Marijampolėje baigiamas tvarkyti namas, kuriame gyveno žymus visuomenės veikėjas advokatas Andrius Bulota (1872–1941). Sutvarkytas medinis namas bus pritaikytas Marijampolės kraštotyros muziejui. Ši nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė pastatyta 1927 m.
Išlikusių architektūrinę ar istorinę vertę turinčių medinių pastatų Marijampolėje nėra daug, todėl, kaip pasakojo KPD Marijampolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė, buvo labai svarbu išsaugoti šį mieste žinomą pastatą. Pastato (objekto kodas Kultūros vertybių registre – 16193) tvarkymo darbai vykdomi pagal Tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių) įrengimo projektą, kurį 2016 m. parengė VĮ „Lietuvos paminklai“ . Projekto autorė – architektė Regina Tumpienė.
Išsaugotas autentiškumas
Projektas parengtas pagal atliktus istorinius, architektūros, konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimus. Projekto sprendiniais išsaugotas pastato autentiškumas ir vertingosios savybės: nesudėtingo L raidės formos planas su 1a. uždaru prieangiu, kapitalinių sienų tinklas, architektūrinės tūrinės detalės, fasadų puošyba, prieangio ornamentika, vidaus ir fasadų įsprūdinės durys, originalios patalpose esančios medinės kampinės spintos su reljefiniais ornamentais, dvispalvė keraminių plytelių danga, koklių krosnys ir kt. vertingi elementai.
Tvarkybos darbai pradėti dar 2017 m. vasarą. Tvarkant pastatą, atlikti stogo konstrukcijų ir perdangų, kaminų, stogo dangos, stalių gaminių, fasado apkalimo lentų ir dekoro elementų, vidaus patalpų sienų ir lubų tinkuotų paviršių, išlikusių koklinių krosnių restauravimo ir remonto darbai. Taip pat nugriautas sovietiniais metais prie namo pristatys priestatas ir tokiu būdu atkurtas autentiškas pastato tūris.
Istorinę ir architektūrinę vertę turinčioje dviejų medinių pastatų sodyboje, P. Vaičaičio g. 16, Marijampolėje apie 1923–1925 m. atsikėlė ir iki 1940 m. gyveno visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas Andrius Bulota). Tai kairiųjų pažiūrų Lietuvos visuomenės veikėjas, carinės Rusijos metais pasisakęs už Lietuvos politinę autonomiją, gynė lietuvių kalbos teises. Buvo aktyvus 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dirbo advokatu, buvo Lietuvos advokatų tarybos nariu. Po pasikėsinimo į prezidentą Augustiną Voldemarą 1929 m. A. Bulota trumpai kalintas Varnių koncentracijos stovykloje. Prasidėjus Vokietijos okupacijai, 1941 m. „kaip sovietų kolaborantas“ sušaudytas Vilniuje, Paneriuose.
Rūpinosi Žemaite
Bene didžiausias A. Bulotos nuopelnas, kad savo šeimoje priglaudė iš JAV grįžusią rašytoją Žemaitę, rūpinosi ja iki pat jos mirties. Daug nusipelnė sudarydamas sąlygas Žemaitei paskutiniais gyvenimo metais kurti ir tvarkyti savo literatūrinį palikimą. Daugelį metų manyta, kad būtent šioje sodyboje gyveno ir mirė rašytoja Žemaitė, tačiau po detalesnių tyrimų paaiškėjo, kad tuo metu Bulotų šeima Marijampolėje gyveno name Kęstučio gatvėje. Tas namas neišliko, susprogdintas per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau sodybą, esančią P. Vaičaičio gatvėje, nr. 16, Marijampolėje, galima sieti su kita garsia moterim – rašytoja Gabriele Petkevičaite-Bite. Ji lankėsi šioje sodyboje pas Bulotus. Šį faktą patvirtina Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma, apie 1930 m., daryta fotografija, kurioje prie sodybos vartų įamžinti Aleksandra Bulotienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Andrius Bulota.