Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos

www.alkas.lt
2020 02 07 17:27
4
0
SHARES
Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.
Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laimėtojais.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti: LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Audrius Dubietis, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Mangirdas Malinauskas ir prof. dr. Mikas Vengris už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“, taip pat prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius ir prof. dr. Jonas Šiaulys už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertintas prof. habil. dr. Giedriaus Barausko, prof. dr. Antano Gulbino ir prof. dr. Žilvino Dambrausko darbų ciklas „Kasos uždegiminių ir navikinių ligų molekulinių mechanizmų tyrimai, diagnostikos ir gydymo metodų optimizavimas“. Kita premija skirta LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Tadeušui Šikšnianui, dr. Daliai Gelvonauskienei ir dr. Audriui Sasnauskui už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta dr. Rimantui Gudaičiui, dr. Šarūnui Meškiniui, LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Sigitui Tamulevičiui ir prof. dr. Tomui Tamulevičiui už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui“.

Iš kairės: Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, pavaduotoja prof. Tamara Bairašauskaitė, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė dr. Dalia Klajumienė bei Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sekcijos pirmininkas akad. Pavelas Duchovskis | lma.lt nuotr.
Iš kairės: Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, pavaduotoja prof. Tamara Bairašauskaitė, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė dr. Dalia Klajumienė bei Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sekcijos pirmininkas akad. Pavelas Duchovskis | lma.lt nuotr.

Trumpai apie laimėtojų darbus:

Prof. dr. R. Petrausko darbe apibendrinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos raidos XIII–XVI a. tyrimai. Jų objektas – LDK politinė bendruomenė: viešpataujanti dinastija ir diduomenė. Ši bendruomenė išgyveno transformaciją, kurią atskleidžia dinastijos sampratos susiformavimas, naujo tipo didikų giminės atsiradimas, europinių sociopolitinių struktūrų perėmimas. Empiriniai LDK diduomenės sudėties tyrimai išplėtoti monografijose ir studijose, skirtose atskiriems reiškiniams išnagrinėti europinės istorijos kontekste. Svarbiausios metodologinės prieigos – lyginamoji, prozopografinė, sąvokų istorija. Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei. Darbai ne tik išplėtė žinias apie LDK politinių bei socialinių institucijų raidą, bet ir leido pagrįsti tezę apie Lietuvos valstybę ir visuomenę kaip integralią europinių Viduramžių dalį – tai naujas žodis tarptautinėje LDK istoriografijoje.

Dr. T. Račiūnaitės tyrimai atskleidžia XVII–XVIII a. mūsų krašte gyvenusių žmonių santykį su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais, konstruoja specifinius jų patirties būdus ir kontekstus. Mokslininkės dėmesys sunkiausiai rekonstruojamai autentiškos žmogiškos patirties plotmei jos tyrimus leidžia priskirti (at)vaizdo ir kultūros antropologijos sričiai. T. Račiūnaitė tyrinėja įvairius XVII–XVIII a. LDK bažnytinės dailės paveldo objektus ir su jais susijusius religinės kultūros fenomenus. Darbuose iškelta nemažai anksčiau nežinotų LDK meno istorijai ir teorijai svarbių šaltinių, nustatyta ir pirmąkart interpretuota bažnytinės dailės objektų, atskleista jų istorinių ir ikonografinių kontekstų. Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo ir jo kulto tyrimai – vienas svarbiausių taikomąją reikšmę turinčių T. Račiūnaitės darbų. 2009–2018 m. T. Račiūnaitės paskelbtų publikacijų ciklas stipriai praplečia dabartinės Lietuvos dailėtyros ir humanitarinių mokslų lauką, įsirašo į tarptautinį postbeltinginės menotyros ir šiuolaikinių kultūros antropologijos tyrimų kontekstą.

Prof. habil. dr. A. Dubiečio, dr. M. Malinausko ir prof. dr. M. Vengrio darbų ciklas apima kompleksinius fundamentinius ir taikomuosius femtosekundinių lazerio impulsų ir skaidrių medžiagų sąveikų tyrimus. Juos jungia intensyvios spinduliuotės daromas vietinis poveikis medžiagai, kurios atsakas pakeičia sklindančią šviesą. Atskleisti kokybiškai nauji netiesiniai šviesos ir medžiagos sąveikos reiškiniai, pasiūlyti būdai, kaip šias sąveikas charakterizuoti bei veiksmingai valdyti. Parodyti naujoviški taikymai generuojant plataus spektro spinduliuotę ir trumpiausius šviesos impulsus, kurie užtikrina beprecedentę laiko skyrą tiriant ultrasparčiuosius vyksmus medžiagose, leidžia valdyti fotochemines reakcijas; tuo pagrindu sukurtos naujoviškos lazerinės 3D gamybos technologijos, pritaikytos fotonikoje, biomedicinoje ir medžiagų moksle.

Prof. habil. dr. K. Kubiliaus ir  prof. dr. J. Šaulio darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys, nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje ir visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam pasirinktam procesui kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis tikrovėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai, aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis. Tokie procesai nusako finansinių rodiklių kitimą laikui bėgant. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai, aprašantys kapitalo arba panašių dydžių kitimą esant sunkiai nuspėjamiems atsitiktiniams pokyčiams. Darbo autoriai nustatė naujo tipo stochstinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado būdus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Prof. habil. dr. G. Barausko, prof. dr. A. Gulbino prof. dr. Ž. Dambrausko mokslo darbų ciklas yra autorių 15 metų kryptingos veiklos molekulinės biologijos, medicinos ir chirurgijos mokslų srityse rezultatas. Šie tyrimai suteikė fundamentinių žinių apie ligų išsivystymo mechanizmus, diagnostiką ir išeičių numatymą, padėjo pagerinti ir papildyti ūminiu pankreatitu bei kasos vėžiu sergančių ligonių ištyrimo, rizikos vertinimo, gydymo ir perioperacinės priežiūros klinikinius protokolus.

Prof. habil. dr. V. Stanio, dr. T. Šikšniano, dr. D. Gelvonauskienės ir dr. A. Sasnausko darbų cikle pristatyti augalų genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai, leidžiantys pažinti augalo funkcionavimo, raidos ir vertingų požymių formavimo dėsningumus. Sukurtos 26 sodo augalų veislės. Pateikti sodo augalų morfologinio, genetinio ir biocheminio polimorfizmo duomenys, nustatyti tirtų požymių žymekliai, leidžiantys greitai atrinkti pageidaujamų savybių augalus. Remiantis molekuliniais tyrimais kartu su Vakarų Europos tyrėjais, sukurtos decentralizuotos darbinės augalų kolekcijos. Parodytas tolimosios hibridizacijos perspektyvumas tikslinės paskirties augalų formoms kurti. Pirmą kartą sukurti juodojo serbento tolimieji hibridai su didesniu stabilių antocianinų kiekiu. Nustatyti nauji antocianinų biosintezės kelio genai, diferencijuotai ekspresuojami Prunus ir Ribes genčių augalų vaisiuose. Nustatyti augalų adaptacijos žemoje temperatūroje ir atsparumo šalnoms dėsningumai. Sukurtos pirmosios pasaulyje atsparios serbentinei pumpurinei erkutei juodojo serbento veislės. Pirmą kartą nustatyta obels diferencinio branduolio sąveikos su patogenu Venturia inaequalis proteoma. Išskirti endofitiniai mikroorganizmai, mažinantys augalų stresą.

Dr. R. Gudaičio, dr. Š. Meškinio, prof. habil. dr. S. Tamulevičiaus ir prof. dr. T. Tamulevičiaus atliktas darbų ciklas skirtas aukštųjų technologijų vystymui ir naujų medžiagų kūrimui. Darbe pristatomi naudoti deimanto tipo amorfinės anglies (DTA) plėvelių formavimo būdai, nagrinėjamas DTA dangų legiravimas, jų struktūra ir sudėtis. Daug dėmesio skirta plėvelėms su tauriųjų metalų nanodalėmis ir jose registruojamam paviršiaus plazmonų rezonansui. Autoriai atrado gigantiškosios neigiamos pjezovaržos efektą, kai deformuojant DTA plėveles rekordiškai kito jų elektrinė varža. DTA surado taikymus nanoįspaudimo litografijoje, optinių liniuočių apsaugai, mikroprietaisams ir optiniams jutiklių lustams, dirbantiems agresyvioje aplinkoje, bei antimikrobinių paviršių formavimui. Autoriai sukūrė kapiliarinio nusodinimo įrenginį, leidžiantį tvarkingai išdėlioti nanodaleles makroskopinių matmenų plotuose. Naudojant plazmines ir lazerinio mikroapdirbimo technologijas buvo sukurti difrakciniai optiniai elementai; mikroskysčių prietaisai; itriu stabilizuotose cirkonio oksido dangose suformuoti kietojo oksido kuro mikroelementai.

Susiję straipsniai:

  1. Paskirtos 2012 m. Lietuvos mokslo premijos
  2. Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos
  3. Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos
  4. Geriausiems mokslininkams įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  5. Paskirtos Kultūros ministerijos premijos geriausiems 2015 metų kultūros centrams
  6. Bus įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  7. Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  8. Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos
  9. Paskirtos premijos geriausiems Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų vadovams
  10. Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai
  11. Įteikti 2019 metų Kultūros ministerijos apdovanojimai
  12. Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje
  13. J.Basanavičiaus premijos laureatė atsisakė priimti „Giesmes valdovui Gediminui“
  14. Lietuvos valdovų rūmuose bus apdovanoti Metų mokytojai
  15. Išrinktos gražiausios 2018 metų knygos
  16. Teatro dieną bus įteiktos profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, Auksiniai scenos kryžiai ir B.Dauguviečio auskaras
  17. Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė
  18. Vilniuje įteikti „Auksinės krivūlės“ apdovanojimai geriausioms Lietuvos savivaldybėms
  19. Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą
  20. Skelbiami nusipelniusieji 2014-ųjų metų „Auksinių scenos kryžių“
  21. Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
  22. Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
  23. Vilniuje bus teikiami „Auksinės krivūlės“ apdovanojimai Lietuvos savivaldybėms
  24. L.Rėzos premija paskirta filosofui A.Juozaičiui
  25. Kultūros ministerija apdovanojo kultūros ir meno kūrėjus
  26. Pagerbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai
  27. M.J.H. Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose
  28. Šiandien bus paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
  29. M. Lukšienės apdovanojimas skirtas Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytojai dr. A. Navickaitei
  30. Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)

Comments 4

  1. Vidinis Balsas says:
    12 mėn. ago

    Ar teisingai suprantu: skatinami tie mokslininkai, kurie kuria augalų rūšis, ypatingai atsparias milžiniškiems pesticidų , herbicidų ir chemikalų poveikiui ? O kas kuria Žmogų , visai tai velniavai atsparų ? Dirbtinio intelekto Kurėjai ?

    Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    12 mėn. ago

    Algimantas Bučys parašė rimtą knygą, “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė”, kad istorikams kalbėtis bei Tautos savivertę patvarkyti. “Istorikas” Rimvydas Petrauskas nereaguoja bei sumenkina Algimanto darbą ir Lietuvos mokslo premija jam nedera.
    Skaitykim šią knygą ir dižiuokimės istorine savo Lietuvos Karalyste.
    v_a_g_a.lt/lietuviu-karaliai-ir-lietuvos-karalyste

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    12 mėn. ago

    Pagal teisės sampratą LDK nebuvo valstybiniu suverenu, o buvo tik Lenkijos karalystei kaip valstybiniam suverenui priklausanti dalis – kunigaikštystė. Vytautas buvo valdantis LDK patikėjimo teise, suteikta jam iki mirties Lenkijos karalystės (Jogailos). Ką tai reiškia praktiškai istorikams derėtų išmanyti. Lietuva po Krėvos sutarties kaip suvereni karalystės statuso valstybė nustojo egzistavusi. Tad premijanto R. Petrausko tyrimu grindžiama tezė “apie Lietuvos valstybę ir visuomenę kaip integralią europinių Viduramžių dalį” prieštarauja valstybės teisės istorijai. Tai toks tėra šios jo tezės pagrįstumas. Lietuva kaip LDK buvo integrali Lenkijos karalystės dalis ir tik kaip tokia – valstybiškai lenkijiška – priklausė europiniams Viduramžiams. Taigi, ar ne sovietizmo praktikos recidyvų vyksmą regime čia net mokslo premijų skyrimuose… Gėda daroma Sąjūdžio iškovojimams!…

    Atsakyti
  4. mvasionis says:
    11 mėn. ago

    Išties Rimvydas Petrauskas pasakė “naują žodį LDK istoriografijoje”. Jo “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos raidos XIII-XVI a. tyrimai” keistai vos ne pažodžiui nurašyti iš nacionalšovinistinių lenkiškų traktatų. Atkreipkite dėmesį, kaip jis užbraukia du Lietuvos Karalystės šimtmečius – XIII ir XIV amžius – net Mindaugą paversdamas kunigaikščiu, nes R. P. geriau negu popiežiai išmano, kas vertas būti karalium, o kas tik dux ar princu, kaip koks Traidenis, Vytenis, Gediminas, Algirdas…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Profesinės sąjungos ragina prekybos tinklų darbuotojams išmokėti metines premijas

2020 12 17
Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

2020 12 16
Įteikti „Jūriniai mazgai“ (video)

Įteikti „Jūriniai mazgai“ (video)

2020 12 15
Paskirti Scenos meno kritikų asociacijos apdovanojimai

Paskirti Scenos meno kritikų asociacijos apdovanojimai

2020 12 15
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Atrinkti nusipelniusieji gauti Vyriausybės kultūros ir meno premiją

2020 12 09
Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai

Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai

2020 12 07
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Paskelbti Kultūros ministerijos premijų laimėtojai

2020 12 04
Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse

2020 11 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?
Lietuvoje

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)
Baltų žemėse

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną
  • Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės
  • Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  • Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2080; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1871; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1618; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1547; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1427; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1408; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

by Kristina Aleknaitė
2021 01 19
4
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Vilniaus universitetas (VU) su partneriu UAB „Eikos statyba“ pasirašė VU Medicinos fakulteto Mokslo centro pastato statybos darbų vykdymo sutartį, kuria...

Skaityti toliau

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
0
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Sausio 16 dieną minime Lietuvoje įkurtos Mokslų akademijos 80-ąjį gimtadienį.  Ši data žinoma iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Liaudies Komisarų...

Skaityti toliau

Profesinės sąjungos ragina prekybos tinklų darbuotojams išmokėti metines premijas

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 17
0
Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr. Gruodžio 17 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Profesinės...

Skaityti toliau

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 16
0
Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai | Kauno miesto savivaldybės nuotr. Visuotinis...

Skaityti toliau

Įteikti „Jūriniai mazgai“ (video)

by Kristina Aleknaitė
2020 12 15
0
Įteikti „Jūriniai mazgai“ (video)

Raimundas Karoblis | L. Tamošiūno ir LK nuotr. „Šie metai buvo išties kupini iššūkių, kai kovoje...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Dalies valstybei svarbių ekonominių projektų nauda abejotina

Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasiekė susitarimą dėl „Rail Baltica“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai