Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Atidaroma paroda: „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“

Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Irena Felomena Juškienė, www.alkas.lt
2020 02 06 08:00
1
0
SHARES
Atidaroma paroda: „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“

Plakatas_Pirštinių ir riešinių paroda

Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų plakatas
Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų plakatas

Vilniaus etninės kultūros centras ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija „Tautodailės metais“ paskelbtus 2020-uosius neatsitiktinai pradeda tęstinio projekto paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“. Mat riešinės šiais laikais išgyvena aukso amžių, reta kuri moteris riešinių nemūvi, o jų mezgimu dabar užsiima ne tik tautodailininkės. Ir dar – neatsitiktinai paroda surengta Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijoje „Židinys“, mat tarpukariu ir pokario metais Antanas ir Anastazija Tamošaičiai rinko, tyrinėjo ir populiarino tautodailę, organizavo dailiųjų amatų kursus, kuriuose greta kitų dalykų buvo mokoma ir mezgimo.

Gyvename tokiame krašte, kur be šiltų pirštinių ir kojinių žiemą dar išsiversti neįmanoma. Kada Lietuvoje pradėta megzti ir nerti drabužius, tiksliai pasakyti sunku – archeologiniai megzti ir nerti radiniai reti, o muziejuose sukaupti etnografiniai mezginiai datuojami geriausiu atveju XIX amžiumi. Kuklių žinių apie šiuos kažkada antraeiliais laikytus apdaro priedus – aksesuarus – pateikia apie lietuvių valstiečių aprangą rašę XVI–XIX a. svetimšaliai autoriai, jie dažniausiai apsiribodavo tik paminėjimu, kartais nusakydavo formą, spalvą, įsiklausę į nepažįstamo lietuviško žodžio skambesį, užrašydavo jį savais rašmenimis, bet smulkesnio mezgimo ar nėrimo technikos nupasakojimo nerandame.

Pirštines Lietuvos kaime XIX a. II p. – XX a. dažniausiai megzdavo apvaliai penkiais virbalais, tik retkarčiais nėrė vąšeliu iš lininių ir naminių ar pirktinių vilnonių siūlų.

XIX a. pab. – XX a. I p. rugiams rišti, dilgėlėms rauti, akmenims rinkti, bulvėms kasti ar kitiems darbams dirbti moterys iš lininių siūlų nusimegzdavo pirštuotų pirštinių, vyrams kartais – ir kumštinių, su jomis ardavo, akmenis rinkdavo, griovius kasdavo. Baltas plonas raštuotas linines ar medvilnines pirštines, sekdamos miesto mada, valstietės kartais nusimegzdavo ir išeigai.

Kasdieninės moterų ir vyrų žieminės pirštinės paprastai blogesnių vilnų (nuo avies pakojų, papilvės, galvos), vienspalvės, kumštinės, viengubos ar dvigubos su dažniausiai baltu pamušalu. Šventadienės XIX a. II p. – XX a. pr. pirštinės gerų naminių ar pirktinių vilnonių siūlų, kumštinės ir pirštuotos, viengubos ar dvigubos, vienspalvės (arba vienspalvė dalis virš spalvingo riešo) ar kelių spalvų siūlų raštuotos. Tuo laiku pirštines mezgė neilgas, nesusiaurintais riešais, tai sąlygojo riešinių prie jų dėvėjimą. Šiaurės vakarų Lietuvoje minėtu laikotarpiu vyrų ir moterų mėgtos vienspalvės, dažniausiai juodos dvigubos pirštinės nesusiaurintu riešu, kurį puošė įmegztais spalvotų siūlų geometriniais, augaliniais raštais. Visos raštuotos pirštinės, megztos iš 2–3, rečiau 4 spalvų siūlų, labai įvairios. Kai kuriose Lietuvos vietovėse jos paplito vėlai – tik XX a. 3–4 dešimtm. Lietuvos etnografinėse srityse galima pastebėti skirtumų ornamentikoje, spalvų deriniuose, taip pat skyrėsi vyrų ir moterų pirštinėms parenkami raštai bei jų spalvos, įžvelgiami ir skirtingų laikotarpių ypatumai. Raštuotųjų pirštinių dugnas dažniausiai tamsus, juodas, rudas, pilkas, raštai balti, pilki, žali, raudoni, oranžinai. XX a. I p. dažnai pasitaiko rožinės, violetinės, rasalinės spalvos. Senesnėse dominuoja geometriniai ornamentai, kurie tolygiai užpildo visą plotą, vėlyvesnėse, ypač moteriškose, komponuojami ir augaliniai motyvai.

Pirštuotos vyrų ir moterų pirštinės Lietuvoje paplito vėliau nei kumštinės – XIX a. pab.–XX a. pr. Jomis mūvėjo pavasarį ar rudenį, kai orai nelabai šalti. Ypač smulkiais raštais išsiskiria lietuvininkių pirštinės, jose plaštakos viršuje dar išmegzdavo stambesnius dekoratyvius ornamentus. Kitoje Lietuvos dalyje pirštuotų pirštinių raštuotai dažniausiai mezgė tik plaštaką, o pirštus – vienspalvius.

Raštuotos pirštinės su plačiais prailgintais riešais buvo madingos XX a. 3–6 dešimtm. Mažojoje Lietuvoje panašias pirštines moterys dėvėjo jau XIX a. pab.

XX a. I p. Žemaitijoje, Klaipėdos krašte ir dalyje Aukštaitijos mezginiai, greta audinių, buvo dovanojami įvairiomis progomis. Gražias pirštines įteikdavo varduvininkui ar kalėdojančiam kunigui. Per piršlybas, jei sutardavo, mergina pirštines padovanodavo vaikinui ir piršliui, vestuvėse pamergės pirštines padovanodavo pabroliams. Senajame Lietuvos kaime ne viskas buvo matuojama pinigais. Pirštinėmis ar rankšluosčiais buvo atsidėkojama už paslaugas, pagalbą ar įvertinami geri darbai. Mažojoje Lietuvoje pirštinės buvo dovanojamos geriems meistrams. Šiaurės Lietuvoje per laidotuves gražias pirštines dovanodavo duobkasiams, kryžiaus nešėjui.

Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų skrajutė
Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų skrajutė

XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai ir moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines, – ant rankos riešo maunamą megztą 4,5–19 cm ilgio rankogalį. Jos turėjo praktinę ir estetinę reikšmę, taip pat tuo laiku buvo ir madinga aprangos detalė.

Kasdienai riešinės buvo mezgamos virbalais apvaliuoju mezgimu gerųjų ir išvirkščiųjų akių stulpeliais ar neriamos vąšeliu iš įvairių siūlų likučių arba jau panaudotų siūlų. Tokios riešinės buvo be siūlės, skersai dryžuotos, kartais atsitiktinio spalvų derinio, žodžiu, kokių spalvų siūlus turėjo, tokius ir sumegzdavo. Kitos megztos plokščiuoju mezgimu, su siūle, išilgai dryžuotos siaurais dryželiais. Paprastos riešinės buvo dėvimos dėl šilumos, ypač šaltuoju metų laiku, dirbant lauko, miško darbus. Kad būtų šilčiau, riešines užmaudavo ant marškinių rankovių. Ypač patogu buvo turėti riešines vaikams, beišaugantiems drabužėlių rankoves.

Išeiginėms riešinėms buvo naudojami fabrikiniai ploni aukštos kokybės vilnoniai siūlai. Jas megzdavo plokščiuoju mezgimu, dažniausia ripsu. Raštams naudodavo baltus, rečiau spalvotus karoliukus, kuriuos susiverdavo ant mezgamojo siūlo. Taip numegztos riešinės būdavo susiuvamos iš gerosios mezginio pusės, žiūrint, kad gražiai sueitų raštas. Retai būdavo ir susagstomos sagutėmis išilgai riešo. Senosiose riešinėse karoliukų raštus dažniausiai išdėstydavo tik dalyje riešinės – toje, kuri matosi iš po viršutinio drabužio. Raštai panašūs visoje Lietuvoje. Tai aštuoniakampės žvaigždutės, eglutės, grandinėlės, žiedų motyvai, rombai, kryželiai, trikampėliai, taškeliai. Būta atvejų, kai vienoje riešinėje derinti geometriniai ir augaliniai motyvai.

Daugiausia išlikusių išeiginių riešinių yra iš Žemaitijos. Čia vienspalvės riešinės buvo tamsios: juodos, rudai raudonos (plytinės), tamsiai rudos, violetinės, puoštos baltų, retai – ir spalvotų karoliukų raštais. Žemaičiams būdingos dviejų kontrastingų spalvų dryžiais, pvz. raudonos ir mėlynos, violetinės ir žalios, juodos ir žalios, bet pasitaikė trijų ir keturių spalvų dryžiais numegztų riešinių. Vienas mėgstamų žemaičių ornamentų – aštuonkampė žvaigždutė. Pasitaiko riešinių su į raštą įkomponuotais inicialais.

Aukštaitijoje riešinės dažniausiai buvo vienspalvės, sodrių spalvų: juodos, rudos, raudonos, vyšninės, žalios, mėlynos, karoliukai – balti. Išskirtinos biržiečių riešinės. Kaip paliudija įrašai senosiose Biržų muziejaus inventorinėse knygose, čia moterys mezgė margas riešines trijų spalvų dryžiais, įmegzdamos baltų karoliukų raštus. Bene puošniausia iš visų – vyriška riešinė iš Biržų apskrities, išsiskirianti rašto sudėtingumu, joje derinami geometriniai motyvai su augaliniais, juos išmezgant baltais, mėlynais ir raudonais karoliukais. Pažymėtinos ir šiaurės vakarų aukštaičių riešinės, sudryžuotos keturių spalvų (juodos, žalios, raudonos ir mėlynos) dryžiais, puoštos baltų karoliukų raštais.

Riešinės Dzūkijoje buvo puošnios ir spalvingos – vyšninės, rudai raudonos, mėlynos, violetinės, juodos. Raštuose įmezgami balti, geltoni, raudoni karoliukai. Dzūkės riešinių galus dar apnerdavo vąšeliu kitos spalvos siūlais ar papuošdavo karoliukų lankeliais.

Suvalkijoje išskirtinė riešinių spalva – mėlyno atspalvio violetinė. Karoliukai balti. Raštai – kaip ir kituose etnografiniuose regionuose. Šventadienės riešinės Suvalkijoje nertos vąšeliu, dažnai be karoliukų, su krašte išmegztais tos pačios ar kitos spalvos siūlų pumpurėliais.

Klaipėdos krašte riešinės taip pat mūvėtos. Iš negausių išlikusių pavyzdžių galima spręsti, kad kasdien dėvėtos įvairių spalvų skersadryžės riešinės. Iš retai pasitaikančių – sudėtingai iš kelių spalvų siūlų rombų raštu pumpurėliais megzta riešinė.

Ilgą laiką riešinės džiugino tik kaip muziejų eksponatai. Pastaruoju metu jos tarsi atgimė iš naujo, išaugo susidomėjimas jų mezgimu ir pritaikymu.

XX a. II pusėje radikalių šalies mastu gyvenimo pokyčių fone mezgimas vienoms moterims tapo pragyvenimo šaltiniu, kitoms – būdu save išreikšti. Po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurti Dailės kombinatai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Juose mezgėjomis, audėjomis dirbo į rankdarbius linkusios moterys. 1966 m. įsteigta Liaudies meno draugija, vėliau pasivadinusi Lietuvos tautodailininkų sąjunga, subūrė įvairių profesijų, skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmones, skatino jų kūrybiškumą ir kartu siekį gaivinti senąsias tradicijas.

Šioje parodoje savo mezginius pristatė beveik penkios dešimtys tautodailininkių iš visos Lietuvos – Tautodailininkų sąjungos Dzūkijos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių skyriai ir Vilniaus bendrijos narės. Eksponuojama per 400 pirštinių ir riešinių porų. Jų tradiciniai ar išmoningai sukurti riešinių ir pirštinių raštai, subtilūs ar drąsiai kontrastingi spalviniai deriniai žavi ir kartu verčia susimąstyti apie tradicijų perėmimą, tąsą ir pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime.

Parodą organizavo, eksponavo ir katalogo paruošimu užsiėmė Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Vilma Žukauskienė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė. Po savo stogu maloniai priglaudė ir visaip talkino VDA Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijos „Židinys“ vedėja Laimutė Lukoševičienė ir darbuotoja Ramutė Raciūtė. Savo darbu mielai sutiko prisidėti tautodailininkė Janina Vasiliauskienė. Nuoširdžiai visiems dėkojame. O svarbiausia – tariame ačiū visoms darbščiosioms mezgėjoms.

Pirštinės | Rengėjų nuotr.
Riešinės | Rengėjų nuotr.
Pirštinės | Rengėjų nuotr.
Riešinės | Rengėjų nuotr.
Riešinės | Rengėjų nuotr.
Pirštinės | Rengėjų nuotr.

Susiję straipsniai:

  1. Dailės galerijoje atidaroma Panevėžio krašto tautodailės paroda
  2. Atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“
  3. Paroda „Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“
  4. Kaune bus pristatyta Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda „Kalno sakmė“ (video)
  5. Šiauliuose kviečia A. F. Steponavičiaus paroda „Negaliu, kad medis tylėtų“
  6. Etninės kultūros vakare aptartos tradicijos ir naujovės tautodailės baruose
  7. Rotušėje vyks tradicinis šventinis renginys „Vidury lauko grūšelė“
  8. D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus
  9. Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena vėl suburs vilniečius ir miesto svečius
  10. Nuo spalio mėnesio, mažuosius kviečia būrelis vaikams – „Etnokultūros studija“
  11. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia šventes pasitikti prisimenant tradicinę kultūrą
  12. Šventaragio slėnyje Vilniuje nušvito dešimt didžiulių sodų (video)
  13. Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­
  14. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks #ETNOprotmūšis
  15. „Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video)
  16. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia visus į „ETNO ketvirtadienio“ užsiėmimus
  17. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  18. Seminaras „Rudens šventės kalendoriniame cikle“
  19. ETNOketvirtadienis
  20. Etnokultūros studijos būrelis laukia moksleivių
  21. Prieš Kalėdas Rotušėje skambės tradicinis ir naujoviškas folkloras

Comments 1

  1. Žemyna says:
    11 mėn. ago

    Ar dabar, kai išnyksta polietileno maišeliai pirkiniams, ne metas imtis lino maišelių su tautiškais ornamentais, sakmių vaizdais, veikėjų portretais? Paplitę ne tik LT, bet ir pasaulyje, jie pasakotų apie baltus, jų papročius, tikėjimą, apeigas, gamtos vaizdus ir kas tik dar į galvą šaus?
    Pvz., turime vaistinę „Širdažolę”. Kaip anksčiau laikytos vaistažolės – būtent maišeliuose, kad kvėpuotų. Va, vaistinė galėtų savo žoles tautiškai dekoruotuose lino maišeliuose kaip suvenyrą turistams ar internetu pardavinėti! O pirkėjai galėtų juos gražiai ant sienų iškabinę, ne tik kaip vaistą, bet ir kaip virtuvės dekoraciją turėti! Tik reiktų apgalvoti, kad maišelis turi būti itin tvirtas ir tankus, o kada lengvutis, reto audimo… Kada audinys, kada nėrinys…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

2021 01 11
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

2020 12 30
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius | Laidos stop kadras

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kraštovaizdį tapyboje (video)

2020 12 26
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

2020 12 18
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Etninės kulturos globos taryba siūlo iš esmės spręsti Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo klausimą

2020 12 17
Etninės kultūros globos tarybos posėdis | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba siūlo iš esmės tobulinti Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą

2020 12 16
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

R. Šarknickas. Nacionalinė J.Basanavičiaus premija turi moralinę teisę grįžti į Prezidentūrą (video)

2020 12 03
Gamtinės Kalėdinės dovanos iš saugomų teritorijų

Gamtinės Kalėdinės dovanos iš saugomų teritorijų

2020 11 26
Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas dailininkas Jonas Rudzinskas | Lietuvostautodaile.lt nuotr.

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta tautodailės puoselėtojui Jonui Rudzinskui

2020 11 20
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 11
11
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Simoną Kairį bei Lietuvos...

Skaityti toliau

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 30
0
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Ratiliokai | rengėjų nuotr. Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr....

Skaityti toliau

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kraštovaizdį tapyboje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 26
0
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius | Laidos stop kadras

Baigiasi metai, baigiasi ir TV kultūros ciklo „Saulė sodą sodino...“ laidos. Paskutinėje laidoje dairysimės po Lietuvos kraštovaizdį. Susitiksime su realistinės...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
1
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui, tobulėjimui...

Skaityti toliau

Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

by Kristina Aleknaitė
2020 12 18
0
Paskelbti primityviosios tapybos varžytuvių laimėtojai (video)

Monikos Bičiūnienės vardo premijos I vietos nugalėtojas. Raimondas Šalasevičius. Kalėdų metas | Rengėjų nuotr. Lietuvos nacionalinis...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1670; komentarų: 10
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1656; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1609; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1440; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1359; komentarų: 4
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1355; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Seimas pritarė siūlymui pradėti Šiaulių universiteto pertvarkymą

Šiauliai išliks tvirtu pedagoginių studijų centru

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai