Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2020 03 05 10:03
1
0
SHARES
Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji  Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo J. Juraičio, nuvyko į Gotlando salą, Švedijoje, pirmajai bendrai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konferencijai, kartu su lietuviais atvykusiais iš Amerikos, vadovaujamais VLIKo pirmininko dr. K. Bobelio ir dviem burlaiviais iš Lietuvos atplaukusia Lietuvos delegacija, vadovaujama prof. Č. Kudabos.

Šveicarijos išeiviai prisiminė, kad tada didžiausią įtampą Lietuvos delegacijoje kėlė J. V. Paleckio asmenybė: buvo pareikalauta, kad p. Paleckis apleistų salę arba atsiprašytų už savo tėvo veiklą, tačiau padėtį ėmėsi gelbėti prof. J. Juraitis: „Mes neturime būti Stalino ir Hitlerio pasekėjais, kai dėl vieno šeimos nario antitarybinės veiklos būdavo sunaikinama visa šeima…“

1989 rugpjūčio 6 dieną „Gotlando Konferencija“ lietuvių ir anglų kalbomis paskelbė Komunikatą į visas pasaulio tautas:

„1989 metų rugpjūčio 23 d. sukako 50 metų nuo gėdingo Molotovo-Ribentropo pakto. Mes reikalaujame, kad šis paktas, nugramzdinęs mūsų Nepriklausomą valstybę į aneksijas ir vergovę, būtų paskelbtas niekiniu ir būtų panaikintos pakto pasekmės – Lietuvos okupacija.“

Po metų,1990 rugpjūtyje, Šveicarijoje vyko Europos lietuviškų studijų savaitė (ELLS ), kurioje, tuometinis PLB pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas kalbėjo apie „pajudėjusius laikrodžius“. Šveicarijos išeiviai tuojau pat įsijungė į Lietuvos atkūrimo veiklos problemas. ELLS savaitės dalyviai iš 10-ties pasaulio šalių, priėmė Kreipimąsi į Pasaulio tautas, iškeliant Lietuvos valstybės teisėtumo klausimą, ir rūpestį dėl jos politinių aktų pripažinimo. Einsiedeln vienuolyno Abatas Georgas Holzeras (Abat Georg Holzherr) aukojo šv. Mišias Lietuvai, gyrė lietuvių pasiaukojančią išsivadavimo kovą, o prof. V. Landsbergį oficialiai pasveikino kaip pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos prezidentą.

1991 rugpjūčio 28 d. Šveicarijos vyriausybė pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą Europos šalį. Tai buvo 17-oji pasaulio šalis. Visus metus po nepriklausomybės paskelbimo 1990m., CH Parlamentas dėl Lietuvos reikalų buvo susiskirstęs į tris frontus: pirmasis už tai, kad laukti ir tylėti; antrasis bijojo pakenkti Gorbačiovo Persitvarkymo politikai; trečiąją Parlamento dalį sudarė nors ir aktyviausioji dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dalis, tačiau pati mažiausioji, ir pati nelaukčiausioji – Evangelikų liaudies partija (EVP ). Visi šios partijos nariai aktyviai dalyvavo visuose to meto ŠLB renginiuose.

Nežiūrint visų Šveicarijos valdžios svyravimų patys aktyviausi išeiviai ėmėsi tvarkyti Lietuvos valstybei reikalingus ryšius tarp Šveicarijos ir Lietuvos.

Tuojau po 1990 metų Kovo 11-osios Akto paskelbimo Šveicarijos vyriausybę pasiekė prof. V. Landsbergio, kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento slaptas laiškas Šveicarijos Sąjungos Tarybos prezidentui Arnoldui Koleriui (Arnold Koller), kuris, susipažinęs su laišku, pasikvietė ŠLB valdybos narius: dr. V. Dargužą ir N. Prielaidą aptarti dalykus dėl pagalbos Lietuvos ūkiui ir būsimos pirmosios Lietuvos diplomatinės Tarnybos įsteigimo Berne.

Greitai Lietuvoje įvykę rinkimai, kuriuose laimėjo Lietuvos komunistų partijos sekretorius M. Brazauskas šveicarus labai nuvylė, ir privertė suabejoti, ar Lietuva yra tikrai nutarusi žengti Nepriklausomybės keliu?

Bendruomenės išeiviams vėl teko prašyti leidimo apsilankyti pas Šveicarijos vyriausybės atstovus ir aiškinti susidariusią padėti, motyvuotai įtikinėjant, jog, nežiūrint to, kad valdžioje atsirado komunistai, Lietuvos oficialioji nepriklausomybės politika išlieka tokia pati. Prireikė šveicarams suteikti kuo daugiau žinių apie tuometinius įvykius Lietuvoje. Naudotasi „Atgimimo“ laikraščio straipsniais išverčiant juos į Vakarų Europos tautų kalbas. Jokių profesionalių vertėjų iš lietuvių kalbos Šveicarijoje tuo metu nebuvo, viską teko daryti patiems. Dr Dargužas mėgdavo pajuokauti, kad dėl lietuvių kalbos turtingumo ne visiems lietuviškiems išsireiškimams pavykdavo rasti teisingus atitikmenis. Pvz.,niekas nesugebėjo išversti į svetimą kalbą poeto S. Gedos išsireiškimą, kad „visi mes užaugome šėtono „paunksmėje“… Pasirodė, lietuviškas žodis „paunksmė“ taip lengvai sau atitikmens kitose kalbose neranda…

Dr. V. Dargužui, N. Prielaidai, prof. J. Juraičiui, dr. A. Kušliui dažnai tekdavo kalbėtis su įvairių šveicariškų laikraščių korespondentais, vykti į radijo ir TV laidas, šveicarų bendruomenių susirinkimus aiškinti Lietuvos padėtį, prašant pagalbos krašto ūkio atstatymui.

Šveicarijoje Lietuvos reikalai nesiribojo vien tik atstatymu diplomatinių ryšių tarp dviejų valstybių, kaip kituose pasaulio kraštuose. Šveicarijoje yra įsikūrusiose visos Tarptautinės organizacijos, kuriose atgimusi Lietuva kuo greičiausiai privalėjo užimti savo tvirtą vietą.

Tik aktyvaus išeivijos talkinimo dėka 1991 metais Lietuvai per tris mėnesius pavyko tapti septynių Tarptautinių organizacijų: Darbo, Pašto sąjungos, Telekomunikacijos, Raudonojo Kryžiaus, Sveikatos, Patentų organizacijų nare, o 1992 metais Tarptautinėje patentų organizacijoje buvo užregistruotas Tarptautinis (prieškarinis) „LT“ kodas Lietuvos automobiliams.

Per naujai susikūrusią „Pro Baltikum“ Šveicarijos parlamentarinę organizaciją pavyko surengti žuvies importą iš Lietuvos į Šveicariją, tačiau dėl komunistinės Lietuvos vyriausybės nerangumo, pasyvumo ir biurokratinių kliudymų verslą iš po nosies nugvelbė Estija ir Latvija, sugebėjusios prekybą žuvimi išspręsi be biurokratinių kliūčių… Dr. A. Kušlys prisimindavo, kad šveicarai nepraleisdavo progos iš lietuvių pasišaipyti: „išsirinkę komunistus taip ir vilksitės visą laiką uodegoje…“

Diplomatiniai Lietuvos ir Šveicarijos santykiai buvo atkurti 1991 metų rugsėjo 5 dieną, o rugsėjo 19-tą Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės atstovai atvyko į Šveicariją derinti abiejų valstybių įvairių vyriausybinių klausimų. Jų grupę lydėjo tuometinis ŠLB valdybos pirmininkas N. Prielaida ir dr. V. Dargužas.

1991 metų spalio 24 dieną ŠLB Valdybos iniciatyva Berne „Palace Belleviu“ viešbutyje buvo surengtas draugystės vakaras Šveicarijos vyriausybės pripažinimo ir paskelbimo Lietuvą Nepriklausoma valstybe proga. Vakare dalyvavo Lietuvos ir Šveicarijos valdžios atstovai, svečiai iš Šveicarijos Politinio departamento: ambasadoriai, politiniai veikėjai, Raudonojo Kryžiaus atstovai, TV ir Radijo, spaudos atstovai. Sveikinamąją kalbą vakare pasakė ŠLB valdybos pirmininkas N. Prielaida.

„… 50 metų menkėjo mūsų tikėjimas išvysti savo šalį be okupanto, be Raudonosios armijos, be enkavedistų… Mažai turėjome žinių iš Lietuvos, ir tos, mus pasiekusios, – buvo tik melo, teroro ir priespaudos vaizdai… Daugelį mūsų jau priglaudė šioji svetima žemė… Didžioji pagarba tebūnie mūsų tautiečiams, likusiems Tėvynėje. Tai jie, aukodami save, savo krauju ir ištverme išsaugojo laisvės troškimo idėją ir lietuvybę…

Tebūnie mūsų padėka ir šio krašto, kuriame mes visi radome prieglobstį, vyriausybei, organizacijoms ir pavieniams asmenims…

Nepriklausomybės nuopelnas priklauso pačiai Lietuvai. Mes galime nors kiek nors prisidėti prie Lietuvos išėjimo iš vargo ir nevilties į Tarptautinę demokratinių kraštų šeimą…“ („J.S. „Alpių lietuviai“, p. 51).

1992 metais sausio mėnesį lietuvių iniciatyva buvo atidaryta bevizinė tiesioginė oro linija Ciurichas – Vilnius. Gaila, kad tiek vilčių teikusi oro linija dėl Lietuvos biurokratizmo  neišsilaikė…

Tais pačiais metais dr. A. Kušlys buvo paskirtas Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Lietuvos atstovu, ir nedelsdamas ėmėsi reikšmingos veiklos Lietuvos labui: Vilniaus universitete profesūrai ir studentams ėmė skaityti paskaitas apie Antilymficitinio serumo gamybą, be kurio nėra įmanomos organų transplantavimo operacijos – ką Lietuva dar mažai žinojo. Dr. A. Kušlio ir jo sūnų (diplomuotų biochemikų) dėka Lietuvą kas mėnesį pasiekdavo brangūs laboratoriniai kraujo tyrimų įrengimai, vaistai, ypač Lietuvai reikalingi medicininiai prietaisai.

Nuo 1992 metų pradžios prof. kunigas J. Juraitis ėmė skaityti Teologijos paskaitas Kauno ir Vilniaus universitetuose ir rengti teologijos mokslininkus pirmo būtinumo aukštosioms mokykloms veikalo „Naujasis teologijos žodynas“, išleidimui lietuvių kalba.

1992 metų sausio 30 d. pasauliniame Ekonomikos forume, ŠLB remiant ir palaikant, Davose dalyvavo prof. V. Lansdsbergis.

1992 metais Ženevoje vyko Žmogaus Teisių konferencijos 48-oji sesija, kurioje Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė. Lietuvos delegatus globojo N. Prielaida. Reikia pripažinti, kad p. N. Prielaida, pasinaudodamas Tarptautinės spaudos atstovo teisėmis, pasaulio lietuvių išeivijos igaliotas, eilę metų beldėsi į Pasaulio JT Organizacijos duris, kurios 7-8 dešimtmetyje buvo užrakintos devyniais užraktais. Jungtinėse Tautose Ženevoje vyko liūdni spektakliai, vienodai besikartojantys metų metais. Geležinė Sovietų sąjungos letena užgniauždavo bet kokį drąsesnį žodį dėl Pabaltijo tautų laisvės.

Per 1991-1993 metus ŠLB pristatinėjant šveicarų politikams ir visuomeninių šalies organizacijų atstovams Lietuvos vyriausybės narius buvo pasidovanota daug gražių abipusių simpatijų ir viltingų perspektyvų atkurtos Lietuvos ateities planams. ŠLB nariai finansavo Lietuvos delegacijas, apmokėjo viešbučius, maitinimą, transportą, vertėjavo delegacijų derybose.

Naujieji Šveicarijos emigrantai, visada gali pasididžiuoti senosios šveicarijos lietuvių išeivių kartos atsidavimu ir meile savo gimtajai šaliai, padėjusiai pačiais sunkiausiais Lietuvai jos atgimimo momentais.

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas
  2. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  3. Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda?
  4. „Mes ir jie“: Angelė Nelsienė – kova dėl Lietuvos nebaigta (video)
  5. A. Terleckas. Laimingai klydau
  6. P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis
  7. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  8. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  9. A. Matulevičius. Netoleruokime melo!
  10. V. Landsbergis. Aukščiausioji Taryba – paskutinioji barikada
  11. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  12. PLB ir toliau vadovaus Dalia Henke (nuotraukos, video)
  13. Prasideda Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdžiai
  14. Mirė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, žymus išeivijos atstovas Bronius Nainys (video)
  15. Seimo ir PLB komisija: Pasaulio lietuvių metai – puiki proga vienytis
  16. Kaunas prisimena (1939–1989–2019)

Comments 1

  1. Juozas says:
    11 mėn. ago

    Senoji Šveicarijos lietuvių bendruomenė nusipelnė pagarbos. Rašytoja Janina Survilaitė nuoširdžiai rūpinasi praeities išsaugojimu. Jos knyga “Alpių lietuviai” gyvas viso to liudijimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Z. Tamakauskas. Sausio 13-osios prisiminimų vainikas

2021 01 13
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta

2020 12 22
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

J. Brazauskas. Lietuvos istorija: nuo knygnešio iki emigrantės likimo

2020 12 18
Dalia asanavičiūtė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai vadovaus Dalia Asanavičiūtė

2020 12 17
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

O. Voverienė. Pokario Lietuva: „Pamiškės sodyba“

2020 11 20
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

2020 11 17
Iš kairės į dešinę: Stefanie, lietuvė Gualberta Užaitė ir kroatė Marija 2000 m. | Archyvinė nuotrauka

J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse

2020 11 01
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

2020 10 29
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
2
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ilgai lauktas Sausio 13-osios 30-metis praėjo taip tyliai, lyg nebūtų, ko ir atsiminti: be didelių valstybinių renginių ir garbės sargybų....

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sausio 13-osios prisiminimų vainikas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
1
Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Netrukus mūsų namų languose sušvis žvakučių liepsnos rytmetiniai žiburėliai,   reiškiantys Lietuvos dvasinės pergalės – sausio 13-ją dieną. Suplevėsuos ir mūsų...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta

by Kristina Aleknaitė
2020 12 22
2
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

ŠLB 50-mečio sukakties minėjime. Pirmoji iš kairės Angelė Gegeckienė, už jos stovi sūnus dr. Algimantas Gegeckas....

Skaityti toliau

J. Brazauskas. Lietuvos istorija: nuo knygnešio iki emigrantės likimo

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 18
3
Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Janina Survilaitė | Asmeninė nuotr. Gruodžio 19 d. mūsų tautietei rašytojai Janinai Survilaitei, gyvenančiai Šveicarijoje, sukanka...

Skaityti toliau

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai vadovaus Dalia Asanavičiūtė

by Ditė Česėkaitė
2020 12 17
4
Dalia asanavičiūtė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dalia asanavičiūtė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Gruodžio 17 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3755; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2180; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1767; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1624; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1325; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

E. Grakauskas. Tautos sūnus – Vladas Terleckas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai