A. Kulikauskas. Pagerbkime nepriklausomos Lietuvos kūrėjus senųjų žydų kapinių vietoje (10)

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Kovo 11 d., 13:30-15 val., sambūrio „Lietuvos draugai“ vardu kviečiu ateiti prie Vilniaus sporto rūmų, tam, kad prisimintumėme ir pagerbtumėme Lietuvos kartą, prieš 30 metų atstačiusią Lietuvos nepriklausomybę.  Pasikalbėsime apie orumą, laisvę ir atsakomybę, apie pagarbą ir santarvę. „Lietuvos draugai“ yra neformalus sambūris puoselėjantis lietuvių, litvakų ir visų draugystę.

Vilniaus sporto rūmuose vyko Sąjūdžio suvažiavimas, čia buvo pašarvoti Sausio 13-tosios didvyriai. Juose Algirdas Brazauskas paskelbė, kad Vilniaus Arkikatedra bazilika bus gražinta Lietuvos katalikams. 1956 m. sovietai „mokslinio ateizmo“ nuožmia dvasia buvo katedrą pavertę Vilniaus paveikslų galerija. 1965-1971 m. jie ta pačia dvasia išniekino seniausias Vilniaus žydų kapines ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus.

Kaip susikalbėti jautriais istorijos klausimais?  Arkikatedra pastatyta ant lietuviškos šventyklos, o Vilniaus Sporto rūmai pastatyti ant Vilniaus žydų kapinių. Dėl vieno ir kito jaudinasi nebent mažuma. Kokios pagarbos verta mažuma?

Vilniaus Sporto rūmai niekam nebetarnauja. Galime rinktis, ar ramstyti okupantų paveldą, juos paverčiant Kongresų rūmais, kaip valstybė ketina? Ar atsižvelgti į ortodoksų žydų įsitikinimą, kad žydų kapinės negali būti kitaip naudojamos, ir kuriems žengti į tokius Kongresų rūmus būtų šventvagystė? Ar pamąstyti, kokį dvasinį kapitalą turėtų atstatytos žydų kapinės, kaip kad turi Valdovų rūmai, Aušros vartai, Kryžių kalnas ar Gedimino pilis? Ar geriau pasidžiaugti visiškai naujais, šiuolaikiniais, Nepriklausomoje Lietuvoje kur nors kitur Vilniuje pastatytais Kongresų rūmais, ar amžiams prisirišti prie rekonstruoto sovietų okupuotos Lietuvos paveldo?

2007 m. Lietuvos istorijos instituto tyrėjai Elmantas Meilus, Gediminas Vaitkevičius, Vytautas Jogėla, Alvydas Nikžentaitis nustatė: „Kapinės buvo įkurtos valstybinėje Pilies jurisdikos žemėje galimai XV a. pabaigoje, o pirmi patikimi istoriniai duomenys aptinkami iš XVI a. pabaigos ir atleidžiant nuo mokesčių. […] 1824 m. kapines buvo nuspręsta uždaryti, nors žydai prašė skirti papildomą sklypą, nes, esą, visa turėta kapinių teritorija užlaidota. Jos uždarytos 1831 m., dešiniajame Neries krante pastačius Vilniaus tvirtovės taip vadinamą tilto priedangos redutą ir sumokėjus kompensaciją už nugriautus statinius bei žemę. […] Po tvirtovės pastatymo kapinių teritorija sumažėjo apie 1,3 ha ir maždaug tokia išliko iki galutinio jų sunaikinimo 1950-1970 metų (1940 m.- 3,25 ha, 1947 m. – 2.7, ha) Nors kapinės ir buvo labai apleistos, bet jose iki II-ojo pasaulinio karo išliko virš 200 antkapių (daugiausiai Sporto rūmų vietoje), jų teritorija, buvusi už tvirtovės ribų, beveik visą laiką buvo aptverta.“

Ateikime pasikalbėti, pabendrauti ir pagerbti Nepriklausomos Lietuvos kūrėjus.

20200311-SportoRumaiKvietimas

Rengėjų nuotr.

Kategorijos: Laiškai Alkui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: