Karjeros senbūvius keičia keliautojai tarp įvairių darbų (1)

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros patarėja Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.

Vasario 6–7 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, specialioje erdvėje „Mokymasis visą gyvenimą“, įsikūrusioje 1 salėje vykstančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“, bus galima gauti atsakymus į visus su karjeros planavimu ir mokymusi visą gyvenimą susijusius klausimus.

Technologijų amžiuje žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurios įgyjamos mokykloje ar universitete nebepakanka visam gyvenimui. Švietimo ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad ateityje vis labiau būsime mokytis ir kitų specialybių ir mokytis visą gyvenimą.

„Kadangi gyvename technologijų amžiuje, šiandien vis labiau ryškėja tendencija, kad nebeužtenka būti kažkurios vienos srities specialistu. Skaičiuojama, kad universiteto laipsnio įgijimas yra svarbus maždaug penkeriems metams, todėl ateityje kone visi būsime priversti mokytis kitų specialybių ar savo turimas žinias vienaip ar kitaip atnaujinti. Manoma, kad iki 2030 m. apie 60 mln. žmonių turės pakeisti arba praplėsti savo profesiją. Šiame kontekste mokymasis visą gyvenimą (MVG) – suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros patarėja Daiva Šilienė.

Architektė atlaikė draugų spaudimą ir įkūrė vaikų darželį

Mokymuisi, pasak jos, vieni pasirenka švietimo įstaigas – nuo mokyklų iki universitetų, kiti – neformalius būdus – mokymus ar seminarus, treti – savarankišką mokymąsi, pavyzdžiui, bendruomenėse, šeimoje, užsiimant savišvieta, skaitant knygas ar kritiškai atsirenkant informaciją iš interneto.

„Vieną dieną sulaukiau netikėtos klientės – 62-iejų architektės, kuri kreipėsi į mane prašydama pagalbos. Ji jautėsi per ilgai užsisėdėjusi vienoje vietoje ir troško karjeros pokyčių. Pasirodo, nuo vaikystės moteris visą gyvenimą svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Taip moteris nusprendė visiškai pakeisti profesiją ir šiandien ji yra įkūrusi privatų vaikų darželį. Tai puikus pavyzdys, kad net ir būnant senyvo amžiaus galima išmokti naujų dalykų ir puikiai surasti savo vietą, svarbiausia – atlaikyti draugų, artimųjų ir visuomenės spaudimą, kad „gal jau ir ne laikas tai daryti“, – sako D. Šilienė.

Svarbu neprarasti smalsumo

Emocinė sveikata, socialinė integracija bei bendruomeniškumo skatinimas bet kuriame amžiuje – MVG suteikiamos didžiausios naudos, kurias išskiria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekami tyrimai. „Žinoma, dar nemažai kam ir sunku suprasti, kad vienos profesijos šiame amžiuje jau gali ir nebeužtekti. Tokiems žmonėms galiu duoti tik vieną patarimą – reikia imti ir daryti, eiti ir ieškoti savo srities. Svarbu neprarasti smalsumo ir sau atsakyti į klausimus: ką aš gebu, ką moku, o ko ne, ko norėčiau, kokie mano gebėjimai“, – aiškina karjeros pasirinkimo klausimais patarianti moteris.

Deja, dar nedidelę mokymosi visą gyvenimą statistiką parodo ir „Eurostat“ mokymosi visą gyvenimą (MVG) rodiklis, kuris rodo per paskutines keturias savaites besimokiusių žmonių dalį, skaičiuojant nuo visos 25–64 m. amžiaus grupės. 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) vidutinis MVG rodiklis siekė 10,5 proc. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos MVG lygis yra žemas – Lietuva pagal jį buvo 21 vietoje ES.

Iš menų migruoja į paklausią informacinių technologijų (IT) sritį

Sėkmingų kitos profesijos mokymosi istorijų šiandien netrūksta, o darbdaviai į tai žvelgia labiau kaip į privalumą ieškant darbo. „Danske Bank“ IT centro žmogiškųjų išteklių strategijos partnerė Indrė Sakalauskienė pastebi, kad šiandien darbo rinkoje atsiradus tuščiai nišai, žmonės nebijo mokytis naujų profesijų ir ją užpildyti.

„Šiandien darbo rinkoje ypatingai trūksta IT specialistų, o jauni žmonės nieko nelaukia ir ją po truputį užpildo. „Danske Bank“ dirba bent kelios dešimtys profesiją pakeitusių darbuotojų, kurie atėjo į IT sritį, nors turi istorijos, kūrybos, vadybos ar su menais susijusį išsilavinimą. Šiandien karjeros pasirinkimus dažnai bandoma įsprausti į tam tikrus rėmus, tačiau ribos tarp skirtingų sričių trinasi, net tokioje, atrodo, „vyriškoje“ IT srityje šiandien save gali atrasti kiekvienas“, – sako I. Sakalauskienė. „Danske Bank“ atstovė priduria – profesijos keitimui nėra amžiaus, lyties, specialybių barjerų, svarbu nusiteikti, kad pradžioje dirbti teks daug.

Ji dalijasi pavyzdžiu apie informacinių technologijų sritį niekada nesvajojusią Liną Valiokaitę, kuri po mokyklos baigimo pasirinko studijuoti istoriją, nes jautėsi negabi tiksliesiems mokslams. Tačiau baigusi istorijos bakalaurą suprato, kad šis karjeros kelias – ne jai. Pirmiausia, ji išbandė klientų aptarnavimo sritį vienoje informacinių technologijų kompanijoje, kur pradėjo labiau domėtis šia sritimi ir savarankiškai mokytis programavimo. Viskas apsivertė tapus „Women Go Tech“ mentorystės programos dalyve. Po dvejų profesijos keitimo metų ji dirba jaunesniąja programinės įrangos inžiniere.

Išsilaikyti darbo rinkoje padeda žinios apie skaitmenines technologijas

Tai, kad mokytis visą gyvenimą mūsų šalyje yra galimybių, parodo ir visose šalies viešosiose bibliotekose vykstantys nemokami „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai. Juose jau dalyvavo beveik 40 tūkst. šalies gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Projekto vykdytoją atstovaujanti asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė pasakoja, kad mokytis ir paklausti, jeigu kažko nesuprantame, neturėtų būti gėda. Mokymų rengėjai, skatindami tobulėti visą gyvenimą ir semtis žinių nepriklausomai nuo amžiaus, kviečia užsukti į bibliotekas.

„Realybė tokia, kad vis dar nežinome, kaip saugiai apsipirkti internetu, ne visi mokame naudotis el. bankininkyste, registruotis internetu pas gydytoją, saugiai bendrauti ir dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose ar kaip atskirti patikimas naujienas nuo melo. Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su sunkumais bei praktinių įgūdžių stoka, naudojantis ne tik internetu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais. Pagal „Prisijungusi Lietuva“ mokymų statistiką matome, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį – net 42 proc. sudaro 51–65 m. žmonės, kurie nori išmokti ir įgyti praktinių žinių, palengvinančių naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. Nedirbantiems arba ieškantiems naujų karjeros galimybių mokymai siūlo galimybę rinktis iš 9 programų – nuo to, kaip išmaniai prisistatyti darbdaviui, iki to, kaip susikurti tinklaraštį savo verslo pradžiai“, – pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie nenori ar neturi galimybės lankyti mokymų viešojoje bibliotekoje, yra alternatyva – mokytis savarankiškai arba bibliotekose ieškoti e. skautų. E. skautai – tai 14–29 metų jaunuoliai, pasiryžę pasidalinti savo žiniomis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir padėti jiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 e. skautų. Su iniciatyva bus galima susipažinti parodoje „Studijos“, vyksiančioje Litexpo vasario 6–7 d.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Senbuvių nereikia?:

    Šlamštas yra ne tik medžiaginis, bet ir nematerialus.
    Mūsų tėvelių įv. aparatų dalių, įrankių, laidų ir t.t. (stebuklų!) sandėliukai – įrodymas, kad tarpukario kartos inžinieriai nekūrė, neprojektavo daikto išmetimui į sąvartyną. Jie jam lėmė ilgą gyvenimą – nebereiks čia, pritaikysi kitur, ir dar ne vieną kartą!
    Šiandien apie tai negalvojama – gaminama skubiai parduoti (iš MMA gyvenančiam skirtas pigus, daugiau niekam nepritaikomas šlamštas). Kad, vieną kartą panaudojęs, būtum priverstas išmesti ir vėl pirkti kitą (šlamštą!). Net ir garantinio neatitarnavęs šlamštas metamas lauk (auga sąvartynai), o tu už savo MMA arba pensija esi priverstas pirkti naują šlamštą arba ne itin profesionalią paslaugą. Voverė rate. Šlamštą gaminantis irgi taip pat gyvena (bet ne to „verslo” savininkas)
    Ar ir (išsi)lavinimas toks įsivaizduojamas? Vienkartinio panaudojimo šlamštas? Ar ne todėl pramonininkai šūkavo dėl prastai parengtų specialistų? (Nepagalvoję, jog patys savo „verslo” stiliumi irgi prie to prisideda!).
    Kuo mažiau senbuvių profesionalų bet kokioje žmogaus veiklos srityje (bent jau svarbiausiuose, lemiamuose „mazguose”), tuo daugiau broko, šlamšto gaminama, tuo daugiau sulaužytų likimų. (Nes tai dar viena iš neišbrendamo skurdo paslapčių! – įsigijęs amžiną daiktą arba profesionalią paslaugą, kitos algos pinigus jau gali kitkam taupyti, o ne tam pačiam virduliui, radijo aparatui, santechnikos dalims, vėl per tą pačią vietą prakiursiančiam batui ir pan. )
    Kad ir NT „verslo elito” lyg nuo konvejerio nuleidžiami „modernieji” pastatai – tokiems architektų profesionalumo nereikia, nereikia nei architektūros muzikos, nei architektūros poezijos. Tik reikia mokėti sparčiai narstyti standartines fabrikines dėžutes. Miestas virsta tokių viena ant kitos sustatytų dėžių sandėliu, Kvartalas po kvartalo išnyksta romantiški, širdžiai mieli jo kampeliai, į kuriuos taip traukia sugrįžti. 3-os (o gal jau ir 2-os) dėžių krovimo aukštomis stirtomis architektūros specialistai veikiai net nesuvoks, apie ką čia svaičioja keistuoliai, kažką vapantys apie senųjų miestų architektūros grožį, skambesį, dermę su gamta ir su aplinkinių pastatų architektūra…
    Taip, žmogus neskirtas, tad ir neturi būti verčiamas tapti robotu, išmokytu tik kažkokio vieno rankos ar smegenų vingio judesio! Tam yra universitetinis lavinimas – kai pagrindinio dalyko studijos gilios, tačiau šalia šito gauni ir kitų, daugiau ar mažiau susijusių, visapusei asmenybei praversiančių žinių, praplečiančių diplomanto akiratį.
    Gavęs tokį išsilavinimą, tu savaime galėsi keisti profesijas, bet pats galėsi rinktis iš to, apie ką žinių pagrindus jau gavai, reiks tik jas papildyti naujovėmis. Deja dabar kaip maro vengiama štai tokio asmenybės ugdymo, siekiama mažiausiomis sąnaudomis prikepti siauražiūrių „asmenybių”. Jų išsilavinimas, deja, prilygsta nebent sovietmečio technikumams. Apgraibom šio bei to pasimokė… Technikumo lygis labai gerai – kai reikia profesionalaus žemesnių grandžių vadovo.
    Taip, gyvenimas verčia ir to, ir ano griebtis. Tačiau tai neatleidžia nuo pareigos išmanyti tai, ko imiesi. Deja, šiandienos „universalai” kai kuriuose postuose ar versluose atsidūrę dažnai būna veikiau pavojingi, negu naudingi. Naudingi jie nebent ŠIANDIEN, savo pačių piniginei, bet juk ir RYTOJUS išauš? Kokia bedugnė atsivers prieš mus?

    Tokia mišrainė išėjo. Bet man jos susijusios, viena kitą sąlygoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: