A. Matulevičius. Tyrimas, sudrebinęs klaną (52)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Kadaise tokiu pavadinimu brolis Vytautas, žinomas žurnalistas, sukūrė dokumentinį filmą. Jį norintys dar gali susirasti internete („YouTube“). Žiūrovai šį filmą kartkartėmis vis iškelia į socialinius tinklus. Kadangi jau yra ne viena taip išplatinta kopija, manau, kad jį peržiūrėjo virš 100 000 žmonių.

Nenoriu kartotis apie keliolikos metų senumo įvykius, juolab kad juos ar bent dalį jų aprašiau ir savo knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“. Tačiau iš laiko perspektyvos daug ką pradedi suprasti aiškiau. Čia, matyt, kaip su tuo senu vynu ar viskiu – kuo ilgiau išlaikytas, tuo skanesnis. Bet paties įvykiai, deja, kelia ne tokias malonias asociacijas, juo labiau kad tai prasidėjo nuo šviesaus atminimo saugumo karininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo. Man tuo metu teko vadovauti LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kuriam ir buvo pavesta ištirti pulkininko išsiuntimo ir žūties aplinkybes. Tačiau, pradėję tą jau istoriniu tapusį parlamentinį tyrimą, mes atskleidėme neregėto masto antikonstituciškai veikiančią grupuotę, žurnalistų pavadintą ,,valstybininkų“ klanu.

Tada atskleisti faktai prilygo atominės bombos sprogimui ir turėjo taip supurtyti tą neregėtai korumpuotą sistemą, kad ji negalėtų išsilaikyti. Aš asmeniškai tuomet ir mąsčiau, kad būtent taip ir nutiks, bet, pasirodo, klydau.

Tai buvo kur kas stipresnė ir lankstesnė sistema, kuri sugebėjo savo čiuptuvais kaip aštuonkojis apraizgyti ne tik Lietuvos valdžios struktūras, bet ir suaugti su neskaidriu verslu, iš kurio turėjo neribotus finansinius resursus, taip pat – su žiniasklaida. To tada dar nesimatė, bet dabar ryškėja, kad buvo turimi ir gan painūs bei rafinuoti ryšiai su įvairiomis užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis – kaip draugiškomis, taip ir priešiškomis Lietuvos valstybei. Štai čia ir slypi jų stiprioji pusė: jie apsimeta, kad padeda  NATO, ES arba šiaip draugiškoms valstybėms – Lietuvos partnerėms, o iš tikrųjų, įsitrynę į jų pasitikėjimą, žaidė ir žaidžia dvigubus žaidimus.Tokią gan drąsią išvadą man leidžia daryti daugybė išanalizuotų tiesioginių ir netiesioginių informacijos šaltinių, tarp kurių nemaža dalis – Lietuvos specialiųjų tarnybų slapta (kai kuri jau nebe) informacija.

Čia būtina pastebėti, kad į šią informaciją papuola ir bent dalis mūsų partnerių specialiųjų tarnybų informacijos, kuria yra keičiamasi, taip pat įvairūs kontaktai ir pokalbiai, viešųjų šaltinių – tokių, kaip žurnalistiniai tyrimai, ypač tarptautiniai (tokie, kaip WikiLeaks, Panama Papers, Paradise Papers ir pan.), skelbta informacija, jos lyginimas ir gili analizė. Čia dar pridurčiau iš gyvenimo išmoktas pamokas viską stebėti ir gretinti.

Kaip pavyzdį galiu paminėti vieną žiaurų ir liūdną faktą. Mes, kurie minėtame parlamentiniame tyrime buvome sąžiningi ir ištikimi Lietuvos Respublikai duotai priesaikai (o man tai ne tušti žodžiai), buvome ir tebesame įsitikinę, kad V. Pociūną ištrėmė į Baltarusiją tam, kad juo atsikratytų, nes jis jau kėlė pavojų tuo metu VSD galutinai užvaldžiusiai korumpuotai ir Lietuvai nelojaliai grupuotei. O po to jo žūtį dar pagreitino tai, kad jis, būdamas principingas žmogus ir patriotas, sužinojo apie JAV  per lietuvius perduotus (suprantama, garsiai neviešinamus) 40 milijonų dolerių, skirtų Baltarusijos opozicijai, kurių didžioji dalis buvo tiesiog pavogta. V. Pociūnas, tai sužinojęs, pasakė, kad netylės. Tiems, kurie tuos pinigus pasisavino, o tai buvo ne baltarusiai, reikėjo V. Pociūną greitai nutildyti – ką jie ir netrukus padarė.

Tiesa, buvo du pasikėsinimai, tik apie pirmąjį mažai žinoma. V. Pociūnas buvo paskirtas į Lietuvos Gardino konsulatą saugumo pareigūnu. Gardine V. Pociūnas kaip aukšto rango profesionalas atsidūrė tik todėl, kad juo reikėjo atsikratyti – jis per daug žinojo ir per daug į viską gilinosi. Ir, svarbiausia, jis dirbo Lietuvos valstybei, o ne klanui. Kartą jį, savo automašina važiuojantį iš Gardino, aplenkė sunkvežimis, gabenantis daugiatonę gelžbetoninę konstrukciją. V. Pociūną tuomet išgelbėjo apvaizda. Kažką pajutęs, jis pristabdė savo automobilį, o tada sunkiasvorė konstrukcija ir išvirto ant kelio – V. Pociūnas vos spėjo sustoti. Tačiau pats sunkvežimis tik padidino greitį ir nurūko. O juk vairuotojas, jeigu tik būtų pametęs tokį gan brangų krovinį netyčia, jis neišvengiamai būtų sustojęs.

Įdomu tai, kad ši istorija turi tęsinį. Seimo narys, profesorius Kęstutis Masiulis man užsiminė, kad, kai jo draugas V. Pociūnas jam apie tai papasaskojo, jis kreipėsi į faktinį (perkeltine ir tiesiogine prasme – pagal realią įtaką valstybės vadovams) šalies vadovą Vytautą Lansbergį, kuris tada dar buvo ir veikiantis Europos parlamento narys. Išklausęs šią istoriją, jis K. Masiuliui neva pasakė įsimintiną frazę: „Lai užsirašo…“ O kai K. Masiulis nesupratęs paklausė – kam, išgirdo atsakymą: „Istorijai.“ Negaliu garantuoti šio epizodo autentiškumo, bet jį prisiminiau perskaitęs dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnį „VSD skandalo pursluose šmėžuoja garsios pavardės“, kuriame ir vėl iškyla profesoriaus pavardė. Cituoju: „Tačiau buvo ir spėjančių, jog tas „Jis“, pagarbiai įvardytas ir D. Jauniškio, yra konservatorių patriarchas V. Landsbergis, kurio interesas esą buvo tas pats – kuo geresni šansai I. Šimonytei. Šios prielaidos šalininkai remiasi tuo, kad D. Jauniškis yra vienas ištikimiausių asmenų V. Landsbergiui. Mat dabartinis VSD direktorius savo karjerą pradėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, kuris sudarė asmeninės V. Landsbergio apsaugos branduolį. Teigiama, kad jiedu susitikinėja iki šiol…“

(https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/03/07/news/vsd-skandalo-pursluose-smezuoja-garsios-pavardes-13918321/)

Beje, su šia pavarde sekimo ir informacijos rinkimo skandaluose tenka susidurti ne pirmą kartą. Praeito amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Nepriklausomybės Akto signataras, šviesaus atminimo Romualdas Ozolas viešai apkaltino V. Lansbergį, kad jo nurodymu II KAM departamentas (karinė kontržvalgyba) jį seka. Tarp kitko, po kelerių metų ši informacija pasitvirtino. Bet niekas į tai neatkreipė dėmesio.

Man pačiam vadovaujant Seimo NSGK, po mūsų atlikto minėto parlamentinio tyrimo ir mano iniciatyva (jaučiant didžiulę priešpriešą) paviešinus dalį tyrimo medžiagos, buvo bandoma suduoti atsakomąjį smūgį, mane apšmeižiant. Tai  jiems nepasisekė, bet tam tikrą naudą klanui davė. Nes dar prieš garsiąją buvusio VSD vadovo, KGB rezervo karininko (juo tapo 1989 m.) Arvydo Pociaus kalbą Seime, kurioje buvo mesti pramanyti kaltinimai man ir mums liudijusiems VSD karininkams, pas mane buvo atėjęs pasiuntinys. Jo misija buvo slapta ir labai rimta. Tai buvo buvęs aukštas saugumo karininkas, kuris, įgaliotas VSD žvalgybos karininkų, man pasakė, kad keli jų yra pasiryžę duoti labai rimtus liudijimus NSGK dėl JAV 40 milijonų dolerių pagalbos, kainavusios V. Pociūnui gyvybę. Tačiau po minėtos A. Pociaus kalbos Seimo posėdyje buvo balsuojama. Čia privalau paaiškinti, kad, svarstant personalijų klausimus, veikia gan griežta, Seimo Statuto nustatyta procedūra. LR Prezidento įgaliotas atstovas perskaito Prezidento teikimą atleisti tam tikrą pareigūną, po to atstovas atsako į Seimo narių klausimus, ir tuo posėdžio darbotvarkės klausimas pateikimo stadijoje baigiamas svarstyti – apie ką praneša posėdžio pirmininkas. Toliau jau vyksta susitikimai su Seimo frakcijomis, ir klausimas po kelių dienų grįžta į plenarinį, kur tuo pačiu metu vyksta ir svarstymas, ir Seimo nutarimo priėmimas, t. y. balsavimas. Tačiau mano aprašomu atveju posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius, pažeisdamas Seimo statutą, ne tik suteikė galimybę ir tribūną A. Pociui paskleisti melo kupiną dezinformaciją, bet net ir laimėti, nors ir laikinai, išlikimą poste. Lieka nesuprantama, kodėl A. Kubilius paskelbė balsavimą, per kurį pasimetę Seimo nariai daugiausia Darbo partijos balsais nepatvirtino Prezidento dekreto dėl VSD vadovo A. Pociaus atleidimo. Taip pat labai keista tai, kad Prezidentas Valdas Adamkus, lyg tik tokio rezultato ir laukęs, netrukus atšaukė savo dekretą dėl A. Pociaus atleidimo. Galbūt skaitytojui per šią procedūrinę painiavą kils neišvengiamas klausimas – o kas čia blogo nutiko? O nutiko keletas labai svarbių dalykų. Visų pirma, aš buvau gavęs informaciją, kad „valstybininkų“ klanas labai išsigando ir suprato, kad, jiems nepasiruošus persigrupuoti, jie gali prarasti svarbų įtakos svertą – paties VSD kontrolę. Antra, jiems reikėjo mane kaip komiteto pirmininką sukompromituoti ir pašalinti iš NSGK. Tačiau nei viena, nei kita jiems nepavyko. Bet vieną svarbią pergalę klanas vis dėlto pasiekė: pamatę, kas įvyko, VSD žvalgybos karininkai išsigando, kad ir su jais bus susidorota taip pat, kaip jau buvo susidorota su valstybei ištikimais karininkais V. Damuliu, K. Braziuliu, V. Bieliausku ir kitais. A. Pociaus kalba buvo priimta už rimtą, ir Prezidentas V. Adamkus, užuot ėmęsis aiškintis grėsmes valstybei, visiškai pasidavė klano įtakai ir net sušaukė Valstybės gynimo tarybą – aiškintis dėl KGB rezervisto pramanų. Taip prasidėjęs procesas, kuris galėjo tapti valstybės apsivalymu, netrukus užgeso. Nors mums po kelių mėnesių ir pavyko pašalinti A. Pocių iš pareigų, klanas buvo tik supurtytas, bet ne panaikintas, ir ta piktžaizdė pūliuoja iki šiol.

Tiesa, V. Lansbergio pavardė netrukus ir vėl sublizgėjo labai dviprasmiškomis aplinkybėmis. Po mūsų klanui suduoto smūgio šis netrukus nusprendė dar kartą sumenkinti parlamentinio tyrimo rezultatus. „Pilkuoju kardinolu“ vadinamo Albino Januškos iniciatyva buvo sukurta labai keista lyg ir valstybinė komisija V. Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Bet čia svarbu ne pats komisijos sukūrimo faktas, nors tai irgi simptomiška: tie, kurie V. Pociūną šmeižė ir juodino, patys pradėjo rodyti iniciatyvą ir viską „tirti“. Tačiau įdomiausia, kokie asmenys buvo įtraukti į tą komisiją. Tai – profesorius A. Ališauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas J. Kronkaitis, A. Sakalas („užkūręs“ R. Pakso apkaltos katilą), VSD atstovas be pavardės ir, svarbiausia, – V. Landsbergis. Pastarąjį aš per NSGK narę R. Juknevičienę bandžiau atkalbėti, bet ji pasakė, kad profesorius užsispyrė ir labai nori. Tačiau, nors iš viso to gavosi farsas, juo buvo siekiama nukreipti dėmesį nuo tos šokiruojančios realybės, kurią atskleidė mūsų tyrimas. Panašiai vyksta ir su dabartiniu VSD skandalu.

Visų pirma – daug triukšmo. Tuo nereikia stebėtis, taip daroma specialiai, kad triukšmas užgožtų esmę. O esmė ne tik kad labai nepatraukli, bet net ir kelianti siaubą. Ką kas bekalbėtų, tai yra grubus LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Ir tai laikas nuo laiko kartojasi per visus 30 atkurtos Nepriklausomybės metų. Beje, šiuos visus skandalus sieja keli bendri dalykai: pirma – visuotinė gynyba, kad nieko čia tokio; antra – kad tai rusų ranka, kuri nori pakenkti Lietuvai; trečia – tie, kurie aiškina, jog tai neteisėta, apkaltinami ir apšmeižiami; ketvirta – valstybės vadovai visą laiką gina tuos, kurie padarė nusižengimą, o ne tuos, kurie siekia išsiaiškinti tiesą; penkta – visais atvejais nukenčia sąžiningi pareigūnai, kurie  ištikimi priesaikai, duotai Lietuvos Respublikai, o ne lojalumą „vadams“ demonstruojantys prisitaikėliai.

Ir šio, ir anksčiau su specialiosiomis tarnybomis sietų skandalų giluminė esmė – visiškas savęs sureikšminimas ir įsitikinimas, kad mums viskas galima. Man teko neseniai išgirsti tokią frazę: tikrinome; tikriname ir tikrinsime. Taip, jie privalo tai daryti, bet tik griežtai laikantis oficialios tvarkos ir nepažeidžiant žmogaus teisių. Tokia situacija susiklostė  todėl, kad neegzistuoja jokių kontrolės mechanizmų. Tokiomis sąlygomis ir geri pareigūnai – paslysta. Ir ką daryti VSD vadovui, kurį paskyrusi / -ęs LR Prezidentė / -as ar jos/jo įgaliota / -as ištikima / -as patarėja / -as paliepia „surinkti“ tam tikrą informaciją apie pusšimtį nieko neįtariančių Lietuvos piliečių? Arba jei to paprašo tavo buvęs vadovas, kuriam esi ištikimas, nes jį tapatini su valstybe?..

Šios organizcijos ne be reikalo yra statutinės – jos nedalyvauja politikoje. Deja, tai – tik teorija. Kiekvienas žmogus turi savus įsitikinimus ir savo nuomonę, savo simpatikus, kumyrus ir tuos, kurių jis nemėgsta. Mes juk tik žmonės. Turbūt, neskaitant teorinio nedalyvavimo politikoje, bent jau specialiųjų tarnybų vadovai ir pagrindiniai pareigūnai turėtų dar ir viešai deklaruoti savo pažiūras – kaip kažkada nežinia kodėl pajuokos objektu paverstas buvęs STT ir VSD vadovas Povilas Malakauskas. Pasakydamas, kad daugiausia mąsto dešiniąja smegenų puse, jis aiškiai davė suprasti, kad yra dešiniųjų pažiūrų žmogus. Ir man, su juo dirbant bei sprendžiant svarbius valstybei reikalus, tai ne tik kad netrukdė, bet net ir padėjo. O štai apie artimus Dariaus Jauniškio ir profesoriaus V. Landsbergio santykius dauguma žmonių, manau, sužinojo tik dabar – iš laikraščio publikacijos. Kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada, bet vis tik geriau, kad tai būtų žinoma jau žmogui užimant pareigas. Be to, po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų būtų pats laikas pradėti tarnauti išskirtinai Lietuvos valstybei, o ne vadams.

Dar būdamas NSGK pirmininku, esu pasakęs, kad, jeigu nebus visaapimančios specialiųjų tarnybų kontrolės, valstybė išsigims, nebus jokios demokratijos. Buvau net paruošęs įstatymo projektą ,,Dėl specialiųjų tarnybų priežiūros Generalinio inspektoriaus institucijos įkūrimo“. Praėjo virš dešimt metų, o dauguma tų, kurie šiandien rimtais veidais postringauja iš TV ekranų, kad puolamas VSD, nieko nepadarė, kad ta priežiūra atsirastų. Kol valstybėje ištikimi Lietuvai pareigūnai bus persekiojami už tai, kad jie laikosi Konstitucijos, o specialiosios tarnybos bus naudojamos politinei įtakai didinti ir „dvaro“ intrigoms, tol mūsų valstybėje ir bus tokia betvarkė bei NEBAUDŽIAMUMAS! Visa teisėsauga sunkiai „serga“, ir naujojo Prezidento pareiga – rimtai užsiimti šios ligos gydymu.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

52 komentarai

  1. Stebėtojas:

    Jo… Be komentarų… Graudu… 😥

  2. Romas:

    Puikus straipsnis, ačiū autoriui.

  3. jurgis:

    nevykęs savęs balinimas ir kitų menkinimas…

  4. Aistis Krivaitis:

    Naujas Prezidentas ponas Gitanas Nausėda, Kovo 11 sveiikindamas niekada nerinktą PREZIDENTU Vytautą Landsbergį, aiškiai atskleidė savo pagalbininką su visa šutve – kelyje į prezidentus, Nuo vakar dienos pagaliau visi rinkėjai pamatė, kad išrinko “katę maiše”. Ir nesistebėkime, nebus jokių permainų į teisingumą ir padorumą…tęsis Adamkaus ir Polikarpovnos pradėtos ir jau spėjusios įsišaknyti represinių struktūrų tautą bauginančios veikos. Tauta ne laisvės, o vis toliau klimps į didesnės vergovės klaną, valdomą grobuonių ir tautos naikintojų, valstybės griovėjų, Liūdna, bet taip jau turime, tai Polikarpovnos beteisė valstybė gyvuos toliau. Tik naujas – dorų žmonių Seimas galės pakeisti situaciją.

    • Juozas:

      taigi, kaip jau parašėte : tik naujas – dorų (ir drąsių, išmintingų) žmonių Seimas galės pakeisti situaciją. Yra sakoma, kad kiekviena tauta turi tokią valdžią, kokios nusipelnė. Taigi, įrodykim, kad esame verti daugiau

  5. Česlovas:

    Gerbiu A.Matulevičių už neišpaskytą drąsą tada ir dabar. Nežinau panašaus tokio patriotiško, išmintingo ir mylinčio Tėvynę politiko.

    • Juozas:

      deja, dėl A.Matulevičiaus brolio buvo labai didelių abejonių

      • Žemyna:

        Kiek prisimenu, bent jau viešai nebuvo prastų oficialių žinių apie jį iki laidų, kuriose jis atskleidė žinių apie V.U. verslo ir mokesčių mokėjimo paslaptis ir keistą lietuvio (jo laidoje atskleidusio tas paslaptis?) savižudybę JAV. Ar ne tada jis išnyko iš eterio?
        Buvo nepasitenkinimo iš laidose užkabintųjų pusės. Tačiau garsiai oficialiai skelbiant apie jo pražangas lyg ir neteko girdėti?
        O dabar jam pakenkė tai, kad stojo Neringos pusėje?

        • Juozas:

          tik priminsiu, kad V.Matulevičius, berods 1989m.dirbo “Komjaunimo Tiesos” atsakingu darbuotoju, buvo “Pravdos”(itin reakcingo Maskvos ruporo) spec.korespondentas Lietuvai. Po to išvyko dirbti į Maskvą, dirbo atsakingose pareigose. Iš ten atsivežė žmoną. Brazausko vyriausybė jam patikėjo vesti (ir vadovauti) gana svarbias laidas LTV. Tuometinės jo pažiūros buvo gana reakcingos. Gal būt, žmogus pasikeitė. Vėliau jo veikla tapo šviesesnė, kritikavo elitą, neaiškius sandorius. Dėl paramos N.Venckienei galiu tik sveikinti .

  6. Iš tikrųjų Nausėda savo kalboje “krikštydamas” Landsbergį Lietuvos Prezidentu viršija savo galias, nepaiso Konstitucijos ir Prezidento įstatymo nuostatų. Tuo ne tik savivaliauta yra, bet ir rodytas blogo elgesio pavyzdys kitų valdžių asmenims, apskritai žmonėms.
    Panašiai savavališkai elgėsi ir Smetona 1919 m. balandį, kai teisiškai tegalėjęs būti vadintas Valstybės Tarybos kaip institucijos prezidentu, patapo pavadintas Lietuvos prezidentu – atskira institucija, kurios steigimas tepriklausė Steigiamojo Seimo galioms.
    Dabar Skvernelis su “valstiečiais- pranckiečiais” ne kur kitur, o Vilniuje Smetonai už “nuopelnus”, tarp jų, be abejonės, būtų ir tas, kuris Tautos įvertintas kaip “Vilnius mūsų, o mes rusų”, pasišovė paminklą pastatyti. Taigi visiški istorijos ir teisingumo nepaisymai – savivaliavimai šia prame valstybės valdyme… Rinkimai čia pat, tad, Matulevičiau, kur tie, kuriuos į Seimą derėtų rinkti. Ar tokiu laikotarpiu nebūtų pats laikas imtis vardinti jų darbus ir pavardes?…

    • stasys:

      Vilna .. na nereikia taip jaudintis , gal dar rasis ir Smetonos geru darbu Lietuvai kurie tinka ir Vilniui ..? Aš suprantu kaip sunku į Vilnių įsileisti Lietuviškus istorijos simbolius , po truputi iš lėto žiūrėk ir Škirpa grįš ten kur jo vieta 🙂

      • Kur jau kur, bet Vilniuje Smetonos paminklui kaip lietuviškumo simboliui ne vieta. Lietuviškai žiūrint, jo “gerų darbų” Lietuvai, nekalbant jau apie Vilnių, nematyti, vis kur beimsi slypi vasalavimas Lenkijai, o kai jos nebeliko – Lietuva lyg žąsų būrys piemens tapo pagintas Maskvos link… Apskritai dėti Smetoną į lietuvybės pagrindus – reiškia ją statyti ant vištos kojos. Tokie peršami “lietuviškumai” kaip Smetonos, Pilsuckio veikiau dėtini į Lietuvai, lietuvybei gėdingos istorijos šiūkšlyną. Kol istorija nėra ištyrinėjusi ir įvertinus Smetonos politinio vasalavimo tarpukariu Lenkijai, apie paminklus jam kalbėti apskritai per anksti.
        Škirpos vieta pelnytai – Vilniuje, Smetona – jos nėra pelnęs… Turėtume savigarbos…

        • stasys:

          Čia kaip pasižiūrėti ,..kaip Jums tokia prielaida ? tik dėka Smetonos nekorektiško perversmo LTRS neatsikūrė kokiais 1926 m . Lietuvoje . Gal iš tokiu istorijos tolių ir sunku suprasti tokio jo poelgio motyvus .. bet o kokio likimo sulaukė Latviu ir Estu Prezidentai laiku neperbridę savo saugaus upelio ?.:)) Lietuvos likimą nulėmė Molotovo –Ribentropo paktas ir tik dėka to kad Rusijai labai nesisekė Suomijos karas,.. tos pataisos slaptuose protokoluose buvo pakeistos ne Lietuviu tautos naudai . Vilnius kaip miestas ir Lietuvos sostinė turėtu turėti kur kas daugiau Lietuvos tautinės valstybės istorijos atminimo simboliu..o ju dabar tik vienas kitas ir tas paskutinis ant Vrublevskio bibliotekos sienos pusiau teisiškas . Manau suprantu to nepasitenkinimo lenkais priežastį .. bet iš savo pusės žiūrint ano meto Lietuva prie Smetonos turėjo kur kas daugiau šarvuotos technikos ir pasiryžimo ginti šalį ir neatsilaikė .. pasklido ..Lenku ryžtas gintis pasekmėmis buvo dar baisesnis .. Tiesa sakant aš nerandu trukumu Smetonai .. iš nieko sukurti valstybe , kad ir apipešiota ..didelis darbas ano meto vyriausybei ..

          • Pagrindo prielaidai, kad 1926 m. įvykdytu perversmu galėjo būti užkirstas kelias Sovietų įsigalėjimui Lietuvoje, nėra. Tai bylotų, kad ir toks faktas, jog Sovietai tuo laiku neatsirado netgi Latvijoje, Estijoje, nors šios turėjo teritorines sienas su Sovietais. Taigi ką bekalbėti apie grėsmes Lietuvai, kuri su Sovietų teritorija net nesiribojo. Lietuvos jiems tebuvo pasiekiama per kitų valstybių teritorijas. Tad, manyti, kad 1926 m. perversmas užkirto kelią komunizmui Lietuvoje – bobučių supratimas.
            Neteisinga taip pat būtų be jokių išlygų tvirtinti, kad “Lietuvos likimą nulėmė Molotovo –Ribentropo paktas”. Yra faktų, iš kurių galima manyti, kad tas Lietuvos likimas galėjo ir nebūti toks tragiškas. Be abejonės jį tokį sąlygojo ir tas faktas, kad Smetona deramai neatliko Prezidento ir Ginkluotųjų pareigų vado pareigos ginti valstybės suverenitetą karine jėga. Tai prilygsta išdavystei. Antai, Lietuvos ginklas privalėjo būti atstatytas, o ne kapituliuota, Lenkijai – 1938 m. kovą pateikus Lietuvai ultimatumą, o taip pat be jokių išlygų 1939 m. po rugsėjo 17 d. Lietuvos kariuomenė privalėjo pastoti kelią Sovietams žygiavusiems link Vilniaus. Šie valstybės negynimo karine jėga veiksmai – besąlygiškos Prezidento pareigos ginti suverenumą nevykdymas – neginčijamai turėjo įtakos būtent tokiam likimui, koks Lietuvą ištiko tuo istoriniu laikotarpiu.
            Tai, kad Lenkijai pasipriešinus istorinės pasekmės buvo baisesnės negu nesipriešinusiai Lietuvai, nėra tiesa. Lietuva valstybinį suverenumą prarado, o Lenkija ne. Valstybei nieko baisiau negali būti, kaip jį prarasti. Tai žlugimas. Juolab, kad šis pasekmių skirtumas sąlygojo tai, kad po karo Lenkija išliko valstybė, o Lietuva suverenumą praradusi dar iki karo inkorporavus, jai nepasipriešinant karine jėga, į Sovietų sąjungą, t.y. faktiškai po karo nebuvo jį neginčiajamai turinti. Teisėtai tai vyko ar ne jau yra ginčo klausimas, kurio išsprendimas paprastai pasauliui mažai rūpi. Taigi kovojusi, nors ir nugalėta, Lenkija išliko, – Lietuvos valstybės, jos kariuomenei negynus suverenumo, po karo kaip ir nebelikę buvo. Atsakomybė dėl valstybės praradimo tenka Smetonos valdymui. Tai va tokios, žiūrint iš esmės, yra tos pasekmės. Lietuvos valstybei jos buvo pražūtingos, Lenkijai – ne.
            Na, kad valstybę sukūrė Smetona, tai čia tokia pat tiesa, kaip, kad Landsbergis – ją atkūrė… Smetona 1920 metais net į Steigiamąjį Seimą nebuvo išrinktas, nebuvo išrinktas ir į vėliau rinktus Seimus. Tai toks iš jo valstybės kūrėjas…

            • Juozas:

              siūlau Vilnai pradžiai atidžiau perskaityti stasio paskutinį komentarą, gal ką suprastum. Ir dar, matau dideles sprgas tavo žiniose. Pasidomėk, kas, kaip ir kur kūrė Lietuvos valstybės viziją 1915-1918m.,telkė bendraminčius. Kas tuomet buvo faktinis lyderis. Dėl 1926m. perversmų irgi matau dideles tavo žinių spragas. Perversmai lygiagrečiai įvyko ir Latvijoj, Estijoj (ir kitose šalyse). Taigi griūtis galėjo būti daug didesnė, nei įsivaizduoji. Pasidomėk, kokie dalykai 1926m. vasarą ir rudenį jau dėjosi tuo metu Kaune, bus pačiam šokas.
              O tai, kad Vilniuje liberalai, penktoji kolona ir Co. neleidžia statyti jokių Lietuvos simbolių – iš tiesų nebejuokinga

            • Žemyna:

              Man labai nepasisekė, kad nepavyko gauti „chaltūros” (= papildomo uždarbio po darbo) – sutvarkyti ir kataloguoti vieno „personalinių pensininkų” tautybės „fabrikanto” archyvo apie jo pogrindinę veiklą tarpukariu Kaune (norėjau dirbti savo namuose, nes nenorėjau taip ilgai vaiko apleisti, o jis reikalavo dirbti pas jį, neleido medžiagos neštis). Šiandien mano pavardė būtų sutepta (bent jau Putinaitės akyse), bet kokia medžiaga būtų apie tai, kokios operacijos rengiamos, kaip ir kokie žmonės buvo įtraukti, kokie pinigai buvo metami susigrąžinti Lietuvą: sugriauti LT iš vidaus, patraukti į savo pusę kūrybinį jaunimą (žinoma, liberalų!), kaip buvo rengiami teroro išpuoliai.
              Ar tikrai tautos vedliai privalėjo „tolerantiškai” į tai žiūrėti ir nesipriešinti? POPIERIUJE mes turėjome ir taikos sutartį su bolševikais, ir nepriklausomą valstybę. O REALIAI – sočiai kenkėjiškos veiklos, išdavysčių net ir tautos elite. Tai buvo situacija, kai užsienio valstybė tavo šalyje siautėja, pinigų bolševikiniam perversmui negailėdama?
              O šiandien koks „mažumų” vaidmuo, kam jos naudojamos, išvirkščiai taikant TM sąvoką ir kišant tą supratimą į neišsilavinusias bei į dar nesubrendusias galvas? Ypač naudojantis socialiai nestabiliais ar nuskurdusiais.

            • mociute:

              truputi apie Lenkijos kaip valstybes islikima – Lenkijos istorija nera jau tokia didvyriska kaip meginate pavaizduoti. Pati Lenkija iki siolei yra bene labiausiai viduje poliarizuota valstybe Europoje del savo ypac astriu vidiniu nesutarimu. Ypac tai isryskejo tarpukaryje kuomet dalis lenku kolaboravo su vokieciais, kita dalis su rusais o tie, kurie norejo tikrai nepriklausomos valstybes buvo priversti emigruoti dar iki 1935. Ir tai buvo dauguma issilavine ir garbingi zmones, dauguma auksto rango kariskiu isvyko i Britanija, Prancuzija, Kanada JAV ir kt. O tuos kurie nepasitrauke istiko Katynes likimas – juk juos rusams isdave patys lenkai
              Vien Britanijoje gyvena daugiau nei milijonas lenku kurie cia atvyko dar iki WW2. (beje, neturi lenkai UK nei lenkisku darzelio, nei mokyklu, nei universitetu ir kazkaip net nesiskundzia?!) Karo metu lenku pilotai UK netgi savo eskadrile turejo ir daugybe ju kovojo Vakaru antihitlerines koalicijos pajegose. Kolaborave su vokieciais lenkai WW2 metu gerokai prisidejo prie Lenkijos zydu naikinimo (taciau vistiek lietuviai labiau kalti?) O daugiausiai islose tie lenkai kurie susidejo su Stalinu – po 1945 Lenkijos teritorija daugiau nei padvigubejo Stalino pypkes mostu ne vien Lietuvos bet ir Cekijos, Ukrainos, Slovakijos ir pacios Vokietijos zemiu saskaita….. Taciau priedo lenkai gavo ir didziausia kgb snipu tinkla kurio pribaigti nepajegia iki siolei….

        • Tvankstas:

          Vilna, koks pačiam apmaudas, kad Smetona perbrido upelį ir nebuvo nužudytas NKVD mėsininkų.
          Metų metais pats lieji krokodilo ašaras, kodėl Smetona nebuvo žiauriausiai nužudytas po žiauriausių kankinimų, kaip Latvijos ir Estijos prezidentai, kurie ‘neperbrido upelio’.
          Kiek dar kartų liesi savo žmogėdriškų aistrų ašaras ?

        • mociute:

          tai gal kokiam pilsudskiui ar zeligovskiui ar AK koki “moniumenta” sureskit? Juk anie sitaip “gelbejo” Lietuva nuo lietuviu kad izuliai atplese o veliau Maskvai padovanojo daugiau nei 1/3 etniniu Lietuvos teritoriju kuriass 1920 pripazino netgi pats V.Leninas! Labai graudu darosi kiekvina karta zvilgtelejus i 1920 metu Lietuvos zemelapi ne tik su Gardinu, Lyda, Augustavu bet ir su Suvalku -Baltstoges krastu i kuri ne vien mane bet ir daugybe is tenai kilusiu lietuviu kaip koks magnetas traukia kazkokia nematoma jega…. Beje, ko gero, Lietuvos istorikai nelabai zino kaip is tiesu vyko kova su lenkais dabartiniame pasienyje 1920-ais kuomet kiekvienas ukininkas savo zemes apgyne paciu primityviausiu budu iskarsdami lenkams kaili viskuo kas tik papuole po ranka… Taciau po WW I nedaug Lietuvos vyru sugryzo is rusu caru rekrutu o lenkai juk visada su Rusija gerai sutare ir net sugebejo sau naudos ispesti parduodant Lietuva 1795
          Patartina labiau pasidometi ir apie A.Smetonos veikla lietuvybei ir Lietuviu kalbai saugoti

    • mociute:

      o ir kas gi de facto vadovavo Lietuvai po 1990 Kovo 11-os?
      Taip, Lietuvos prezidento institucija okupantu buvo sunaikinta kaip ir pati Lietuva dar XV amziuje buvusi didziausia ir pazangiausia Europos valstybe meginta isrinti is Europos ir pasaulio zemelapiu veliau ir pats prezidentas A.Smetona nieksiskai nuzudytas. Apsidraudimui kad kada nors nesugryztu…..
      Latvijos prezidentas Ulmanis “nepabego per upeli” tai buvo gyvas uzmurytas ir pasmerktas ziauriai mirciai… Negi manote kad A.Smetona nemate kiek isdaviku ir kitokiu paleckiu susibure kolaboruodami su okupantais? Negi manote kad Latvijos kariuomene buvo prastese kad nesipriesino? Juk Latvija 1940 buvo ekonomiskai pati stipriausia is Baltijos valstybiu!
      O gal is dideles “meiles” lenkams Lietuva iki WW2 neturejo JOKIU diplomatiniu santykiu su Lenkija???
      Labai vyriskai ir sauniai pasielge G.Nauseda per Kovo 11-osios minejima ir pasielge lygiai taip kaip ir visi kiti Vakaru valstybiu vadovai nuo 1990 Kovo 11 kreipdamiesi i V.Landsbergi Mister President ! Yra daugybe filmuotos istorines dokumentikos tai patvirtinancios o ka cia kiauksi nesubrendeliai ar pavyduoliai ne taip jau ir svarbu……
      Man liezuvis niekaip neapsiverte “prezidentu” pavadinti viena is didziausiu kolaborantu – Maskvos paskirta Lietuviu tautos isdaviko A.Snieckaus ipedini, I -aji komunistu partijos sekretoriu, Pabaltijo okupacines karo tarybos nari, KGB Lietuvoje vyriausiaji vada, nors ir laimejusi (atseit) rinkimus …..

      • “Močiute’s” supratimas yra močiutėms…

        • mociute:

          Vilnele, skirtumas nuo kitu mociuciu yra tai kad esu labiau informuota ir ivykius seku kiek is atokiau o ir sekti juos galiu daug placiau ir issamiau……
          Sugryzus i Lietuva jau trecia diena imu “dusti” nuo informacijos stokos ir visa laime kad yra internetas ir kalbu zinojimas….
          p.s beje, mano supratimas labai daznai sutampa su mano anuku ir kitu jaunu zmoniu supratimu….

          • Gerai, mociute, 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos aktyvistai sukyla – nuverčia sovietų valdžią ir paskelbia pasauliui atlikę Lietuvos valstybės atkūrimą, sudarę jos Vyriausybę. O ką darė Smetona jau metai būdamas antroje“upelio“ pusėje, kad JAV, Britanija, kitos šalys pripažintų iš Sovietų ginklu atkovotą Npriklausomybę? Kaip ir nieko…

            Kas dėl informacijos stokos, tai iš tikrųjų Lietuva yra “dusinama”. LRT iš nacionalinio transliuoto yra paversta “pasaulio puodų laižytoja”… Pvz,. Istorija per LRT tik “džazuojanti, detektyvuota”, ir iš esmės žečpospolitinės Lenkijos istorija. Taigi baisu kur nemokšos valdžioje nuvinguriavo Lietuvą.
            Tai va, kur tie 3-5 Tautos žmonės, kurie galėtų stoti prie Lietuvos valdžios vairo. Gal savo aplinkoje matytute tokių asmenų ir kitus paakintumėte, juk rinkimai čia pat.

            • Žemyna:

              Deja… Iš pradžių savo ausimis nepatikėjau, kai vakar net laidos vedėjas, pritardamas laidos herojams, „taktiškai” kartojo „pogrindininkai, partizanai”, kai iš tiesų kalbėta apie stribus, diversantus… O juk tos laidos ir moksleiviai, studentai klauso! Juk „Nacionalinė” – autoritetas! PRIVALO tokia būti, PRIVALO būti lojali SAVO valstybei, jautri savo tautos skausmui, tragedijoms.

            • mociute:

              o ir kurgi ir kaip galejo isgyventi A.Smetona nuo 1940 vasaros kuomet rusai okupavo Lietuva iki 1941 birzelio 23-os??? Estijos ir Latvijos prezidentai pamegino – ir visi zinome kada ir kaip ju egziztavimas baigesi……
              Leiskite priminti kad nuo 1939 rugpjuti po Molotovo -Rybentropo pasirasyto Europos pasidalijimo suokalbio Hitleris aktyviai minde ne tik Lenkija o Stalinas suko ratus ne tik apie Suomija bet ir Baltijos valstybes…… Patarciau labiau pasidometi ir apie pati 1941 birzelio 23-ios sukilima Kaune – be jokios abejones archyvuose islike gyvi dalyviu liudijimai – vienas is ju A+A V.Zemkalnis-Landsbergis yra nuodugniai apie ivykius papasakojes TV laidose

            • Juozas:

              na, atleisk, Vilna, bet jūsų naivumas kaip kolūkiečio. 1941m. : D.Britanija sutriuškinta, užspeista saloje ir maldauja JAV pagalbos. Šios ekonomika dar neperstatyta ant karo bėgių, faktiškai laikosi neutraliteto. Lietuvą okupuoją Hitleris, ir Smetona skubiai grįžta iš JAV ? Kažkas iš fantastikos. Kiek savaičių išsilaikė Ambrazevičiaus vyriausybė ? Kas ją pripažino ? Nepriklausomybė buvo paskelbta, bet neatkovota : skirtumą jaučiat ? Nacius ta deklaracija gerokai supykdė. Ką jie padarė su Škirpa ? Pasidomėkit, nes spragos jūsų žiniose astronominės.
              Dėl jūsų “močiutės” įvertinimo tas pats : toli jums iki jos. Komentatoriaus “vardas” dar nieko nereiškia

              • mociute:

                tai kad nebuvo Britanija niekada sutriuskinta!
                1940 geguzes 10 i Downing street 10 atejus W.Churchill’ui jau sekancia diena buvo imta ruostis duoti galinga atkirti Hitleriui o nuo 1940 birzelio 10 iki spalio 10 vyko ypac inirtingi musiai ore (ir ne tik) kur dalyvavo ir visos britu Sandraugos (Commowealth) valstybes – Canada,Australija, PAR ir kt. ir iki siolei sis karas vadinamas Battle for Britain. (internete yra tikrai daug info). Winston’as itares kad jo laiskai per tuometine USA ambasada Londone kuriai vadovavo Joseph Kennedy (visu Kenedziu politiku tevas) neperduoda jo laisku F.Rooswelt’ui, surenge ypac slapta susitikima su F.D.Rooswelt’u ir greitai atsirado plati antihitlerine Vakaru koalicija, o Tolimuose rytuose nuo 1941.12.7 kuomet Japonijos oro pajegos sutrupino amerikieciu karines bazes ir laivyna su 10 000 zmoniu Pearl Harbore USA paskelbe kara Japonijai, vyko initringas karas……
                Nemazai lenku Battle for Britain metu jau kovesi ir zuvo, ju vardai kartu su kitais dalyviais iamzinti netoli britu parlamento rumu, prie Temses esanciame monumente…….

    • Algimantas:

      Yra kuriuos reiktų rinkti, truputį vėliau pavardysiu. Bet pirmas principas į Seimą reikia rinkti tik Lietuvoje žinomus darbus nudirbusius žmones, o nekates maiše…

  7. Jis:

    Komsomolcas vapa. Gavo užduotį…

    • Ėjau pro šalį:

      Aha, kai kuriems naiviems infantilams reikėtų priminti su kuo turim reikalą 🙂

      ht t p s:// w w w.youtube.com/watch?v=NOxz40e1eWo&t=8s nuo 49 sekundės

      Pastebėjau, kad netrūksta ir šito kolabrorantinio veikėjo brolio gerbėjų. Matyt, daugeliui nelengva iš savęs išguiti sovietinį žmogų.

  8. stasys:

    Taip jau gavosi kad A.Matulevičiaus darbus vertinu kaip Gražulio .. o tas “vyrai aš už Lietuva” toks pat popsinis kaip visas tas tekstas autoriaus savu nuopelnu .:) Jei Lietuvoje vis dar trūksta tvarkos .. visos tos kovos Seime lygios nuliui .. Vyras elementariai pamiršta kam tautos buvo samdytas ..tiek metu . Kovoti ? ale tikrai ne .

  9. Žemyna:

    O kur Vytautas Matulevičius?
    O, pažiūrėjau dabar Gūglo sandėliuose, kas ten apie jį, ir negaliu nekvatoti pažiūrėjus į skiltį dešinėje 🙂 :): ) Kompania niewielka, ale bardzo porządna. Kažin, ar kas kartą tą pačią draugiją surenka, ar tai atsitiktinumas?

  10. Stebėtojas:

    Sakau jums: “Neteiskite ir nebūsite teisiami… Kas yra be nuodėmės, tegul pirmas meta į mane akmenį”… 😇

  11. mociute:

    P.A.Matuleviciau, o kas gi buvo nubaustas uz A+A V.Pociuno nuzudyma?
    Kazkaip nelabai pamenu ir ivardintus kaltuosius??
    Gal malonekite priminti?

    • Algimantas:

      Niekas, nužudymas net nebuvo pilnai ištirtas. Taip ir liko nepeneigta šmeižikų versija išsakyta viešai, kad jis iš 9 aukšto per viešbučio langą lyg tai šlapinosi ir iškrio. Ir niekas net nesiteikė paaiškinti, kad ant palangės buvo tik vienos rankos antspaudas. Nei kojų padų, nei kitos rankos nebuvo, tai ką jis akrobatas…tai šlykštus melas, kuris nepaneigtas iki šiol. To melo ir šmeižto viešai buvo ir daugiau ir niekas nenubaustas. Štai kur atsiskleidžia visa mūsų teisėsaugos pareigūnų bjaurasti…

  12. Rimgaudas:

    mociutei i 03.14
    Su A. Snieckaus atminimu deretu elgtis kiek atsargiau: jis palaike Chrusciovo partini perversma, ko isdavoje Chrusciovas atidave Ukrainai Kryma. Prasi-goglinkite, prasau, “N. Chrusciovo sunus paaiskino, kaip tevas atidave Kryma”. Dekoju.

    • mociute:

      Aciu, Rimgaudai, taciau man “googlineti” sia tema nebutina kadangi ir pokari ir Chrusciovo atejima valdyti nuo dvieju kedziu (kp ck I seretoriaus ir cccp ministru tarybos pirmininko viename) gerai atsimenu. Kaip ir nezina is ko pagamintas “chrusciovo bandeles”, stovejima eilese prie duonos (ir ne tik) ilgas valandasir kt. A+A namo tevas 1957 nupirko baterini radijo imtuva “Rodina” ir naktimis klausydavosi ne vien Amerrikos balso bet ir Vatikano bei BBC radijo paskui ir pakuzdomis “politikuodavo” su keliais kaimynais, taciau nuo smalsiu vaiku juk nepasislepsi…..
      Lyginti N.Chrusciova su A.Snieckumi negalima jau vien del to kad uolusis” Anton Juozovich” 3 x kartus pervirsino Maskvos planus Lietuvos zmoniu tremimais, deportacijomis ir zudymams – (juk ant Pravieniskiu, Rainiu ir kt masiniu Lietuviu zudyniu isakymu stovi A.Snieckaus parasas? O N.Chrusciovas juk paleido namo ne tik tremtinius bet ir dauguma politiniu kaliniu o Stalino kulto pamerkimas ir ano “dveselienos” ismetimas is mauzolijaus
      buvo tikrai tuo metu svarbus ivykis O ka i tai padare Snieckaus gauja? Ogi sugalvojo kaip neleisti is Sibiro gryzusiem ukininkams atsiimti savo namus todel paskelbe visuotine Lietuvos ” melioracija” kuria prisidengiant buvo sunaikinta ne tik tukstanciai puikiu sodybu bet ir nuostabi Lietuvos gamta.. Iki gyvenimo pabaigos nepamirsiu sunaikinto nuostabaus senojo Lietuvos kaimo ir siurpiu vaizdu su “staliniecais” israutu zydinciu obelu, vysniu ir sodybu namu griuvesiu……

      • mociute:

        ir dar – N.Chrusciovo “epopeja” ir intrerviu su jo seima ir daugybe kitu cccp ivykiu yra gerai aprases kitas ukrainietis V.Korotich “Ogonioke” dar 1989 kuriam paciam ” uzkabinus per giliai” teko pasitraukti i Vvakarus

  13. Tvankstas:

    Sudrebinęs klaną ?
    Kai bent 10.000 demonstrantų pareikalaus ištirti ir tai kartosis kiekvieną savaitgalį su vis didėjančiu bent 2-3 tūkstančiais, kol pasieks 30tūkstančių, tada gal klanas ir sudrebės, o dabar tik graži gaidžio rytmetinė giesmė apie klano drebėjimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: