M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį (6)

Martynas Norbutas | Asmeninio albumo nuotr.

Martynas Norbutas | Asmeninio albumo nuotr.

Jau pradedame priprasti prie milžiniško naujienų srauto apie koronavirusą. Kasdien skelbiama, kiek žmonių gyvybių prarasta. Mirtingumo procentas išties nemažas, bet keista tai, kiek daug dėmesio sulaukia virusas ir kiek mažai kiti faktoriai, kurie nulemia šimtus tūkstančių žmonių mirčių kasmet.

Panašu, kad neretai daug lengviau kovoti su grėsmėmis, kurios atėjo ir, tikėtina, po kurio laiko pasitrauks, nei tos – kurių išvengti galima tik nuolatos, metai iš metų dirbant. Deja, nei oro taršos, nei klimato kaitos mažinimo priemonės nėra patrauklios, kadangi jos turi riboti mūsų nepamaldomą norą vis daugiau turėti – todėl ir kovos už kiekvieną gyvybę skelbti niekas neskuba.

Žudantis taršos poveikis

Europos Aplinkos agentūros skaičiavimais 2016 metais Europos Sąjungoje dėl oro taršos ankščiau laiko mirė apie 374 tūkstančiai žmonių, o skaičiuojant duomenis iš 41 Europos valstybės, skaičius ūgteli iki 412 tūkstančių mirusiųjų. Vien Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta apie 3000 mūsų šalies gyventojų. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių yra susipažinę su šia statistika? Ar kasmet dėl to kyla panika?

Retas kuris užduoda klausimą – kiek gyvybių kasmet nusineša klimato kaita? Vis intensyvesnės karščio bangos, potvyniai, sunkiai suvaldomi miškų gaisrai – tai tik keli faktoriai kasmet pasiglemžiantys dešimtis ar net šimtus tūkstančių gyvybių. Mokslininkų tyrimai rodo, kad klimato kaita kasmet pareikalauja apie 150 tūkstančių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija spėja, kad nuo 2030 metų klimato kaita dar papildomai turėtų pasiglemžti iki 250 tūkstančių gyvybių kasmet.

Skaičiuojama, kad vien dėl klimato kaitos poveikio kasmet papildomai įvairiomis ligomis suserga 5,5 milijonai žmonių. Harvardo universiteto studija atskleidė, kad dėl padidėjusių karščio bangų JAV miestuose mirčių kiekis padidėjo 5,74 procento. 2019 metais Prancūzijoje karščio bangos nusinešė beveik 1500 gyvybių. Tuo tarpu koronavirusų aukų skaičius visame pasaulyje artėja prie keturių tūkstančių.

Nepaisant grėsmingų skaičių – šalių reakcija į skirtingas grėsmes yra visiškai kitokia. Jei valstybės susitelktų kovoje su tarša ir klimato kaita bent tiek, kiek daro dabar koronaviruso grėsmės akivaizdoje – turėtume visiškai kitą situaciją pasauliniu mastu. Tačiau šiandien dešimt valstybių, įskaitant naftą išgaunančias Turkiją ar Iraną, nėra ratifikavusios Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, o nemaža dalis tai padariusių valstybių – dar mažai ką tenuveikė, kad emisijos mažėtų. Jau nekalbant apie 14 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriančių Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimo trauktis iš susitarimo.

Šalutinis koronaviruso efektas

Stringanti gamyba Kinijoje lemia vis mažesnį iškastinių resursų naudojimą. Kai kurios Kinijos kompanijos pranešė nustosiančios vykdyti kai kurias dujų importo sutartis, mažiau deginama ir anglies. Ištuštėjusios gatvės Kinijoje jau turi teigiamų pasekmių taršos mažėjimui – pirmieji to ženklai matomi net iš kosmoso. Kinijos išmetamas anglies dioksido kiekis per pastarąsias tris savaites buvo maždaug 25 procentais mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tam nemažą įtaką turėjo ir prailgintos atostogos. Įvairių ekspertų analizė rodo, kad anglies dioksido kiekis ir toliau mažėja, ypač tuose regionuose, kur nustatomi vis nauji koronaviruso atvejai.

Kiek tiksliai sumažės Kinijos daroma metinė tarša dar sunku pasakyti. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad net, jei Kinijos metiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėtų 1 %, tai atitiktų visos Prancūzijos metinius CO2 išmetimus.

8 procentų žaliavinės naftos kainos kritimas – tai reakcija į sumažėjusią naftos gaminių paklausą koronaviruso akivaizdoje. Toks ženklus kainos kritimas nefiksuotas nuo 2017 metų. OPEC vadovai bandė susitarti 1,5 milijonais barelių per dieną sumažinti naftos gamybą, bet nesėkmingai. Sumažėjusi naftos gaminių paklausa rodo stojančią gamybą, tiesa, tai kartu ir ženklas, kad koronaviruso poveikis ekonomikai gali būti ženklus.

Šios tendencijos duoda peno pamąstymams, kokią kainą turėtume sumokėti, kad sumažintume mus lėtai, bet labai veiksmingai žudančią oro taršą ir užtikrintumėme stabilų klimatą ateities kartoms. Klausimas, ar vis dar vertinsime gyvybes pinigais ir, ar mums užteks ryžto imtis pokyčių, kurie negali būti trumpalaikiai. Atsakymas veda prie būtinybės skubiai pereiti prie visiškai kitokio ekonomikos modelio ir iš tiesų imtis kovoti už žmonių gyvybes – ne tik virusų, bet ir klimato kaitos bei oro taršos akivaizdoje.

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Sutinku su jūsų mintimis, kad reikia rimtai susirūpinti klimato kaita ir oro tarša.

    Kaip matematikos daktaras siūlau apmąstyti kiekvienam atvejui taikytinas matematikos funkcijas. Koronovirusas plinta eksponentiniu būdu. Jisai jau yra apspitęs vos ne šimtą šalių. Jisai yra pavojingas būtent dėl to, kad daugelis žmonių ne per sunkiai suserga, taip pat dėl to, kiek suprantu, kad galima užkrėsti kitus dar pačiam nesunegalavus. Tad yra visai įmanoma, kad mūsų planetoje susirgs milijardas žmonių. O tai reiškia, kad keliasdešimt milijonų žmonių gali visai be reikalo numirti, panašiai, kaip kad nuo gripo numirė 1919 metais. Žodžiu, tai prilygtina pasauliniam karui.

    Tuo tarpu oro taršos žala yra daug panašesnė į tiesinę funkciją – kasmet miršta panašus skaičius – nors ta žala kaupiasi, tad skaičius po truputį didėja.

    Klimato kaita yra dar baisiau nei pasaulinis karas, nes galim pasiekti virsmo tašką, po kurio tiek gamta, tiek žmonija ris žemyn į bedugnę.

    Sakyčiau, dirbtinis intelektas yra dar baisiau nei klimato kaita, nes jau už vieno kito dešimtmečio kompiuteriai patys save gamins ir tobulins, o mes liksime visiškai nereikalingi, nebent kaip tarnai. Užtenka suvokti kaip per keturias valandas išvystytas “šachmatų raumuo” Alpha Zero sutriuškino žmonijos per keturis šimtmečius sukaupta išmintimi žaidžiančią Stockfish programą. Deja, mes žmonės esame menkystos, sistemų vergai. Belieka dairytis Dievo, dievų, ateivių ar bandyti su kompiuteriais bendrauti dorovės pagrindu.

    Lietuvos gamta jau “išsivaikščiojo” į Suomiją. Mūsų tauta nebegyvena užpelkėje, kaip kadaise, o mažoje planetoje. Jei išmoktumėme truputį sugyventi, galėtumėme svariai prisidėti prie žmonijos susiprotėjimo. Ačiū jums už svarbų straipsnį. Kovo 20 d. vyks Maršas už gamtą.

  2. GEOFIZIKA ir MATEMATIKA? Suprantama, matematika yra KERTINIS MOKSLAS! Tačiau šioje vietoje būtina kalbėti ne MATEMATIKĄ, bet apie GEOFIZIKĄ! Gaila, kad iki šiol, mokslininkai ŠĮ mokslą neįvertino!? Todėl ir NIEKO NEŽINO APIE – KETURIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! Beja, šį kartą neužsiimsime apie SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PADARYTUS ATRADIMUS, bet prieisime prie tai, kas? ir kodėl? Žemėje vyksta mūsų laikais”! Nuo Erų Sandūros, Šiaurinis Žemės Ašigalis (ŠŽA) , pradėjo krypti į SAULĘ!
    1500 metais JIS JAU BUVO STATMENAS ŽEMĖS ORBITOS PLOKŠTUMAI!
    Todėl abiejuose Žemės pusrutuliuose buvo KLIMATO PUSIAUSVYRA!
    Mūsų laikais ŠŽA, kiekvienais metais, į SAULĘ pakrypsta per 0, 08 radialinio laipsnio!
    2500 metais ŠŽA bus tiktai vienas metų laikas – VASARA ir DIENA!
    PIETINIAME – ŽIEMA IR NAKTIS!!
    TŪKSTANTMEČIO PABAIGOJE ŽEMĖJE ĮVYKS AŠIGALIŲ KAITA!!!!!
    į SAULĘ KRYPS iki šio tūkstantmečio pabaigos!.

  3. mvasionis:

    Akivaizdu, kad didžiausias klimato kaitos kaltininkas – nafta, tikriau tie, kuriems ji teikia pelną, o žmonijai pražūtį.
    Jeigu pereitume prie vandenilio kaip kuro, viskas pasikeistų. Iš vandens išgautas vandenilis galėtų apvalyti planetą. O sukurti patikimus vandenilinius variklius juk daug paprasčiau, nei nuskristi į Mėnulį. Tad laikas imtis darbo ir pratęsti tai, ką vokiečių chemikai dar 1917 metais sukūrė.

  4. Žemyna:

    O aš vis įsivaizduoju momentą, kai viršutinis Žemės sluoksnis galiausiai nebeatlaikys savomis jėgomis gamtinio ir mūsų ant jo prikrauto dirbtinio svorio. Tada visas gyvas ir negyvas paviršinis turinys suvirs, įgrius į mūsų išgrobtus, išsiurbtus Žemės vidurius, į tuštumą, kurią patys sau išknisome. Dėl aukso veršio.
    O nuo tada orbita skries nebe pasakiškai graži planeta, o kažkokia beformė baidyklė, gal būt skleidžianti šiurpias čia pražuvusiųjų aimanas. Gal tai ir bus mūsų pačių rankomis sau susikurtas Pragaras?

  5. Žemyna:

    Ar tik nebus taip, kad gamta pasiraitojo rankoves ir nusprendė pati įvesti tvarką Žemėje, sykį žmogus nepakluso Kūrėjo paliepimui veistis ir daugintis.
    Kai suseno karta, ?tingėjusi daugintis ir vaikus auginti, ir dabar jos tiek daug žemėje, kad jauną retai besutiksi, Kūrėjas pasiuntė specialiai jai (t.y., mums) skirtą dalgį – karūnuotą, gražų….

  6. Tvankstas:

    “Viešpatie, atleisk jam, nes jis nežino ką kalba.”
    Taip atsitinka žmogui, ypač iki 30 metų, kai skaito tik teisingas švinkienas (fake news).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: