Sveikatos patarimai keliaujantiems: tarp išbandymų ne tik virusai (0)

Kelionių vaistinėlė | „West Express“ nuotr.

Kelionių vaistinėlė | „West Express“ nuotr.

Kiekviena kelionė siejasi su naujais potyriais ir įspūdžiais. Kelionėms ruošiamės atsakingai, planuodami ne tik maršrutą, garderobą, bet ir tinkamai ruošdami savo fizinę bei sveikatos būklę. Ir nors šiandien visi šneka apie koronavirusą ir kaip nuo jo apsisaugoti, dažnai keliaujantys savo sveikata rūpinasi ne tik, kai siaučia virusai, bet visada, jei nori, kad kelionė būtų visapusiškai pavykusi. Ilgi skrydžiai, temperatūrų skirtumai, laiko pasikeitimas, vietinės virtuvės išbandymai kai kuriems gali sukelti ir ne itin malonius pojūčius. Jeigu dar pridėsime važiavimą kalnų serpantinais, jūros ligą, aukščio baimę ar ankštų uždarų erdvių baimę kur nors uolose, puokštė dar padidėja. Nors spontaniškumas kelionei priduoda žavesio, romantikos ir adrenalino, apgalvoti sprendimai ir planavimas taip pat turi savo pliusų. Ką daryti, kad kelionė taptų lengva ir nebūtų išbandymas sveikatai, pataria kelionių rengėjo „West Express“ Egzotinių ir grupių kelionių skyriaus vadovė Alma Stanulionienė.

– Alma, pradėkime nuo to, kaip derėtų tinkamai pasiruošti kelionei?

– Nors kelionėse laukia patys geriausi jausmai, bet tai kartu ir stresas organizmui, nes keičiasi ne tik mūsų kasdienybė, bet ir laikas, maistas, oras, gyvenimo tempas ir sąlygos. Jeigu norime daugiau pamatyti, reikia dvigubai daugiau energijos, bet tai tikrai ne bėda – tam tiesiog reikia pasiruošti. Svarbiausi yra trys klausimai – kur važiuojate, ką ten veiksite ir kiek ilgai būsite. Nuo atsakymų priklauso visas pasiruošimas. Be medicininio draudimo nesiūlyčiau važiuoti į jokią kelionę. Taipogi, jeigu vykstate į tolimesnę, egzotinę šalį, privalote pasidomėti ar nereikia skiepų, tai pat dėl higienos patarimų, kreipiantis į savo srities gydytojus. Daugiau informacijos galite rasti ir LR užsienio reikalų ministerijos svetainėje http://keliauk.urm.lt/. Jeigu vykstate į pažintinę, aktyvią kelionę, kur maršrutas pakankamai intensyvus, vertėtų dar prieš išvykstant daugiau pajudėti, ilgiau vaikščioti, stiprinti visą imuninę sistemą. Jeigu planuose poilsinė kelionė, jai ruoštis reikia minimaliai – užteks paieškoti geros knygos, galbūt kokio stalo žaidimo, kad vakarai būtų įvairesni.

– Kuo derėtų užpildyti savo kelioninę vaistinėlę?  

– Nors dabar daugelyje šalių galima nusipirkti viską, ko beprireiktų, visgi net ir mažiausią vaistinėlę reiktų turėti. Ji, be abejo, priklauso nuo to, kur vykstate – vienur reikia kremo nuo saulės ar nudegimų, kitur purškalų nuo uodų ar kitokių mašalų, dar kitur apsaugos nuo šalčio, kopiant į kalnus ir plaukiant jachta gali prireikti dar kitokių vaistų. Įvertinus visas kelionės aplinkybes, vaistinėlėje visada turėtų būti vaistai nuo alergijos, jei tokią turite, taip pat vaistai nuo skausmo, karščiavimo, viduriavimo, keli pleistrai, skirti apsaugoti nutrynimus ar žaizdas, termometras. Taipogi, reiktų nepamiršti kasdienių vaistų, jei tokius vartojate – nuo spaudimo, širdies ir pan. Jei juos vartojate nuolat, patartina pasiimti ne tik visai kelionės trukmei, bet ir papildomai dviem trims dienoms. Dalį jų turėkite rankiniame bagaže, jei kartais bagažas neatvyktų laiku. Verta pasidomėti eteriniais aliejais, jie gali sumažinti daugybę negalavimų. Prie savęs vertėtų turėti ir antibakterinį purškalą arba drėgnas dezinfekcines servetėles. Jeigu keliaujate su mažais vaikais ir kartu vežatės vaikišką vėžimėlį, paimkite jam tinkamą apsaugą nuo uodų, lietaus, taip išvengsite bereikalingų problemų.

Skyščių vartojimas kelionės metu | „West Express“ nuotr.

Skyščių vartojimas kelionės metu | „West Express“ nuotr.

– Šiandien nieko nestebina visur medicinines kaukes dėvintys žmonės. Kokie būtų Jūsų bendri sveikatos apsaugos patarimai oro uostuose, taipogi, keliaujant autobusais, traukiniais?

– Šiandieninė situacija mums rodo mažiausiai du teigiamus pavyzdžius: moko atsakingesnės higienos laikymosi bei aktyvesnio rūpinimosi savo ir kitų sveikata. Visose jūsų išvardintose vietose lankosi begalė žmonių. Išvengti jų ne visada įmanoma, tačiau net ir pačiuose mažiausiuose oro uostuose yra nuošalesnių vietų. Iš lėktuvo, autobuso ar traukinio neišlipsi, kada panorėjęs, o ir išvengti artimesnio kontakto irgi nepavyks, tad šiuo atveju reiktų paisyti higienos taisyklių, dažniau plauti rankas, neliesti jomis veido. Pamačius kosintį ar čiaudintį žmogų nepanikuoti. Bet kuriuo atveju, svarbu visuomet stiprinti visą organizmą, pradedant nuo fizinio aktyvumo, baigiant tinkamu maisto racionu.

– Ilgi skrydžiai vargina bemaž visus keliautojus. Kaip lengviau juos ištverti?

– Kelionės džiaugsmas išties gali dingti po kelių valandų skrydžio vien dėl nuovargio, nepatogaus sėdėjimo, nemigos, neturėjimo ką veikti ir panašiai. Vieniems padeda filmai, kitiems knygos, tretiems žaidimai, ketvirti užmiega vos pakilus. Norintiems išvengti nepatogumų, reiktų dažniau atsistoti iš savo vietos ir prasimankštinti, pasivaikščioti. Patogiau miegoti, kuomet turima tam skirta, aplink kaklą dėvima pagalvėlė, kurių galima įsigyti visuose oro uostuose. Jeigu trukdo šviesa, užsidėkite ant akių miego raištį, galbūt tai padės atsipalaiduoti. Rami muzika, girdima per ausines, taipogi puikus variantas nurimti. Jeigu turite galimybę, užsakinėjant lėktuvo bilietus, rezervuokite vietas, kur yra daugiau vietos kojoms. Lėktuve reiktų daug gerti vandens, vengti alkoholio ir, svarbiausia, – pabandyti užmigti. Tam gali padėti šilta arbata ir, aišku, didelis noras kuo greičiau pasiekti savo kelionės tikslą.

– Ištvėrus ilgąjį skrydį, pasikeičia laiko juostos, tuomet iš vėžių išmuša laiko skirtumas. Kokie būtų patarimai, kaip greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio laiko?

– Kuomet labai laukiame kelionės, retai mažiausiai galvojame apie laukiantį laiko skirtumą. Nors psichologiškai prie jo prisitaikome, laiko skirtumas paliečia bene kiekvieną keliautoją. Pirmos dvi dienos būna ne tai kad sunkiausios, bet mums neįprastos. Svarbu kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio laiko – jeigu atskridote dieną, kad ir kokie pavargę būsite, neikite iškart miegoti, sulaukite vakaro. Daugiau būkite dienos šviesoje, susigalvokite nedaug jėgų reikalaujančią malonią veiklą, kuri vytų į šoną norą miegoti. Pirmą naktį pasistenkite gerai išsimiegoti. O viską į vietas visada sustato naujos patirtys.

– Atvykus į šiltus kraštus pasikeičia ne tik laikas, bet ir klimatas. Temperatūrų skirtumai labiau džiugina prieš atvykstant, o štai atvykus gali ir varginti. Kokios keliautojų klaidos čia būna dažniausios?

– Jeigu atvykę pirmą dieną pragulėsite paplūdimyje po kaitria, atvira saule, tai antrą ir trečią dieną gulėsite lovoje ir tepsite saulės nudegintas kūno vietas alijošiumi, jau nekalbant apie koreguotinus kelionės planus. Šiltuose kraštuose reiktų nepamiršti apsauginiu kremu nuo saulės tepti ne tik vaikus, bet ir save, dėvėti kepures, gerti daugiau vandens, ilsėtis. Taip pat patarčiau vengti kondicionierių – per žema temperatūra ir didelis skirtumas su lauko temperatūra gali pridaryti rimtų bėdų, ypač vaikams. Kondicionieriai mašinoje turėtų būti nusukti nuo veido.

– Kelionė kruiziniu laivu po nematytas vietas yra ne vieno svajonė, tačiau ją lydi ir baimės. Viena iš jų – jūros liga, kita – kas padės, jei iškils sveikatos problemų.

– Kruiziniuose laivuose jūros liga nekankins, nes laineriai pakankamai dideli, supimo pojūtis minimalus, be to, visuose juose dirba medicinos personalas. Dažniausiai laivai kasdien stoja vis kitoje vietoje, tad sunegalavus, pagalbą visada rasite ir krante. Jeigu plauksite mažesniu laivu, keltu ar jachta būkite pasiruošę galimam supimui. Jei pasijutote negerai, daugiau būkite ant denio gryname ore, žiūrėkite į horizontą. Būtinai pavalgykite, gerkite daug vandens, pasiimkite vaistų, mažinančių nemalonius pojūčius. Jūros ligą malšina ir imbiero eterinis aliejus.

Miegas lėktuve | „West Express“ nuotr.

Miegas lėktuve | „West Express“ nuotr.

– Keliaujantys po kalnus gali susidurti su kita problema – aukščio baime. Kopiantys į kalnus – su kalnų liga, važiuojantys kalnų serpantinais – su galvos svaigimu ir pykinimu.

– Net ir pats gražiausias vaizdas pasaulyje gali nedžiuginti, jeigu negera važiuoti kalnų serpantinais. Tam, kad nuslopintumėte pojūčius, sėskite arba už automobilio vairo, arba priekinėje keleivio vietoje. Jeigu nevairuojate, nenuleiskite galvos žemyn, gerkite daug vandens, stenkitės žiūrėti į tolį ir bandykite galvoti ką nors kito, nei kad jums bloga. Dažniau sustokite, pasivaikščiokite.

Jeigu būsite kalnuose ir pajausite, kad skauda galvą, pykina, nėra apetito ar trūksta oro – tai jus užklupo kalnų liga. Keliaujant ar lankantis aukštai kalnuose, tokiuose kaip Peru ar Čilės ir panašiai, vertinga pasinaudoti fraze „Judėk lėtai, miegok ilgai, valgyk mažai“. Prieš kopiant į kalnus, jokiu būdu nevartokite alkoholio, nerūkykite, valgykite daugiau energijos teikiantį maistą, gerkite daug vandens, o kopdami į kalną neskubėkite, eikite savo tempu ir ilsėkitės. Kalbant apie aukščio baimę, tai ją reiktų įvertinti racionaliai. Psichologinis pasiruošimas čia labai svarbus. Jeigu praktikuosite įvairias atsipalaidavimo technikas ir po truputį pratinsitės prie aukščio, bus tikrai lengviau. Turintiems klaustrofobiją, patarčiau vengti olų, tarpeklių, tunelių, lankytinų vietų, kurios pasiekiamos einant ankštomis uždaromis erdvėmis.

– Vykstant į egzotines šalis, neretai baiminamasi dėl apsinuodijimo maistu. Kokie Jūsų patarimai?

– Kitos šalies virtuvė – viena iš įdomių kelionės patirčių. Visuomet patariu paragauti kuo daugiau vietinio maisto tose vietose, kur jį valgo vietiniai, nes tai ne tik unikalu, bet ir pakankamai saugu. Apsinuodijimas arba sunegalavimas dėl maisto yra labai asmeninis dalykas, nes jei vieni gali valgyti viską, kitiems gi bet koks nukrypimas nuo jų kasdienio raciono gali sukelti skausmus ir nemalonius pojūčius. Jeigu dėl apsinuodijimo baiminatės valgyti gatvės maistą, rinkitės saugesnį variantą – viešbučių, restoranų maistas būna pritaikytas užsieniečiams. Kelionėse visuomet įdomu užsukti ir į vietinius turgus, tačiau į juos visada eikite kuo anksčiau – tuomet gaminiai būna švieži. Juos privaloma tvarka reiktų perplauti švariu vandeniu kelis kartus. Jeigu negalite valgyti aštriai, kas, tarkime, Azijoje yra įprasta, prieš užsakant patiekalą pasakykite padavėjui, kad nenorite jo aštraus. Kelionėse reiktų vengti neapdoroto maisto, neaiškių užeigų, nes ten maistas gali būti ne tik gaminamas antisanitarinėmis sąlygomis, bet ir sugedęs. Keliaujančius kartu vaikus reiktų ne versti valgyti jiems neįprastą maistą, bet palengva pripratinti prie kitokio raciono, pasiūlyti daugiau vaisių, daržovių, nes vaikai, turėdami savo pamėgtus patiekalus, naujienas į savo skrandžius ne taip greit įsileidžia. Aišku, rankų plovimas kelis kartus per dieną turėtų būti įprasta procedūra.

– Ką daryti, kai svečioje šalyje ištinka rimtesnė sveikatos problema?

– Žinoma, kelionėse to niekas nesitiki, bet jeigu jau taip nutiko, reiktų kuo skubiau kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą. Čia padės viešbučio personalas, kelionių agentūra, jeigu per ją pirkote kelionę, vietiniai gyventojai, paieška internete. Turint atitinkamą draudimą, visos procedūros tampa lengvesnėmis, greitesnėmis, nekainuoja didelių pinigų, kuriuos būna, kad tenka sumokėti už gydymo paslaugas. Skausmingų patirčių išvengti gali padėti atsakingas savo padėties ir aplinkos įvertinimas, pačių savęs saugojimas, atsakomybės prisiėmimas ne tik už save, bet ir keliaujančius vaikus, kitus artimuosius.

– Turbūt iš kitos pusės galima suprasti ir keliaujančius, kartais surizikuojančius ir savo sveikata dėl įdomių vietų pamatymo.

– Kelionių ekspertai dažnai įspėja apie galimas sveikatos problemas kelionėse, bet dažnai jų nepaisome, nes noras keliauti yra daug stipresnis. Tai visiškai suprantama, juk keliauti ir patirti naujų įspūdžių yra vienas geriausių dalykų pasaulyje. Visgi, net ir pačiame įspūdingiausios kelionės įkarštyje, turėtume būti budrūs, nes o kam gadinti kelionę, jeigu galima ja mėgautis, pataria kelionių rengėjo „West Express“ atstovė . Geros sveikatos ir įdomių kelionių!

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: