J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I) (118)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet  vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo  grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Ir čia jokia valstybinė komisija ar inspekcija, kūno ir dvasios užkratų, be mūsų pačių Lietuvos piliečių sąmoningo veikimo nesustabdys.

Žinau tuos kurie kirs kirviu – „Sąmokslo teorija! Ne svetimybės skverbiasi – tarptautiniai žodžiai įsilieja į mūsų senąją kalbą kaip kalbos pažangos nešėjai! Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi –  kinta ir mūsų senoji kalba – prisitaiko prie pažangos. Ji turi būti atvira, kaip ir šiuolaikinė visuomenė, turi suspėti paskui pažangą, o ne stabdyti laisvą žodžių judėjimą…“

„Tarptautinis“ ir „pažanga“ žodeliai nuskausminantys mūsų gimtosios kalbos irtį, kad kuo plačiau atvertume duris, langus ir sienas visiems atbėgėliams iš svetur. Tai labai aiškiai matau ir jaučiu  gana ilgai dirbdamas internetinio naujienų laikraščio vyr. redaktoriumi. Jei rašalu ir dažais  žodžius į viešumą išlydėdavome perleisdami dar pro įdėmaus kalbos tvarkytojo peržiūras ir pataisymus, tai dabar nesuvaldomas klaviatūrų ir pelių kopy/peistų tauškėjimas per kompiuterių langus ir bevieles erdves bežadžiais negyvėliais nusmaigstė mūsų vyzdžius ir smegenis.  

Sijodamas rašinių srautą per savo dėmesį kasdien išgyvenu svetimžodžiais suvarpytą gimtąją kalbą – pūliuojančią, jau kadaise pašlovintomis svetimybėmis –„tarptautiniais žodžiais“. Gaila, kad esame nepajėgūs, nespėjame ir nenorime kuri naujiems reiškiniams naujų žodžių, naujų sąvokų, gyvenimas kinta greičiau nei mūsų kalbininkai mirkčioja ir mikčioja… Tad šiandien rašau ne apie tuos į mūsų kalbą įsiskverbusius žodžius, kuriems nespėjome sukurti savų lietuviškųjų atitikmenų. Nesiūlau keisti televizoriaus į tolveizį ar troleibuso į vielabraukį… Nors kodėl gi ne? Kvailai ir neįprastai skamba? Taip, nes įprantama – vartojant, prigyja – kalbant. Juk, pavyzdžiui slovakai,  užuot sakę „teatras“ taria – divadlo, o „kompiuterį“ vadina –  počítačový.  Ir nekam nejuokinga.

Šiandien rašau apie kitos rūšies svetimžodžius, kuriuos tvirtai galima pavadinti užkratu, nes jie su galinga jėga į užmaršties pašalius stumia neseniai dar įprastus, plačiai prigijusius ir plačiai vartotus gausius savo atitikmenis – giliašaknius mūsų gimtosios kalbos žodžius. Dauguma šių svetimžodžių išplito per mokslo kalbas, kuriose jie sėkmingai tebenaudojami kaip nujautrintos, nuasmenintos, nuo gyvosios kalbos atitrauktos sąvokos. Tai dažnai senųjų lotynų bei graikų kalbų žodžių vediniai. Mokslo kalbai tokie žodžiai būtini, jie sėkmingai tarnauja kaip įrankiai leidžiantys pasaulį ir jo reiškinius perskrosti  tartum savotišku nuasmenintu beaistriu peiliu siekiant tiriamų reiškinių objektyvios, tai yra nutautintos ir nuasmenintos prasmės suvokimo. Įvairių mokslų bei amatų kalbos, kaip ir įvairių socialinių visuomenės sluoksnių žargonai – įprastas reiškinys ir patys savaime nekelia grėsmės mūsų gimtajai kalbai tol kol jiems nesudaromos išskirtinės palankios sąlygos skverbtis į kasdienės bendrinės kalbos vartojimo erdvę.

Būtent tokios sąlygos ėmė rastis plintat visuotiniam švietimui, kai mokyklas ir universitetus baigę mokslo žmonės ėmė šviesti visuomenę per spaudą, radiją, TV. Tačiau anksčiau šią plėtrą dar pristabdė gyvi gimtos kalbos ir jos tarmių savaiminio raiškos būdo tesėjai. Studentas, o ir Universiteto profesorius kalbėdamas su savo seneliu ar tėvu buvo priverstas laikinai atsijungti nuo akademinio cecho kalbos ir persijungti į kasdienę savo krašto žmonių gimtąją kalbą ar tarmę. Išplitus internetui, išmirus senoliams, juos pakeitę jaunesni seneliai, baigę universitetus, su savo anūkais jau sėkmingai susikalba mokslo sąvokų ir gimtosios kalbos žargonu… Švietimas, gyvenimas, šiuolaikinės ryšio priemonės, ES projektų kalba padarė savo – dabar jau ne tik universitetininkai, bet darželinukai, moksleiviai ir net žmonės neturintys nuolatinės gyvenamos vietos bendrauja ir mąsto gyvosios kalbos ir kalbinių negyvėlių mišiniu.

Šį vyksmą stebiu nuo vidurinės mokyklos laikų jau daugiau nei 40 metų. Padėtis nuo to laiko sparčiai pakito ne mūsų gimtosios kalbos naudai. Dar prieš 12 metų rašiau, kad „jau seniai pribrendo reikalas rengti ne eilinį „Tarptautinių žodžių žodyną“, bet „Didžiųjų svetimžodžių – parazitų sąvadą“, kuriame būtų atskleista, kokius mūsų kalbos žodžius ir posakius iš kasdienės vartosenos jie yra linkę išstumti ir kokiu būdu jų vartojimas iškreipia lietuvišką kalbėseną ir mąstyseną.“

Politinei ir elektroninei globalizacijai įsibėgėjus šiandien lietuviškais žodžiais ir mąstymo būdu darosi vis sunkiau prasibrauti pro mūsų galvose vis sparčiau diegiamas tarptautines operacines sistemas ir būti išgirstam ir suprastam. 

Visai neseniai vieno pranešimo spaudai autorei parašiau, kad jos rašinyje dešimtis kartų pasikartojantis svetimžodis emocija, -os išstumia nė karto nepaminėtą lietuvišką žodį jausmas, jausmai ir jo vedinius: įsijausti, nujausti, pajausti, išjausti, atjausti, pasijausti… Ir ką gi? Sulaukiau atsakymo, kad emocija ir jausmas visai ne tą patį reiškiantys žodžiai…  Pasirodo emocijos tai ne jausmai, o daug talpesnė platesnė sąvoka… Bet kas gi suteikia žodžiams reikšmes ir prasmės talpumo, jei ne mes patys juos vartodami, kalbėdami jais – reikšdami savo jausmus, mintis, sielos būsenas… Nustokime tarti gimtuosius žodžius ir jų prasmės, reikšmių laukas susitrauks iki nago juodymo. Juk žodžiai galiausia reiškia tai – ką mes jiems valingai priskiriame.

Mūsų gimtosios kalbos žodžiai nuo peršamų, brukamų ir apmokamų svetimybių skiriasi viena esminga savybe – jie turi šaknis, šaknis mūsų gimtosios kalbos viduje. Šaknis, kurios juos riša sieja su kitais lietuvių kalbos žodžiais. Kas būtų jei mūsų dantys neturėtų šaknų? Būtų nejautrūs, jų neskaudėtų… Bet gyvo danties, kaip ir akies, niekas lengva ranka neatiduoda. Dantis už dantį, akis už akį, – taip sakoma. Savas gyvas dantis visada brangesnis už patį geriausią negyvą svetimą implantą. Ir nors implantas negenda, jo neskauda, jis nejautrus… bet mes iki šiol dar pasisakome už savąjį – gyvą.

O dabar trokštame kuo daugiau žodžių negyvėlių, nejaudinačių, neįkvepiančių, nejautrių mūsų proto, sielos ir jausmų raiškos implantų? Žodžių neturinčių šaknų mūsų gimtosios kalbos gelmėse, bejausmių, bukinančių protą, marinančių sielą?

Pakeiskite gimtąjį žodį jausmai svetimžodžiu emocijos arba žodį sužeidimas – svetimžodžiu trauma ir pasižiūrėkite ką jie daro su mūsų kalba. Tokie žodžiai neturėdami šakninio ryšio su kitais mūsų gimtosios kalbos žodžiais siekia sau palenkti – iškreipti  pačią mūsų minties eigą ir neatpažįstamai išvartyti lietuviškus sakinius, kad galėtų kaip rakštis, kaip virusas įsiskverbti gimtosios kalbos gyvan audinin. Juk nepasakysime įsiemocino, nuemocino, paemocino, išemocino, atemocino, pasiemocino ir tt., vadinasi, tik vienu šiuo svetimžodžiu išrausime iš gimtosios kalbos visą daugiažodę lietuviško žodžio jausmai vedinių įvairovę ir iškreipsime lietuvišką sakinio sandarą ir minties eigą.

Juk nesakysite užuot susižeidžiau – susitraumavau, užuot pažeidžiau – patraumavau, užuot įžeidžiau – įtraumavau… Tad teks darkyti minties dėstymo būdą sakinyje ir tari: patyriau traumą. Bet juk sužeisti nepasakojame apie kokią nors savo patirtį, o tiesiog labai aiškiai išsitariame apie tai kas iš tikrųjų įvyko – susižeidžiau, susimušiau, susitrenkiau, įsipjoviau, užsigavau…

Kitas pavyzdys – visą viešąją erdvę užplūdęs vėžiažodis – problema. Prisikabinęs prie mūsų sakinių jis naikina mūsų bėdas, rūpesčius, nesklandumus, nesėkmes, trūkumus… Tarsi tikras geradėjas neturintiems leidžia turėti problemų su pinigais, su sveikata, su protu…

Internetinių ryšių voratinklis svetimžodžių užkratui tarpti kuo palankiausia dirva.  Čia surašiau dabar dažniausiai pranešimų spaudai srautais į Alkas.lt redakciją atkeliaujančių ir žiniasklaidos visuotinai platinamų dažniausių grėsmingų svetimžodžių sąrašą:

ADAPTACIJA – pritaikymas, priderinimas, suderinimas…
ALBUMAS
(muzikinis) – plokštelė
APLODISMENTAI plojimai
CEREMONIJA iškilmės, kartais – apeiga
DEMONSTRUOTI – rodyti, parodyti, pristatyti, supažindinti…
EDUKACIJA švietimas, mokymas, pratybos ir pan.
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI – mokymai, pratybos, apmokymai, pamokos arba pagal veiklos rūšį – drožimo pamokos, kalvystės pamokos, sodų vėrimo mokymai ir tt.
EMOCIJOS
jausmai
ENERGINGAS – guvus, judrus, veiklus, nerimstantis…
FESTIVALIS šventė
FOTOGRAFIJA – nuotrauka,
FOTOGRAFUOTI – traukti, nutraukti
HARMONIJA
– darna, dermė
INFORMACIJA
pranešimas, žinia, naujiena, pastaba, paaiškinimas, patikslinimas ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
INFORMUOTI –
pranešti, supažindinti, paaiškinti
INOVACIJA –
naujovė
IZOLIACIJA –
atskirtis, atskyrimas, atsiskyrimas, vienatvė ir tt., priklausomai nuo aplinkybių
KOMENTARAIpastabos, nuomonės, prierašai, paaiškinimai, aiškinimai, pasisakymai ir tt.
KOMPOZICIJAderinys, išdėstymas, sandara
KONTAKTAS – sąlytis, santykis, ryšys, sąryšis, santykių palaikymas, bendravimas, tarpusavio supratimas
KONTROLIUOTI – valdytis, susivaldyti, suvaldyti, išlikti ramiam, tikrinti, stebėti, sekti, užtikrinti, prižiūrėti, paklusti ir tt., priklausomai nuo sakinio
MAČAS
– rungtynės, varžybos, žaidynės
MITAS – pastaruoju laiku neapgristai pradėtas naudoti kaip žodžių prasimanymas, išsigalvojimas, netiesa, melas, pramanas ir kt. pakaitalas
NOMINACIJA – įvardijimas, paskelbimas, žymėjimas (dažnai vartojamas įvardinant tam tikrą pasiekimų sritį už kurią asmenims teikiami apdovanojimai – pvz. už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį ir pan. Bet šis žodis dažnai  klaidingai vartojamas ir vietoj žodžių apdovanojimas, apdovanotieji), NOMINANTAI –  įvardinti, paskelbti tam tikrų apdovanojimų verti asmenys (kuriems apdovanojimas dar nepaskirtas).
ORGANIZUOTIrengti
ORGANIZATORIUSrengėjas  
PARLAMENTAS (Lietuvos , Latvijos, Lenkijos) – Seimas
PARLAMENTARAI (Lietuvos) – Seimo nariai
PARTNERIS – pora, porininkas, dalyvis, bendrininkas, bendradarbis, bendras, mylimasis, meilužis, palyda, palydovas, padėjėjas, pagalbininkas, pašnekovas, bičiulis, dalininkas, bendražygis, sąjungininkas, draugas, žmona, vyras, mergina, vaikinas, draugužis, sėbras…
PILOTAS lakūnas, oreivis
PRESTIŽINĖ PREMIJA
garbingas apdovanojimas
PRIZAS – apdovanojimas, dovana
PROBLEMAbėda, rūpestis, nesklandumas, nesėkmė, trūkumas – priklausomai nuo reikalo
PRODUKCIJA gamyba, gaminiai, dirbiniai
PRODUKTASgaminys, dirbinys
PUBLIKA – žiūrovai, lankytojai, klausytojai, visuomenė, žmonės…
REKOMENDUOTI patarti, pasiūlyti
REKOMENDACIJApatarimas, pasiūlymas
RITUALASapeiga
SEZONAS – pvz. jei teatro, TV, tai –  kūrybiniai metai, jei gamtos – tai metų laikas, pvz. MEDŽIOKLĖS SEZONAS – medžioklės metai, medžioklės metas
SITUACIJApadėtis
STARTAS – pvz. renginio STARTAS – šiuo atveju pradžia
ŠOU pasirodymas, pramoginis renginys
TEMPASsparta, greitis
TRADICIJApaprotys
TRAUMAsužeidimas, susižeidimas, PATIRTI TRAUMĄsusižeisti
TURASkelionė arba ratas (1-as varžybų TURAS – 1-as varžybų ratas ir pan.)
VIZITASišvyka, kelionė, viešnagė, apsilankymas

Pradžiai tiek. Jei leidinių redaktoriams pavyktų atkreipti dėmesį ir sąmoningai užkardyti bent šio riboto skaičiaus svetimžodžių sklaidą žiniasklaidos priemonėse, tai būtų pirmas sąmoningas žingsnis, pirmas valingas veiksmas stabdant gimtosios kalbos užkratą. Nors trumpam pasvajokime – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pataria, o Lietuvos visuomeninis transliuotojas stengiasi neįsileisti nė vieno šių svetimžodžių į savo kuriamas laidas… Tai neįmanomas iššūkis?

Gal būt ir taip.

Bet kai Tauta netenka savo valstybės – sienų, ginklų, kariuomenės, pinigų, bankų, piliečių – ją vis dar gali apsaugoti paskutinė Tautos dvasios tvirtovė – gimtoji kalba.

Mūsų kalba.

Bus daugiau

Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, Asociacijos „Talka – kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas

srtrf-logo

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: