Seimas svarstys dar tris projektus, reguliuojančius darbo santykius ekstremaliomis sąlygomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė antrą bloką teisės aktų projektų, kuriais siekiama lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.

Darbo kodekso ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimų projektais (atitinkamai Nr. XIIIP-4626 ir Nr. XIIIP-4627) siūloma nustatyti, kad kai paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną darbdavys negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbdavys, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip 40 procentų minimalios mėnesio algos (MMA), taip

pat 60 procentų MMA būtų mokama Garantijų įstatymo nustatyta tvarka, minėtame įstatyme įtvirtinant naują finansinę garantiją darbuotojams – išmoką už prastovą. Biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams (tiek valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, tiek darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį) jiems paskelbtos prastovos laikotarpiu būtų mokama ne mažiau kaip MMA.

Siekiant, kad profesiniame mokyme dalyvaujantys bedarbiai neprarastų mokymosi stipendijos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdžius bedarbio profesinio mokymo teikėjo veiklą, Užimtumo įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-4628) siūloma tęsti jos mokėjimą Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Bedarbiui būtų mokama 0,39 MMA dydžio mokymo stipendija.

Siekiant užtikrinti, kad, nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, Užimtumo įstatyme siūloma nustatyti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiesiems, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri sudarytų 60 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA. Jei užimtajam prastova būtų paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimtojo prastovos laikui.

Minėtame įstatyme siūloma nustatyti, kad ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Projektams po pateikimo vieningai pritarė visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Šie teisės aktai bus svarstomi ypatingos skubos tvarka.