J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I) (117)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet  vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo  grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Ir čia jokia valstybinė komisija ar inspekcija, kūno ir dvasios užkratų, be mūsų pačių Lietuvos piliečių sąmoningo veikimo nesustabdys.

Žinau tuos kurie kirs kirviu – „Sąmokslo teorija! Ne svetimybės skverbiasi – tarptautiniai žodžiai įsilieja į mūsų senąją kalbą kaip kalbos pažangos nešėjai! Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi –  kinta ir mūsų senoji kalba – prisitaiko prie pažangos. Ji turi būti atvira, kaip ir šiuolaikinė visuomenė, turi suspėti paskui pažangą, o ne stabdyti laisvą žodžių judėjimą…“

„Tarptautinis“ ir „pažanga“ žodeliai nuskausminantys mūsų gimtosios kalbos irtį, kad kuo plačiau atvertume duris, langus ir sienas visiems atbėgėliams iš svetur. Tai labai aiškiai matau ir jaučiu  gana ilgai dirbdamas internetinio naujienų laikraščio vyr. redaktoriumi. Jei rašalu ir dažais  žodžius į viešumą išlydėdavome perleisdami dar pro įdėmaus kalbos tvarkytojo peržiūras ir pataisymus, tai dabar nesuvaldomas klaviatūrų ir pelių kopy/peistų tauškėjimas per kompiuterių langus ir bevieles erdves bežadžiais negyvėliais nusmaigstė mūsų vyzdžius ir smegenis.  

Sijodamas rašinių srautą per savo dėmesį kasdien išgyvenu svetimžodžiais suvarpytą gimtąją kalbą – pūliuojančią, jau kadaise pašlovintomis svetimybėmis –„tarptautiniais žodžiais“. Gaila, kad esame nepajėgūs, nespėjame ir nenorime kuri naujiems reiškiniams naujų žodžių, naujų sąvokų, gyvenimas kinta greičiau nei mūsų kalbininkai mirkčioja ir mikčioja… Tad šiandien rašau ne apie tuos į mūsų kalbą įsiskverbusius žodžius, kuriems nespėjome sukurti savų lietuviškųjų atitikmenų. Nesiūlau keisti televizoriaus į tolveizį ar troleibuso į vielabraukį… Nors kodėl gi ne? Kvailai ir neįprastai skamba? Taip, nes įprantama – vartojant, prigyja – kalbant. Juk, pavyzdžiui slovakai,  užuot sakę „teatras“ taria – divadlo, o „kompiuterį“ vadina –  počítačový.  Ir nekam nejuokinga.

Šiandien rašau apie kitos rūšies svetimžodžius, kuriuos tvirtai galima pavadinti užkratu, nes jie su galinga jėga į užmaršties pašalius stumia neseniai dar įprastus, plačiai prigijusius ir plačiai vartotus gausius savo atitikmenis – giliašaknius mūsų gimtosios kalbos žodžius. Dauguma šių svetimžodžių išplito per mokslo kalbas, kuriose jie sėkmingai tebenaudojami kaip nujautrintos, nuasmenintos, nuo gyvosios kalbos atitrauktos sąvokos. Tai dažnai senųjų lotynų bei graikų kalbų žodžių vediniai. Mokslo kalbai tokie žodžiai būtini, jie sėkmingai tarnauja kaip įrankiai leidžiantys pasaulį ir jo reiškinius perskrosti  tartum savotišku nuasmenintu beaistriu peiliu siekiant tiriamų reiškinių objektyvios, tai yra nutautintos ir nuasmenintos prasmės suvokimo. Įvairių mokslų bei amatų kalbos, kaip ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių žargonai – įprastas reiškinys ir patys savaime nekelia grėsmės mūsų gimtajai kalbai tol kol jiems nesudaromos išskirtinės palankios sąlygos skverbtis į kasdienės bendrinės kalbos vartojimo erdvę.

Būtent tokios sąlygos ėmė rastis plintat visuotiniam švietimui, kai mokyklas ir universitetus baigę mokslo žmonės ėmė šviesti visuomenę per spaudą, radiją, TV. Tačiau anksčiau šią plėtrą dar pristabdė gyvi gimtos kalbos ir jos tarmių savaiminio raiškos būdo tesėjai. Studentas, o ir Universiteto profesorius kalbėdamas su savo seneliu ar tėvu buvo priverstas laikinai atsijungti nuo akademinio cecho kalbos ir persijungti į kasdienę savo krašto žmonių gimtąją kalbą ar tarmę. Išplitus internetui, išmirus senoliams, juos pakeitę jaunesni seneliai, baigę universitetus, su savo anūkais jau sėkmingai susikalbantys mokslo sąvokų ir gimtosios kalbos žargonu… Švietimas, gyvenimas, šiuolaikinės ryšio priemonės, ES projektų kalba padarė savo – dabar jau ne tik universitetininkai, bet darželinukai, moksleiviai ir net žmonės neturintys gyvenamos vietos bendrauja ir mąsto gyvosios kalbos ir kalbinių negyvėlių mišiniu.

Šį vyksmą stebiu nuo vidurinės mokyklos laikų jau daugiau nei 40 metų. Padėtis nuo to laiko sparčiai pakito ne mūsų gimtosios kalbos naudai. Dar prieš 12 metų rašiau, kad „jau seniai pribrendo reikalas rengti ne eilinį „Tarptautinių žodžių žodyną“, bet „Didžiųjų svetimžodžių – parazitų sąvadą“, kuriame būtų atskleista, kokius mūsų kalbos žodžius ir posakius iš kasdienės vartosenos jie yra linkę išstumti ir kokiu būdu jų vartojimas iškreipia lietuvišką kalbėseną ir mąstyseną.“

Politinei ir elektroninei globalizacijai įsibėgėjus šiandien lietuviškais žodžiais ir mąstymo būdu darosi vis sunkiau prasibrauti pro mūsų galvose vis sparčiau diegiamas tarptautines operacines sistemas ir būti išgirstam ir suprastam. 

Visai neseniai vieno pranešimo spaudai autorei parašiau, kad jos rašinyje dešimtis kartų pasikartojantis svetimžodis emocija, -os išstumia nė karto nepaminėtą lietuvišką žodį jausmas, jausmai ir jo vedinius: įsijausti, nujausti, pajausti, išjausti, atjausti, pasijausti… Ir ką gi? Sulaukiau atsakymo, kad emocija ir jausmas visai ne tą patį reiškiantys žodžiai…  Pasirodo emocijos tai ne jausmai, o daug talpesnė platesnė sąvoka… Bet kas gi suteikia žodžiams reikšmes ir prasmės talpumo, jei ne mes patys juos vartodami, kalbėdami jais – reikšdami savo jausmus, mintis, sielos būsenas… Nustokime tarti gimtuosius žodžius ir jų prasmės, reikšmių laukas susitrauks iki nago juodymo. Juk žodžiai galiausia reiškia tai – ką mes jiems valingai priskiriame.

Mūsų gimtosios kalbos žodžiai nuo peršamų, brukamų ir apmokamų svetimybių skiriasi viena esminga savybe – jie turi šaknis, šaknis mūsų gimtosios kalbos viduje. Šaknis, kurios juos riša sieja su kitais lietuvių kalbos žodžiais. Kas būtų jei mūsų dantys neturėtų šaknų? Būtų nejautrūs, jų neskaudėtų… Bet gyvo danties, kaip ir akies, niekas lengva ranka neatiduoda. Dantis už dantį, akis už akį, – taip sakoma. Savas gyvas dantis visada brangesnis už patį geriausią negyvą svetimą implantą. Ir nors implantas negenda, jo neskauda, jis nejautrus… bet mes iki šiol dar pasisakome už savąjį – gyvą.

O dabar trokštame kuo daugiau žodžių negyvėlių, nejaudinačių, neįkvepiančių, nejautrių mūsų proto, sielos ir jausmų raiškos implantų? Žodžių neturinčių šaknų mūsų gimtosios kalbos gelmėse, bejausmių, bukinančių protą, marinančių sielą?

Pakeiskite gimtąjį žodį jausmai svetimžodžiu emocijos arba žodį sužeidimas – svetimžodžiu trauma ir pasižiūrėkite ką jie daro su mūsų kalba. Tokie žodžiai neturėdami šakninio ryšio su kitais mūsų gimtosios kalbos žodžiais siekia sau palenkti – iškreipti  pačią mūsų minties eigą ir neatpažįstamai išvartyti lietuviškus sakinius, kad galėtų kaip rakštis, kaip virusas įsiskverbti gimtosios kalbos gyvan audinin. Juk nepasakysime įsiemocino, nuemocino, paemocino, išemocino, atemocino, pasiemocino ir tt., vadinasi, tik vienu šiuo svetimžodžiu išrausime iš gimtosios kalbos visą daugiažodę lietuviško žodžio jausmai vedinių įvairovę ir iškreipsime lietuvišką sakinio sandarą ir minties eigą.

Juk nesakysite užuot susižeidžiau – susitraumavau, užuot pažeidžiau – patraumavau, užuot įžeidžiau – įtraumavau… Tad teks darkyti minties dėstymo būdą sakinyje ir tari: patyriau traumą. Bet juk sužeisti nepasakojame apie kokią nors savo patirtį, o tiesiog labai aiškiai išsitariame apie tai kas iš tikrųjų įvyko – susižeidžiau, susimušiau, susitrenkiau, įsipjoviau, užsigavau…

Kitas pavyzdys – visą viešąją erdvę užplūdęs vėžiažodis – problema. Prisikabinęs prie mūsų sakinių jis naikina mūsų bėdas, rūpesčius, nesklandumus, nesėkmes, trūkumus… Tarsi tikras geradėjas neturintiems leidžia turėti problemų su pinigais, su sveikata, su protu…

Internetinių ryšių voratinklis svetimžodžių užkratui tarpti kuo palankiausia dirva.  Čia surašiau dabar dažniausiai pranešimų spaudai srautais į Alkas.lt redakciją atkeliaujančių ir žiniasklaidos visuotinai platinamų dažniausių grėsmingų svetimžodžių sąrašą:

ADAPTACIJA – pritaikymas, priderinimas, suderinimas…
ALBUMAS
(muzikinis) – plokštelė
APLODISMENTAI plojimai
CEREMONIJA iškilmės, kartais – apeiga
DEMONSTRUOTI – rodyti, parodyti, pristatyti, supažindinti…
EDUKACIJA švietimas, mokymas, pratybos ir pan.
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI – mokymai, pratybos, apmokymai, pamokos arba pagal veiklos rūšį – drožimo pamokos, kalvystės pamokos, sodų vėrimo mokymai ir tt.
EMOCIJOS
jausmai
ENERGINGAS – guvus, judrus, veiklus, nerimstantis…
FESTIVALIS šventė
FOTOGRAFIJA – nuotrauka,
FOTOGRAFUOTI – traukti, nutraukti
HARMONIJA
– darna, dermė
INFORMACIJA
pranešimas, žinia, naujiena, pastaba, paaiškinimas, patikslinimas ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
INFORMUOTI –
pranešti, supažindinti, paaiškinti
INOVACIJA –
naujovė
IZOLIACIJA –
atskirtis, atskyrimas, atsiskyrimas, vienatvė ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
KOMENTARAIpastabos, nuomonės, prierašai, paaiškinimai, aiškinimai, pasisakymai ir tt.
KOMPOZICIJAderinys, išdėstymas, sandara
KONTAKTAS – sąlytis, santykis, ryšys, sąryšis, santykių palaikymas, bendravimas, tarpusavio supratimas
KONTROLIUOTI – valdytis, susivaldyti, suvaldyti, išlikti ramiam, tikrinti, stebėti, sekti, užtikrinti, prižiūrėti, paklusti ir tt., priklausomai nuo sakinio
MAČAS
– rungtynės, varžybos, žaidynės
MITAS – pastaruoju laiku neapgristai pradėtas naudoti kaip žodžių prasimanymas, išsigalvojimas, netiesa, melas, pramanas ir kt. pakaitalas
NOMINACIJA – įvardijimas, paskelbimas, žymėjimas (dažnai vartojamas įvardinant tam tikrą pasiekimų sritį už kurią asmenims teikiami apdovanojimai – pvz. už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį ir pan. Bet šis žodis dažnai  klaidingai vartojamas ir vietoj žodžių apdovanojimas, apdovanotieji), NOMINANTAI –  įvardinti, paskelbti tam tikrų apdovanojimų verti asmenys (kuriems apdovanojimas dar nepaskirtas).
ORGANIZUOTIrengti
ORGANIZATORIUSrengėjas  
PARLAMENTAS (Lietuvos , Latvijos, Lenkijos) – Seimas
PARLAMENTARAI (Lietuvos) – Seimo nariai
PARTNERIS – pora, porininkas, dalyvis, bendrininkas, bendradarbis, bendras, mylimasis, meilužis, palyda, palydovas, padėjėjas, pagalbininkas, pašnekovas, bičiulis, dalininkas, bendražygis, sąjungininkas, draugas, žmona, vyras, mergina, vaikinas, draugužis, sėbras…
PILOTAS lakūnas, oreivis
PRESTIŽINĖ PREMIJA
garbingas apdovanojimas
PRIZAS – apdovanojimas, dovana
PROBLEMAbėda, rūpestis, nesklandumas, nesėkmė, trūkumas – priklausomai nuo reikalo
PRODUKCIJA gamyba, gaminiai, dirbiniai
PRODUKTASgaminys, dirbinys
PUBLIKA – žiūrovai, lankytojai, klausytojai, visuomenė, žmonės…
REKOMENDUOTI patarti, pasiūlyti
REKOMENDACIJApatarimas, pasiūlymas
RITUALASapeiga
SEZONAS – pvz. jei teatro, TV, tai –  kūrybiniai metai, jei gamtos – tai metų laikas, pvz. MEDŽIOKLĖS SEZONAS – medžioklės metai, medžioklės metas
SITUACIJApadėtis
STARTAS – pvz. renginio STARTAS – šiuo atveju pradžia
ŠOU pasirodymas, pramoginis renginys
TEMPASsparta, greitis
TRADICIJApaprotys
TRAUMAsužeidimas, susižeidimas, PATIRTI TRAUMĄsusižeisti
TURASkelionė arba ratas (1-as varžybų TURAS – 1-as varžybų ratas ir pan.)
VIZITASišvyka, kelionė, viešnagė, apsilankymas

Pradžiai tiek. Jei leidinių redaktoriams pavyktų atkreipti dėmesį ir sąmoningai užkardyti bent šio riboto skaičiaus svetimžodžių sklaidą žiniasklaidos priemonėse, tai būtų pirmas sąmoningas žingsnis, pirmas valingas veiksmas stabdant gimtosios kalbos užkratą. Nors trumpam pasvajokime – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pataria, o Lietuvos visuomeninis transliuotojas stengiasi neįsileisti nė vieno šių svetimžodžių į savo kuriamas laidas… Tai neįmanomas iššūkis?

Gal būt ir taip.

Bet kai Tauta netenka savo valstybės – sienų, ginklų, kariuomenės, pinigų, bankų, piliečių – ją vis dar gali apsaugoti paskutinė Tautos dvasios tvirtovė – gimtoji kalba.

Mūsų kalba.

Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, Asociacijos „Talka – kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas

srtrf-logo

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

117 komentarų

  1. Kitas praeivis:

    Virusas ? Karantinas ? Dezinfekcija ? Labaratorija ? Epidemija ? Mutacija ? Respiratorius.

  2. Danielius:

    Pritariu Jūsų NARATYVUI…Ar pasakojimui?

    • taskas:

      Aš irgi pasigedau to keiksmažodžio – „naratyvas“ – šiame sąraše 🙂 . Dar viena pastaba – „turas“. Aš manau, kad kalbant apie sportines varžybas – netikslu „turas“ pakeisti žodžiu „ratas“.

  3. Julius:

    “NOMINANTAI – įvardinti, paskelbti tam tikrų apdovanojimų verti asmenys (kuriems apdovanojimas dar nepaskirtas).”

    Šaunu! Vietoj vieno žodžio užgremėzdinkim kalbą tokiais sakiniais. Beje, neradau, kuo Vaiškūnas siūlo keisti “studentą”, “docentą”, “profesorių”, “lektorių”, “auditoriją”, “teatrą”, “sceną”, “spektaklį”, “asfaltą”, “atmosferą”, “teleskopą”, “raketą”, “automatą”, “robotą” ir kt.

    Pritariu minčiai, kad negalima piktnaudžiauti tarptautiniais žodžiais. Bet nereikia ir persistengti. Purizmo laikotarpį išgyveno visos jaunos bendrinės kalbos. Mūsiškę nuo jo anais laikais išgydė J. Jablonskis ir K. Būga, apgynę daugelį tarptautinių žodžių, kuriuos puristai siūlė keisti naujadarais (spektaklį – vypsosena, teatrą – vaidykla ar vaidentuve, atmosferą – orija ir t.t.).

    Dabar, matau, puristai vėl lenda iš šešėlio. Jau įtariu, kad “Alko” fanatiškas komentatorius Kemblys yra pats Vaiškūnas. 🙂 Gaila vyruko.

    • Kęstutis:

      Kemblys ir Vaiškūnas ne vienas asmuo… Supraskit, kad tarptautiniais žodžiais keisti mums įprastus ir suprantamus žodžius ir yra protinė negalia, žodinė “ejakuliacija”… Jei nesupratot, tai dar kartą perskaitykite pateiktus pvz. ir apsispręskite ką toliau vartosite – lietuvių kalbos žodžius ar pakaitalus, neaiškios vertės…

    • Tvankstas:

      “studentą”, –su-dudentas, v. dudenti
      “teatrą”,– pasiimkime hrvatų ‘gluma’, v. ‘glumiti’- gluminti
      “sceną”,– gr. ‘skaina’, tai gal ir vadinkime šiuo lietuvišku žodžiu, v. skinti,(tarm. skainti)
      “atmosferą”, — amas + svaira, v. svirti, tarm. svairinti, svairenti
      “teleskopą”, — toli-skobas, v. skobti
      bus daugiau

    • Tvankstas:

      Vaiškūnas ir Kemblys nėra tas pats asmuo, nes Kemblys labai aršiai puolė “Saulės arkliukų” moteris už svetimžodžius, tiesiog dvasiškai sutrypė už svetimžodžius etnologą Kalnių, kurio sielai tikrai buvo skaudus smūgis.
      Vaiškūnas prisitraukia rašančiuosius ir po to negailestingai taršo ? To negali būti.

      • Bartas:

        Ne paslaptis. Kemblys – Paulius Normantas. Kai pirmą kartą pasakė savo vardą ir pavardę, daug kas netikėjo. Palaikė jį apsišaukėliu ar panašiai. Nes keliautojas Paulius Normantas, kitas žmogus.

  4. Kęstutis:

    Būtinas straipsnis, skaitom, pasitikrinam kaip kalbame ir rašome – švari kalba, švarios ir mintys… Prisiminiau “Kemblį” – kiek jis čia kovojo… Jau keleri metai kaip jo nesigirdi…

  5. Tvankstas:

    Keletą tų parazitų paaiškinu jų pradiniu atsiradimo metu ir priimame iškraipytą lietuvių kalbos paveldą, nebūtina naudoti naujadarus iš pirminių, kai mūsų kalboje tikrai užtenkamai žodžių iškraipytiesiems pakeisti, tuo labiau, kad būna ir nešvankių žodžių, kaip pvz. DEPUTATAS, paž. DAR-PUTAITIS (nuo putė / vagyna) ar iš to pačio vagynos lizdo REPUTACIJA.
    APLODISMENTAI – plojimai — gr. aplausos — ATPLIAUKŠAS, ATPLIAUKŠAI
    CEREMONIJA – iškilmės, kartais – apeiga — KARO-MAINA
    EMOCIJOS – jausmai — EIKŠA-MOSTIJA > IŠMOSTIJA
    ENERGINGAS – guvus, judrus, veiklus, nerimstantis…— v. VARGTI, ANVARGINGAS
    FESTIVALIS – šventė — ŠVENSTY-VALIS
    FOTOGRAFIJA – nuotrauka, — ŠVAISTO-GRAIBA
    IZOLIACIJA – atskirtis, atskyrimas, atsiskyrimas, vienatvė ir tt., priklausomai nuo aplinkybių — IN-SALA
    KOMENTARAI – pastabos, nuomonės, prierašai, paaiškinimai, aiškinimai, pasisakymai ir tt. — SAN-MINTA-DARAS
    KOMPOZICIJA – derinys, išdėstymas, sandara — SAN-PA-SĖDIJA
    KONTAKTAS – sąlytis, santykis, ryšys, sąryšis, santykių palaikymas, bendravimas, tarpusavio supratimas — SANTAKŠAS
    MAČAS – rungtynės, varžybos, žaidynės, — MĖČIUS, iš v. mėtyti
    MITAS – pastaruoju laiku neapgristai pradėtas naudoti kaip žodžių prasimanymas, išsigalvojimas, netiesa, melas, pramanas ir kt. pakaitalas, — gr. MUTHOS iš v. MUTINTI, liet. MUTAS, prisiminti angl. MUTINY / maištas, iš to paties MUTINTI.
    NOMINACIJA – įvardijimas, paskelbimas, žymėjimas (dažnai vartojamas įvardinant tam tikrą pasiekimų sritį už kurią asmenims teikiami apdovanojimai – pvz. už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį ir pan. Bet šis žodis dažnai klaidingai vartojamas ir vietoj žodžių apdovanojimas, apdovanotieji), NOMINANTAI – įvardinti, paskelbti tam tikrų apdovanojimų verti asmenys (kuriems apdovanojimas dar nepaskirtas). — gal įvardena ar invardena, taip pat įvardenis ar invardenis
    ORGANIZUOTI – rengti,— iš v. VARGTI
    PROBLEMA – bėda, rūpestis, nesklandumas, nesėkmė, trūkumas – priklausomai nuo reikalo,— gr. probalein – užminti mįslę
    PUBLIKA – žiūrovai, lankytojai, klausytojai, visuomenė, žmonės…— PUBLICA (kekšė) iš BYBIALINGA, tai demokratijos žodynėlis, kaip patricijai tauraraseiniai vadino liaudynų demokratijos žmones.
    REKOMENDUOTI – patarti, pasiūlyti — paž. DAR-SAN-MINTYTI
    RITUALAS – apeiga, iš RIKTAS
    SEZONAS – pvz. jei teatro, TV, tai – kūrybiniai metai, jei gamtos – tai metų laikas, pvz. MEDŽIOKLĖS SEZONAS – medžioklės metai, medžioklės metas — SAISTONAS, sėjos – sodinimo metas
    SITUACIJA – padėtis, — paž. SĖD-EITA
    TEMPAS – sparta, greitis, — v. TEMPTI
    TURAS – kelionė arba ratas (1-as varžybų TURAS – 1-as varžybų ratas ir pan.), — TAURAS, tauro ragai kaip ratas
    VIZITAS – išvyka, kelionė, viešnagė, apsilankymas, — VEIZĖTAS, v. veizėti

  6. Išties:

    Ypatingai teisingos ir prasmingos straipsnyje išdėstytos mintys.Didžiulė negerovė lietuvių kalbos darkymo plotmėje vyksta lietuviškoje žiniasklaidoje/pvz.LRT/,mokyklose,aukštose mokyklose/pvz.VU/,moksle.Tai iš čia sklinda didieji kalbiniai užkratai-priežatis: nevykusių nūdienos liberalizmo palaidų ,,vertybių” skverbimasis į tautos,valstybės gyvenimą.Bjauriausia yra tai,kad lietuviškieji intelektualai nesirūpina savosios kalbos kokybe.

  7. PRL:

    Akivaizdu, bet, Jonai, neparodei tos bjaurios netaisyklingos darybos ‘saviizoliacijos’. Iš kokio žodžio jis išverstas?

  8. Tvankstas:

    Galima pasiimti ir pasilikusių puikių lietuviškų žodžių iš įvairių lietuviškų tarmių, šiandien tapusių kalbomis.
    Hrvatų ‘teatras’ vadinasi ‘gluma’, aktorius ‘glumic’, vaidinti ‘glumiti’ = gluminti, ‘smokva’ vadinama ‘figa’, tai gal vadinkime ‘smukva’, abrikosą vadina ‘kaisija’, kaip visi Balkanuose ir Turkijoje, tai gal vadinkime ‘skaistijas’.
    Labai gražių žodžių išlaikė madjarų kalba iš lietuviakalbių gepidų, panonų, netgi naujadarą mazutui sukūrė ‘pakura’.
    Kai kuriuos labai nedaug atlietuvinti : cabaret į kabarėtis, cabine į kabyna, cabby į kabys, cabinet į kabynaitis, cabotage į kabot-eiga, filmas iš japonų ‘aiga’,…

    • Tvankstas:

      Štai jei tartume ‘kabElis’, tai jau atlietuvintume ‘kAbelis’ – tiek nedaug tereikia, kad susigrąžintume pamestą gražų lietuvišką žodį – perkelti kirtį prasmei suvokti.

    • Tvankstas:

      Jei tartume KARANTYNAS, tai būtų lietuviškas žodis, v. karoti > karant(is)+ -yn- + as, kaip gražu, kai iš to paties v. karoti išėjo ir ‘karolis’, ir ‘karalius’ (įskaitant Carolus Magnus), ir ‘karantynas’.

    • Kęstutis:

      Gal jūs ar kas kitas patarsite? Gilinantis į žmogaus vidinį pasaulį man pritrūkstą kai kurių lietuviškų žodžių… Kadangi paskaitų neskaitau ir pats su savimi kalbėdamasis leidžiu sau taip apibūdinti žmogaus vidinį pasaulį – “emocija” (va čia ir neturiu atsakymo) ne jausmas, tai tik žmogaus vidinio pasaulio pats paviršius – berašydamas pagalvojau, kad tai galėtų būti nuotaika…, taip taip taip “emocija” yra nuotaika, bet ne jausmas… Besikeičianti nuotaika nuo pykčio iki džiaugsmo yra nuotaika, pataisysite jei kas ne taip. Jausmas jau yra giliau, tai meilė, neapykanta, pagarba, prisirišimas ir t.t. Dar giliau jau būtų – vidinė būsena. Tai – prislėgta būsena (depresija), pakili būsena, didvyriška būsena, prašviesėjusi būsena, nerimo būsena… Galime dar pasitarti, bet vis tik “emociją” tinkamiau būtų vadinti – nuotaika. Pats sau jau taip ir vadinsiu ;)…

      • Tvankstas:

        Daugiau kaip prieš 20 metų mane užkabino M. Heidegger’io pasakymas (apytiksliai) : ‘kalbėti filosofinėmis temomis reikia tik graikų kalba’.
        Kaip užsiimantis filosofijos darbų skaitymu ir permąstymu, tai pastoviai turiu turėti tarptautinių žodžių žodyną po ranka (taip nuo 1983 metų rudens).
        Štai to žodyno vartymas (rusiško, lietuviško ir vokiško) ir atvedė prie darbų apie lietuvių kalbos pirmapradiškumą.
        Mane spaudė filosofijos dėstytojai, profesoriai (ypač R. Ozolas) savo visažinybe – turi jaustis nevispročiu kaimiečiu, jei nežinau, kas yra adekvatus, eventualus, formuoti, emocingas, idėja, elenchija, metamorfozė, kairologija, …
        EIKŠA-MOSTIJA rodo matomą vaizde eigos jausmą, tai tinka medžiaginei išraiškai, bet dvasinei nusakyti yra netikslu.
        Noriu priminti, kaip liaudynai naudojo nešvankius lietuviškus žodžius jausmams nusakyti, pvz. ‘tristitia’ / liūdesys, iš v. ‘triesti’+’eiti’, kurių veiksmažodžius užmiršo, kaip melagingų negražių žodžių kilmės išrašus.
        Pagal tai galime atsekti, kad nutolimas nuo lietuvių kalbos vyko kuo daugiau nešvankių žodžių naudojant kasdienėje kalboje.
        Labai tiksliai, Kęstuti, paties pastebėta : “Dar giliau jau būtų – vidinė būsena. Tai – prislėgta būsena (depresija), pakili būsena, didvyriška būsena, prašviesėjusi būsena, nerimo būsena…”
        Prislėgta būsena (depresija) gal tiksliau būtų ‘anslėga’, kai ‘prislėga’ rodytų tik dalinį dvasinį slėgimą. Arba abu tinkami, esant skirtingoms būsenoms.
        Pakili būsena – gal ‘pakilna’ ar ‘iškilna’ ? Liaud. ‘excelentio’ yra ‘eikša-kelent-ėja’.
        Didvyriška būsena – gal ‘pravarža’ ar ‘praveržla’ ?
        Prašviesėjusi būsena – gal ‘vaiska’ ar ‘vaiskuma’ ?
        Nerimo būsena – gal ‘nerimastis’ ar ‘nerimas’ ?
        Lietuvių kalbai ‘jausmas’ / ’emotio’ reikėtų žodžio, kuris apibūdintų visus jausmus, gal tai būtų ‘jausm+aita’ ar ‘jausm+-ysta’, kažkada turėjome, palikome uraliečių kalbose šį linksnį su galūne ‘-ista’, ‘jausmysta’ geriausiai tiktų, nes niekatrosios giminės žodis būtų visiems jausmams nusakyti.

        • Kęstutis:

          Tai tada dar klausimas: nuotaika – paviršius, jausmai – jau giliau, būsenos – vidinė giluma. Nežinau ar verta būsenas kaip nors pavadinti, jei galima ir taip apibūdinti, bet dar giliau esantys “instinktai” – kaip juos pavadinti lietuviškai? Įdomu ar yra “instinktams” koks nors senasis lietuviškas atitikmuo ?

          • Tvankstas:

            ‘Instinctus’ – puikus lietuviškas žodis : in-stengtus (v. stengtis, stingti, stangintis), tebenaudokime ‘instinktas’, atpažinę jo lietuviškąją kilmę.

            • Kęstutis:

              …sutapo nuomonės, panašiai ir galvojau… Turbūt “stingti, sustingęs” kaip ir labiausiai atspindėtų “instinktų” prasmę…

            • Tvankstas:

              Daugybė žodžių, kurių nereikia atlietuvinti : institutas, statyvas / stovas, siesta / sėsta, ankeris / ankaras ar inkaras, …, tai mūsų lietuviški žodžiai, likę skoliniais nulietuvėjusiose tarmėse.
              Kai kada vos ne vos : felinos gr. / katinas/ – švelnynas, fonos gr. / garsas / – žvangas, fotos gr. / šviesa/ – švaistas, spasma gr. – spausma,…

      • Bartas:

        O man labai patinka, tinka žodis – nuotaika.

  9. jurgis:

    Jonas iš principo teisus, bet tik “iš principo” (iš esmės). Visko nepakeisi tariamai lietuviškais žodžiai, o ir tie pakaitalai kilę iš įvairiausių įtakų… Suabejojau ir pavarde Vaiškūnas – nuo “vaiskas”, “kareivis”… Čia juokai, bet nenukrypkim į absurdišką humorą (liet. beviltišką juokavimą).

  10. Arūnas:

    daiktą pavadinti galima ir svetimžodžiu, kol neprigijęs lietuviškas atitikmuo, o štai veiksmui ar reiškiniui vadinti lietuviškų žodžių yra pakankamai. Nėra smerktinas lietuvis, kuris pasako svetimžodį, bet kada jais mėgaujamasi rodant savo “išprusimą”, tai šis straipsnis tikrai verčia susimąstyti ir susirūpinti.

  11. mvasionis:

    Siūlau susirūpinti ne tik atskirais žodžiais, bet ir tam tikrais posakiais. “Šioje vietoje” priminsiu Mazūronio dovanėlę “šiandien dieną”. Abu klaikiai skamba, pirmasis reikia ar nereikia kiša “vietą”, o antrasis išvis rusicizmo išsigimėlis.
    Beje, Jonai, viskas būtų gerai, bet skyrybos taisyklių dar niekas nepakeitė. Bent jau šalutinius sakinius dar derėtų skirti kableliais.

  12. droblius:

    Svarbus lietuvių kalbą ginantis straipsnis. Šiuolaikinių pažiūrų pilietis linkęs sparčiai apsivelti svetimžodžiais. Kai kurios nelietuviškos sandaros sąvokos rods amžinai sustingusios: “patyrė traumą”, liet. – susižeidė,  arba -“patyrė šoką” – liet. – liko šokiruotas, sukrėstas,…. Priviso, kaip tarakonų “atlikėjų”:  “atliko dainą”, “atliko kūrinį”, “atliko metimą”, “atliko perdavimą”.  Sporto komentatorių (aiškintojų ?) nuskalbėjimo viršūnėlė: “krepšininkas įmetė metimą…”. 🙂 O dar startuolių nelemtas užkratas?…..”startavo programa”, “startuoja  pramoginė laida”, “startavo šokių / dainų konkursas”, “Startavo jau 11-oji skaitmeninė savaitė”, “Mokykloje startavo projektas PATINKA”……..ir taip toliau ir panašiai. Įrašykit interneto paieškoj žodį “startavo”, ir  ir nusibos skaityti startus….Startuoja ir startuoja, o kaip finišuos, ar baigsis – nebesvarbu…..Nutautėjėliai sėkmingai “startuoja”, “patirdami” smagias malonybes, “atlikdami” lietuvių kalbos  nususinimą.   

    • droblius:

      Turi būti – “nusikalbėjimo”….

      • droblius:

        Dar apie “darymą”. “Padaryk pietus” (liet. – paruošk, išvirk), “padarė inkilą” (liet. – sukalė, sumeistravo ir pan.), “padarė avariją” (liet. – sukėlė), “padarė klaidą” (liet. – suklydo), mamytės vaikus jau ragina “daryti sysį”, “daryk kakų” ( nors tas sysis ir kaka jau pasigaminę, tiktai belieka pasysioti, pamyžti, pakakoti).
        Lietuvių kalba turtinga savais, vaizdingais žodžiais, tiktai svarbu jų nepamiršti, kalbėti, džiaugtis – juk mūsų kalba viena seniausių po saule.

  13. Gal kiek ne į temą ,bet:

    Skaičiau straipsnį LRT tinklapyje : “Stulbinančios organizmo galimybės išlikti: žmogaus, atsisakiusio mirtinai sušalti, istorija” .Pasirodo ,pagal nacionalinį transliuotoją, lietuvių kalboje asmenvardžiai ir vietovardžiai gali būti užrašomi trim būdais. Juos ir pateikiu:
    1. Guðlauguras Friðþórssonas Stórhöfði iškyšulyje
    2. profesorius Mike`as Tiptonas.
    3. eksponuojami Eldheimaro muziejuje Heimaėjaus saloje

    • Tvankstas:

      Stórhöfði iškyšulyje Didžiosios galvos iškyšulyje, Heimaėjaus saloje – Heima-øy / Heima saloje – tokius paaiškinimus atlikti yra beviltiškas Don Quijote darbas…

    • Žemyna:

      Žodis turi du originalus – skambesio bei rašytinį.
      Lietuvių kalba rašomas SKAMBESIO originalas (priešingai kt. kalboms, kur rašytinis originalas jau seniai nuo skambesio nutolęs). Taigi, kad kalbėtume ar rašytume LIETUVOS klausytojams, ar skaitytojams, tereikia išgirsti, kaip žodis skamba. Ką išgirdai, tą užrašei – ir visa „bėda”.
      Dabar jau yra kalbos svetainių, kur įgarsinami įv. kalbų žodžiai bei sakiniai, tad reikia tik skirti laiko – rasti dominančius žodžius jau įgarsintus, arba užsakyti, kad būtų jų kilmės kalba įgarsinti (geriau tuo iš anksto pasirūpinti, nes gali tekti ir ilgėliau palaukti, kadangi tai savanorių įkurtos svetainės – įgarsina, kai turi laiko).
      Viena iš tokių svetainių – FORVO.COM. Užėjai, įrašai ieškomą žodį, pažiūri, kokiomis kalbomis jis įgarsintas. Arba iš karto eini į reikiamą kalbą ir, jei dar nėra, užsakai įgarsinti. Tai NEMOKAMA savanorių paslauga.
      Taigi – išklausai ir užrašai PAGAL SKAMBESĮ, neužmiršdamas atitinkamai sugramatinti jo sakinyje, kad būtų aiški mintis.
      (Svetim)žodžius bei svetimvardžius gramatina VISOS kalbos, tik kiekviena savomis priemonėmis. Mes (bet toli gražu ne tik mes) gramatiname galūnėmis. Tiesa, buvo vienos tokios būsimos partijos būsimasis vadas, kuris gal prieš 20-25 m. paskleidė paskutinę mums nežinomų civilizacijų žinią – esą, „civilizuoti svetimvardžių negramatina” (jei būtų bent PL laikraščius pavartęs, būtų įsitikinęs, jog ir artimiausios kaimynės vis dar „atsilikusios” – gramatina! Lygiai tuo pačiu būdu, kaip ir mes!). Tačiau mūsų „suvakarėję” mokslininkai ir LRT reporteriai, laidų vedėjai, diktoriai po to būsimo partijos vado – „kalbų žinovo konsultacijos” ligi šiol BIJO užrašyti, kaip dera: plačiajai publikai – pagal skambesį. Tartum anais laikais CK nurodymą išgirdę.
      Tik specialiuose rišliuose tekstuose ir tik 1-ą kartą – teksto pradžioje – šalia užrašo pagal skambesį skliaustuose įrašomas rašytinis originalas. Tačiau toliau tekste rašoma tik pagal mūsų gramatikos taisykles (lygiai kaip bet kuri kita tauta tai daro).
      Vien tik originali forma rašoma teisinę reikšmę turinčiuose NERIŠLIUOSE tekstuose – dokumentuose, tam tikrose eilutėse bei skiltyse – tokių dalykų klausytojams bei skaitytojams dirbantys laidų vedėjai bei žurnalistai gali net nežinoti, tai ne jų darbo sritis. Todėl neturi to ir savo skaitytojams ar klausytojams grūsti, juos klaidindami.
      Taigi, visiems mus reikia rašyti taip, kaip girdime – pagal skambesį. Ir neprisigalvoti nebūtų dalykų, kurie MAŽINA mūsų raštingumą, klaidina. Ir nesupainioti skaitytojų, rašyti TIESĄ, kaip buvo – Puaro nužudė Kristį, ar Puaro nužudė Kristi.

      • Trumpas kiemsargis.:

        Jūs visiškai teisi. Bet kaip tai išaiškinti “nacionaliniu” savę tituluojamčiam Ėlėrtė( Ėlėrtė’ui) ? 🙁

        • mociute:

          ka jus! Jeigu el-er-te klesti “infliujenceriai” tai ko is ju noreti!?
          Mane labai neramina lietuvisku kryziazodziu kokybe – tiek daug pritemptu ar net isgalvotu zodziu juose kad as jau pamaniau jog gyvendama toli nuo Lietuvos busiu labai atsilikusi nuo siuolaikines Lietuviu kalbos?
          Taciau seni draugai Lietuvoje patvirtina ta pati – aniems irgi prireikia vertejo kad suprasti klausima ar uzduoti …..
          Kryziazodziai juk yra puiki priemone smegenu mankstai atitolinant senatvinius “marazmus” todel sveikintina ju gausa Lietuvoje taciau butinos kazkokios, galbut, sankcijos uz toki baisu Lietuviu kalbos darkyma ….. Juokingiausia kad daznai daroma dangstantis tarmemis, taciau tai neteisa.

          • Albinas Vaškevičius:

            močiute Jūsų mintis užrašytas ne lietuviškomis raidėmis sunku skaityti.

            • mociute:

              Gerbiamas Albinai Vaskeviciau – galite ir neskaityti – as neapsiverksiu…….. Savo bendraamziu Lietuvoje nedaug sutinku internete o gausiai siulomas programeles is Lietuvos mano kompiuteriu apsaugos sistema kazin kodel vis “isravi” kaip virusus ar kitus “isibrovelius”……… Todel ir vargstu su angliska…..

      • Tvankstas:

        Teisingos mintys.
        Mane tąso abejonės, kaip geriau lietuviškai ištari, kai svetimšalių vardai, pavardės ar vietovės baigiasi : o, i, u, e, au, ioj, …
        Prancūzas Poireau ar Poiraut tariamas Puaro, pagal taisykles reikia tarti Puaras. Tebūnie.
        Moteriškas vardas Cristi, Kristi ar Christi tariamas Kristi, pagal taisykles Kristė.
        Garsioji operos primadona vokietė pavarde Damrau – ar vyras, ar moteris su tokia pavarde tarti tik Damrau, nekaitoma galūne ? O ir kaityti kaip pagal linksnius ?
        Nesbø tariama Nesbio, kaip rašyti vyrą ir kaip moterį ?
        Guus van Gaal – Chiūs fan ChAl – rašyti Chiūsas fan ChAlas ?
        Kas supras Johanas KriAufas be Johan Cruyff ?
        Abiem paskutiniais atvejais būtina po pirmo paminėjimo tekste skliaustuose parašyti tikruosius vardus. Aišku. Bet kaip žinių laidoje ar pokalbyje radijuje ar televizijoje ? Jei laidos vedėjas težino ‘anglišką’ tarimą ?
        Man silpna darosi bet kurios šalies TV ar klausantis radijo, kaip iškraipoma ‘anglizuotai’ vardai ir pavardės.
        Prisimenu dėl Schwarzenegger, kai tik išrinko Kalifornijos gubernatoriumi – skambinu į LTV, būkite malonūs, pasakykite pranešėjams : tarkite teisingai Švarcen-egeris (reiškia juodasis akėtojas), bet netarkite klaidingai Švarcnegeris (juodasis negras), man pasipiktinusi moteriškė atsako : mes turime vokiečių kalbos specialistę – germanistę, o kas Jūs toks būsite ?
        Nėra nieko baisiau kaip nevaldomi ‘speselistai’.

        • Žemyna:

          Kai reikalas prispaudžia – išsiaiškinį, įsimeni, ir vargo nėra. „Šuns uoslę” išsiugdai. Arba nukeliauji į taisykles ir sužinai.
          Kiekvienos kalbos kiekvienai galūnių grupei yra atskiros taisyklės. Yra galūnės, kurios net perrašant paliekamos tokios pat, kaip originaliai parašyta, ir tariamos negramatinant. Nežinau, ar šiandien išleisti tie taisyklių rinkinėliai (manieji iš anų laikų), tačiau VLKK svetainėje jos yra.
          Nežinau, kaip dabar, bet anksčiau jos buvo tik didžiosioms Europos kalboms, o kitoms tik bendra apžvalga. Tačiau ji buvo kokybiška ir redaktoriui bei linkusiam į kalbas žmogui to tikrai pakako. Su kitų specialybių žmonėmis buvo sunkiau, bet tam buvo (spec.) redaktoriai – žinojo, kur patikrinti ir ištaisyti, kaip turi būti.
          O tamsta užkabinote labai svarbų, ko gero, VLKK pražiūrėtą reikalą: iki A.A., kai komisija griežtai reikalavo taisyklių laikymosi, tačiau nepagalvojo, koks susiaurintas (iš ?taupumo) mūsų vid. ir aukšt. mokslas, kad šiais laikais GIMTOSIOS k. žinių gaunama mažiausiai. Todėl VLKK, įtariu, nesiuntinėjo visai popierinei, garsinei bei interneto ŽS nuorodas, kur šios PRIVALO pasitikslinti, kaip reikia perrašyti pavardes¹, jei nori ne sau, o viešumon rašyti ir pelną iš to daryti! (Daryti pelną ne tik iš „klykų”, „apsukų”, bet ir tautos kultūros, savimonės, raštingumo, išsilavinimo smukdymo sąskaita?! Nepastebint, kaip ir pats ten pat garmi?)
          Kartu žinome ir tai, kad eiliniai žiniasklaidos artojai dirba kaip vergai, ir iš nuovargio rengiamo teksto nei mato, nei suvokia. Jokių darbo normų nesilaikoma. Vadinasi, NESPĖJA pasitikslinti, paieškoti, neturi laiko „išblizginti” viešumai pateikiamo teksto, kaip tų portalų savininkai savo namų svetaines blizgina. Organizuoti darbą konvejerio būdu, kai tekstas iš reporterių, kitų medžiagos teikėjų keliauja pas kalbos bei spec. redaktorius, kurių „uoslė trenuota” rasti pačios įvairiausios kilmės kliurkus tekste, ir jie tai daro sparčiau, nes daug ką ir iš atminties, stambiųjų portalų savininkai „neturi pinigų”. Čia ir dabar gyvenantiems savininkams negėda lįsti viešumon su Vingių šeimos „blizgesio” i-svetaine – jie kaip ir Vingiai rėkia, jog jiems švaruolių nereik, jiems reikia tokių pat PURVABRIDŽIŲ, kaip ir jie patys, gyvenantys „čia ir dabar”². Štai toks jų kultūros lygis.
          Tai ką daryti? Ogi IŠMOKYTI KOMPIUTERĮ perrašyti pavardes (paspaudi „transkribeišn pavardeišn”, ir viskas). Paprasčiausią būdą profesionalioms „Windows” programoms³ jau seniai galėjo padaryti „Tildės biuras” (nors gal portalų savininkai net šio darbo įrankio jiems neduoda, gal dirba pigiausiais?). Porą pastarųjų metų nesekiau, ką jie dirba – gal jau padarė? Paruošti tai gebantį TB velnioniškai didelis darbas, tačiau valstybės interesas turėtų būti į tai įdėti pinigėlio!. Reikalas tas, kad net ir kaimyninėse šalyse vienodų rašomų pavardžių savininkai jas taria kartais truputį, o kartais ir labai skirtingai. Mat, nors abėcėlė ir lotyniška, tačiau kiekvienas tauta kiekvieną jos raidę savaip įgarsina. Tačiau net ir kalbą tos šalies mokėti negana – dar reikia pasitikslinti, o kas tas pavardės savininkas. Jei jis rezidentas – viskas aišku. O jei jis laikinai ten atvažiavęs, visai kitos tautybės ir pilietybės, kad ir koks nors ES atstovybės tarnautojas – jau visai kitas reikalas, jau reikia tikslintis, pagal kurios kalbos taisykles jis pats savo pavardę taria³.
          Mielas Tvarnkstai, stabdykite, nes nebaigsiu iki pat vakaro, ir, neatlaikęs, Alkas nulūš.
          ————————————
          ¹ Tai mums visiems naudinga ir reikalinga, kad, matydami pavardę, žinotume, kaip ją reikia ištarti. Sakykime, išeis iš TV ekranų Puaro, atsiras kitų, ir naujoji karta, kur nors ją aptikusi, jau nežinos, kaip skamba taip parašyta pavardė 🙁
          Manyčiau, jog VLKK bei VLKI-ja sumažintų sau darbo, jei savo įstaigos blankuose skirtų eilutę aktualioms nuorodoms (pvz., pirmo lapo apačioje, išnašoms skirtame laukelyje) – tarp jų ir nuorodai į svetimvardžių (asmenvardžių bei vietovardžių) perrašos taisykles. Tada ŽS bei leidyklos negalėtų išsisukinėti, kad nežino jų, nes, gavusios raštą, gavo ir kasdieniam darbui skirtas nuorodas. Be to, reiktų įpareigoti, kad tas nuorodas laikytų ir savo svetainės darbuotojams skirtame puslapyje kaip vieną ir PRIVALOMŲ darbo įrankių.
          ² bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-09-kai-susitinka-siu-dienu-katres-ir-siu-dienu-vingiu-jonai/174291
          ³ Parodyti įgarsinimo variantus, o žmogus pasirenka jam reikalingą.
          ⁴) Puikus dūris pirštu į akį buvo „Pagrindinis įtariamasis” serialas. Anglams nusispjauti, kaip originaliai skamba tavoji komercine-kirkiline abėcėle pase įrašyta pavardė – jie ją taria, kaip anglai tokių raidžių grandinėlę taria ir nesirengia įsiminti jos skambesio – pasirinkai komercinę kvyksę, tai ir turėkis 🙂
          ⁵ vlkk.lt/paieska?q=svetimvard%C5%BEi%C5%B3%20perra%C5%A1a

      • mociute:

        Bene placiausiai pasaulyje vartojamoje anglu kalboje visu lotyniskas raides vartojanciu kalbu vertimai “sugramatinami” tik tiek kiek yra kitokiu, isskirtiniu raidziu nei kad anglu abeceleje – lietuviskos nosines, kepureles, bruksneliai kaip ir skandinavu “sulipe” po dvi raides ar su rutuliukais virs raidziu ar lenkiskais “kryziokais” ant raidziu ir pan. o del sudetingos anglu kalbos rasybos o ypac tarimo ne tik lietuviams tenka savo vardus ir pavardes “spell” – pasakyti ar parasyti paraidziui ir taip uzrasoma.
        Lietuvoje ilga laika buvo mokoma “amerikietiskos” anglu kalbos todel tarp tu kurie anglu ismoko Lietuvoje be praktikos Britanijoje anglu kalba yra “ne visai” anglu kaip ir atvykusiu buvusiu britu koloniju – Indijos, Pakistano, Afrikos valstybiu ir t.t.

        • Žemyna:

          Būtent, jie nepersistengia dėl tavo pavardės rašytinio originalo – jie nurašo tas raides, kurios ir jų abėcėlę atitinka, o vietoje tų, kurių neturi, įdeda savo panašiausią raidę, tik be diakritinių ženklų. O paskui skaito/taria tavo pavardę taip, kaip JIEMS, JŲ KALBAI, o ne tavo kalbos pavardei būdinga.
          Tam yra pateisinimas – bet koks valstybės išduotas dokumentas išduodamas naudoti TOS VALSTYBĖS VIDUJE, VIDAUS REIKALAMS tvarkyti. Taigi, įrašai jame neturi tapti klaidų, nesusipratimų, trukdžių kokybiškai dirbti priežastimi. Dokumentas turi būti informatyvus bet kuriam tos šalies tarnautojui bei piliečiui. Valstybės neliks, jei nebus visiems bendrų orientyrų (tarp jų ir bendro rašybos dokumentuose principo). Todėl jie su tuo nejuokauja ir pagal kiekvieno kaprizus nešoka. O kai kas čia, LT pradeda kelti skandalus ta tema, tai tokiam pakaktų sustabdyti kokio nors anglakalbės šalies serialo titrus, kad perskaitytų ten įrašytas pavardes – ten pilna slaviškų, baltiškų ir kitų pavardžių – pasiskaitykite, pažiūrėkite, kaip jos įrašytos, ir liaukitės pasakas sekę.
          „Saviraiškai” gali naudoti savo privačią erdvę – gali kad ir dailininkui užsakyti sukurti tau pasą su kokios tik nori formos įrašais, kad ir gotikos šriftu. O dar plius herbą (jei neturėjai) ir visą giminės medį, iš kurio aiškės, jog visi Europos, Kinijos ir abiejų Amerikų valdovai – iš tavo giminės…
          Dėl pavardžių gramatinimo, tai, jei ankstesniais laikais koks valdiškas bosas kokiame nors rašte būtų išvydęs formą „Linkevičiaus” ar pan., tai taip ir būtų rašoma JK jo pavardė visiems laikams tokios formos – -čiaus, o ne -čius. Nes linksniuoti kitaip, negu jie linksniuoja, neatitinka jų pragmatiškumo. Ir tai jų teisė. Skaičiavau sykį, kiek negalūniniu linksniavimu paremtos kalbos „sutaupo” nelinksniuodamos – kartais net ir 3 papildomus žodžius rasdavau pridėtus (įsk. artikelį), kad būtų aišku, kas ką – Puaro Kristį, ar Kristi Puaro.
          Nesuvokiama, kai LRT į eterį šaudo nelinksniuojamas pavardes – ar jūs bent suvokiate, kokiais apgailėtinais, nemąstančiais, nuolankiais nesamo „pono” tarnais patys save paverčiate?!
          Kaip jūsų logika veikia, jei nesuvokiate, jog britai TAIP taria ir rašo, nes nėra tokie be savo nuomonės skystablauzdžiai, kaip jūs – jie LAIKOSI SAVO kalbos taisyklių*. Tai kodėl ŠIOS jų savybės iš jų neperimate, nepasimokote – LAIKYTIS SAVO KALBOS TAISYKLIŲ?!! Kas jums, žmonės – ar jūs tikrai LAISVI ir NEPRIKLAUSOMI? Nepriklausomi = nepaklūstantys SVETIMIEMS, turintys SAVO PRINCIPUS, TAISYKLES, ir joms IŠTIKIMAS , jas gerbiantis, o ne su savais kariaujantys, ne savo tautą vienijančius orientyrus, ne savo gimtąją kalbą griaunantys!
          —————————————–
          * Kai LRT į eterį taria pavardes be galūnių, tai rodo ne tik LK mokėjimo, bet ir informacijos darbuotojams trūkumą. LRT juk turi lituanistę? Ar VU baigę lituanistai valstybinės raštvedybos pagrindų negauna?
          Kai buvo pasirašyta sutartis su PL, jog į PASĄ (vadinasi, ir į kitus asm. tapatybę rodančius dokumentus, į kuriuos pavardė iš paso nurašoma) pavardė bus rašoma pagal skambesį, tai TIK TIEK IR REIŠKIA – RAŠYMĄ asm. dokumentuose. Viskas. Taškas! Tai netaikoma ŠNEKAMAJAI kalbai. Tai neturi nieko bendro su visais kitais bendro pobūdžio tekstais – rašomais, skaitomais, tariamais. Toks išsidirbinėjimas su pavardėmis vieną sykį gali tapti dezinformacijos priežastimi ir labai brangiai kam nors kainuoti. Mat, LRT laidos vedėjas ar reporteris savo aukštą kuЛЬtūrą parodė. – Pasimokyk iš tos pačios PL – ar ji laužo liežuvį dėl nelenkiškų, o ypač LK pavardžių?! Lietuviškas ar bet kurios kitos galūninės kalbos pavardes ji pagal SAVO GRAMATIKOS taisykles linksniuoja, tad ne kitų kitų kalbų, o savo linksnių galūnes joms prideda.

          • Trumpas kiemsargis.:

            Kažkada seniai ,Ėlėrtė radijas atsakinėjo į klausytojų-žiurovų klausimus. Moterėlė paklausė ,kodėl Ėlėrtė asmenvardžius rašo nelietuviškai. Atsakymas buvo toks: Kadangi, lietuvių kalbos taisyklės leidžia tuos asmenvardžius rašyti dviem būdais-sulietuvinta forma ir originalo forma ,tai Ėlėrtė pasirinko pastarąjį variantą. Dabar jau pastebiu ,kad “originalo formą” Ėlėrtė pradėjo taikyt ir užsienio dainoms ,knygoms ,visokiems techniniams dalykams. Viskas eteryje tariama angliškai ,be jokio vertimo . Netgi eurovizinės mūsų grupės ir jų atliekamos dainuškos lietuviško vertimo taip ir neišgirdau .

  14. Dalia:

    Širdingai dėkoju autoriui, pritardama visoms jo mintims ir teiginiams. Remdamasi asmeniniu patyrimu, teigiu, kad ir moksliniuose straipsniuose pasistengus galima išsiversti be svetimžodžių.

    • Žemyna:

      Įdomu tai, kad, svetimžodžiais apsikasa dėl to, kad tai tos, tai anos lietuviškos sąvokos (dar) nėra, todėl tenka du žodžius vartoti, arba tą svetimžodį. Tačiau nepastebi to, kad, svetimžodžiu sutaupę vieną žodį, pralaimime mums būdingą sakinių TRUMPUMĄ ir sakinio mintį, nes tas svetimžodis paskui save velka ilgą mums visai nereikalingų pagalbinių žodžių balastą. Tam, ką lietuvis trumpa keičiama žodžio galūnės uodegėle išreiškia, anglui (ir ne tik jam) prireikia krūvos pagalbinių žodžių ir ilgo sakinio.

  15. Juozas:

    Laba diena, pagaliau sulaukėme jau senai laukto straipsnio. Didelė pagarba Tamstai.

    Juozas R.

  16. Virginijus:

    Pagarba autoriui! Ir už itin svarbią (jei ne svarbiausią) temą, ir už nuoseklumą siekiant švento reikalo – mūsų protėvių kalbos išsaugojimo. Yra valstybių, neturinčių savo atskiros kalbos, bet tautų, jos atsisakiusių – nėra.

  17. Lietuvis:

    Patikrinu ar galiu komentuoti ?

  18. Lietuvis:

    Sveiki. Tauta apibrezia teritorija ir bendra kalba.Netekus siu pagrindiniu dalyku Tautos neliks. Kaip yra liudna, kai iskovoje nepriklausomybe ir tiek metu “rusene” mes dabar dar daugelis “teberusename” o kita dalis sekmingai “anglejame”. Klausausi pseudo elito kaip jie noredami susireiksminti ir atrodyti protingesniais “kaisioja kaip pagalius i ratus” angliskus zodzius. Pastovejau prie 17-18-ciu krepsinio aiksteles, ten: – Karoche , zasinas tu nebuk zhertva…As tau tvariau kaip duosiu ! Bauda zasine ! Nuejau i kita salia esancia aikstele pas 12-likamecius , kaip per kalke ta pati “stribu kalba”. Paejus dar keliasdesimt metru jauniausi tautos atstovai sparde sviedini ir maziai kalbejo tokiu paciu zargonu.Paklausiau TV tapinu, lapinu….Visi kamso visokius suanglejusius zodelius. Kaip, kokiomis priemonemis ir greitai pasiekti kiekvieno lietuvio sirdi, kad jis suprastu koki lobi turi, galedamas kalbeti Gimtaja Lietuviu Kalba. Aciu autoriui uz jusu darba.

  19. klausimas:

    “įtakoti” ar “daro įtaką”?

    • Žemyna:

      Daryti įtaką, arba (pa)veikti, daryti/turėti poveikį.

    • -.-.-:

      klausimas iš tiesų geras. Lituanistai perša gremėzdišką variantą su pagalbiniu veiksmažodžiu “daryti”, kas visiškai nebūdinga mūsų kalbai, nors jei jau pažodžiui išsivertėme žodį “įtaka”, derėtų į kalbą priimti ir jo veiksmažodinę formą, kuri skamba taip natūraliai, kad atrodo tarsi ir užgimė kartu su kitais “tek-” ar “tak-” šaknį turinčiais žodžiais, todėl visuotinai ir paplito (skirtingai nuo daugybės kitų naujadarų, kuriuos sugalvojo ir bandė įpiršti lituanistai, – labai taisyklingų, bet, deja, nepakankamai tikslių, patogių ir savų).

      • -.-.-:

        ir dar – žodis “įtaka” (rezultatas) sudarytas kaip veiksmažodinis daiktavardis, tad natūraliai ir norisi naudoti jo pirminę formą, t.y. menamą veiksmažodį, iš kurio jis turėjo būti sukurtas, šiuo atveju atkuriant jį kaip kaip žodį “įtakoti”, o kartu įteisinant ir žodį “įtakojimas” (pats veiksmas, procesas).

  20. Bartas:

    Prisiminiau savo dėduko , pusiau raštingo kaimiečio kalbą. Taigi , aš jau, prakutęs moksle, atėjau talkon . Šienapjūtėje . Dalgis pradėjo nebeimti žolės. Prašau dėduko galąstuvo. Padavė ir pataisė , ne galąstuvas, o budė . Įsivaizduojate koks gražus , prasmingas žodis; budė. Ji ne galanda dalgį , o budina darbui. Kas jį išmokė , kokia “kalbos komisija”. Gal lenkiška “božnica” su lenkiškomis maldaknygėmis? Ne veltui prancūzų kalbininkas Meilot (gal ir suklydau parašydamas, man lengviau sakyti Meilutis) sakė , norite sužinoti kaip kalbėjo europos žmonės, kažkada, važiuokit į Lietuvos kaimą.
    Taip, lengviausia sakyti nėra, trūksta lietuviškų žodžių minčiai išreikšti. Pajunkit kūrybiniam darbui savo galvas . Neprisimenu , kas iš mūsų šviesulių pasakė; “…galvos reikalingos ne tam , kad šikną lapų neprikristų.”

  21. Dainius:

    Nuo svetimžodžių jau gelbėjo kalbos chirurgas Jablonskis, kartais kai kur išoperuodamas ne tuos organus arba prisiūdamas per daug, bet šiandien manau ir tokių specialistų jau nebėra, nes visi pasenę, prisitaikę arba “subumlėję”…

  22. Romas:

    O iš kur ateina visi svetimžodžiai?
    iš išorinio pasaulio, kuris pilnas kitų tautų, kitų kalbų. Nuo jo jokia tvora neatsitversi. ir lietuviškai su jais nesusikalbėsi…
    Taip, kad nori, nenori, o vien tik savos kalbos neužteks.

    Būtina matyti visumą. Tvarkingas žmogus į mišką, į pelkę (spanguolių rinkti) eina su “guminiokais”, o pasižmonėjimui, kitą apavą turi. Ir su drapanom tvarka tokia pat. Nesimaišo jos vienoj spintoj…

  23. Romas:

    Nuo išorinės (kitų kalbų) invazijos tinkamiausia priemonė būtų taip pat išorinė , o ne vidinė. Kitaip sakant “geriausia gynyba – puolimas”.

    • Kęstutis:

      Tai pas mus dabar puolimo smaigalyje gerb. Tvankstas, o kai esi pirmas, tai gauni stipriausius ir skaudžiausius smūgius… Nereikia bijoti to, kad Lietuvių kalba yra kalbų motina. Aišku nepamirškime ir latvių… nors jie mačiau sudarinėdami kalbų kilmės medį, latvių kalbą įvardina kaip pirmesne nei lietuvių…

      • Žemyna:

        „Varžybos” dėl „motinystės teisių” kyla dėl mūsų NETIKSLIOS KALBOS – kalbame ir rašome „apskritai”, į detales nesigilindami.
        Nekalbininkai nesusimąsto, jog derėtų rašyti ne lietuvių, ne latvių kalbos žodžiai, o BALTŲ kalbos – t.y., VISŲ buvusių ir dar dviejų gyvų išlikusių baltų genčių kalbos.
        Jos tapo pagrindu rastis visoms naujoms ide kalboms ir tautoms (dar gyvuojančioms ir daugybei jau išnykusių). – Atėjūnams maišantis su jų užkariautomis baltų gentimis, iš vietos gyventojų ir atėjūnų kalbų formavosi ir naujos kalbos-mišrūnės, hibridinės kalbos. Todėl natūralu, kad kompiuterių atkurtuose žodžiuose ir mes, ir latviai savuosius išgirstame savo kalbą. Prūsų kalbos žinovai irgi turėtų juos atpažinti.

        • Tvankstas:

          Kelis paskutinius tūkstančius metų vartotas lietuviakalbių tapatybei nusakyti žodiais ‘godova’, ‘gadava’, ‘gudava’ – hati, hetites, gudes, visigudes (vytigudas), ostrogudes (auštragudas), gothorum, gethorum, godines, godanus, gudas,…
          BALTAI atsirado tik Nesselmann dėka 1835 metais, tiesa, būta Balthen didikų dinastijų ankstyvuose viduramžiuose.
          Kad ir kaip skausminga būtų latviams,bet tai turi vadintis lietuvių kalbos, galimas atvejis kitas : liauduvių, nes ir LATVIJA, ir LIETUVA kilo iš LIAUDUVA, neužmirškime ir Latium / Liaudumas, o Liauduvos ir liaudžių pėdsakai išsibarstę po Europą dar prieš 3000 metų.
          IKI ŠIANDIEN.

  24. Romas:

    Paskutiniai (Kęstučio komentaro) žodžiai pasako visą esmę.
    Ne tik latviai savo kalbą laiko “pirmesne”, bet visi… Todėl bergždžias reikalas kiekvienam “stumti” savąją. Tai paprasčiausias ego – centrizmas… Ir “Tvankstas ” šia prasme tikrai yra pirmučiausias.

    Aš, kalbėdamas apie gynybą per puolimą turiu omenyje ne lietuvių kalbą, o neutralią – esperanto kalbą, kuri kaip “išorinio” bendravimo priemonė, būtų priimtina visoms tautoms. Ir amžiną konkurenciją, konfrontaciją tarp tautų, pakeistų į bendradarbiavimo. Nes ji niekam nesuteikia pranašumo, kuria lygiateisius santykius.

    • Kęstutis:

      Ar tik nebus čia “visa esmė”, kad jūs tą kalbą mokate, tai ir visi kiti ją turėtų mokintis… O kodėl negalėtų būti tarptautinio bendravimo kalba pvz. sanskritas ar lotynų kalba, kurios sutvarkytos ir laiko išmėgintos? Be to aš mielai pasimokyčiau kokios nors dabar jau neutralios prūsų ar trakų kalbos? Nesu įsigilinęs į esperanto kalba, nesimokiau, tik paskaičiau apie ją, tai man ji neaiškios vertės “pusfabrikatis”, kalba skirta gojams. Prastiems žmonėms, prasta kalba…

    • Tvankstas:

      AŠ-lietuviškumas mano darbuose ? Tai neįmanoma, taip tik atrodo, nes trumpuose pasisakymuose, kai kam ‘paklodėse’, sunku perteikti visumą. Teks paaiškinti plačiau.
      Tas ryšys tarp nama ir lietuvių kalbų, išsklidęs pasaulyje visų žemynų čiabuvių kalbose nori nenori, bet atveda logine seka neišvengiamai į AŠ-lietuviškumą.
      Pradinis GšaGša akiai nusakyti išliko nama kalboje su dviem pirminiais krykštais iki šiandien ‘!e!e’. Tiksliau : !a!a virtus krykštui į garsą GšaGša, toliau ėjo per pasaulį, lietuviams išlaikius ‘akis’. Išėjus nuo Kalahario link Aitiupijos, kelyje prisijungė dar ‘MaDa’, lietuviams v. ‘matyti’ likus, gr. ‘mati’ / akis.
      Visas tas GšaGšaMaDa atėjo iki Taivanio ir austronezų kalbose daugiausia išliko kaip ‘mata’ / akis.
      ‘Mata’ / akis išplito Ramiajame vandenyne, Indonezijoje, Madagaskare (masa) ir Brazilijoje (botocudo gentis), kai kur iš visų keturių skiemenų.
      Taivanio kalnų miškuose gyvenantys čiabuviai išlaikė pirminius skaitmenis, galima pasitikrinti, kiek lietuviški yra nutrupėję. Štai nama ‘desi’ yra mums ‘dešimt’ – vėlgi gi matome, kaip Kalahario srityje smarkiai nutrupėjo, o štai lietuviai išlaikė labiau pradinį.
      Visos pasaulio kalbų ‘akis’ kilusi iš to keturskiemenio pagrindo. Visų įdomiausia, kad lietuvių kalba išlaikė dviem dviskiemenimis (dviskiemenys) VISĄ pagrindą, turi v. ‘akti’ ir ‘matyti’.
      SaVaRa kaip pradinis ‘saulė’, šiuo metu išlikęs tokiu pavidalu yra Papua – ‘savara’, sanskrite ‘surya’, nama ‘soris’ (-s reiškia moterišką giminę), DĖMESIO – lietuviški daiktavardžiai : moteris, senesnis dukteris, pilis, naktis, akis, blužnis, …, su galūne -s moteriškos giminės su 70.000 metų palikimu.
      Sanskritakalbiai atskilo nuo kalbos kamieno prieš 12.000 metų, tam į pagalbą ateina ir genetikos mokslas savo įrodymais.
      Slavų kalba lyg esperanto buvo sukurta 860-863 m. Metodijaus, kiek prisidedant Kirilui, o rašmenys paimti iš Šv.Jeronimo prieš beveik 440-450 sukurto raidyno graikiškojo pagrindu dalmatams.
      Slavų kalbose išlaikyti kai kurie žodžiai senesni nei lietuvių kalboje : ‘valaditi’ – valdyti, ‘davati’ – duoti,…, bet nesulyginamai daugiau senesni lietuviški : ‘vežti’ – vezti, ‘nešti’ – nesti,…, slavų kalbose skurdžiai išlaikyti dvigarsiai.
      V.Toporovas labai grakščiai nusakė slavų kalbas : atsirado iš kraštinių lietuvių kalbos tarmių.
      Tas pat su graikų, liaudynų, romanų, germanų, albanų, netgi baskų kalbomis, kaip ir fino-ugrų.
      Latvių kalba yra pavyzdys, kokia lietuvių kalba bus po 600-800 metų, kai vystysis minios įtakoje. Nesunku patiems įsitikinti latvių kalbos nutrupėjimu, lyginant su lietuvių, nors ir turi kai kurių stebuklų, pvz. ‘gaja’ – eina.
      Puikus genetikas A. Kliosovas duoda begalę naudos, bet jo kalbinės žinios yra menkos, pradeda fantazuoti užstalės lygiu, puikius darbus nudirbo S. Žarnikova, labai įdomių dalykų atskleidusi, bet abu suklumpa ties vienu – slavų kalba teatsirado kaip esperanto apie 860-863 metus, o iki tol dab. slavai kalbėjo lietuviškomis tarmėmis.
      Lietuvių kalba yra stebuklinga – neturi šveplų garsų F, Th, išlaikė ir Ž, ir Š, atsiradusius dar iš krykštų. Tiesa, turi su Down sindromu atsiradusį garsą L (šio garso neturi tik nama kalba).
      Kuri kalba šioje Žemėje dar turi šiuos sveikos kalbos požymius ?
      Esu atlikęs kiek virš 300 kalbų palyginimą (kas yra kalba ? – matau gal 20 kalbų Žemėje, visos yra tarmės kažkurios iš šių kalbų), kiek žinau, daugiau yra padarę Atkinson ir Grey be palyginimo su išvadomis – 504 kalbų – tai manau galiu turėti savo išvadas ir jas skleisti kaip savo darbą.

      • Kęstutis:

        Ir vėl godžiai perskaičiau… latviškas gaja – eina, o latviškas gala – mėsa irgi senasis palikimas ar jau naujadaras iš galvijas ar galabyti? Jei turėsite laiko atsakyti…

      • Julius:

        “Latvių kalba yra pavyzdys, kokia lietuvių kalba bus po 600-800 metų, kai vystysis minios įtakoje. Nesunku patiems įsitikinti latvių kalbos nutrupėjimu, lyginant su lietuvių, nors ir turi kai kurių stebuklų, pvz. ‘gaja’ – eina.”

        Kieno čia fantazijos? Lietuvių kalba tokia netaps, nes neturi finų kalbų kaimynystės, dėl kurios šiaurinių baltų kalbos “suvirė” daugiau nei lietuvių kalba dėl kontaktų su slavais. O dėl “nutrupėjimo” – mūsų aukštaičių panevėžiškių šnekta (Pasvalys, Pakruojis, Biržai) “nutrupėjusi labiau nei latvių kalba.

        Latvių veiksmažodžio forma “gāja” reiškia ne ‘eina’, o ‘ėjo’, būtąjį laiką. Esamasis laikas yra “iet” ‘eina’. Senoviškesnė forma, vartota ir mūsų kalboje, plg. Mažvydo “Šitai eit jūsump žadis dangaus karalystas”.

        Kęstučiui
        Žodis “gaļa” (tariamas [galia]) ‘mėsa’ kildinamas ne iš “galvos” (iš jos – “galvijas”), o iš veiksmažodžio “galēt” ‘žudyti, skersti, daryti galą’.

        • Žemyna:

          Jei „gaja” reiškia ėjimą, tada tai gali būti juos ilgai valdžiusių vokiečių „gehen” palikimas?

          • Julius:

            Ėjimas latviškai yra “iešana”. Su vokiečių kalba nieko bendra. Veiksmažodžio formos: iet, eju, gāju ‘eiti, einu, ėjau’. Jei būtų skolinta, tai visas veiksmažodis, o ne viena kuri jo forma. Skolintų veiksmažodžių latviai turi, pvz., dancot ‘šokti šokį’ (germanizmas), strādāt ‘dirbti’ (slavizmas), mēģināt ‘mėginti’ (lituanizmas).

          • Tvankstas:

            ‘Gehen’, kaip ir ‘gaja’, rodo pirmesnį ‘ga-ti’, ‘gei-ti’, mums išlikusį tik kaip ‘ei-ti’.
            Dar : ‘nehmen’ ir ‘im-ti’.
            Nebūtinai visada lietuviškas žodis turi būti seniausios išraiškos.
            Einant per pasaulio kalbas lietuviški žodžiai tikrai nedažnai išlikę seniausio skambesio – vis kažkuri kalba pateikia senesnį žodį, nei lietuviškas.
            Bendravardiklinant žodį po žodžio tenka suprasti – lietuvių kalba labiausiai išlaikė senoviškumą, sportiškai sakant – pirmų vietų nedaug, bet labai daug kitų prizinių vietų leidžia tapti čempionais.
            Kai kurie veiksmažodžiai yra išnykę, pvz. ‘prėkš-ti’, iš kurio atsiradęs liaud. ‘pressere’ – spausti. Mes turime ‘brėkš-ti’ kita prasme, o ‘trėkš-ti’ jau būtų pritempimas prie norimo įrodyti, nes atsiradęs iš ‘drėkš-ti’ , kitas brolis ‘drėks-ti’.
            Galima V į B ar P, dar F (šveplas), o D į T ir Th (šveplas).
            Pirminiai būtų VaRaGša iš VaRa+RaGša ir DaRaGša iš DaRa+RaGša.

          • Tvankstas:

            Toptelėjo : ‘prėkš-ti’ turi giminaitį – tai ‘s-pragšė-ti’, nunykusį ‘spragė-ti’.

        • Kęstutis:

          …gala’byti… būties galas – nugalabytas… tinka…

        • Tvankstas:

          Latvių kalba yra pavyzdys, kokia lietuvių kalba bus po 600-800 metų – tai kažkurio profesoriaus žodžiai, man įstrigę, tik neatsimenu pavardės.
          Nežinau gerai latvių kalbos, žinau tik, kad ‘gaja’ yra vns. 3 asmuo, nebijodamas suklysti dėl laiko, parašiau. Man labai malonus yra klaidos atvejis – na, ir nežiopliems pasitaiko, šypsena pamaloninu save.
          Šiaip tas ‘gaja’ yra išlikęs stebuklas.
          Na nejuokinkite dėl latvių kalbos be rusiškų žodžių gausybės – latvių kalba neįtakota rusų ? Izgatavot, …
          Esu daug dienų praleidęs Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajonuose – tenykštėms tarmėms toli iki latvių kalbos nutrupėjimo – tuo galėdavau įsitikinti viešbučiuose vakarais žiūrėdamas Latvijos TV kanalus.

          • Julius:

            “Na nejuokinkite dėl latvių kalbos be rusiškų žodžių gausybės – latvių kalba neįtakota rusų ? Izgatavot, …”

            Kalbėjom, rodos, ne apie skolinius, o apie kaimyninių kalbų įtaką vidinei kalbos raidai. Tai skirtingi dalykai. Šiaurės baltų ir finų kontaktai truko kelis tūkstantmečius, kontaktai su rytų slavais prasidėjo tik šiems atsiradus baltų pašonėje nuo VI-VII a. ir kiek intensyvesni buvo latgalių, gal dar sėlių.
            Be to, baltų ir slavų kalbos yra artimos, tai ne baltų ir finų atvejis. Todėl ir slavų poveikis baltų kalbų vidinei struktūrai ir raidai buvo kur kas menkesnis.

            “Esu daug dienų praleidęs Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajonuose – tenykštėms tarmėms toli iki latvių kalbos nutrupėjimo – tuo galėdavau įsitikinti viešbučiuose vakarais žiūrėdamas Latvijos TV kanalus.”

            Įdomus tyrinėjimo ir lyginimjo būdas – žiūrėti TV, nesuprantant pačios kalbos 🙂 Tiek to.
            Bet ir taip galėjot pastebėti, kad minėtojo krašto tarmėje neliko galūnių net ten, kur latvių kalboje jos išlaikytos, plg.:

            lie. vien dien – la. viena diena
            lie. su vien dien – la. ar vienu dienu
            lie. liets, als – la. lietus, alus

            Tikrai kad tai tarmei jau toli iki latvių kalbos 🙂

            • Tvankstas:

              Gerb. Juliau, na kokius vėjus rašote apie slavus – jų kalba atsirado apie 860-863 m., paskaitykite Maskvos prof. S. Bernštein darbus, jei žemas lygis, tada hrvatų akad. Katicic darbus – tai Pleskavoje, Tveryje, Mazgavoje, Mažeikoje, Smalėniškoje ar Naugarde apie 990-1050 m., statant cerkves ir aplink jas surusinant – iki tol ten kalbėjo lietuvių tarmėmis, kaimai dar tikriausiai ir Vytauto laikais.
              Pasiskaitykite ‘Russkaja pravda’, seniausias iš 1480 m., ten begalės lietuviškų teisinių terminų – nepūskite miglos bent lietuviams apie slavus Vi-VII amžiuose iš teisingos Rusijos istoriografijos.
              Žiūrėkite vietovardžius, ypatingai vandenvardžius, žiūrėkite V. Dalio žodyną. Nerašinėkite ‘iš lempos’ copy/paste būdu. Visa Rusija ant lietuviakalbių tarmių pamato.
              Latvijos TV žiūrėjimas visada padėjo man gilinant latvių kalbos žinias, pasiimdavau žodyną savaitę prieš, vakarais po 1-2 valandas pasiskaitinėdavau, turėdavau ir žiūrėdamas TV, per laidą užsirašęs, po laidos pasitikrindavau žodyne. Tai paprastas būdas būti su svetima kalba. Jūs žiūrite TV tik išmokęs kalbą ? Iki kokio lygio reikia išmokti, kad žiūrėti TV ?
              Rašant ‘gaja’ sudvejojau dėl laiko, galvoju tyčia nesitikrinsiu, atsiras bobiškos patyčios – vis linksmiau bus, tam ir šaukiau ugnį į save. Pasijuokti iš ‘mato dulkę kito akyje’.
              Dėl trumpinimo – gal ir taip, bet Pasvalio-Biržų-Panevėžio kalbos lietuviški žodžiai nesudaro sunkumų suvalkiečiui, o su latvių kalba jaučiamas ausies rėžimas trumpinimais.

      • Tvankstas:

        Latviškas ‘gaļa’ (tarti gAlia) tikėtina iš v. gala-ti (galė-ti), dv. galia. Tai tik mano bandymas nustatyti kilmę.
        Nežinau, kaip aiškiai pavyks papasakoti žodžio kelią.
        Nama ‘gara’ reiškia ‘šalti’, suprantama, kylant į viršų, oras vėsta. ‘Gara’ tampa kalno vardu / daiktavardžiu, tai matyti Kilima-ndžaro kalno pavadinime, kur ‘kilima’ nuostabiai paaiškina kilimą.
        ‘Gara’ daugybę žodžių davė, mums liko v. garinti, dv. garas.
        Įvykus R kismui į L, atsiradus GaLa, mes turime v. galė-ti < gala-ti, atsiranda 'galia'(jėga),…
        Iš GaLa lietuviams atsiranda 'gėlas', naujas v. gel-ti, sanskr. 'džala' (angl. jala) – vanduo, štai tuo metu uraliečiai priima 'gala' – žuvis, kuri suomiams / estams išliko 'kala', madj. 'hal'.
        Latvių 'gaļa' gali būti perimtas ir iš uraliečių lyvių, kurie gausiai gyveno Varingos inlinksčio / linksčio (Rigas licis / tarti Rygas lycis) pakrantėse iki pat II pas. karo, sulatvėjo, iš žuvies reikšmės lyviams perėjo į mėsos latviams.
        Galimas atvejis ir nuo 'gėlas', šaltai laikant mėsą giliai ir vėsiai (gėlai).
        Mūsų 'mėsa' yra artima tocharų 'mamsa', o ši puiki pradinės 'MaMša' išlieka.
        Anglų 'meat' yra iš 'maistas', v. 'mis-ti', 'flesh', kaip ir vok. 'Fleisch', atnešta angulių (anglių) ir šėkšnų į Britaniją – iš 'plaiša', v. 'plėšyti.
        Grįžtu prie GaRa. Mūsų 'kirs-ti' yra iš GaRša.
        Tada kyla klausimai : ar pirmiausia buvo krykštinis GšaRša, vėliau virtęs į GšaRa, GaRa, GaRša ? Tai kalbos vystymasis nuo 150.000 metų (gal nuo 250.000 metų) iki 70.000 metų ir išlikę krykštai nama kalboje yra to kismo antspauduota įvairovė ? Kyla dar daugybė klausimų …
        Lietuvių kalba išlaikė krykštų virtimą dvibalsiais su būtinu Š (Ž) : Gš į Gš ( Gž ), Kš, kitose kalbose gerklinis CHš ir t.t. Pagal prasmę turime rašyti ne 'aukštas' , bet 'augštas', kaip latviai 'augsts'.
        Tolesnis klausimas : sanskrite gh, bh, ph, dh, yra pradinių Gš, Vš, Dš likučiai ?
        Lietuviai išlaikę Pš, Ps ( šį išlaikę ir graikai), kai Vš reiškia išsklidimą į visas puses ir nešvarą, bet nieko iš Dš – ar Dž yra tas palikimas ?
        Rašau tam, kad pamatyčiau kokią klaidelę, tai lyg ištarimas balsu save pasitikrinti, budinti sau klausimus.
        Manau, kad skaitant Kęstučiui ar kitam bus įdomu.

        • Kęstutis:

          Kilimandžaras – “kylantis garas”, na tikrai įdomu… viskas įdomu, nors ir daug kas neaišku. Pateikta aiškiai, bet ir pačiam jau reikia gilesnio išmanymo… Į laikotarpius nesigilinu, nes man tai už suvokimo ribų, net nėra už ko užsikabinti…

        • Julius:

          “Tolesnis klausimas : sanskrite gh, bh, ph, dh, yra pradinių Gš, Vš, Dš likučiai?”

          Nežinau, ar verta komentuoti…
          Angliškoje sanskrito raštų transkripcijoje “h” raide (gh, bh…) yra žymėta atitinkamų priebalsių aspiracija, o ne junginių su “š” likučiai.

          Lietuvių priebalsiai “č” ir “dž” (afrikatos) kaitmeniniuose skiemenyse (jautis – jaučio, briedis-briedžio) atsiradę palyginti neseniai – tarp IX ir XI a. – tai rodo slaviški skoliniai “kūčia, sūdžia”, kurie skolinimosi laiku skambėję kaip “kūtja, sūdja”. Ir atsirado iš junginių “tj”, “dj” prieš balsius “a, o (uo), u”. Prūsų kalboje XVI a. jų nebuvo, iki žemaičių ši virtimo banga slinko silpdama ir dalies žemaičių (Kretingos kraštas) jų net neužliejo.
          Latvių kalboje “tj, dj” virto atitinkamai “š, ž” (leitis-leiša, briedis-brieža).

          Daugiau jūsų teiginių, p. Tvankstai, nekomentuosiu – gaila ir laiko, ir prasmės.

          • Tvankstas:

            Priebalsių aspiracija bh, gh – gerai, bet kokios priežastys tos aspiracijos ? Jūs pateikiate fokusą – triušiukas iš skrybėlės – jau aspiraciją, bet gudriai nutylite priežastis.
            Nesunku kalbų šeimoje patikrinti ir suprasti aspiruotų bh ar gh kilmę, dar jungiant su nama kalbos krykštais.
            Gerb. Juliau, Jūs išvis esate kada nors nagrinėjęsis nama kalbą, jos gramatiką, ryšius su lietuvių ir kitomis kalbomis ? Masajų ar Aitiupijos kalbas ir ryšius su lietuvių ir kitomis kaukazainių (IDE) kalbomis ?
            Kažkur tempiate mane į lankas – aš niekada nesu kalbėjęs ir davęs pavyzdžiais kaitmeniniuose skiemenyse, gal nereikia susigalvoti ‘mano teiginius’, tuo labiau, kad man tai žinoma iš gyvenimo – mano tėveliui esant žemaičiu.

          • Tvankstas:

            Gerb. Juliau, kai tik galėsite paaiškinti bh ar gh atsiradimą su aspiracijomis, tai ir parašykite, tikrai turėsite naudos tuščiai nerašinėjęs – sutaupysite savo brangų laiką.
            Kaip rusai sako : ‘kak tolko, tak srazu’, Jums galint paaiškinti aspiracijos priežastis.

          • Tvankstas:

            Gerb. Juliau, rašote : “Angliškoje sanskrito raštų transkripcijoje “h” raide (gh, bh…) yra žymėta atitinkamų priebalsių aspiracija, o ne junginių su “š” likučiai.”
            Tai reikia Jus suprasti – kai anglai paaiškins gh ar bh ryšį su ‘š’ (mano duodamais Gš > Gh, Vš > Bš > Bh), tai tol negalėsite priimti kaip tiesą ? Kol nebus parašyta “Encyclopedia Britanica’ juodu ant balto ?

  25. Romas:

    “Nesu įsigilinęs, nesimokiau” – todėl ir “pusfabrikatis”, kalba gojams, prastiems žmonėms…
    Kaip gali vertinti tai, ko “nepačiupinėjai’? Nors daugumas žmonių taip ir daro. Ne tik šiuo atveju. “Kažką” nugirdo, bet nuomonę jau turi…

    Kas dėl kitų kalbų – sanskrito, lotynų, prūsų ar trakų. Kodėl gi ne. Svarbiausia, kad ji būtų neutrali… Žmonijos istorijoje buvo virš 500 bandymų sukurti neutralią kalbą, kuri žmones ne skirtų, o vienytų. Labiausiai pavykęs bandymas, tai esperanto. Jeigu nors kiek pasigilintum į jos gramatika, suprastum kodėl. Ji unikali, logiška, lengvai išmokstama. Iš vieno šakninio žodžio priešdėlių ir priesagų pagalba galima sudaryti daug naujų žodžių ar sąvokų. Todėl žymiai mažiau “kalimo”…
    Bet tai sužinojau vėliau. O pirmučiausiai man patiko idėja. Ji suteikė motyvaciją įsigilinti…

    Išmokau ją savarankiškai, iš vadovėlio. Tik po to sužinojau, kad yra esperantininkų klubai, Pabaltijo respublikų sąskrydžiai, pasauliniai kongresai, daug verstinės ir originalios literatūros, periodinės spaudos. Beje Lietuvos esperantininkai žinomi visame pasaulyje, kaip turintys didelį įdirbį.

  26. Tvankstas:

    Vokiečių kalba nesąmoningai sugrįžo prie krykštų.
    Žodžiuose ‘Pfennig’ (smulkus pinigas < peningas, v. penėti), 'Pflicht' ( pareiga < pliekta, v. pliekti) garsas PF yra lūpinis krykštas, panašus susidaro sakiniuose tarp dviejų T : wäscht Tisch (plauna stalą).

  27. Kita tema LK Riterių dvikovoms:

    Nepamenu – gal „Kažin” su kažkuo aptarė slaviškų priesagų pavardėse kilmės klausimą. Buvo spėjimų, kad -evič nebūtinai slaviška priesaga, jog galėjo iš vyčių kilti.
    Tuo tarpu man galvoje krebžda mintis, kad tokios formos slaviška pavardė kilusi iš tėvavardžių.
    Bent mano jaunystėje BY, RU dar gyvavo paprotys į suaugusį kreiptis ne vardu, ne pavarde, o tik tėvavardžiu (apie RU liudijo jų filmai apie jų kaimą, provinciją, o apie BY daugybę metų ten lankantis teko gyvai girdėti kaimynus vienam į kitą tik taip kreipiantis). Be to, ir daugybė kitokio „kirpimo” slaviškų pavardžių rodo tokią jų kilmę – iš tėvavardžių, arba iš tėvo/senelio pravardžių, amatų (Antonov, Petrov, Selezniov, Litvinov, – apie -ovičius bei -evičius apskritai „škoda gadacj”).
    Paprotys kreiptis/šaukti tėvavardžiu toks gajus išliko, kad daug amžių eiliniai žmonės, baudžiauninkai ir kt. nelaisvi žmonės asmens identifikacijos dokumentų neturėjo (buvo apskaitomi dvarų inventoriaus bei cerkvių/bažnyčių metrikų knygose), tad pavardžių apskritai neturėjo. O kai dėl vienokių ar kitokių istorinių pervartų pavardžių staiga prireikė, paversti tėvavardį pavarde buvo lengviausia išeitis. Taip ir slaviškų -evičių/-ovičių pavidalo pavardžių pribyrėjo. Atėjo laikas, kai ir lietuviams jos buvo prisegtos. Tiesa, reikia turėti ir tai galvoje, kad, atėjūnui užgrobus teritoriją, savo turėto statuso kartu tu turėtais asmenvardžiais netekusieji irgi galėjo būti apdovanoti tokiomis priesagomis. Jei jų pervardinimas ir nukilminimas vykdytas pagal kokią nors sistemą, tada visgi galimas atvejis, kad -vič iš tiesų galėjo rodyti šių šeimų netektą statusą. Tada šios priesagos kilmė keleriopa:
    a) iš tėvavardžio,
    b) okupanto „prisiūta” nutautinant,
    c) okupanto prisiūta valdovui kilmingą neklaužadą nukilminant (pvz., po užpr. a. sukilimų nuslopinimo).
    No – to jak, panowie i panie?

    • Vilius:

      Jūs teisus – ir priesaga -ov/-ev, ir -ovič / -evič yra tėvavardinė. Tėvavardžiai su -ov/-ev kilę iš asmenvardžių daugiskaitos kilmininkų: Ivanov, Petrov reiškė Ivanų, Petrų (šeimai priklausantis).

      • -.-.-:

        vis tik, įdomus ir galimas šių slaviškos kilmės tėvavardinių priesagų ryšys su lietuviška “-ait’ / -yt’ “. Praleidus garsą “v” (kaip žinia, šnekamojoje kalboje “-ovič” gali būt sutrumpintas net iki “-yč”), gauname praktiškai tokias pačias priesagas, kaip ir mūsų kalboje.

        Tos priesagos būdingos ir kitiems žodžiams, o ne tik pavardėms, todėl neaišku, ar mes praplėtėme jų taikymą nusižiūrėję iš slavų, ar jos buvo ir anksčiau vartojamas šia prasme. Gal klystu, bet raštininkai, lygiagrečiai parašydami ir lietuviškas pavardžių formas, dažniau naudojo ne “-ait/…”, bet “-on/-ėn/-ūn…” tėvavardines priesagas? Jos jau kitiems žodžiams netaikomos, tik … ar nebus jos irgi nusižiūrėtos iš, pavyzdžiui, lotynų k. (na, juk lietuviai ten, atseit, iš romėnų kilę ir pan. 🙂 )?

        • Vilius:

          Romėnai čia niekuo dėti. Tėvavardinės lietuviškos priesagos turėjo ir turi savo arealus – jas raštininkai ne sugalvojo, o ėmė iš gyvosios vartosenos. Tiksliau, fiksavo ne jas, o pačius tėvavardžius, virtusius pavardėmis: Jonynas, Jankutis, Jonulis (Dzūkija), Jonėnas, Joniūnas (Aukštaitija) ir pan. Tų tėvavardinės kilmės pavardžių kaimiečiai savininkai ne tik lotynų, bet ir lietuvių rašto neišmanė – daugeliu atvejų jie buvo beraščiai.

          • -.-.-:

            Dėl arealų, tai taip, sutinku – visuose Lietuvos kraštuose savitos priesagos. Vis dėlto, raštininkų įtakos kai kurių pavardžių formai neatmesčiau. Beraščiai ar ne, bet kaip kunigas pasakydavo, į bažnytines knygas pasižiūrėjęs (o pirmas įvardijimas nebūtinai buvo užrašytas iš klausos – kitaip dabar neturėtume “-evičių” ir “-avičių”), taip ir imdavo kartoti.

            Beje, kas įdomu, Suvalkijoje (ir Mažojoje Lietuvoje – Nadruvoje ir kitur) populiariausia priesaga yra (ML buvo) būtent “-a(i)t” – o prisiminkime, kad ji buvo vėl imta tankiau apgyvendinti gana vėlai – tik 15 a.

            Apskritai, tai man mįslė dar ir kodėl Kazimierą Jogailaitį vadiname būtent Jogailaičiu, o ne Jogailioniu ar Jogėloniu (lenk. Jagiellonczyk)? Juk priesaga “-onis” gal net vienareikšmiškiau nurodo kilmę (kartais – kilmės vietą) negu “-aitis”, o čia dar galėtume pasidžiaugti, kad ta priesaga net į lenkišką pavardės versiją nukeliavo :).

        • Žemyna:

          Dalis -on ir -in gali būti Gedimino iš visos Europos sukviesti italai, o vėliau Bonos papildytos -onių ir -inių gretos. Kai kurių mackonių, bielinių ir t.t. net ir veide įrašyta, iš kur jų prabočiai čia atsidūrė.

          • Vilius:

            Kaime tie “prabočiai” tikrai neatsidūrė. Būdvardinė priesaga -inis dažna ir asmenų įvardijimuose, pažymint jų gyvenamąją vietą ar giminystę: Galinis, Miškinis, Beržinis, Petrinis, Kazinis. Priesaga -onis (Petronis, Janonis, Kazilionis) būdinga Rytų Aukštaitijai.

            Bonos pakviesti italai Lietuvoje kolonijų nesudarė, kad paliktų savo kalbos ar pavardyno pėdsakų. Su Bona jie ir pasitraukė. Nors kai kurie vietovardžiai, pvz., Balbieriškis (senesnė forma Barbieriškis), rodo, kad jų būta ir periferijoje.

            • Žemyna:

              O, ne apie tokios šaknies pavardes rašau…
              Kažkada mūsų lituanistė, matyt Lietuvos gyventojų asmenvardžių kilmės tema giliau domėjusis, daugybę pavyzdžių pateikė. Dabar jų nepabersiu tamstai ant stalo…

            • Tvankstas:

              Žiūrėkime į šaknis, žiūrėkime į akis, žiūrėkime į plaukų spalvą.
              Užsilikę Mascani galėjo tapti Mackonis, Bellini lietuviu Bieliniu. Neatmestina.
              Esu domėjęsis savo giminės šaknimis, iš mamos pusės labiau, tai pagal pavardę radau Niujorke daugybę ž…, kurie nuotraukose lyg mano broliai ( gal 6 ar 7 eilės pusbroliai, gal dar tolimesni) ir tokie pat tamsiaplaukiai mėlynakiai ar žaliaakiai (kaip mama). Žmona aiktelėjo : ‘pasaulis ankštas lyg kaimas’.
              Pavyko atsekti, kad apie 1738 m. Zalcburgo arkivyskupas išvarė protestantus ir judėjus, priglaudė Rytų Prūsija, vėliau tarp 1795-1812 m. atsikraustė į Naująją Rytų Prūsiją (Suvalkiją).
              Mamos proseneliui našlaitėliui judėjui pavyko prisiglausti pas bevaikius, o valsčiaus raštininkas davė labai kūrybišką ir gražiai lietuvišką pavardę-naujadarę su suvalkietiška priesaga
              Ne be reikalo mano mama su seserimis gimtajame kaime buvo vadinamos ž..elkutėmis.
              Gerb. Žemyna, jūs pasakėte tikrai gilią tiesą – kodėl jie tokie lietuviški savo pavarde ir tokie nelietuviškai tamsūs rudaakiai.
              Labai daug perkrikštų judėjų ėmė sulenkintas pavardes apie 1770-1775 m. : Kochanauskas > Kukanauskas, Jasinskas, Levinskas, Lavinskas, Mereckas, Kochanskis, Daktaras (iš Dechter, 20 amž.), …
              Protėviai matosi jų veiduose, akyse, plaukuose, būde,…
              Kaip tautų vadas Stalinas sakė :’genetika – prodažnaja devka imperializma’ (genetika – parsiduodanti imperializmo kekšė).

    • Žemyna:

      O jeigu taip, tai 2-kalbis (latviško tipo) pasas galėtų pasitarnauti ir liberalų lygių galimybių bei pavardžių moderninimo tikslams – kadang,i pasak vieno garsaus asmens, tėvavardinė slavų pavardė rodė kilmę iš „prastuomenės”, jiems 2-lapis pasas galėtų padėti neskausmingai nusikratyti „prasčiokiška” priesaga. O ištekėjusioms moterims tai dar ir sutrumpintų jų pavardę – įraše valstybine kalba jiems būtų įrašyta nauja pavardės forma, o kitame lape liktų senoji, ir įrašas tame lape tarnautų liudytojas, kad ligi šiol visuose dokumentuose šio žmogaus pavardė turėjo tokį, kaip čia parašyta, pavidalą. Šis lapas juos apsaugotų nuo būtinybės ieškoti liudininkų, lakstyti pas notarus, gaišti laiką ir leisti pinigus, kai prispiria koks nors rimtas gyvenimo reikalas. Pasas taptų universalesnis, gyvenimo kasdienybėje naudingesnis (lygiai taip pat ir visiems, kas keistų pavardę į jam labiau patinkančią, santuokinę, ar nusikratė svetimos kalbos priesagos, ir pan.)

    • mociute:

      pazystu du tikrus brolius su skirtingomis pavardemis – vienas is ju, gimes vokieciu okupacijos metais islaikes seneliu pavarde su priesaga -ys o jaunesnis, gimes sugryzus okupantams is rytu jau “apdovanotas” pavarde su – evicius. Ir tai ne vienintelis panasus atvejis Lietuvoje. Juk pokaryje apylinkiu rastvedyba buvo patiketa “anoms pulemiotcicoms” ir kolaborantams kurie nebutinai buvo labai rastingi. Ne vien mano pacios gimimo data uzrasyta buvo ne pagal fakta o kaip kam sove i galva bet ir daugumos mano bedraamziu. Isvezti i Sibira buvo net neregistruoti kudikiai… Vos gimes tremtinys mano drauges broliukas kuris Lietuvoje buvo pakrikstytas Gedeminu Krasnojarsko kraste sio vardo neteko kadangi kazkokiam raudonam veplai pasirode kad tai “fasistinis” vardas taciau antras vardas Kazimieras isliko ir juo vaikelis buvo uzregistruotas… Kuomet 2000 lankiausi Krasnojarske taip pamaniau stovedama salia gana ispudingos sv.Kazimieros kataliku baznycios kuria vietiniai tebevadina “lenku” baznycia …..

      • Visiems, visiems, visiems -:

        visiems save įkalinusiems – paganykite akeles, lai širdelės nuo spalvos sodrumo atsigauna:
        – diena.lt/sites/default/files/styles/940×000/public/Vilniausdiena/Vartotoju%20zona/evaa/flower-3329845_960_720.jpg?itok=wdfXER2V&rand=49022111.4254465

  28. Nuoširdžiai dėkoju,manau su manimi sutinka tūkstančiai,už rūpestį saugant mūsų brangiąją lietuvių kalbą nuo svetimybių,kurias išvardijot ir išaiškinot kaip jos skverbiasi į kasdienę kalbą .Labai ačiū.

  29. Ragutis:

    Įdomios įžvalgos, buvo gera skaityti straipsnį tokia svarbia mūsų kalbos tema. Išties džiugu, kad yra pastebinčių, kas šiandien dedasi aplink, nors viskas vyksta akies mirksniu. Anglų kalbą mokančiam gi neretai sunku ir pastebėti, kai tekste įterpta šios svetimos kalbos žodžių. Dar smagiau, kad yra lietuvių, kurie suvokia, kad toks kalbų maišymas nėra nei koks šaunus dalykas, nei gyvinantis kalbą. Priešingai. Kaip autoriaus pateikti pavyzdžiai rodo, neretai vienu bejausmiu, neskambiu, svetimu pakeičiame krūvą gražių lietuviškų žodžių. Padarome kalbą paprastesnę, glaustesnę, ir negyvą.
    Turiu draugę, kuriai sunkiai pavyksta suregzti sakinį neįterpus kokio nors anglų kalbos žodžio. Klausiau jos, kodėl ji taip kalba, kokia prasmė suplakti dvi kalbas į vieną? Atsakė, kad jai sunku greitai sugalvoti tinkamą žodį, kartais pirmiau į galvą ateina lietuviškas, o kartais angliškas… Pastebiu, kad taip nutinka daugeliui mano bendraamžių. Vadinasi, mokame dvi kalbas, bet puikiai – nei vienos. O nemokame, nes nesugebame mąstyti ir (at)kurti. Kadaise žmonės sugebėjo įsiminti daugybę dainų, sakmių, padavimų, pasakų, šis sakytinis turtas keliavo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. O nūdienos tuščiagalviai tesugeba spaudyti pelytėmis ir klaviatūromis, mat, užuot galvojus, lengviau paklausti “Google”. Galiausiai nebelieka ir apie ką galvoti, kai nieko nežino….
    Grįžtant prie autoriaus straipsnio, nors turinys ir puikus, įkvepiantis, visgi apipavidalinimas kiek nuvylė. Iš vyriausiojo redaktoriaus, žmogaus, norinčio atkreipti dėmesį į gimtosios kalbos grožį, tinkamą vartojimą, tikiesi “švaraus” teksto, be rašybos, skyrybos klaidų. Viliesi, jog neteks skaityti kai kurių ilgų sakinių triskart ir vis tiek nesuprasti, kas norėta pasakyti… Kam tuomet mums VLKK, jei net redaktoriai į jų pastabas ir patarimus neįsiklauso, ypač tie, kurie “budina svietą” ir kviečia nedarkyti mūsų gražiosios kalbos…? Tenoriu pasakyti, kad norėtųsi, jog iškilūs žmonės ne tik kalbėtų, bet ir patys rodytų pavyzdžius, kaip turi atrodyti bei skambėti darnus lietuviškas tekstas.

  30. Žemyna:

    – delfi.lt/news/daily/lithuania/siulo-leisti-paprasciau-pasikeisti-vardus-ir-pavardes.d?id=84108617

    Vyriausybė projektui pritarė, mat šiuo metu Teisingumo ministerijos leidimas reikalingas, pavyzdžiui, kai asmuo nori pakeisti pavardę į savo PROTĖVIŲ pavardę (ar tą, kuria protėviai pasipuošė okupacijos laikais?)
    Jei yra Tarpt.teisės teisėtu pripažįstamas ŠALTINIS, jo pavardė be jokių ministerijų ir taip turėjo būti nurašoma į palikuonio pasą rašytinio teismo proceso tvarka, be jokių vilkinimų. Lygiai kaip ir iš šiuo metu užsienyje išduoto santuokos ar gimimo liudijimo PRIVALO būti nurašyta. O kadangi pasas yra VALSTYBĖS dokumentas, o ne asmeninės nuosavybės žaisliukas, jis išduodamas, kad be nesusipratimų atliktų labai svarbią funkciją, įrašai jame turi būti visų pirma valstybine kalba, o kitas lapas skiriamas užfiksuoti pavardės grafiniam originalui.

    • Žemyna:

      Durnių laivo atsiliepimą žr.
      – delfi.lt/news/daily/lithuania/siulo-leisti-paprasciau-pasikeisti-vardus-ir-pavardes.d?id=84108617&com=1

      o čia mano pražiūrėtas str.
      “Laurynas Kasčiūnas. Tomaševskis jau beldžiasi į tavo duris”
      – delfi.lt/news/ringas/politics/laurynas-kasciunas-tomasevskis-jau-beldziasi-i-tavo-duris.d?id=82901397

    • mociute:

      neregetas pataikavimas netikriems – tomaszewskiniams “liankams” Lietuvoje ypac suaktyvejo prie valdzios vairo stojus S.S. absoliuciai neatsizvelgiant i Lietuviu padeti dabartineje Lenkijos teritorijoje. Aisku, nebe priekaistu del apleisto Vilniaus krasto absoliuciai visoms valdzioms po 1990 Kovo 11-os…….
      Po skambiu S.S. pazadu pastatyti Lietuviu namus Suvalkuose&t.t.t., kas, akivaizdu, dar ilagai (arba niekada?) nebeivyks, de facto daugiau nuolaidu gavo vien tik Lenkijos valdzios visokeriopai ramstoni ir daznai lenkais save pasivadine Vilnijos gyventojai del materialiniu paskatu ir tusciagarbiskumo nutauteje vietiniai kurie iki 1990 izuliai skelbesi esantys “sssr pilieciais”……
      Kaip elgiamasi su etniniais Lietuviais dabartineje Lenkijoje, galetu buti atskira tema.
      ne tik vieninteliame Alkas.lt……

      • Žemyna:

        Taiko nualinimo taktiką – pjudys ir vilkins, vilkins ir pjudys, pjudys ir vilkins, kol tu, visai nualintas, liksi, lyg nuvytęs lapas, nebeturėsi jėgų nei pastebėti, nei reaguoti..
        Na, o kolaborantų, kiek civilizacija gyva, jokia visuomenė nestokojo. Ir mes neatsiliekame…

  31. Žemyna:

    Feisbukas – nusikaltimas prieš tautą:
    (Tikrai puikus buvo A.Aleksėjūnaitės straipsnis apie naikinamą valstybinę kalbą „Kalba – lyg skuduras”, „Kauno diena”, 2020 04 29).

    – diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/feisbukas-nusikaltimas-pries-tauta-966294

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: