Pastarųjų savaičių įvykiai – verslininkų nusikaltimai naikinant pajūrio gamtą ir jų prijaukintų bei pamaitintų Klaipėdos valdininkų neigalumas atlikti savo pareigas skatina „Alko“ skaitytojas ar skaitytoja pažvelgti pro langą. Pamatys – žiema dingo.
Tai bus proga prisiminti vien 2017-2018 metais 1,7 proc. padidėjo šiltnamio dujų išmetimas, 90 proc. Juodosios jūros jau sudaro didelė toksišką zona, kurioje nėra deguonies, spėjama, kad pusė pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių gali išnykti iki 2050 metų.
Literatūroje neretai sutinkame priešpastatymą – žmogus ir gamta, kultūra ir natūra, kuris realybėje neegzistuoja, nes žmogus be jį supančios aplinkos tėra abstrakcija. Suprantama, kad ši aplinka veikia jo savijautą, gyvenimo trukmę ir kokybę. Jungtinių Tautų organizacijos statistikoje gyvenimo kokybė siejama su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, BVP ir aplinkos užterštumu. Taigi, sveikatos, materialinio gyvenimo lygio ir aplinkos bendras apibudinimas leidžia įvertinti šalies padėtį, kuri suprantama veikia ir jos piliečių laimę bei gerovę.
Gamtos saugojimas svarbus tiek atskirai asmenybei, tiek ir visuomenės raidai, nes gamtiniai ištekliai yra riboti, o natūralioje gamtinėje aplinkoje žmogus jaučiasi geriau, nes žmonijos istorija įtikinamai patvirtina, kad kai kurios bendruomenės sunaikino savo gamtinę aplinką ir pasirinkusios tokią raidos kryptį galiausiai sugriovė pačios save. Todėl svarbu paieškoti atsakymo į klausimą: „Kas, kokiomis ypatybėmis pasižymintys žmonės ar jų grupės naikina gamtinę aplinką ir kas ją saugo?“
Toks klausimas nuolat kartojasi. JAV indėnai manė, kad Žemės dvasios kūriniai susiję tarpusavyje, o todėl negalima imti iš gamtos daugiau nei reikia. Persikėlę į Ameriką europiečiai vadovavosi kita nuostata – iš gamtos reikia paimti viską kas naudingą ir sunaikinti viską kas pavojinga. Tiesdami geležinkelį jie per kelis metus iššaudė milijonus bizonų. Šis pavyzdys liudija, kad sąryšis su gamta nulemtas ne kultūrinio bendruomenės lygio. Persikėlę į Ameriką europiečiai buvo labiau išprūsę nei indėnai, tačiau jų požiūris į gamtą buvo labiau barbariškas. Sąryšį su gamta netiktų sieti ir su poreikiu kaupti turtą, nes neaišku kodėl kai kurių socialinių grupių atstovų godumas staiga tiek išauga, kad tampa pavojingas aplinkai.
Galimas paaiškinimas slypi bendruomenių pasaulėjautoje ir ją atitinkančiose vertybėse. Apibūdindamas gamtinės aplinkos ir žmogaus ryšį, kinų kilmės JAV biologas Ji-Fu Tanas (Yi-Fu Tuan) rašo „Kraštovaizdis tai regima asmens ir genties istorija“. Atmetant, neigiant svetimą istoriją atmetama ir jos gamtinė aplinka.
Svetima aplinka dažnai suvokiama kaip „bloga“, o taip ją suvokę ne tik, kad nesiekia jos saugoti, bet nori sunaikinti ar bent pakeisti. Todėl nesijaučiantis laimingu, praradęs ryšius su bendruomene žmogus, įgijęs galių veikti bando gamtą pritaikyti prie savosios naudos sampratos. Paprastai tokie aplinkos „įveikimo“, „pritaikymo savo reikmėms“ bandymai baigiasi ekologinėmis katastrofomis. Jas sukelia žmonės veikiantys pagal savitas vertybes ir poreikius, kuriuos išugdo jiems svarbios socialinės grupės.
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą ekonominę, o drauge ir socialinę, įtaką įgijo korporacijos, kurios dar XIX a. tapo juridiniais asmenimis t. y. prilygintos asmenybėms, turinčioms savitą, besiskirianti nuo korporacijų savininkų ir valdytojų, statusą, pareigas ir teises. Jos lemia ir „korporacinės“ asmenybės savitumą, pasižymintį ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, orientacija į vartojimą, individualizmą, trumpalaikius malonumus. Tokie gana primityvūs tikslai nesuderinami su aukštesniais poreikiais. Dėl jų silpnėja įvairiapusiai socialiniai ryšiai, kuriuos keičia priklausomybė ir ištikimybė korporacijai. Korporacinė asmenybė – ištikimas korporacijai, ignoruojantis kitas socialines grupes, godus vartotojas. Neatsitiktinai Lietuvos pajūrį naikino didelė korporacija, kuriai labiau nei kitos vertybės rūpėjo pelnas. Neatsitiktinai nusikalstamus jos vadovų nurodymus vykdė ištikimi bendrovei, bet ne Lietuvos valstybei darbuotojai. Neatsitiktinai Klaipėdoje valdžia priklauso partijoms neigiančioms tautiškumą ir šlovinančioms globalizmą, kuri ir parinko valdininkus labiau nei pajūrio gamta susirūpinusius korporacijos pajamomis.
Lietuva dar gali pasipriešinti globalistinio, korporacinio tapatumo ugdytojams. Dar yra piliečių suprantančių, kad natūraliu aplinkos saugotoju yra kurioje nors teritorijoje gyvenantis etnosas, kurio narių bendra patirtis ir elgesio stereotipai yra darnoje su aplinka. Kitos grupės, ypač pradedančios veiklą joms naujose teritorijose, dėl sąmoningo ir pasąmoningo priešiškumo kitoniškumui nesugeba ir nenori saugoti aplinkos. Globalizacijos procesai rodo, kad korporacijos gana dažnai laiko pelną aukštesne vertybę nei gamtosaugą, kuri yra svarbesnė vietos gyventojams. Ir tik stiprios nacionalinės valstybės, kurių visuomenės įsisąmonino, kad ekonominis augimas netapatus gerovės augimui, pajėgios nustatyti pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių interesų.
Autorius yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius.
Dėka…Vilnuje…Konfucijaus
..paskelbtoje…salėje(“klausykloje-auditorijoje”
švenčiausiam iš šventųjų Pasaulio miestų)
Grenlandijos…žinia…iš…šamanų
– žmogaus širdis sušalo
…
tik Gamta – pati tuo įkaisdama-perkaisdama,
mėgina tą “užsišaldžiusią” naudai-vartojimui
civilizaciją atšildyt-išgelbėt
…
Šamano Žodis
”Liber- alai ” valdo Klaipėdą. “Šaikos ” pavadinimas jau daug ką sako – nelietuviškas, tai apie kokią Lietuvą jiems galvoje?
Išvada; klaipėdiečiai laikas taisyti padėtį.
Jeigu nori išgyventi ir išsaugoti planetą, tapk ne tik nacionalistu, bet ir romuviu arba dievturiu, nes tai mokymas apie tai, kaip išsaugoti Darną tarp žmogaus ir gamtos, tarp lyčių, tarp tėvų ir vaikų, pagaliau tarp Žemės ir jos kosminės aplinkos. Juk Vienintelei gyvybę saugančiai planetai Saulės sistemoje Žemei jau realiai gresia virtimas tokia pat dykyne, kokia buvo paverstas Marsas. Pelno besivaikančios korporacijos jau atlieka juodžiausią darbą…
Puikus ir gilus straipsnis. Pagarba autoriui.
+++
Korporacijos persitvarko – net išnyksta, žmonės netenka darbo – buvusios egzistavimo padėties, taip ir gamta persitvarko, veikiama kosmoso begalybėje vykstančių ciklų. Buvusios gyvastys neišgyvena, randasi naujos… Taip suprantant, kaip ir nebūtų ko čia dėl to, kad nėra žiemos, save liūdintis. Žinoma skėriais, nusiaubinčiais gamtą, lyg išdegusiomis akimis nederėtų po pasaulį skraidyti…
Žmogaus prigimtis surėdyta taip, kad jis kažko nori. Nori dar ir dar daugiau, nors jam to, ką turi jau per akis. Globalizacija ir reklama skatina greitą suvartojimą arba trumpalaikį, kartais vienkartinį vartojimą ir išmetimą, bet ne būtiniausių poreikių tenkinimą. O būtiniausias poreikis yra švarus oras, vanduo, aplinka. Taigi, Klaipėdoje ir kitose teršalų gamybos įmonėse turime ir ateityje turėsime šalutinį produktą užterštą aplinką, kol tie mūsų įmonių ir vadovai netaps sąmoningi. Todėl sąmoningą gamtą gerbiantį žmogų reikia ugdyti nuo mažens. Šiuo metu gamtos gerbimo ugdymu užsiima Romuviečiai, bet Vyskupų konferencijos, Tėvynės sąjungos ir kitų partiečių siejančių save su krikščionimis dėka net prigimtinis tikėjimas paskelbtas svetimu. To pasekoje Alytaus padangų DEGINIMO gamykla, Klaipėdos užpakalių VALYMO (Grigeo popieriaus) gamykla ir kitos terš gamtą.
Ačiū profesoriui už prasmingas mintis
Na, kad dar visai neseniai buvome tie, kas daug kartų persiuva, permezga, perkonstruoja, perdaro. Pvz., mūsų tėtuko garaže lentynos ir dėžės buvo pilnos pačių įvairiausių buvusių prietaisų, įv. mechanizmų ir aparatų dalių, detalių, laidų. Vienos dalys ilgai laukdavo savo „atgimimo” kitokiame prietaise, kitos staigiai „reinkarnuodavosi”… Mama irgi visą tekstilę ir trikotažą laikė – vis kur nors kada nors panaudos kitą daiktą siūdama ar megzdama, pagražinimui, atgaivinimui naujo siuvamo daikto. O kai ko apskritai nebuvo galima išmesti – nebent sudeginti!
Beje, tai buvo netgi tėvų ir sūnų, motinų ir dukterų itin įdomaus bendravimo tema, šeimos vaikų kūrybos, projektavimo ugdymas. Juokdavomės iš jų, kad TV parduotuvėje nerasi, bet mums ir nereikia – tėtukas išardys sugedusius lygintuvą, mėsmalę, radijo aparatą, taburetę ir dar ką nors, ir su sūnumis patys sukonstruos… Kas vakarą sėdėdavo aplink stalą, braižydavo, skaičiuodavo, matuodavo detales, derindavo ir žiūrėk, po poros savaičių koks nors kosminis aparatas birzgia!
O mama dukras susisodinusi, iš nebedėvimų rūbų, kitų daiktų, žiū, tokią suknytę ar kitką sukuria, taip kruopščiai susiuva… Beje, tokio taupumo ir kūrybingumo visose, ne tik buities srityse tarpukario gimnazijose buvo mokomi. Pirkti naują medžiagą buvo netgi savotiška nuodėmė – kam pirkti, jei gali iš to, kas yra, „surinkti” daiktą. Ir dar kokį malonumą, netgi gėrėjimąsi savimi jauti…
Autorius profesorius, o skelbiasi po antrašte Navaitis.Nieko nesuprantu. Jį įgaliojo tas profesorius straipsnį paskelbti ar autorines teises perleido?
Teksto autorius – psichologas, psichoterapeutas prof. Navaitis. Kadenciją buvo ir Seime. Gal turi savo priežasčių prieš pavardę nerašyti „prof.” Pvz., kad su kitu profesoriumi nebūtų painiojamas…
gerbiamoji, G.Navaitis jau 40 metų yra bene geriausias Lietuvos psichologas, psichoterapeutas, mokslų daktaras, profesorius, 27 knygų autorius, žinomas užsienyje. Pagarba jam. Siūlau susirasti internete jo straipsnius, tikrai nenusivilsite
Navaiti, neapsimesk naiviu . Tos korporacijos – tai tiesiog privatus , pelno siekiantis verslas.Jų prigimtis pirmiausia yra siekti pelno,po to – didesnio,o po to – dar didesnio pelno . Akyse vaizduojant nekaltas aveles. Tą puikiai supranta ir mūsų mokesčiais išlaikoma su tūkstančiais prikurtų darbo vietų ta vadinama Lietuvos “aplinkosauga”. Nieks nepablogėtų ,jei jos ryt aplamai neliktų – jie vis tiek ne tik neatidirba oficialiai jiems priskirtų funkcijų , bet priešingai – visuomenės akyse , pasitelkę galingą propagandos aparatą , įtikinėja ,kad “verslas” gamtos atžvilgiu , bent jau buvo iki šiol, labai lojalus ,o ta grigeo kontora aplamai buvo tiesiog dievinama ,skatinama…..kol visuomenėje nekilo tai ,ką matom šiandien. Todėl su tokiu “verslo ” elgesiu gamtos atžvilgiu būtina ir elgtis atatinkamai ,kad nesužlugdyt Lietuvos .Priešingu atveju netrukus pasijusim ,kad nebeturim anei miškų ,anei kur nusimaudyt ,o ,ko gero , ir geriamas vanduo taps būtina importo dalimi. Išvada: būtina skelbti tikrą ,negailestingą karą tokiema aplinkos teršėjams. Pradedant ,kad ir nuo tų naujų šiukšlių konteinerių žaliose pievelėse,aplink kuriuos netrukus skraidys musės , nešios vėjas š….popiergalius . Tai jau atsitiko daugelyje įrengtų šiukšlių “rūšiavimo” vietų . Dėl konteinerių perpildymo , dėl nesavalaikio jų išvežimo.
Na.nanui.pats keisciausias tamstos komentaras. Siulai N. neapsimesti naiviu ir kone pazodziui atpasakoji jo straipsni. Ar cia lietuviskas negebejimas pasakyti: “straipsnis geras ir teisingas”.
Na, panowie –
„Ukraina naikina rusakalbes mokyklas”
h t t p s://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/ukraina_naikina_rusakalbes_mokyklas/
Ir, beje, SKUBIAI naikina…
Ir teisingai daro. Aš seniai agituoju tai daryti Lietuvoje.
Svetimtaučiai savo gimtąja kalba gali mokytis privačiai. Valstybinėse mokyklose turi būti dėstoma valstybine kalba.
“Persikėlę į Ameriką europiečiai buvo labiau išprūsę nei indėnai”
Tai buvo išprusęs blogis. Žemos moralės, be teisingumo jausmo. Tokie žmonės sukūrė JAV.
Tokia JAV ir yra.