Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Išskirtinė lietuviška virtuvė – seniau ir šiandien

www.alkas.lt
2020 03 01 01:12
0
0
SHARES
Išskirtinė lietuviška virtuvė – seniau ir šiandien
Duona | pexels.com nuotr.
Duona | pexels.com nuotr.

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Etnologų teigimu, nors dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo gyvenimo be cepelinų ar vėdarų, turime daugybę lietuviškų išskirtinių patiekalų, galinčių papuošti pasaulio kulinarijos stalą. Tarp jų puikuojasi juoda ruginė lietuviška duona, žemaitiškas kastinys, suvalkietiškas skilandis, lietuviški koldūnai, balandėliai, daugybė savitų brandintos žvėrienos, laukinės paukštienos patiekalų, lietuviški saldūs sūriai ir kitos įvairios mūsų krašto virtuvės gėrybės.

„Nors Lietuva palyginti nedidelė šalis, tačiau čia skiriasi net atskirų etnografinių regionų mitybos įpročiai. Dzūkai nuo seno garsėja grybų ir uogų patiekalais, grikių bandomis, žemaičiai – kraujiniais vėdarais, kastiniu. Aukštaičiai, ypač biržiškiai ar pasvaliečiai, garsėja kaip puikūs aludariai, ir niekas nemoka taip skaniai bei kvapniai išrūkyti mėsos, kaip suvalkiečiai, arba žuvies – kaip Pamario gyventojai“, – sako etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šiandien pirkėjams lietuviška prekė ne tik savaime yra vertybė, bet ir užtikrina kokybę. Jiems svarbu kuo didesnis lietuviškų prekių pasirinkimas.

„Maisto atžvilgiu lietuviai yra tikri patriotai, todėl visuomet stengiamės tiekti kuo įvairesnių lietuviškų prekių. Nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir smulkiaisiais gamintojais iš visų Lietuvos regionų, kad galėtume pirkėjams pasiūlyti nuo kaimiškų kiaušinių iki kvapnių arbatų, nuo raugintų ir marinuotų skanėstų iki visada šviežių miško, sodo bei daržo gėrybių. Puoselėjame lietuviškos virtuvės tradicijas ir skatiname pirkėjus atsigręžti į savo šaknis, susipažinti, iš kokių kraštų yra atėję jų mėgstami maisto produktai ar patiekalai“, – sako I. Baltrušaitienė.

Pasak jos, pirkėjams svarbu, kad lietuviškos būtų ne tik šviežios daržovės ir vaisiai, tarp kurių itin mėgstami pomidorai, agurkai, kopūstai, bulvės, obuoliai, kriaušės ar slyvos, bet ir kitos maisto prekės.

„Ypač perkamas lietuviškas pienas ir jo gaminiai – kefyras, jogurtas ar varškė, taip pat šviežia mėsa ir, žinoma, saldieji kepiniai. Mums svarbiausia – kokybė ir šviežumas, todėl savo konditerijos gaminiuose naudojame lietuviškus miltus, lietuvišką sviestą ir lietuvišką pieną. Patys kepame biskvitus, verdame ir gaminame daugelį kremų. Nors gausybę lietuviškų saldumynų dažnai papildome kitų šalių gaminiais, tačiau niekada nepamirštame ir Lietuvos bei tradicinių mūsų krašto kepinių“, – teigia I. Baltrušaitienė.

Bulvės Lietuvą pasiekė tik XVIII amžiuje

Etnologės N. Marcinkevičienės teigimu, šiandien nuo lietuviškos virtuvės neatsiejamos bulvės mūsų kraštą pasiekė tik 1769 metais. Manoma, kad pirmieji jų galėjo paragauti šiauliečiai arba alytiškiai.

„Plačiai bulvės pradėtos auginti tik XIX a. viduryje ir Lietuvos istorijai labiausiai nusipelnė tuo, kad kartu su šios lengvai auginamos ir saugomos daržovės atėjimu iš šalies visam laikui pasitraukė didysis badas. Daugelis tarkuotų bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, bulvinės bandos, kukuliai ir kiti, į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Jos ilgą laiką net buvo vadinamos vokiškai – kartofelėmis“, – sako. N. Marcinkevičienė.

Naujoves atnešė suvalkiečiai

Suvalkijoje anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose buvo panaikinta baudžiava ir kaimai išsiskirstė į viensėdžius. Tai, kad šiame krašte didesnę regiono ploto dalį užėmė dirbamos derlingos žemės, lėmė, jog maisto gamyboje vyravo žemės ūkio augalai, taip pat sparčiau nei kituose Lietuvos kraštuose vystėsi ir gyvulininkystė.

„Dėl šių priežasčių ir žmonių darbštumo būtent Suvalkijoje anksčiau nei kitur atsirado sąlygos išleisti vaikus į mokslus. Galimybė išvykti į didesnius miestus, užsienį, šviesuomenės atsiradimas padarė įtaką ir naujovėms kulinarinio paveldo srityje. XX a. pradžioje suvalkiečiai vieni iš pirmųjų Lietuvoje įnešė mitybos įpročių naujovių – atsirado rytinė kava, maisto įvairovė, valgymo etiketas“, – pasakoja etnologė.

Tikėjo, kad duona ir gydo, ir namus saugo

Pietinėje Lietuvoje – Dzūkijoje – lietuviai nuo seno kepė paprastą ruginę duoną, kurią kartais paskalsindavo viena kita sauja grikinių miltų ar virtų bulvių koše. Šis kraštas taip pat pasižymėjo ypatybe kepti bulvėje išpjaustytais atspaudais dailintą vestuvinę duoną.

„Įdomiausia tai, kad ir visi užkviestieji privalėjo vestuvinę duoną marginti raštais. Užėjęs prašalaitis iš ant stalo gulinčios padailintos duonos žinojo, kad šeimininkai laukia vestuvių puotos. Šiame krašte taip pat ilgai tikėta, jog devynių raugų (namų) duona gydo sunkiausias moterų ligas. O suvalkiečiams, kurie mėgo, kad ant stalo visada būtų duonos, ji išreiškė namų gerovę“, – teigia N. Marcinkevičienė.

Virtinius valgydavo pusryčiams

Aukštaitijoje, kur gerai derėjo kviečiai, pačiu dažniausiu valgiu tapo virtiniai. Visos šio krašto šeimininkės turėjo įrankius virtiniams gaminti: geldelę, pailgą kočėlą, kiaurasamtį ir lentą, ant kurios dedami iš puodo išimti virtiniai.

„Be virtinių ne tik neapsiėjo šio krašto vestuvės ir krikštynos, aukštaičiai juos virdavo net pusryčiams. Jie buvo taip pamėgti, jog šio krašto žmonės, norėdami apie ką nors maloniai pasisakyti, prilygindavo tai virtiniui. Pavyzdžiui, „gražus kaip virtinis“ arba „geras, kaip ką tik virtinių prišveitęs“. Pavasarinių švenčių metu virtinių sočiai privalgyti turėjo visi šeimos nariai, tikėta, kad dėl to karvės bus pieningos, žolė gerai žels ir vištos bus dėslios“, – sako etnologė.

Kanapes naudojo pasninkui

Etnologė pasakoja, kad Žemaitijoje, ypač apie Šilalę, kaip niekur kitur, buvo mėgstamos kanapės. Ši kultūra labiausiai tiko pasninkui.

„Dažniausias patiekalas buvo kanapių taboka, kitaip vadinama spirgučiu. Jį gaminant pagruzdintus grūdus pildavo į grūstuvę ir nugrūdę, nusijoję vėl tai pakartodavo. Berdavo druskos, pipirų ir supjaustytų svogūnų. Mišinį grūsdavo tol, kol pasidarydavo tešla. Tada vėl viską spragindavo keptuvėje, kol pasidarydavo milteliai, ir valgydavo su bulvėmis. Neapsieita ir be kanapinio pieno, kuris gaunamas ant trintų kanapių užpilant šilto vandens bei kanapių rasalo – į kanapių pieną įmaišius sutrintą silkę ir svogūnų. Žemaičiai taip pat buvo pamėgę košę iš kanapių. Paskrudintas kanapes sugrūsdavo, nusijodavo ir jų miltus vis pamaišant pildavo į verdantį vandenį. Prieš valgant paskanindavo svogūnais, pipirais ir druska“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.

Susiję straipsniai:

  1. 2017-ųjų maisto apžvalga: daržovės, kruopos ir jautiena

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?

2021 01 17
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

2020 12 31
Kodėl per karščius maistą tvarkyti reikia itin atsakingai?

Kaip išvengti sunkumo skrandyje po švenčių?

2020 12 25
Kodėl dantų tvarkymas tampa tokiu sudėtingu reikalu?

Šventiniu laikotarpiu reikia atidžiau pasirūpinti ir dantimis

2020 12 24
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

Lietuviai žuvį valgo retai, nesiryžta ir naujiems išbandymams

2020 12 20
pixabay.com nuotr.

Patarimai, moterims padėsiantys labiau pamilti save

2020 12 16
Cholesterolio koncentracija | cholesterolis.com nuotr.

Gydytojas pataria kaip sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį

2020 12 14
Netiko internetu užsakyta dovana? Žinokite kaip elgtis

„Gamtos ateitis“ kviečia susimąstyti: kiek, kam ir kokias dovanas perkame

2020 12 11
„Maisto banko“ akcija | maistobankas.lt nuotr.

Vilniaus senoliams „Maisto banko“ savanoriai iki Kalėdų paramą pristatys į namus

2020 11 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20
Žibintas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
Lietuvoje

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
Kultūra

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

2021 01 20
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)
Etninė kultūra

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje
  • CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
  • Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų
  • Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
  • Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2055; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1830; komentarų: 15
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1585; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1534; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1415; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1406; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?

by Ditė Česėkaitė
2021 01 17
1
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

VMVT specialistai primena ženlinimo nuorodų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“skirtumus. Nuoroda „Geriausias iki ...“, t. y. minimalus tinkamumo vartoti...

Skaityti toliau

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
1
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Artėjanti antroji žiemos pusė gali būti šaltesnė, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir apsaugoti juos šąlant orams,...

Skaityti toliau

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

by Ditė Česėkaitė
2020 12 31
8
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Šventės, šuo | vmvt.nuotr. Paskutinių metų dienų atributas – fejerverkai garsai augintiniams sukelia nemažą stresą, –...

Skaityti toliau

Kaip išvengti sunkumo skrandyje po švenčių?

by Ditė Česėkaitė
2020 12 25
0
Kodėl per karščius maistą tvarkyti reikia itin atsakingai?

chug.com.au nuotr. Kaip aktyviai gyventojai ruošiasi žiemos šventėms rodo ne tik užgultos elektroninės parduotuvės ar dovanų...

Skaityti toliau

Šventiniu laikotarpiu reikia atidžiau pasirūpinti ir dantimis

by Ditė Česėkaitė
2020 12 24
0
Kodėl dantų tvarkymas tampa tokiu sudėtingu reikalu?

medicavallarta.com nuotr. Per svarbiausias metų šventes ypatingai daug dėmesio skiriame gardiems patiekalams ir gėrimams. Leidžiame sau...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • patriotis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą | Rengėjų nuotr.

Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai