Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti (0)

Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti | VDU nuotr.

Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti | VDU nuotr.

Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis – tačiau su sąlyga, kad pavasarį ūkininkai sugebės tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais. O jei gerų derlių norima sulaukti ir ateityje, jau šiandien reikia pradėti labiau tausoti dirvožemį ir vandenį. Tokiomis mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Žiemkenčiams buvo labai geros sąlygos

„Lietuvoje tradiciškai tikimės žiemos su sniegu, šalčiu. Todėl daugelis ir galvoja, kad tai būtina sąlyga ateinančią vasarą gerai užaugti javams ar daržovėms. Tačiau ūkininkams nėra niūresnio vaizdo, kaip pavasarį matyti iššalusius žiemkenčių laukus. Nes temperatūrų

svyravimai esant storai sniego dangai ar besniegis šaltis žemės ūkio kultūroms yra didesni priešai nei šiluma. Todėl šią žiemą pavadinčiau fantastiška“, – sako VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas.

Jis primena, kad panašiai šilta žiema buvo ir 2007-aisiais, kai jau sausį žiemkenčiai buvo suformavę naujas šaknis, tiesa, sukauptų maisto medžiagų sąskaita. Kviečių ir rapsų derlingumas tuomet buvo rekordinis, išskyrus pavienes vietas, kuriose pavasarį pasėliai užmirko. Spėjama, kad ne mažiau derlingi gali būti ir šie metai. Dr. V. Liakas pastebi, kad, kaip besuprastume klimato kaitos priežastis, ši kaita iš tiesų vyksta ir prie jos žemės ūkiui reikia prisitaikyti diegiant naujoviškas technologijas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas | Asmeninio albumo nuotr.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas | asmen. nuotr.

Kas kitaip šią žiemą vyko pačiuose augaluose? Pasak eksperto, žiemos pradžioje trumpo šaltuko pakako tam, kad pasėliuose įvyktų šalčio iniciacija, t. y. reakcija, po kurios žiemkenčiai pereina į kitą vystymosi etapą.

Gamta pati sukūrė saugiklį nuo netikėtumų

Šaltą žiemą augalai išlieka ramybės būsenoje ir jų vegetacija atsinaujina tik pavasarį, o šiemet jie vegetavo visą laiką. Ir tai darė iš tų maisto medžiagų, kurias sukaupė rudenį, nes, kol diena nepasiekia 10 val. trukmės, augaluose fotosintezė nevyksta ir naujos maisto medžiagos nesikaupia – gamta pati yra numačiusi tokį natūralų saugiklį. Augalas auga tada, kai jam šilta ir šviesu. Šią žiemą šilta, bet šviesos netgi mažiau nei per šalčius.

„Vaizdžiai tariant, žiemkentys šiuo metu yra tarsi pati save išlaikanti vėjo jėgainė, kai pučia silpnas 5 m/s vėjas – patys „elektra“ apsirūpina, bet daugiau jos nepagamina. Todėl pavasarį matysime gražius, bet pavargusius pasėlius. Tada ir reikėtų mokslu grįstų technologijų, galvojant apie tai, kaip inicijuoti augaluose cukrų ir aminorūgščių sintezę. Klaidų neišvengs tie ūkininkai, kurie skubės berti vien augimą skatinančias pigias azoto trąšas – pas mus, deja, įprasta perdozuoti azoto taupant kitiems dalykams. Jei ši praktika bus taikoma ir šiemet, prognozuojamo gero derliaus galima ir nesulaukti“, – aiškina pašnekovas.

 Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti | VDU nuotr.

Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti | VDU nuotr.

Pakenkė ne augalams, o dirvožemiui

Atsakydamas į daugelio nuogąstavimus, kad dėl šiltų orų šiemet nebus iššalę kenkėjai ir dėl to žemės ūkio gamybą reikės daugiau chemizuoti, V. Liakas teigia, kad kenkėjai paprastai neiššąla, tik žiemoti į žemę įsiskverbia giliau. O šiemet jiems to daryti tiesiog nereikėjo. Todėl, suprantama, šiemet ūkininkams reikės būti labai atidiems.

Docento teigimu, dirvožemyje mikrobiologiniai procesai nesustojo – bakterijos ir grybeliai jame „dirbo“ visą žiemą, ir tai yra gerai. Tačiau labai bloga yra šalies ūkininkų praktika pavasario sėjai skirtus rudenį suartus laukus palikti plynus, be tarpinių augalų. Besidarbuojantys mikroorganizmai atpalaidavo maisto medžiagas, kurias dabar lietus išplauna iš dirvos, juolab kad vietomis jau yra iškritę nemažai kritulių. Taip dirvožemis virsta smėliu, kurio jokiais chemikalais neįmanoma paversti derlingu.

„Deja, tenka konstatuoti, kad per pastaruosius 30 intensyvaus ūkininkavimo metų Lietuvoje kai kur baigiame sunaikinti dirvožemį, užteršėme vandenį ir praradome tiek humuso, kad lokaliu mastu tai kelia didesnę grėsmę nei klimato kaita. Mes negalime pakeisti klimato, bet galime keisti technologijas ir ūkininkaudami galvoti apie tai, kas liks po mūsų ateinančioms kartoms“, – reziumuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. V. Liakas.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: