M. Kučinskas. Dviratininkai nori važiuoti per perėjas (video) (2)

Dviratininkai nori važiuoti per perėjas | J. Ingelevičiaus nuotr.

Dviratininkai nori važiuoti per perėjas | J. Ingelevičiaus nuotr.

Artėjant dviračių metui pastebima, kad didžioji dauguma dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas. Dviratininkams reikalavimas ties kiekviena perėja nulipti nuo dviračio sukelia gausybę nepatogumų. Tačiau vairuotojus erzina per perėjas lekiantys dviratininkai.

Seimui yra pateikta peticija, kurioje siūloma įvesti kompromisinį variantą, kuris galėtų tenkinti abi puses. Seimas pritarė peticijai ir parengė įstatymo projektą. Kovo mėnesį Seimas baluos dėl leidimo dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti ir praleisti automobilius.

„Bus balsuojama dėl įstatymų pataisų, kurios leis dviračiu važiuoti per perėją įsitikinus savo saugumu: sustoji, praleidi mašinas, įsitikini kad saugu ir gali pravažiuoti dviračiu (įstatymo pataisos esmė). Jei nenori važiuoti, gali prasistumti dviratį per pėsčiųjų perėją. Pataisos esmė: nurodomi dviratininko veiksmai ir pareigos, kaip jis gali saugiai pravažiuoti perėją nelipdamas nuo dviračio. Šiuo metu, pagal įstatymą netgi visiškai tuščioje gatvėje privalai prasistumti dviratį pėsčiomis – arba tu pažeidėjas. Tai pat yra asmenų kurie turi fizinę negalią ir važinėja dviračiais, kuriems yra sudėtinga sustojus prie perėjos nulipti nuo dviračio .“ – sako Panevėžio klubo „Dviračiai“ prezidentas Rimantas Narkūnas.

Pateiktas įstatymo projektas leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti ir būtinai praleisti visus automobilius ir važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu nekeliant pavojaus pėstiesiems. Projektui parengti buvo vykdyta 18 institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokūratūrų) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Jos išvados: nors apklausų duomenimis 90% dviratininkų važiuoja per perėjas, važiuojančių per perėjas avaringumas labai mažas arba jo nėra. Dviratininkų apklausos rezultatai (apklausti 422 dviratininkai) rodo, kad Vilniuje ir Kaune 90 proc. apklaustų dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas, Klaipėdoje – 97 proc., Panevėžyje – 92 proc., o Alytuje net 100 proc. Tai pat buvo tikrinti iki 2 metų avarijų duomenys. Gauti 18 institucijų avarijų duomenys: 16-a iš tų institucijų nerado nė vienos avarijos, kad dviratininkas būtų važiavęs per perėjas; 2-ose institucijose fiksuotas nedidelis avaringumas. Dalis visuomenės yra linkusi tikėti stereotipu, kad pagrindinė avarijų dviračių priežastis yra važiavimas per perėjas. Palyginus avarijų statistiką paaiškėjo, kad tai yra prasimanymas, daugumos registruotų dviračių avarijų priežastys yra visai kitos – pavyzdžiui saugaus atstumo nesilaikymas lenkiant dviratininką gatvėje. Projekto iniciatoriai tikisi, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą, neverčiant dviratininkų „nusikaltėliais“ – įpareigos dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius, bei avarijų prevencijai įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/h per perėją.

Įstatymas įpareigotų dviratininką praleisti automobilius, jei nepraleis – dviratininkas liktų kaltas. Įpareigojimas dviratininkui važiuoti per perėją 3-7 km/h nepadės nustatyti kas liktų kaltas avarijos atveju, tačiau padidins saugumą. Būtų galima daryti kartą į metus prevencinius policijos reidus ir nustatyti ar dviratininkai neviršija greičio pėsčiųjų perėjose ir šaligatviuose važiuojant pro pėsčiąjį. „Informuojame, kad policija turi technines galimybes nustatyti važiuojančių dviratininkų greitį“ – oficialiame rašte teigia Lietuvos Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys. Tai pat projekto iniciatoriai, kad tai paskatins labiau dviratį naudoti kaip kasdienę sveikesnę keliavimo priemonę.

Įstatymo projektą pateikė 17-os Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų: Dainius Kepenis (LŽVS), Virgilijus Alekna (Liberalų Sąjūdis), Aušrinė Armonaitė (Mišri Seimo narių grupė), Kęstutis Bartkevičius (Mišri Seimo narių grupė), Andrius Kupčinskas (TS-LKD), Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Eugenijus Gentvilas (Liberalų Sąjūdis), Mindaugas Puidokas (Mišri Seimo narių grupė), Irina Rozova (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Vanda Kravčionok  (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Rasa Petrauskienė  (TS-LKD), Levutė Staniuvienė (LŽVS), Algimantas Kirkutis (LŽVS), Tomas Tomilinas  (LŽVS), Zenonas Streikus (LŽVS), Aurimas Gaidžiūnas  (LŽVS), Alfredas Stasys Nausėda (LŽVS).

Įstatymo projekto autoriai pažymi, kad kalba eina ne apie lakstymą dviračių per perėjas, o atsargų pervažiavimą. Dabartiniai teisės aktai leidžia dviračiams važinėti šaligatviais, tačiau draudžia važiuoti per perėjas, kas anot iniciatorių, nėra logiška. Tuo labiau, kad ir patys vairuotojai yra suinteresuoti, kad pėsčiųjų perėja greičiau atsilaisvintų ir automobiliai kuo greičiau galėtų važiuoti toliau. O dabar automobilių vairuotojams reikia laukti, kol nulips nuo dviračio ir kol persivarys.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas skamba taip:

„1 straipsnis. 2straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:„49. Pėsčiųjų perėja – perėjimo (ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu) per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas.“.

2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti  17 straipsnį nauja 5 dalimi  ir ją išdėstyti taip:
„5. Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.
Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas. Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“.
2. Buvusią 17 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. <…>“

Pagal įstatyme pateiktas sąvokas elektriniai paspirtukai yra prilyginami motoriniams dviratininkams.

Projektas grindžiamas ir užsienio praktika. Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko 2018-11-27 analitinę apžvalgą „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Tirtos Vienos konvenciją pasirašiusios šalys: Vokietija, Švedija, Jungtinėje Karalystė, Prancūzija, Estija, Latvija. Nustatyta, kad per pėsčiųjų perėjas teisės aktai leidžia važiuoti dviračiu Vienos konvenciją pasirašiusiose šalyse: Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje kelių eismo taisyklės tiesiogiai nedraudžia dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją. Tačiau, kirsdami važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja pirmenybę prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus turi tik pėstieji, o dviratininkai, jei jie važiuoja, pirmenybės neturi, o ją įgyja tik nulipę ir vesdami dviratį, tada jie traktuojami kaip pėstieji.

Jungtinėje Karalystėje varytis dviratį per pėsčiųjų perėjas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Estijoje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir pasirinkti saugų greitį. Latvijoje dviratininkams taip pat leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėjas, netrukdant pėstiesiems ir sumažinus greitį. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Vienos konvencijos, tad Lietuvos priimti nacionaliniai teisės aktai negali jai prieštarauti. Tačiau, Vienos konvencija važiavimo dviračiu per pėsčiųjų perėjas visai neapibrėžia, leisdama kiekvienai ją pasirašiusiai šaliai pačiai nuspręsti, kokio reglamentavimo ji nori.

Įstatymo projektas buvo aptartas kelių savivaldybių saugaus eismo komisijose, kuriose dalyvavo ir atitinkamo regiono kelių policijos atstovai. Vilniaus miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Birštono, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Rokiškio, Šilalės, Skuodo, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Zarasų, Raseinių, Tauragės, Varėnos rajonų savivaldybės pritaria įstatymo projektui. Iš to darytina išvada, kad regionų kelių policijos nuomonės ir centrinės kelių policijos nuomonės kardinaliai išskiria: regionų kelių policija siūlymus palaiko, o siūlymams prieštarauja centrinė kelių policijos vadovybė.

Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad padaryti kiekvienos gatvės patrauklioms dviračiams negali, todėl anot, savivaldybės leidimas važiuoti dviračiams per perėjas su tam tikra sąlyga yra tikrai logiškas. „Teisės aktai leidžia važiuoti šaligatviu dviračiu, bet ties kiekviena perėja liepia nulipti. Leidžia važiuoti šaligatviu su sąlyga, kad pro pėsčiuosius važiuos pėsčiojo greičiu. Tai reikalavimas nulipti nuo dviračio, vedantis per perėjas, atrodo šiek tiek perteklinis. Ypač kai matome daugelio šalių patirtį, kur tokio reikalavimo nėra. Ir kalbant apskritai apie infrastruktūrą kažkaip matome dar negalime visų gatvių padaryti patraukliomis dviračiams. Tai tas reikalavimas vietomis atrodo, tarsi, perteklinis ir pritartume, kad būtų galimybė važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu, sustojus prieš tai, apsidairius ir neturint jokio pirmumo. Jeigu nori pirmumo – nulipi nuo dviračio.“ – sako Antonas Nikitinas – Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Projektui pritaria Sveikatos apsaugos ministerija: „Informuojama, kad siekiant Pasaulio sveikatos asamblėjos 2013 metais inicijuoto Pasaulinio lėtinių ir neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės plano tikslų, būtent iki 2025 metų <…> 10 procentų sumažinti fiziškai neaktyvios neaktyvios visuomenės dalį, tai pat atsižvelgiant Fizinio aktyvumo strategiją Pasaulio Sveikatos organizacijos Europos regionui 2016-2025 metams tikslą „Keliuose mažinti automobilių srautus bei gerinti naudojimosi dviračiais bei keliavimo pėsčiomis sąlygas“ <…>.

Patogios keliavimui  ir važiavimui dviračiams infrastruktūros kūrimas bei naudojimasis ja sąlygų gerinimas yra svarbus veiksnys, darantis teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui ir tuo prisidedantis prie fiziškai aktyvesnės ir sveikesnės gyventojų dalies didinimo. Europos Sąjungos fizinio aktyvumo gairėse (2008) nurodoma, kad gyventojų, kurie nuolat važinėja dviračiais, mirtingumas apie 30 – 35 procentais mažesnis lyginant su kitais gyventojais. <…> Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, Ministerija pritaria keliavimo dviračiais skatinimo politikos tobulinimui<…>.“ – rašo atsakyme Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Tai pat projektui pritaria Aplinkos ministerija: „Aplinkos ministerija palaiko iniciatyvas ir pasiūlymus, kuriuose skatinamas dviračių naudojimas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad dviračiai, išskyrus motorinius dviračius, yra darnaus judumo priemonė, kuria judant neišskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (toliau – ŠESD).“ – oficialiame atsakyme rašo Aplinkos viceministras Marius Narmontas.

Aktyvūs dviratininkai tai pat ragina rašyti el. laiškus Seimo nariams, siekiant įtikinti visus likusius Seimo narius, Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir Lietuvos kelių policiją pritarti įstatymo projektui – kiekvienas dviratininkas būtent pats turėtų suformuluoti laišką su savo argumentais, paprastai paaiškinti kodėl reikia pakeitimų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: