Ieškoma sprendimų dėl profesinio mokymo ateities (2)

trainingcoursesforteachers.com nuotr.

trainingcoursesforteachers.com nuotr.

Sausio 24 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusiame pasitarime su savivaldybių merais, profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovais aptartos profesinio mokymo plėtros galimybės. Savivaldybės pakviestos aktyviai dalyvauti ieškant geriausių profesinio mokymo plėtros sprendimų.

„Turime kartu ieškoti sprendimų dėl profesinių mokyklų ateities. Vykstantys demografiniai procesai ir toliau darys didelį spaudimą profesinių mokyklų tinklui, ypač mažesniuose miestuose, todėl privalome jau dabar imtis žingsnių, kurie padėtų užtikrinti kokybiško profesinio mokymo plėtrą, – sako ministras Algirdas Monkevičius. – Galimi įvairūs skirtingi modeliai, kaip užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklų gyvybingumą, nėra vieno recepto tinkančio visiems. Džiaugiamės, kad savivaldybės vis aktyviau įsitraukia į šį procesą, siūlydamos vietos kontekstui tinkamiausius sprendimus.“

Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbiausias profesinio mokymo sėkmės pagrindas yra mokymo kokybė, atitiktis darbo rinkos ir visuomenės poreikiams.

„Pristatome visą priemonių, kurios leis kelti mokymo kokybę, paketą. Tai neformalaus profesinio mokymo plėtra skatinant mokyklas aktyviai jį taikyti, suteikianti labai lanksčias galimybes įgyti asmeniui reikalingų gebėjimų. Taip pat trišalės sutartys dėl pagrindinio bei vidurinio ugdymo tarp mokinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų, kurios skatintų ne konkuruoti dėl mokinių, o suteikti jiems, ką turi geriausio“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Ministerija pakvietė savivaldybes aktyviai įsitraukti į neformaliojo profesinio mokymo plėtrą. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. panaudojant ES investicijas profesinio mokymo įstaigose bus steigiama 40 etatų neformaliam mokymui. Vienas etatas reikštų, kad 120 asmenų per metus galėtų įgyti neformalių profesinių kompetencijų, vienai profesinio mokymo įstaigai numatoma skirti iki 2 etatų. Tokiu atveju profesinio mokymo įstaigos galės siūlyti darbo rinkoje reikalingus mokymus, kurie būtų naudingi, pavyzdžiui, įgyti vairuotojo teisėms.

Mažose vietovėse veikiančioms profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigoms siūloma ne konkuruoti dėl mokinių, o sujungti pajėgas. Tokiu atveju bendrojo ugdymo mokykla visus mažoje vietovėje gyvenančius mokinius mokytų pagal bendrojo ugdymo programą, o profesinio mokymo įstaiga – pagal profesinio mokymo programas ir neformaliojo mokymo modulius. Pavyzdžiui, besimokantis pagal bendrojo ugdymo programą gimnazijoje mokinys galėtų profesinio mokymo įstaigoje įgyti gebėjimų, reikalingų išlaikyti vairavimo egzaminui. Šiuo metu yra tokių atvejų, kai viename miestelyje veikiančios dvi įstaigos – ir gimnazija, ir profesinė mokykla – teikia bendrąjį ugdymą, nors abiejose mokyklose mokinių skaičius yra nedidelis.

Siekiant, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą, pertvarkomas profesinio mokymo įstaigų tinklas: 2016 m. Lietuvoje veikė 73 profesinės mokyklos, 2019 m. – 61 profesinio mokymo įstaiga. Šiuo metu rengiamas tinklo plano pakeitimų projektas. Diskutuojama su profesinio mokymo įstaigų bendruomenėmis, regioniniais partneriais, įsiklausoma į politikų siūlymus. Su visomis interesų grupėmis kalbama apie konkrečių mokyklų prijungimo motyvus ir galimybes, svarstomi ir įvairūs sprendimai. Iki sausio 31 d. bus paskelbtas naujas profesinio mokymo tinklo plano projektas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: ŽEMAITIS Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: