams!

      • Kęstutis:

        Dar Venckienės byla liko, kuri ir parodys teisėjų drąsą ir sąžinę…

        • mociute:

          Butent. Tik bent jau kol kas, labiau panasu kad del N.Venckienes sutrike ne tik teisejai net ir prokurorai ir pro peti zvalgosi paramos is auksciausiu valstybes instituciju o aniems patiems i nugaras snopuja JAV ir ne vien ambasada Vilniuje…… Taciau tiketis kad sios kadencijos seimas, o ypac sita vyriausybe, galetu ka nors padaryti kad neaiskumai LT istatymuose butu sutvarkyti. Deja.

    • Tvankstas:

      Tiek linxiewicz, tiek šamaš ir chebra yra nusispjauti ant teismo nutarties, bbd, jie vadovaujasi senąja ir laiko per 75 metus patikrinta Lubiankos nutartimi.

  8. Žemyna:

    Dar viena gauta žinutė:
    „tikrai dėmesio vertas filmas:
    – youtube.com/watch?v=Iyr4iEN2HnA
    Сокурсник Путина Швец. Кремлёвский заговор и свержение Путина, Зеленский,агентура”

  9. mociute:

    Butent. Tik bent jau kol kas, labiau panasu kad del N.Venckienes sutrike ne tik teisejai net ir prokurorai ir pro peti zvalgosi paramos is auksciausiu valstybes instituciju o aniems patiems i nugaras snopuja JAV ir ne vien ambasada Vilniuje…… Taciau tiketis kad sios kadencijos seimas, o ypac sita vyriausybe, galetu ka nors padaryti kad neaiskumai LT istatymuose butu sutvarkyti yra naivu. Deja.

  10. Laimis:

    Mociutei. Bevaikis Kolumbo vaikaitis Diego Colon mirė 1578 Orane, Alžyras. Nuo to laiko 31 metus tęsėsi teismai dėl Kolumbo palikimo. Galų gale apsišaukėlis iš Genujos, turėjęs padirbtus dokumentus pralaimėjo. Kaip sako anglai – Go study. Galit pradėt nuo šito.
    archive .org/details /winsorchristopher00winsrich/page/n8/mode/2up

  11. Girdėjote URMo pasisakymą:

    per Gaono pagerbimą Vilniaus žydų kapinėse apie bjaurią dėmę ant Lietuvos veido (LRyto žiniose)???

  12. Žemyna:

    A. Jakubauskas: Genocido centro informacija turėtų būti perpatikrinta
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/jakubauskas-genocido-centro-informacija-turetu-buti-perpatikrinta-972935

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: