Civilinės metrikacijos aktų įrašuose – susigrąžinamos protėvių pavardės (4)

Baltiškos jungtuvės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Baltiškos jungtuvės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Lietuvos gyventojai vis dažniau keičia pavardę ar vardą ne sudarydami santuoką, o dėl kitų priežasčių. Kaip rodo Teisingumo ministerijai pateikta civilinės metrikacijos įstaigų ataskaita apie civilinės būklės aktų įrašus, pernai tokių atvejų padaugėjo beveik dešimtadaliu. Kitus vardus ar pavardes asmens dokumentuose pakeitė 5 517 asmenys.

Dažnai žmonės nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes. Jeigu šių asmenų duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų bazę, civilinės metrikacijos įstaiga prašo pateikti dokumentus, liudijančius, kad protėvis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę.

Yra buvę atvejų, kai žmonės norėjo perimti net 19 amžiuje gyvenusių protėvių pavardes. Pastebima tendencija, kad tokias pavardes nori susigrąžinti jauni žmonės, taip pagerbdami jau mirusių senelių ar prosenelių atminimą.

Taip pat būna nemažai atvejų, kai pavardė keičiama atsisakant nelietuviškos kilmės priesagų, pavyzdžiui, -ovičius, ir keičiama į tradicinėje vartosenoje trumpesnį variantą – -ėnas, arba trumpinama lietuviška pavardė, pavyzdžiui, Sakalauskas – tampa Sakalu.

Neretai tėvai keičia ir savo vaikų vardus. Pasitaiko, kad vaikui gimus duotas vardas lieka įrašu dokumente, nes šeimoje jį vadina kitu vardu. Yra atvejų, kai registruojant vaiką jam suteikiami du vardai, bet vėliau tėvai dokumentuose pageidauja palikti tik vieną, arba nori įrašyti antrą – krikšto vardą.

Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 34 475 naujagimiai. Maždaug ketvirtadalis jų (9 324) gimė užsienio valstybėse, tačiau šie gimimo faktai buvo įtraukti į apskaitą Lietuvoje. 2018 m. mūsų šalyje buvo registruoti 34 985 gimę kūdikiai.

Praėjusiais metais sudaryta mažiau santuokų negu 2018 metais – atitinkamai 21 268 ir 21 970 santuokos. Daugiau kaip pusė šių ceremonijų įvyko civilinės metrikacijos įstaigose – 12 329, bažnyčiose buvo registruota 4 901 santuoka, o 3 785 santuokos vyko užsienio valstybėse ir po to buvo įtrauktos į apskaitą Lietuvoje. Mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse susituokė 253 poros, daugiausia jų – Jungtinėje Karalystėje (138), Vokietijoje (43), Norvegijoje (34).

Vilnius yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame pernai susituokė daugiau žmonių negu 2018 m. (6 086 santuokos). Kaune įregistruota 2 276, Klaipėdoje – 1 277, Šiauliuose – 667, Panevėžyje – 532 santuokos.

Pernai vėl padaugėjo ištuokų – civilinės metrikacijos įstaigose jų užregistruota 9 232, iš jų 716 užsienio valstybėse. 2018 m. mūsų šalyje buvo užfiksuotos 9 063 ištuokos.

Praėjusiais metais sumažėjo mirties atvejų – civilinės metrikacijos įstaigose registruotos 38 989 netektys, o 2018 m.  jų buvo 40 388.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Žemyna:

    (Iš anksto atsiprašau už nepastebėtas klaidas – gal todėl, kad zaperdużo napisałem…)
    Ir štai šiuo tikslu jiems labai praverstų, jei jau būtų įteisintas ir veiktų 2-KALBIS ar 2-LAPIS pasas, su DVIEM puslapiais asmenvardžiams! Kam? – kad kitame lape būtų įrašyta ligi šiol visuose dokumentuose turėta pavardė!
    Toks pasas pasitarnautų ne tik
    – už užsieniečių ištekėjusioms,
    bet ir
    – iš JAV su „suamerikoninta” pavarde sugrįžusiems,
    – ar dėl kt. priežasties pageidavusiems/pageidaujantiems pakeisti esamą pavardę (dėl santuokos, dėl pavardės diplome ar liudijime neatitikties santuokinei pavardei, dėl esamos pavardės negražaus skambesio, panorus dvigubos, pvz., mergautinės bei santuokinės pavardės… – Net ir -onkėms, ar pan. norint grąžinti jų sveiką formą).
    Gyvenimo eigoje žmogui tenka tvarkyti pačius įvairiausius giminystės, nuosavybės ir kt. teisinius santykius su valstybe bei įv. asmenimis, įrodinėti įv. faktus iš praeities. Vėliau su tuo vėl susidurs jo vaikai ir anūkai, ar dar tolesni palikuoniai. Todėl labai svarbu, kad tų rūpesčių nepadaugintų dabartinis asmenvardžių keitimas – net ir dėl kalbos, kuria buvo rašytos jų protėvių pavardės, kaip jos buvo „pergramatintos”. Tačiau – dabartinės kartos mūsų (pro)senelių bei tėvų asmens, santuokų, sandėrių, nuosavybės, titulų ir t.t. dokumentai su kiekvienu kitu okupantu buvo vis kitaip perrašinėti (3 ar ir 4 kalbomis), o kiekvienas raštininkas (ypač kitakalbis arba nelabai raštingas, neprofesionalus ar neatsakingas) savaip jų asmenvardžius interpretuodavo (ir išversdavo juos, ir „pagerindavo” kt. kalbos „aksesuarais”), tad žmonės, kuriuos gyvenimas priverčia atkapstyti ir dokumentais įrodyti savo šeimos praeities faktus, turi daug vargo, daug laiko sugaišta ir pinigų daug išleidžia, kad įrodytų, jog tai tos pačios pavardės „virsmai”, jog tai tikrai JO šeimos bei giminės praeitis, jog jis ne apsišaukėlis, ne prisiplakėlis prie ne savo giminės…
    2-kalbis /2-lapis pasas galėtų bent dabartinį pavardžių keitimą užfiksuoti taip, kad nei pačiam, nei palikuoniams susigrąžinta forma (ar ir nauja pavardė) nekeltų rūpesčių, nepareikalautų nei pinigų archyvuose bei notarams, nei laiko gaišaties. T.y., antrame paso lape būtų įrašyta iki pakeitimo BUVUSI pavardė.
    Taip 2-as paso lapas taptų įrodymu, jog, pvz. dabar pavardę susigrąžinusio pil. Narkaus (ar Norkaus) giminės pavardė per okupacijas įgavo Наркевiч / Narkewicz /Наркевич / ir todėl ligi šiol LR pase turėjo Narkevičiaus pavidalą. Arba, kad pastaruoju metu LR pase turėta pavardė (perrašyta iš sovietų laikų paso) ir pakeistoji – liudija tą patį asmenį. Taigi, atpultų reikalas lakstyti ir įrodinėti, jog tai tikrai jis, tas pats, tos pačios DNR tęsėjas…
    Taigi, 2-lapio paso reikia ne tik už užsieniečių ištekėjusioms, bet didžiulei masei piliečių, kurių giminės pavardės buvo ne sykį žalotos dėl įvairiausių „grožio chirurgų” įsikišimo. Tačiau dėl kelių mūsų politikos kašpirovskių iš keistų paskatų* brukamo neraštingo, nepagrįsto, o kartais net ir pavojų galinčio kelti abėcėlės pakaito, Seimas ligi šiol nerado valios patvirtinti giliai jų stalčiuose užmigdyto 2-kalbio paso projekto…
    Jeigu VISAME Seime neatsiranda „didžiavyrių”, drįstančių paprasčiausiai vykdyti duotą priesaiką mūsų Konstitucijai, tai su tokiais „narsuoliais”, brangieji, nei priešo Lietuvai nereikia, mes patys sau priešai, ir į valdžią ne patriotus, ne atsakingus ir orius, o neaiškią tyrę įsileidome…
    —————————————–
    * Šiems politikams praverstų italo virėjo žodžiai „Greitų pietų” laidoje skambėję apytikriai taip: „Kodėl jūs, lietuviai, taip norite pamėgdžioti užsienį, užuot rodę, kuo patys esate turtingi?”
    Ar ne todėl, kad virsmas mūsų „naujos, „vakarietiškos” gamybos „politinį elitą” nubloškė toli kitur ir tūkstantmečius atgal, pvz. į džiungles, į tuos laikus, kai papuasų vadus svetimšaliai sugundydavo savo peršamomis „gėrybėmis”, papirkdami juos spalvoto stiklo karoliukais?

  2. Goda:

    Pavardės pakeitimas iš Sakalausko Sakalą ne sutrumpinimas, o sulietuvinimas. Didžioji dalis lietuvių pavardžių suslavinta carinės rusų okupacijos laikais. Sakalas pakeistas į Sokolovskij, paskui paviršutiniškai “aplietuvintas” į Sakalauską.
    Ir ne tik – ovičius yra slaviška pavardės galūnė, bet ir – avičius.
    Ištekėjusių moterų pavardžių galūnė -ienė irgi tik aplietuvinta rusiška – evna.
    Manau kiekvienas sąmoningas žmogus turėtų kuo skubiau ištaisyti savo suslavintą pavardę. Kodėl reikėtų laikytis įsikibus vieno pačių liūdniausių mūsų istorijos laikotarpių? Suslavintų nešiojimas yra paminklas carinei okupacijai, valstybingumo praradimui ir slavizacijai, rusinimui arba lenkinimui.
    Piktinamės, kad `kiti europiečiai mus tapatina su slavais, bet jie tai daro ir dėl slaviškų pavardžių – ne toks jau didelis skirtumas tarp Sakalauskas ir Sokolowski, o visi – avičiai iškart asocijuojasi su Balkanų slavais.
    Deja, dabar galiojantis įstatymas neleidžia atsikratyti viso okupacijos paveldo. Nes daliai pavardžių ne šiaip slaviškos galūnės buvo prikabintos, o jos buvo tiesiog išverstos i rusų kalbą. Todėl vietoj Dailidės žmogus buvo užrašytas Sliesaravičiaus pavarde, vietoj Jonaičio – Ivanausko.

    • Žemyna:

      ir -inskis, ir -ovskis, ir dar šis bet tas.
      Ir visa tai – pageidavimo pagrįstumo tikrinimas ir sprendimo priėmimas turėtų vykti be vilkinimų, be ?teisėjų bei reporterių inicijuojamų „skandalingų ŠOU”, RAŠYTINIO proceso tvarka:
      – dokumentai, kuriuose prie aiškiai baltiškos šaknies asmenvardžio atsidūrė slaviški dėmenys (arba ji nevykusiai išversta), prirašyti okupacijų metais – prašymas tenkinamas automatiškai, nes net ir pagal Tarpt. teisę
      tokie pavardės pakeitimai (kaip ir NT savininko pakeitimas ir kt. okupacijoms būdingi vyksmai) pagal to meto okupanto „skonį” bei „teisę” nėra joks teisinis įrodymas, jog tavo pavardė tokia ir buvo nuo pat jos atsiradimo… Būtina tik pasirūpinti, kad dabartinis grąžinimas pavardei jos įgimto skambesio ateityje nesukeltų notarinių rūpesčių paso turėtojui – reikia 2-lapio arba 2-kalbio paso!
      Ir atvirkščiai –
      tokiomis pat aplinkybėmis dokumentuose atsiradusi kitakalbio pavidalo pavardė nesuteikia teisinio pagrindo reikalauti įrašyti ją kitame lape svetimos kalbos rašmenimis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: