I. Ruginienė. Du faktai – vienas komentaras (20)

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė | Asmeninio albumo nuotr.

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė | Asmeninio albumo nuotr.

Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas.

Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui dvidešimčiai metų nuo pelno mokesčio atleisti investicinių projektų vykdytojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų.

Pirmasis faktas rodo, jog šiai vyriausybei švietimo, mokslo ir kultūros darbuotojai svarbūs lygiai tiek, kiek ir nekvalifikuota darbo jėga, o antrasis – jog ateity bus dar blogiau.

Neapsigaukite, prie antrojo fakto nurodytos sąlygos (kiek milijonų investuoti ir kiek darbo vietų reikia sukurti) yra tik figos lapelis pridengti gėdai. Vyriausybės reveransas stambiam kapitalui – akivaizdus ir ciniškas, nes šios naujovės atsiperkamumą ekonomikos „tobulinimo“ ministerija skaičiuoja darbuotojų sąskaita. Numatomus net 1,2 mln. eurų per metus į biudžetą suneš būtent darbuotojai – per jų mokamus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Nors pastarieji net nėra mokesčiai, o draudimo įmokos, kurios keliauja į atskirus biudžetus.

Tų aukščiau minėtų sąlygų įmonės turės laikytis 5 metus, tuo tarpu pelno mokesčio galės nemokėti visus 20. Kodėl 20, ne 200 arba tuos pačius 5, niekas nepasakė. Kalbant apie darbo vietas vėlgi mūsų naujoviškoms galvoms terūpi tik kiek tų vietų (galimai!) atsiras. O jų kokybė – antraeilis dalykas. Kas kad dauguma pramonės darbuotojų jau dabar dirba nežmoniškais krūviais už vos didesnį nei MMA atlyginimą, dažnai net neišmokamą laiku. Kas kad darbdaviai už darbuotojų išnaudojimą (tikrąja to žodžio prasme) gauna juokingas baudas, nors už tai juos reiktų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mums vis tiek reikia daugiau tokių darbų!

Ai, tiesa, darbuotojų juk trūksta. Nors turime 150 tūkst. bedarbių, tačiau galima atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie labiau apsimoka: jais lengva manipuliuoti, nes jie nežino savo teisių, o ir mokėti jiems galima mažiau. Nesakome, jog Lietuvos piliečiai yra pranašesni už užsieniečius, problema tame, kad verslas, radęs, ką galima labiau išnaudoti, taip lengvai nepasiduos.

Štai tokį turime rezultatą, kai visos valdžios teikia prioritetą išskirtinai kapitalui, o žmonės, užuot reikalavę, kad teigiami ekonominiai pokyčiai turėtų didesnės teigiamos įtakos ir socialinei gerovei, mieliau pasirenka emigraciją. Arba nusivylimą, kuris veda į alkoholizmą, depresijas, net savižudybes.

Ekonomikos augimas pernai buvo didesnis nei spėta. Ar nuo to bus geriau mums visiems? Deja, ne. Nes svarbu ne tik sukuriamo nacionalinio gaminio dydis, bet ir tai, kaip jis yra paskirstomas visuomenės nariams. Minėtas vyriausybės žingsnis teigia viena – špyga jums taukuota! Mokslininkai toliau lai dirba už valytojų (su visa pagarba jų svarbiam darbui) algas, o kultūros darbuotojai – ir dar už mažiau.

Jeigu Seimas pritars vyriausybės inicijuotam projektui, beliks galutiniai įsitikinti, kokių pažiūrų iš tiesų yra prezidentas.

Autorė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė

Kategorijos: Akiračiai, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

20 komentarų

  1. Romas:

    Buvom pasisotinę “brandžiu socializmu”, o dabar, kaip tame pasakyme – “nuo vilko bėgom…”
    Turbūt tik liberalai tebetiki, kad laisvoji rinka, kapitalizmas viską AUTOMATIŠKAI sureguliuoja. Gal ir sureguliuoja, tik klausimas kam? Kad tiems 5% visuomenės narių, kurie sukaupia 90 % pasaulinio turto, tai akivaizdu. Bet daugumai žmonių…
    “Automatika” čia labai paprasta – simbiozinė. Valdžios žmonės parūpina palankias, išskirtines sąlygas stambiajam kapitalui, o pastarieji nelieka skolingi…Taip (automatiškai) ir sukasi.

    • stasys:

      Romai .. prastam šokėjui visada kas nors trukdo ..

      • Romas:

        Ir kas šiuo atveju prastas šokėjas? 95% žmonijos?

        • stasys:

          Nesupratimas tokiu profsąjungų kokias problemas vyriausybė sprendžia siūlydama lengvatas stambiam verslui investuoti , o Jus tik ‘ dakinate‘ tam moteriškam neišmanimui . Įprastai verslas pirmus kelis metus ir neplanuoja gauti pelno kaip grąžos , dėl stūksančios didelės kupros įdėtu investicijų ir siekio įsitvirtinti rinkoje. Toks vyriausybės žingsnis labiau simbolinis ir apima tik inovativias paslaugas teikiančias įmones ..deja tas rinkos segmentas jau ir taip prigrūstas . Lietuvai kaip tik reikia pritraukti lengvosios apdirbamosios pramonės įmonių ..o tokias atbaido ne pelno mokestis o didelis darbo jėgos apmokestinimas ir profesinės darbo jėgos trukumas pačioje Lietuvos rinkoje . Aš tai siūlyčiau geriau pačias profsąjungas importuoti pažengusių šalių ir nebekvaršinti galvų toms savamokslėms ‚profsąjungietėms‘ . Baisu skaityti tokius tekstus 21 a. gylus sovietmetis .

          • Romas:

            Nesu ir aš sovietmečio entuziastas, bet tokios soc. atskirties, kaip dabar, tada tikrai nebuvo. Abi sistemos turi savų privalumų ir trūkumų, tai priešybės, kraštutinumai.
            Švytavimas iš vieno kraštutinumo į priešingą yra nebrandžios visuomenės požymis. Ir kuo anksčiau pripažinsime, kad kapitalizmas irgi ne rojus, tuo greičiau surasime “auksinį viduriu ką”
            O profsąjungos ir yra tokios paieškos kelyje. Jau vien už tai jos vertos pagarbos.

            • stasys:

              Romai .. kapitalizmas tai tik viena iš ūkio vedimo formų , o jos trukumai išryškėja sparčios ekonomikos augimo metais . Tada tampa aišku kurios visuomenės socialinės grupės yra nepasiruošusios tokiems spartiems pokyčiams . Socialinė atskirtis kylą ne dėl verslo ūkio subjektų apatiškumo ..o valstybės nesugebėjimo suvaldyti tuos procesus .Siūlau pasižiūrėti video … youtube.com/watch?v=4TVZZ73i3-M ..iš Seimo spaudos salės .Yra tame tiesos grudo apie ką kalba S.Lapėnas . Visa tai gali būti tik grąžus statistikos augimo burbulas ..kuris apskaičiuojamas nežinia kuo remiantis.

              • Romas:

                Visos socialinės grupės ir negali būti pasiruošusios, nei greitiems, nei kitokiems ekonomikos pokyčiams, nes jos neturi jokios valdžios, jokių poveikio priemonių, nei darbdaviams, nei išrinktai valdžiai.
                Kaip su jais – dirbančiaisiais, piliečiais bus pasielgta priklauso tik nuo darbdavių ir valdžios žmonių malonės. Tame ir yra didžiausia bėda – valdžios disbalanse.

                Tik prie tiesioginės demokratijos, turint pilietinę teisę valdžios pareigūnus ATSTATYDINTI , bus įmanomi esminiai pokyčiai.

                • stasys:

                  Na kaip neturi Romai ? Derybinės galios darbuotoju negali virsti proletariato diktatūrą ..Juk pats minėjote jog nesate sovietmečio entuziastas o rašote tokius keistus tekstus . Iš patirties galiu pasakyti nauji kuriami „star-tape“ Lietuvoje, užsienio investicijų, dažniausiai atsineša su savimi ir visai kita požiūrį į profsąjungas . Viešas sektorius, taip, išimtinai priklauso nuo biudžeto finansavimo ir čia situacija gali būti neadekvati tai ka matome rinkoje su atlyginimu didžiais , bet juk lyginti ir neišeina ..kultūros darbuotojai, švietimas , mokslo ir socialinės rūpybos ..Tai tos sritys kuriose visada truks pinigu ..ir teks taupyti . Kaip suderinti išlaidas viešam sektoriui turint tokia priklausomybe eksportui .. ir vidaus vartojimui ..klausimas sudėtingas .

                  • Romas:

                    Proletariato diktatūros (gyvenime) nebuvo. Tai tik propagandinis terminas. Diktatūra buvo komunistų (bolševikų).
                    Tie gražūs V. Lenino lozungai – “Žemę valstiečiams, gamyklas darbininkams, valdžią taryboms”, taip ir liko tik lozungais. Nei vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.
                    Reikia skirti kur tikrovė, o kur tik propaganda. Terminu “proletariato diktatūra” bolševikai tik dangstė savąją…
                    Tarybos nuo žodžio tartis. O kas anuomet tarėsi su darbininkais ar valstiečiais? Kas dabar “demokratijos” sąlygom tariasi su piliečiais?

                    Anuomet viską sprendė ir valdė partinė nomenklatūra, o dabar – oligarchinė. Abiem atvejais visuomenių mažuma.
                    O visuomenės dauguma – piliečiai (irgi abiem atvejais), lieka ne prie reikalų ir apkvailinti…
                    Turbūt paradoksas – priešingos sistemos, bet rezultatas tas pats. Tiesiog “priešybių vienybė”

                    Geriausias vergas yra tas, kuris mano, kad yra laisvas. Šios iliuzijos palaikimui buvo kuriamos dainos, filmai. Ne kitaip yra ir dabar. O Stasys vienas iš Sistemos darbuotojų….

    • ŽEMAITIS:

      LAISVA RINKA TIKRAI SUREGULIUOJA.
      Tik dalyvaujantys šiame procese turi būti mąstantys žmones. Deja, mes dažniausiai regime isteriškus rėksnius, švaistūnus ir visiškai ekonomikos dėsnių nesuvokiančius piliečius. O tokie paskui skundžiasi ir reikalauja lygiavos.
      Tad tikrai neverti pagarbos tokių rėksnių “nuskriaustųjų” užtarėjai.
      P.s., net ir neoliberalai skatina rūpintis savimi negalinčiais pasirūpinti žmonėmis: vaikais, seneliais, neigaliais žmonėmis. Apie tai net klausimas nekyla – jais turi pasirūpinti valstybė.
      Tačiau sveikas ir darbingas asmuo turi pasirūpinti pats. O jei nesugeba – tai jau jo pačio problemos. O ir pareikalauti jis turi tik pats iš savęs.

  2. stasys:

    Profsąjungų konfederacijos pirmininkė , o toks siauras derybinis požiūris į stambu verslą . Sakyčiau gylus sovietmečio įšalas .

  3. pvz.:

    Išskirtinis atvejis Lietuvoje ir geriausias būdas motyvuoti žmones? Įsipareigojo visiems įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų, išdalinti net 50 proc. nuo planą viršijusios pelno dalies :: Žvilgsnis į visuomenę :: http://www.technologijos.lt
    – technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-80449/straipsnis/Isskirtinis-atvejis-Lietuvoje-ir-geriausias-budas-motyvuoti-zmones-Isipareigojo-visiems-imones-darbuotojams-nepriklausomai-nuo-ju-pareigu-isdalinti-net-50-proc-nuo-plana-virsijusios-pelno-dalies

  4. Diedas:

    Milijonierių pastumdėliai prafsajūzai kovoja su privatizuotojų konkurentais.
    Apytiksliai paskaičiuota, kad viena gerai apmokama darbo vieta stambioje įmonėje, sukuria penkias, aplink save sukuria penkias darbo vietas.
    Šita buka rašliava parodo, kad pralobusiems komunistpalaikiams ir jų prafsajūzams rūpi kuo daugiau tautiečių išgrūsti iš Lietuvos, kad jų pelas, svarbiau už šalies ateitį.
    Lenkija ir Lietuva, priklauso tai pačiai EU. Bet Lenkijoje, net visiškuose užkampiuose statomi fabrikai, vystoma pramonė.
    Nekvalifikuotų darbuotojų algos nėra didelės, bet kiekvienas lenkas dirbantis vakaruoe, bet kada gali grįžt namo.
    Tą jie ir daro.
    Lietuviams kelio namo nėra, nes darbo vieta deficitas.

    • ŽEMAITIS:

      Juokingiausia, kad profsąjungas bando pati valdžia kurti. Nes žmones jų nenori. Pvz., mano darbe vadovai bandė inicijuoti profsąjungos sukūrimą. Tačiau mes, darbuotojai tam nepritarėme, į susitikimus su tavykusių profsąjungų atstovais tiesiog nėjome. Tik pati valdžia juose ir dalyvavo. Tad profsąjungų neatsirado 🙂
      Niekam nereikia tų jūsų profsąjungų, tad, panele, galite per daug nesivarginti. Susisraskite rimtesnį, prasmingesnį darbą.

  5. ŽEMAITIS:

    Grynai kairieji profsąjunginiai tauškalai. Atsibodo.
    Tik keistas, kad TAUTINIS portalas “Alkas” tai pamėgo tuos leftistus.

  6. Romas:

    O, kaip tu “Žemaiti” vertini Molotovo – Ribentropo paktą?

    • ŽEMAITIS:

      Prie ko čia fašistinis paktas ir profsąjungos? Kažkaip nesusiję dalykai. Gal straipsnius supainiojot?
      O kaip aš jį verinu – tai kaip dviejų agresyvių valstybių susitarimą, kuriuo buvo apmintas kitų šalių suverenitetas. Dalijosi tai, kas jiems nepriklauso. Galiausiai gavo abu į snakpą – taip ir turėjo būti.
      Tokių agresyvių šalių ir šaindien dar yra. Tai Krymą okupavusi Rusija, Kurdistaną okupuojanti Turkija ir t.t.
      Tai va, įvertinau. Tik vėlgi, nesuprantu, prie ko čia visą tai.
      Aš panašiai paklausiu: kaip tamsta vertini Antarktidos ledynų tirpsmą?

      • Romas:

        Nepritari dviejų “dičkių” suokalbiui prieš mažuosius. Vadini, tai agresija…
        Tai, kodėl nematai kitų “dičkių” – stambiojo kapitalo ir valdžios žmonių (politikų) simbiozinio veikimo (išnaudojimo) prieš darbuotojus, piliečius?

        • ŽEMAITIS:

          Primityvūs ir atsibodę socialistiniai paistalai. Jau nebe XIX amžius – niekas jų neišnaudoja, tad nereikia čia virkauti.
          Na, o jei kas nepatinka – juk galima pakeisti darbą. Niekas pririšęs nelaiko. Jaunimas tai puikiai žino. Bet va, vyresnieji linkę “susklijuot” su darbu, ir tiek.

          • Romas:

            Keičiant darbą, keičiasi ir tautos sudėtis. Ar šitos sąsajos irgi neįžvelgi?
            Dar prieš metus laiko Utenoje pamatyti kitos rasės žmogų buvo įvykis. O dabar – jokia naujiena, nes “Utenos mėsa” ir “Trikotažas” atsivežė vietnamiečių – pigesnė darbo jėga…
            Nesu rasistas, bet Lietuva per daug maža tokiems eksperimentams. Mokytojų dar neatsiveši, tenka derėtis su jų profsąjungomis. O tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai keičiami į kitataučius.
            Taip, kad tai ne tik nusenusių ir ne tik piliečių, tai visos tautos problema.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: