Stoti į aukštąsias mokyklas galės daugiau norinčiųjų (1)

smm.lt nuotr.

smm.lt nuotr.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius vertinimas kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlyga norintiems patekti į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, norintiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daugumoje didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą“, – sako švietimo, mokslo sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. ŽEMAITIS:

    Didžiausias absurdas.
    Aišku, būtų galima numoti ranka. Tegul stoja, “gamisnim” mokslų daktarus 🙂 Tegul tik valstybė mums už tai moka. Gali taip žvelgti (ir labai daug kas iš dėstytojų panašai mąsto).
    Tačiau kam to reikia??? Kam? Juk ir dabar apstu nemotyvuotų studentų, kurie dažnai studijuoja tik dėl diplomo, o po to vis tiek dirba bet ką arba emigruoja. Netgi tai didina emigraciją, nes naivioms iliuzijoms iššvaistęs laiką jaunuolis vėliau susigriebia ir gailisi, o kaip kompensaciją pasirenka emigraciją.
    Dar viena tokių karuliškų populistinių iniciatyvų problema – krenta mokymo kokybė. Jau dabar tai jaučiame. Stdientų iš tiesų daug (ne, neklystu, kituose univeruose gerokai sumažėję, tačiau Vilniaus univere stabiliai auga – tai patvirtina ir Lama BPO statistika (netikit – asitikslinkit)). Jau dabar didelės dalies studentų motyvacija yra žema. O kai dirbi su didelėmis studentų grupėmis, kuriose dominuoja nemotyvuoti studentai, tuomet kokia gali būti mokymo kokybė? Pasakysiu tiesiai – žema.
    Tad vietoj to, kad mažinti studentų skaičių universitetinėms studijoms pasirenkant tik gabausius ir jiems skiriant dėstytojų laiką, kuriamos kairuoliškos utopijos užgrūdant studentais auditorijas, dėl nepakeliamų krūviu dėstytojams saktinant profesinį perdegimą ir t.t. Absurdų absurdas, kuris yra prieš valstybės interesą.
    Gal atvirkščiai – BŪTINA GRIEŽTINTI PRIĖMIMŲ Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS VIETAS TVARKĄ. GRIEŽTINTI! Taip atrenkant pačius geriausius, o kiti juk gali siekti profesionio išsilavinomo. Ir bus gerokai laimingesni bei sėkmingaiu ras pritaikymą šalies ūkyje.
    Dabar įmonės tuntais veža imigrantus (garai kad dar iš Ukrainos, o ne Vakarų Azijos ir pan.), nes Lietuvos įmonėms stinga specialistų. Studentai nesirenka profesinių studijų. Tuntais kapami visokie sociologai, politologai, teisininkai ir t.t., kurie vėlaiu tampa “laisvo oro direktoriais” ir gana dažnai renkai emigraciją.

    ŠAI KUR VĖDA APGAILĖTINAS JŪSŲ KAIRUOLIŠKAS POPULIZMAS, NETIKĘ NEMĄSTANTYS VALDŽIOS VYRAI IR MOTERYS!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: