Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasiekė susitarimą dėl „Rail Baltica“ (7)

la.lv nuotr.

la.lv nuotr.

Vasario 7 d.vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrų susitikime buvo diskutuojama apie europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto pažangą ir valdymo modelio integracijos veiksmus,  kurie padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – spartinti darbus ir pastatyti geležinkelį iki 2026 metų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, buvo sutarta, kad atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo eigą, atliktus darbus, kiekviena šalis turi tęsti suplanuotus darbus ir įvertinti, kaip toliau tobulinti projekto valdymo struktūrą, siekiant projekto įgyvendinimo laiku.

Šalių vertinime svarbu atsižvelgti į tai, kad nekiltų naujų vėlavimų, nekeltų papildomų rizikų nacionaliniam saugumui ir užtikrintų sklandų projekto finansavimą.

„Kartu su kaimynais sutarėme, kad svarbiausia yra bendras tikslas, kad vienas didžiausių Baltijos jūros regiono infrastruktūros projektų, būtų įgyvendintas iki 2026 metų. Siekdamos kuo daugiau integralumo, šalys jau vykdo realius projekto valdymo modelio integracijos veiksmus, kurie padės pasiekti šį tikslą“, – pabrėžė ministras J. Narkevičius.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu „Rail Baltica“ projektas yra sėkmingai įgyvendinamas, ypač Lietuvoje. Už „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbus ir projekto įgyvendinimą Lietuvos teritorijoje yra atsakingas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

„Galime pasidžiaugti intensyviai vykstančiais darbais. Praėjusių metų pabaigoje pasirašyta Vilnius – Kaunas atkarpos teritorinio planavimo darbų sutartis, intensyviai vykstantys statybos darbai Kauno mazge bus baigti iki šių metų pabaigos. Sklandžiai vyksta žemės paėmimas pagrindinei geležinkelio linijai nuo Kauno iki Latvijos sienos, vyksta projektavimo darbai. Planuojame šiais metais skelbti konkursus, kad galėtume pradėti statybas 2021 metais. Esame numatę teikti paraišką finansavimui gauti, kad geležinkelis būtų pastatytas iki Panevėžio miesto dar šioje finansinėje perspektyvoje – iki 2023 metų, o likusią linijos atkarpą planuojame užbaigti sekančioje finansinėje perspektyvoje“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Susitikimo metu susisiekimo ministras pateikė siūlymus, kaip būtų galima dar labiau spartinti darbus ir šalių bendradarbiavimą įgyvendinant projektą.

„Pagrindiniai siūlymai kaip kartu galėtume darniau dirbti, buvo įkurti valdymo komitetą, kuriame dirbtų šalių susisiekimo viceministrai, steigti bendras darbo grupes projekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į projekto eigą parengti specialią studiją, kurioje būtų numatyti šalių integraciją spartinantys veiksniai. Mes turime jau tokį pavyzdį Lietuvoje, kai kartu renkasi ir dirba ministerijos, projekto infrastruktūros valdytojo atstovai, teritorinio planavimo ir žemės paėmimo specialistai ir kitos susijusios institucijos, tokia bendra grupė galima ir trims šalims. Surėmus visiems pečius darbai vyks sklandžiau ir sparčiau“, – pažymėjo ministras J. Narkevičius.

Įgyvendinus „Rail Baltica” projektą, bus nutiesta 870 km ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Europinis geležinkelis leis greitai ir patogiai keliauti po Baltijos šalis, lengvai pasiekti Vakarų Europos miestus. Verslininkams pigus ir ekologiškas transporto koridorius leis pasiekti pasaulio rinkas, pritrauks užsienio investicijas. Vien projekto įgyvendinimo metu investicijos Lietuvoje sieks 2,5 mlrd. eurų, bus sukurta apie 6000 naujų darbo vietų.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .

7 komentarai

  1. Getas:

    Tai tas geležinkelis eis iš Kauno į Vilnių ir iš Vilniaus į Panevėžį? Nes kiek atsimenu buvo variantas iš Kauno į Vilnių ir vėl į Kauną, o tada į Panevėžį. Kažkoks jovalas buvo numatytas.

  2. Dar 2013 metų vizito į Lietuvą metu Estijos prezidentas pasakė, kad “Rail baltica” Baltijos šalims turi prasmę tuo atveju, kai 250 km/val greičio linija jungtų jų sostines. Akivaizdu, kad “Rail Baltica” tiesimas tarp Kauno ir Panevėžio dabartiniame etape Baltijos šalims neturi prasmės. Artimesnės perspektyvos nei kroviniams, nei keleiviams nėra. Planuoti tiesimo darbai nutrauktini. Jie gali būti vykdomi tik baigiamajame darbų etape. O vadinama atšaka į Vilnių apskritai yra tiestina ne nuo Kauno, o nuo Panevėžio, tai būtų išeitis iš padėties, į kurią yra patekę tiesimo darbai. Tokiu atveju šiems darbams tarp Kauno ir Panevėžio skirtos lėšos bendru šalių sutarimu yra naudotinos atšakos nuo Panevėžio į Vilnių tiesimo darbams. Štai dėl ko siektina Baltijos šalims tartis ir susitarti.

    • taskas:

      Vilniaus, kaip sostinės, geografinė padėtis niekam tikus. Bent jau dabartinėse Lietuvos ribose 😉

      • Žemyna:

        O tai ką rodo, turint galvoje, jog niekas nestatė sostinių ranka pasiekiamai nuo valstybės sienos?

      • Elektroniniame amžiuje ir kai valstybės gyvuoja savo teritorijose su atviromis sienomis, yra svarbiau lietuvišką gyvenimą vystyti ne valstybės viduryje, o jos pakraščiuose. Taigi lietuviškumo ir valstybiškumo puoselėjimui Vilniaus kaip Lietuvos sostinės geografinė padėtis yra labai dėkingoje vietoje. Traukos centrų vystymas pakraštiniuose regionuose yra strateginiai dalykai šiuolaikinei Lietuvos politikai. Deja, tų dalykų supratimas visuomenėje vis dar smetoninių, važiavimo arkliukais laikų lygio…

        • Žemyna:

          Būtent!
          Tuos, kas pinigų taupymu teisina būtent lietuviškų mokyklų uždarymą šalies paribiuose (nors su tiek pat mokinių kitakalbių mokykla paliekama!), būtina skubiai patraukti kuo toliau nuo švietimo ir nuo kitų klausimų, susijusių su valstybės saugumu.
          Tokie geriau sutaupys kelis tūkstančius, tačiau ramiai ir abejingai stebės, kad tai prisideda prie kamieninės tautos nutautinimo, sparčiais tempais tęsiamo pačioje jų panosėje. Mokančioms SAVO reikalais rūpintis, mūsų „valstybininkai” – tikra dovana. Ir sostinės gabalą, ir žmones gausiai dovanos.
          Valdžią lyg ir JIEMS patikėjome, o jie šį klausimą, ar paribių lietuviai liks lietuviais, strateginei kaimynei perdavė!

        • Žemyna:

          O ką reiškia, kad į BY lietuviškas saleles siunčiami mokytojai, užuot juos finansiškai skatinus, mokant kaip išsiųstiems į ilgalaikę komandiruotę, mūsų klerkai juos finansiškai „nuskalpuoja”, ir jų pensijos senatvėje dėl to nukentės!!! Kaip kitaip tai suprasti, jei ne kaip specialisto žeminimą ir finansinį nuosprendį už iniciatyvą?!! Koks, atsiprašant, politikos „genijus” tai savo parašu įtvirtino?!! Ir ką tokiais atvejais daro VSD bei VLKK? Ar ne jų pareiga saugoti ne savo valia tokiose salelėse atsidūrusius, bei pas juos vykstančius švietimiečius?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: