Mirė akademikas, istorikas Edvardas Gudavičius (10)

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Sausio 27 d. eidamas 91-uosius metus mirė profesorius, istorikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laimėtojas Edvardas Gudavičius. Šia liūdna žinia savo feisbuko paskyroje pasidalino Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.

Istorikas profesorius Edvardas Gudavičius vadinamas vienu Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų, nustatęs tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6-ąją.

E. Gudavičius gimė 1929 metais rugsėjo 6 dieną Kaune.

1948–1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1962–1968 m. studijavo Vilniaus universitete.

1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą Vilniaus universitete. 1971 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos valstiečių įbaudžiavinimo procesas ir jo atspindys Pirmajame Lietuvos Statute“, 1989-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Lietuva Pabaltijo tautų kovoje prieš vokiečių feodalų agresiją XIII amžiuje“, 1991-aisiais jam suteiktas profesoriaus vardas.

1974–1995 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, kartu su VU dėstytojais leido Pirmąjį Lietuvos Statutą.

1975–2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Lietuvos piliečių chartijos narys.

Profesorius 1995 m. tapo Nacionalinės mokslo premijos laimėtoju (premija suteikta už Pirmojo Lietuvos Statuto tyrimus ir publikavimą).

E. Gudavičius buvo vienas iš LRT televizijos laidų ciklų „Lietuvos istorija“  ir „Būtovės slėpiniai“ kūrėjų, o 1998 m. gavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją už šių laidų kūrimą.

1999 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2003 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.

Profesorius E. Gudavičius nustatė tikėtiną karaliaus Mindaugo karūnavimo datą – liepos 6-ąją dieną, 1990 m. ši data buvo įteisinta kaip oficiali valstybinė šventė.

Užuojautas pareiškė šalies vadovai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties.

Pasak Prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą.

Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują garsiausių dabartinių Lietuvos istorikų kartą. Kaip niekas kitas jis sugebėjo Lietuvos istorijai suteikti europinį ir globalų kontekstą ir padovanojo Lietuvai Liepos 6-osios šventę.

„Prieš maždaug dešimtį metų lankiausi kukliuose, bet svetinguose profesoriaus namuose, norėdamas išsiaiškinti, ar mano turima sena XVI a. graviūra tikrai atspindi Vilnių, ar tėra kompiliacija. Profesorius mandagiai paaiškino, kad tais laikais tos pačios graviūrų klišės knygose buvo taikomos keletui miestų iliustruoti, todėl tai tikrai ne Vilnius. Profesorius visada buvo pasiruošęs padėti, pasidalinti patirtimi ir papildyti istorines žinias – toks buvo visada ir toks išliks mūsų prisiminimuose“, – reikšdamas užuojautą sakė šalies vadovas.

Profesorius E. Gudavičius yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir kitais valstybės apdovanojimais.

Sunkią valandą Prezidentas palinkėjo stiprybės profesoriaus E. Gudavičiaus šeimai, draugams, mokslo bendruomenei ir visiems, kam teko pažinoti šią neeilinę asmenybę.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog tai didelė netektis visai Lietuvai ir ypač šalies istorijos mokslui.

„Tai didelė netektis visai Lietuvai ir ypač šalies istorijos mokslui. Šis talentingas mokslininkas atvėrė mums paslaptingus būtovės slėpinius ir padėjo suprasti valstybės ištakas. Lietuvos istoriją Edvardas Gudavičius  rašė tik atsižvelgdamas į europinį kontekstą ir remdamasis istoriografija. Profesoriaus tyrinėjimų akiratyje daugel metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tad būtent jo dėka liepos 6-ąją mes iškilmingai minime Valstybės dieną –  švenčiame  pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir  visą istorikų bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.  

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą dėl profesoriaus, istoriko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edvardo Gudavičiaus mirties:

„Netekome Lietuvos istorijai didžiąją gyvenimo dalį paskyrusio žmogaus, Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjo, kuris į kultūros istoriją įėjo dėl akademinių pasiekimų, svarbių visai valstybei atradimų, dėl ilgus metus rengto „Būtovės slėpinių“ laidų ciklo. Profesoriaus istoriniai tyrimai virto savitu kultūros reiškiniu, turėjusiu esmingos įtakos mūsų šalies visuomenės raidai, istorinei savivokai, pilietiškumui ir patriotizmui. Linkiu, kad profesoriaus išugdyti mediavistai tęstų jo darbus“, – teigia ministras M. Kvietkauskas.

Velionis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2020 m. sausio 29 d. nuo 11 val. Laidotuvių mišios vyks sausio 30 d. 12 val., išlydėjimas 13 val. Laidotuvės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Velionio artimieji prašo profesoriaus atminimą pagerbti gėlės žiedu.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: