A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia (6)

Arvydas Juozaitis | LYČ nuotr.

Arvydas Juozaitis | LYČ nuotr.

Kodėl buvo sukelta žmonėms koronaviruso (COVID-19) grėsmė ir kas tuo pasinaudos – laikas ir būsimi įvykiai vėliau ar anksčiau tai parodys. Šiandien šią sukeltą grėsmę suvaldyti įmanoma tik, elgiantis pilietiškai ir atsakingai, besąlygiškai paklūstant ir vykdant Vyriausybės, savivaldybių vadovų ir medikų nurodymus.

Tačiau, tikrai neprivalome demonstruoti „avinėlių tylėjimo“, kai matome smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą, darbo vietų naikinimą , tuo darant akivaizdžią žalą mūsų valstybės ekonomikai ir finansams.

Kovo mėn. 14 d. Vyriausybė, siekdama apriboti žmonių susibūrimus masiniuose renginiuose, prekybos centruose ir įvairias paslaugas teikiančiose mažose įmonėse, drastiškai nuspaudė stabdį ekonomikoje ir finansuose ir kurio laiku neatleidus, labai abejotina ar pavyks praradimus kompensuoti priemonėmis, kurios buvo numatytos kovo  17 d. skubos tvarka Seimo priimtuose įstatymų pakeitimuose?

SVV sumoketi mokesciai i biudzeta

SVV sumokėti mokesčiai į biudžetą | Rengėjų nuotr.

Seimo leidimas padidinti skolinimosi limitą iki 5,4 mlrd. eurų, derintas su stambaus verslo asocijuotomis struktūromis ir tenkinantis išskirtinai finansų sektoriaus bei bankų interesus bei numatyta 60 procentų MMA kompensacija trims mėnesiams – 300 mln. eurų, bus „mirusiam žvakė“ , kai bus nulaužta šaka ant kurios „sėdi“ virš 88 tūkst. įmonių ir kuriose dirba apie 700 tūkst. dirbančiųjų ir beveik 100 tūkst., dirbančių su verslo liudijimais. Neužmirškim, kad būtent Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės į valstybės biudžetą generuoja apie 3 mlrd. eurų pajamų, kurios sudaro apie 70 proc. nuo visų iš verslo surenkamų mokesčių.

Teigiantys, kad SVV generuojamų pajamų dalis biudžetui ne tokia reikšminga, palyginus su gaunamomis įplaukomis nuo vartojimo (PVM ir akcizai sudaro apie 2/3 viso biudžeto pajamų), arba sąmoningai vykdo savo, o ne valstybei ir žmonėms reikalingą politiką. Yra kaip tik priešingai. Apribojus smulkaus verslo veiklą, vartojimas ir mokesčiai į biudžetą pastebimai sumažės.

2019 m. valstybės biudžeto pajamos | Rengėjų nuotr.

2019 m. valstybės biudžeto pajamos | Rengėjų nuotr.

O tarp pageidaujančių šią šaką nulaužti rikiuojasi ne tik stambūs prekybos centrai, pareiškę, kad nėra linkę vykdyti įsipareigojimus mažiesiems paslaugų teikėjams, bet ir tie patys bankai, nei prieš šiuos sprendimus, nei po jų, neprisiėmę jokių įsipareigojimų palengvinti kreditavimo smulkaus verslo subjektams.

 Daugelis Vakarų šalių skiria ypatingą dėmesį SVV įmonių gyvybingumo užtikrinimui, nes suvokia jų reikšmę,  socialinių-ekonominių problemų sprendimui ir  prasmingam žmonių užimtumui, skatinant kūrybiškumą ir įvairias iniciatyvas. Deja, Lietuvoje, girdėdami tik žodžiais deklaruojamą paramą, stebime gana atsainius veiksmus smulkaus verslo atžvilgiu. 

Virtualius savo įrankius panaudos antstoliai ir kiti mokesčių administratoriai, lyg ir deklaruodami šiokį tokį jautrumą fiziniam asmeniui, bet jei nebus laiku Vyriausybės nutarimu sustabdyti, jausis vykdantys kilnią misiją, išieškodami skolas ir nepriemokas.

Sunku teigti, kad ką nors įtikino Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio atsakymas Seimo nariams kovo 17 d. Seimo posėdyje: „Ver­slui ša­lia ši­tų prie­mo­nių yra su­da­ro­mos ir ki­tos pa­gal­bos prie­mo­nės: mo­kes­čių ati­dė­ji­mas, tiek dar­bo mo­kes­čio, tiek ki­tų mo­kes­čių ati­dė­ji­mas, tiek pa­sko­lų ati­dė­ji­mas, tiek ga­li­my­bė im­tis leng­va­ti­nes pa­sko­las su vals­ty­bės ga­ran­ti­jo­mis.“? Nematant poįstatyminių aktų, nebus ir pasitikėjimo.

Teisingumo ministerijos teikiamas siūlymas Vyriausybei karantino laikotarpiu sustabdyti skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio gal kiek apsaugos fizinius asmenis. „Dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvedus būtinus įvairių veiklų apribojimus, žmonėms reikalingas kiekvienas euras. Todėl siūlome, kad šiuo sunkiu laiku antstoliai nebevykdytų išieškojimo valstybės naudai iš skolininku atlyginimų ir joms prilygintų pajamų, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šiuo metu svarbu, kad gyventojai galėtų apsirūpinti būtiniausiais produktais, medicinos prekėmis, vaistais“.

Tačiau ar kas bent pabandė pamodeliuoti, kaip susiklostys padėtis ir kuo tai baigsis, kai bus keliami ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo tarp juridinių asmenų? Jei Vyriausybė artimiausiu metu nepriims konkrečių nutarimų apriboti mokesčių administratorių ir antstolių veiksmus, išieškant įsiskolinimus, tai 60 proc. kompensacijos ar kol kas tik teorinė galimybė tapti banko skolininku su Vyriausybės garantija, liks nepasiekiama smulkiems ūkio subjektams.

Sunku pasakyti ar suvokė savo atsakomybę Lietuvos valstybei Seimo nariai, nusprendę saviizoliuotis iki kovo mėnesio pabaigos, nepareikalavę iš Vyriausybės konkretesnės pasekmių analizės ir vertinimo, lengva ranka palaiminę lemtingas įstatymų pataisas,. Negi tikisi, kad jie dar bus kam nors reikalingi, kai pradės byrėti finansų rinkos, šalies ekonomika ir Lietuvai grės finansinis-ekonominis kolapsas?

„SVV tarybos nariai nekviečiami ir su jais net nesitariama, svarstant galimus paramos verslui modelius, siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio Lietuvos ūkiui“, – teigia SVV tarybos narys, prof. Dalius Serafinas.

Kol tarp SVV įmonių neįsivyravo chaosas ir yra galimybė sustabdyti neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir finansams, kreipiamės į Lietuvos Respublikos  Prezidentą, Premjerą ir Seimą imtis neatidėliotinų veiksmų ir priemonių padėčiai normalizuoti:

1. Karantino sąlygos visiems ūkio subjektams (bankams ir didiesiems prekybos tinklams, ir SVV prekybos, gamybos, paslaugų  verslo sektoriui,  ir šeimos ūkininkų ūkiams) privalo galioti  Bandymas iš 88 tūkst. įmonių išskirti tik dalį įmonių (VMI duomenimis – 32 tūkst. įmonių), pripažįstant nukentėjusiomis dėl karantino sąlygų, yra ydinga praktika, kuri neatkurs normalių finansinių-ekonominių santykių nei tarp ūkio subjektų, nei normalizuos santykius su mokesčių administratoriais;

2. Prašome peržiūrėti galimybes ir sąlygas SVV įmonėms vykdyti bent dalinę veiklą, prisilaikant būtinų sanitarinės saugos reikalavimų, apribojant tiesioginį kontaktą su paslaugų ar prekių gavėjais;

3. Verslo kreditavimas su Valstybės garantija privalo vykti pagal aiškius ir viešai deklaruotus kriterijus, atsisakant iki šiol vyravusios praktikos, kai Lietuvoje veikiantys bankai vengė skolinti pinigus SVV įmonėms; 

4. Prašome artimiausiu metu duoti oficialų teisinį išaiškinimą ar COVID-19 yra Lietuvos teritorijoje pripažįstama nenugalima jėga (force majeure), kuri suteikia teisę nevykdyti ne tik sutartinių įsipareigojimų tarp ūkio subjektų, bet ir prievolių valstybei;

5. Įpareigoti Lietuvos Banką, Finansų ministeriją ir FNTT ypatingą dėmesį skirti įmonių tarpusavio atsiskaitymams, numatant atitinkamas sankcijas už vėlavimus, atsiskaitant su kitais ūkio subjektais arba užfiksavus atsisakymus apmokėti už suteiktas paslaugas arba prekes. Nesuvaldžius šios situacijos, prasidės masiniai SVV bankrotai;

6. Kritiniu SVV įmonėms metu, būtina garantuoti ir sparčiau atsiskaityti:

  • per vieną mėnesį nuo darbų priėmimo akto pasirašymo, teikiantiems paslaugas valstybės ir savivaldybių įmonėms bei viešajam sektoriui;
  • ūkininkams, deklaravusiems savo pasėlius ir naudmenas, tiesiogines išmokas pervesti iki einamųjų metų gruodžio mėn. 1 d.;

7. Valstybinio komercinio banko sukūrimas, optimizuotų valstybinių institucijų ir įstaigų finansinius atsiskaitymus ir palengvintų SVV įmonių kreditavimą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Antanas:

    Situacija tokia, kad užkrato nešiotojai yra jauni sveiki žmonės, o miršta seni ir ligoti. Pripažįstam, kad reikia atskirti vienus nuo kitų, o darom atvirkščiai. Manau, siekiant sumažinti aukų skaičių, reikia kiek galima sutrumpinti virusų nešiojimo laiką, kitaip jie žmones medžios ilgai ir negailestingai.
    Kiekviena ribinė situacija skatina mus keistis. Todėl siūlau atnaujinti švietimo procesą, kadangi virusas jauniems sveikiems žmonėms nėra labai pavojingas. Taigi, dabar yra gera proga mokytojams, dėstytojams, medikams padvigubinti atlyginimus ir pritraukti iš verslo, iš užsienio išsilavinusį jaunimą grįžti, dirbti, o senolius išleisti į pensiją. Žinoma, mūsų verslo elitas iš to skuba vėl pasipelnyti kaip 2008 metais. Čia eilinį kartą sprendžiamas klausimas, ar mes esam homo sapiens, ar dar beždžionių stadijoje (pamėgdžiojam kitus), ar einam su dievu, ar su velniu (penim persisotinusius). Nemanau, kad Šapoka turi stebuklingą lazdelę, su kuria sugebės pinigus paskirstyti teisingai atsakingam verslui ir ne. Berods Trumpas siūlė dalinti pinigus žmonėms, o ne verslui, kitaip verslas niekada netarnaus žmonėms. Vienintelis teisingas verslo išsaugojimo būdas – mažinti PVM visoms tradicinėms prekėms. Juk dabar Lietuva dirba savo žmonių sąskaita (mokėdama mažus atlyginimus) pasauliui, bet ne savo žmonėms.

  2. Taip:

    Straipsnyje išvardintos pastabos labbai teisingos ,bet šiek tiek pavėluotos.Didžiausia negerovė yra tai,kad valdantieji Žalieji valstiečiai pasirinko į Premjero postą liberalmarksistinį ,pertekliniai prolenkišką ir karjeristinio būdo politiką,kurio Vyriausybė didžia dalimi yra globalistų -leftistų sambūris.Tad,Premjerui S.Skverneliui ir jo Vyriausybei mažai rūpi,deja, verslo mažiukai ir vidutiniokai bei šeimos žemės ūkis.
    Antra,-Lietuva prieš įstojant į Eurozonos sąjungą turėjo sukaupusi ženklų dydį finansines ir aukso atsargas ,,juodai dienai”,tad užuot skolintis galėtų jomis pasinaudoti -nejaugi Europos centrinis bankas tai uždraustų.Trečia,-nusikalstama yra ir tai,kad Lietuva neturi nuosavo Valstybinio banko/dabartinis Lietuvos bankas vad.Vasiliausko yra tik Europos centrinio banko padalinys/ ir neturi galimybių savarankiškai,deja, vykdyti finansinės politikos,pvz.taip kaip daro Lenkija. Lietuva turi būtinai susigražinti savą valiutą litą.

  3. ŽEMAITIS:

    O stambaus – tai ne?
    Bet kokios verslo žlugdymas, gerb. Arvydai, yra ekonominė griūtis.
    Tad nėra prasmės verslą skirstyti į smulkų, vidutinį bei stambų. Turi būti visiems vienodos taisyklės. O kuris bus geresnis – tas ir klestės.

    • Taip ir ne:

      SĄLYGA – GARBINGAI su silpnesniais besielgiantis didysis verslas. Suvokiantis, kad smulkmė – jam nekelia pavojaus, smulkmė jam ne varžovas. Jau bent dėl to, kad jo labai siaura veiklos sritis, mikroskopinės „apyvartos”, jo „produktyvumui” suskaičiuoti vienos rankos pirštų pakanka – ne vagonais jo „produkcija” pas klientą vežama.
      Abiejų jų pažeidžiamumas skirtingas.
      Net ir subankrutavęs, stambaus verslo savininkas, dėl savo sukaupto NT, kt. asmeninio turto (dažnai kitų vardu registruoto), pinigų sąskaitose, dar ilgai iš tų „lašinių” gali gana pasiturimai gyventi ir naują verslą (o jei mažesnis, net ir be paskolų) susikurti.
      Mažylis paprastai iš bankroto išeina su dideliais įsiskolinimais (mėno po mėnesio vienas po kito bankrutavę arba nesąžiningi klientai neatsiskaitę dingo, tad ir už komunalinius nėra kuo susimokėti. O jis, kad jų užsakymus laikų įvykdytų, skolon įsigijo savo brangiai kainavusias „stakles”). O dar ir VMI smaugia – mokėk mokesčius, nors tu įplaukų jau porą mėnesių neturi, vien tik išlaidas (VMI itin „narsi” su smulkme!). Mažylio bankrotas (jei ne tik pinigais skaičiuotume), be finansinių nuostolių, gali ir neįgalumą, gyvybę kainuoti.
      Didžiojo verslo paprastai imasi ambicingi žmonės (ambicijos jų įvairios).
      Mažojo imasi tie, kas kritiškai įvertina savo galimybes (tai toli gražu ne visada gabumų ar reikiamų žinių stoka), arba tie, kas neturi ambicijų su visais varžytis savo įtaka, verslo bei turtų dydžiu, vieta pasaulio turtuolių reitinge, kam jo „verslas” tėra būdas užtikrinti šeimai būtiną pragyvenimo lygį, jo mėgstama profesinė veikla.
      Sudėtingais valstybei laikais mažylis bei ind. veikla gali būti išsigelbėjimas ne tik darbo netenkantiems, bet ir pačiai valstybei. Jo gali imtis, bandyti išgyventi (o tuo savo smulkiu krutėjimu ir valstybei bent šiek tiek padėti!) tie, kas masinio įmonių bankrutavimo laikais staiga netenka darbo, o įsidarbinimas kitur irgi greitai baigiasi ir to kito darbdavio įmonių bankrotu. Smulkaus mažylių spurdėjimo dėka valstybės „kraujotaka” (finansai) nesustingsta – kad ir silpnas tas „pulsavimas”, bet būtent jis labai efektyviai padeda ekonomikai atgauti gyvybę.
      O dar svarbiau – kadangi IŠMINTINGAS politinis valstybės elitas stengiasi neužlipti apmokestinančio dramblio koja ant „smulkmės”, nesutraiškyti jos savo užreguliavimais ir gobšumu, nepriverčia sprukti iš šalies, svetur duonos ieškoti – taip valdomoje valstybėje, nežiūrint krizės sunkumų, UŽAUGINAMAS PASITIKĖJIMAS SAVO VALSTYBE, PUIKUS PSICHOLOGINIS SAVITARPIO SUPRATIMO IR PAGARBOS KLIMATAS, ir viso to rezultatas – valstybė ir jos ūkis sparčiau ir kokybiškiau pasveiksta, išeina iš krizių dar daugiau žinių pasisėmusi, gebų išsiugdžiusi. Be to, tokia politika smulkmės atžvilgiu NESTUMIA Į ŠEŠĖLĮ, neaugina jo. Kam man varginti smegenis, galvoti, kaip čia pasukčiavus, kad vėliau neįkliūčiau, jei SĄŽININGO dydžio, šeimą be duonos, vaikų be išsilavinimo nepaliekančių mokesčių mokėjimas lemia ramų, orų gyvenimą? Kai nereikia baimintis, kad bet kada inspektorius gali pričiupti tave, kaip katiną, kažką darantį į miltus?

      • Žemaitukė:

        Išmintingai ir su meile parašyta. Mylinčio žmogaus žodžiai, suprantančio, kaip turi būti tvarkomasi valstybėje. Visa, kas padaryta iš širdies, yra tobula; kai daroma be tikslo nuskriausti mažesnį, silpnesnį arba kitos pasaulėjautos, prie daugumos nepritampantį. Bet gi ne visuomet teisūs tie, kurių dauguma… Skaudu suvokti, kad į nemokančių mylėti rankas valstybę atidavėme, skaudu ir gėda prieš tuos, kuriems apginti Lietuvą, jos garbę buvo šventa pareiga, negailint gyvybės. Šiandien valstybei nedirba, jos negina davę priesaiką tai daryti?! Kas yra tie žmonės, pavojaus akivaizdoje svarstantys, kuri vertybė svarbesnė: sava gyvybė ar tautos gyvybė? Mes išsirinkę dezertyrus?!

  4. Žemyna:

    Vienas iš šių laikų pavyzdžių:
    Didžiulio tinklo savininkai uždarė savuosius PC ir pranešė savo tiekėjams, jog su jais neatsiskaitys(!!!).
    Neįsivaizduoju kaip tai apskritai įmanoma – pareikšti, jog nemokės tam, kam skolingas. Kaip į tai žiūri įstatymai? Ar tokiomis ypatingomis aplinkybėmis tai nėra VIEŠO INTERESO pažaida? Negi tokio masto verslui įstatymai net ir tokiomis aplinkybėmis negalioja? Ar tuo neturėtų prokurorai savo iniciatyva susidomėti, nelaukdami, kad koks smulkmė, net advokatui pinigų neturintis, pasiskųs? Nebent paskleista ne visai tiksli žinia …
    Tačiau, jei viskas būtent taip: ne visi to ryklio tiekėjai yra tokio pat masto verslo rykliai 🙁 Vadinasi, smulkiausiems bankrotas ne dėl koronos, o dėl to, ką sau leidžia rykliai? O juk tas PC tinklas savo veiklos nenutraukė – tik į el. prekybą perėjo, taigi, ir įplaukų ir pelno bus. A, nebent jo nepakanka jo šeimos reaktyviniams lėktuvams išlaikyti… 🙂
    Ryklio nejaudina tie, kas tik per mikroskopą įžiūrimas, jam nesvarbu, jog tai smulkmę pražudys? Nors ji ne vienerius metus buvo jam naudinga, savo darbu prisidėjo prie jo gigantiško pelno augimo?
    Norisi, kad tai būtų tik žiniasklaidos melagiena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: