Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Prof. Vosylius Sezemanas apie tautos dvasios žydėjimą

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 01 21 12:43
1
0
SHARES
Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.
Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Prof. Vosyliaus Sezemano straipsniai „Tautinės kultūros klausimu“ ir „Vokiečių idealizmas XIX a. pradžioj ir tautos problema“ – tai du gražiausi perlai jo kūrybos vėrinyje, tik dabar Lietuvoje pradedantys švytėti savo pirmapradžiu grožiu. Prof. V. Sezemanas žavėjosi vokiečių filosofija, ypač J. G. Fichtės bei G. F. Hėgelio darbais, kuriuose buvo gvildenama tautiškumo problema.

G. F. Hėgelio kūryboje prof.  V. Sezemanui patiko jo dialektinis požiūris į istoriją ir tautos problemas. Hėgelis teigė, kad „Istoriniame procese vienos tautos pavaduoja kitas… Kiekviena epocha ir jos kultūra yra organiškai susietos su tam tikros tautos likimu.“ Vadinasi, kiekvienoje epochoje tam tikra tauta vaidina sprendžiamą vaidmenį: ji sukuria epochos kultūros vertybes ir parodo kitoms tautoms kultūrinio išlavėjimo kelią. Vadinasi, šita tauta užima istorinėje evoliucijoje tam tikrą vietą, kurios negali užimti kita tauta (V. Sezemanas. Vokiečių idealizmas XIX amžiaus pradžioj ir tautos problema.  // Raštai. – P. 628).

Tačiau ne visos tautos pasirodo istorijos scenoje, bet tik tos, kurios aktyviai dalyvauja kultūriniame darbe ir pasižymi kūrybinėmis jėgomis bei svarbiais kultūros rezultatais, t. y. tos, kurios tampa ne tik kultūros pažangos subjektais, bet ir tyrėjų dėmesio nusipelniusiais objektais. „Istoriškoji tauta… negali pasitenkinti paprastu faktu, kad ji egzistuoja ir auga: jos uždavinys ne tik apginti ir išsaugoti  savo politinį ir ekonominį savarankiškumą. Tad tai, ką ji veikia ir sukuria, turi eiti ne tik jos pačios naudai, bet ir turėti universalią reikšmę, vadinasi, jos istorinis svarbumas priklauso nuo to, kiek ji aktyviai dalyvauja visos žmonijos kultūros kūrime, nuo to, ką ji įdeda į bendrą kultūrinių vertybių lobyną. Tai nereiškia, kad istoriškoji tauta turi atsisakyti savo naudos ir interesų, pasiaukoti visos žmonijos gerovei ir laimei:  priešingai, ji gali tarnauti bendrai kultūrai ir atlikti tinkamai savo uždavinį, tvirtindama ir lavindama savo individualią prigimtį, savo ypatingą dvasią ir gabumą“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 632).

Todėl kiekviena tauta „turi pati įsisąmoninti ir suvokti jai paskirtą istorinį uždavinį ir padaryti viską, kas nuo jos pačios priklauso, kad pajėgtų jį atitinkamai atlikti, nes a priori nė viena tauta nežino ir negali žinoti, koks vaidmuo istorijos dramoje jai bus skirtas, ir tai priklauso nuo jos valios stiprumo, nuo jos pasiryžimo ir sąmoningumo, ar ji pasinaudos palankia situacija (aplinkybėmis) ir įsigis istorinės reikšmės ar ne“ (Sezemanas V. Ten pat).

Kaip tik dabar Lietuvai ši problema, tautos kultūrinės ir istorinės reikšmės problema pasidarė ypač aktuali ir neatidėliotinai diskutuotina, spręstina ir gilintina visais teoriniais ir organizaciniais lygmenimis. Lietuvių tauta turi potencijos tapti šių dienų pasaulio kontekste istorine tauta ir įvykdyti jos istorinę misiją. J. G. Fichtė, tarsi papildydamas G. F. Hėgelį, savo filosofijoje parodo kelią, kuriuo eidama tauta galėtų savo tautines vertybes sujungti su universaliomis kultūros vertybėmis. Savo straipsnyje „Reden an die Deusche Nation“ (Kalbos vokiečių tautai) jis nurodo pagrindines tautų nelaimių ir karinių pralaimėjimų priežastis – tai moralinis ir dvasinis degradavimas, kuris atima tautai ir fizinę jėgą. Kaip tik dėl to Vokietija ir pralaimėjo Napoleonui Bonapartui.

Kaip ir Hėgelis, Fichtė pripažįsta, kad tautos buvimas ir jos dvasios žydėjimas yra susijęs su jos vaidmeniu bendroje visos žmonijos kultūros evoliucijoje. Savo „Kalbose“ jis nurodo ir kelius, vedančius į tautos dvasios atgimimą. Visų pirma, tai gimtosios kalbos, „kurios prigimtyje atsispindi tautos dvasia ir tos dvasios charakteringi bruožai“, puoselėjimas. „Tauta, turinti gyvą gimtąją kalbą, t. y. tokią kalbą, kur metaforiški posakiai gimsta tiesiog iš vidinės patirties, pajėgia sukurti tikras dvasios kultūros vertybes ir drauge aktyviai dalyvauti žmonijos evoliucijos procese. Svetimos kalbos galima išmokti ir ja pasitenkinti praktiškame (ekonomiškame) gyvenime, bet ji nieku būdu negali pavaduoti gimtosios kalbos dvasinės kultūros atžvilgiu, nes joje nėra atitikimo tarp vidinio patyrimo (dvasios gyvenimo) ir išreiškiančių jį metaforiškų posakių“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 634).

Jo nuomone, normalios civilizuotos valstybės uždavinys yra ne tik sukurti savo piliečiams ekonominę gerovę ir garantuoti jų saugumą, bet ir TAIP „organizuoti piliečių gyvenimą ir veikimą, kad jis tarnautų kultūros reikalams, kultūros pažangai ir evoliucijai“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 635). Todėl vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių yra – rūpintis savo piliečių auklėjimu. Auklėjimas turėtų būti organizuotas taip, kad išlavinti tos valstybės piliečiai, „Tarnaudami savo tautai, kartu būtų tikri universalios visos žmonijos kultūros veikėjai“ (Ten pat, p. 635). Svarbu, kad auklėjimo sistema, ugdydama individą, asmenybę, skatintų ir lavintų žmogaus savarankiškumą, veiklumą, mokėjimą naudotis savo gimtosios kalbos sukauptomis vertybėmis, nes „gyva kalba – aiškaus mąstymo būtina sąlyga“, o aiškus mąstymas – pagrindinė žmogaus valios ugdymo priemonė.

Mąstymo veiklumas sužadina valios veiklumą (ir atvirkščiai), o jų abiejų harmonija yra glaudžiai susieta su išoriniu veikimu, dėl to atsiranda poveikis lavinti kūną. Bet „kūno išlavėjimas ne tik tarnauja sveikatos reikalams, bet ir turi svarbią įtaką žmogaus intelektualiniam išprusimui. Kūno sugebėjimas veikti ir nugalėti kitų kūnų pasipriešinimą, jo mokėjimas elgtis su aplinkiniais daiktais, jais naudotis sudaro bendro auklėtinio išlavėjimo svarbiausią momentą, kuriuo valstybė turi rimtai rūpintis“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 636).

Savarankiško veiklumo, mąstymo aiškumo, mąstymo ugdymo ir kūno lavinimo pagrindas yra dorovė, nes tik tos valios nukreipimas „neprieštarauja žmogaus esmei, atitinka jo prigimtį, jo likimą, išplaukia iš natūralaus ir laisvo jo dvasinių jėgų išplėtojimo. Kiekvienas individas yra visuomenės, tautos narys. Žmogaus priklausomybė visuomenei, tautai nėra atsitiktinė, bet esminė, susieta bendradarbiavimu ir savitarpio pagalba. Bendradarbiavime realizuojami ne tik valstybės uždaviniai, bet ir svarbiausios žmogaus gyvenimo vertybės – žmogiškumas, pagarba kitam, pasiaukojimas, aukojimas savo asmeniškų interesų tautos labui. Bendradarbiavimo ir žmonių (individų) savarankišką veiklumą turi harmonizuoti  moralinis auklėjimas… Individo auklėjimas ir socialinis (bendradarbiavimo) auklėjimas – tai dvi vieningo moralinio auklėjimo pusės, kurios papildo vieną kitą. „Tarnaudamas tautai žmogus (individas) taip pat tarnauja ir žmonijai, nes tautų reikšmė ir yra tokia, kad ji atstoja tam tikrą konkrečią žmonijos individualizaciją istorijoje. Individą, tautą ir žmoniją vienija religija, „Tuo būdu tautiškumo idėja ir tautiška kultūra remiasi… religiniu pagrindu“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 637). Toks yra bendrais bruožais vokiečių idealistų Fichtės ir Hėgelio tautos idėjos supratimas ir jos interpretavimas V. Sezemano darbe.

Tačiau apgailestauja V. Sezemanas, ir gera, kilni teorija kartais praktikoje virsta jos karikatūra. Stebėdamas fašistinės diktatūtos gimimą, jis rašė: „Arčiau įsižiūrėjus nesunku įsitikinti, kad dabartinė tikrovė toli gražu neatitinka tų idealių reikalavimų, kuriuos iškėlė Fichtė ir Hėgelis. Politikoje visur ir visuomet viešpatavo tam tikras veidmainiškumas, bet, rodos, tas veidmainiškumas niekada nepasiekė tokio laipsnio, kaip dabar. Gražių žodžių (posakių) tariama daug, bet veiksmai jų visiškai neatitinka. Tautiškumas-nacionalizmas ne taip suprantamas, kaip juos suprato Fichtė ir Hėgelis, bet visai kitaip: ir šitas tautos ir tautiškumo kitoks supratimas veda į tai, kad tautiškumas išsigimsta ir paverčiamas šovinizmu… Tautiškumo pagrindas yra teigiamas, kūrybinis pradmuo, o šovinizmo pagrindas yra neigiamas, „naikinąs“, „grįstas neapykanta kitoms tautoms. Svarbiausias neapykanta pagrįsto sielos nusistatymo pavojus yra toks, kad neapykanta (ir apskritai neigiamos emocijos) nusilpnina žmogaus kūrybinę jėgą, skatina ne kurti ir statyti, o griauti ir ardyti“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 640).

Jo nuomone, žmogus ir tauta gali tinkamai pažinti patys save, tik pažindami ir suprasdami kitus. Ši aplinkybė turi reikšmę ir politiniam, ir socialiniam gyvenimui. „Dabar kiekvienos tautos gyvenimas yra taip glaudžiai susietas su kitų tautų gyvenimu, kad sukurti savo savaiminę kultūrą, kuri nepriklausytų nuo bendros žmonijos kultūros, negalimas dalykas. Tokia kultūra būtų provinciali, atsilikusi ir neturėtų tikros vertės“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 641). Kultūra, nesuprasdama kitų, nesupranta ir pati savęs, „ji nustoja jautrumo istorinei realybei ir, pasiduodama kenksmingiems prietarams ir iliuzijoms, nepajėgia atlikti savo istorinio uždavinio“.

Baigdamas savo straipsnį V. Sezemanas pasiūlė ribos tarp tautiškumo ir šovinizmo indikatorių: „Štai kodėl tikras patriotas, kuris rimtai rūpinasi savo socialinėmis ir politinėmis pareigomis, turi išsiaiškinti, koks yra patriotizmo ir patriotiško veikimo pagrindas, ar jis teigiamas, ar neigiamas, ar jis remiasi meilės ir simpatijos jausmais, ar priešingai, nekantrumu ir neapykanta, jo patriotizmas gali pavirsti šovinizmu, kuris visų daugiausia kenkia savo tautos interesams“ (Sezemanas V. Ten pat).

Kitame straipsnyje „Tautinės kultūros klausimu“ V. Sezemanas pabrėžia, kad tautinės kultūros klausimas visad tampa aktualus visoms išsivadavusioms iš svetimųjų priespaudos tautoms. Jau visame pasaulyje pripažįstama, kad tautiškumas, suprantamas tinkamai, yra žmoniškumo ir žmoniškos kultūros universalumo pagrindas. Kiekvienos tautos ribose tautiškumas žmoniškumui suteikia „ypatingą ir savotišką“ išraišką. Ir tiktai „apsivaisinęs“ tautos… savybėmis ir dėl kitų konkrečių veiksnių įtakos žmoniškumas iš tikrųjų pasidaro kūrybine jėga, sugebančia varyti toliau kultūros plėtotę ir tobulėjimą“  (Sezemanas V. Tautinės kultūros klausimu // Raštai. – V., 1997. – P. 619). Tokį tautiškumą V. Sezemanas ir vadina tautos dvasios žydėjimu.

Straipsnyje prof. V. Sezemanas iškelia svarbiausius tautinės kultūros ir tautiškumo bruožus. Visų pirma, tai sąsajos tarp praeities, dabarties (esamybės) ir ateities. Liaudies menas ir gimtoji kalba susiformavo tokioje aplinkoje ir tokiomis aplinkybėmis, kurios jau beveik paliovė egzistavusios. Jose atsispindi tokia buitis ir toks požiūris į gyvenimą ir į aplinkinį pasaulį, kuris jau priklauso praeičiai ir sparčiai nyksta, bet tai nereiškia, kad toji liaudies kūryba nustojo vertės. Jeigu taip būtų, tai tautiškumas priklausytų tiktai nuo praeities, ir tautiška kultūra turėtų sekti vien tik senovės pavyzdžiu, turėtų būti užkonservuota, kad išliktų išsaugota. Taip atsitiktų, jeigu, kaip rašo V. Sezemanas, pasiduodami bevaisėms romantizmo svajonėms, iš akių išleistume aktualius gyvenimo uždavinius ir idealu keltume tai, „kas nebegyva ir turi žūti“. Tačiau taip nėra, nes tarpininkaujant „esamybei“ praeitis pasidaro prieinama mūsų supratimui… ir sugeba atgyti ir išsiskleisti dabarties aplinkybėmis… Esamybė, kiek ji aktuali, rodo ateitį, ir esamybės uždaviniai, ir siekimai gali būti įgyvendinti ateityje“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 621).

Ne tik tauta, bet ir jos tautiškumas, tautinis savitumas… tampa, kinta ir rutuliuojasi. „O šis tapimo ir rutuliojimosi procesas priklauso nuo išorinių aplinkybių, nuo istorinės situacijos, bet pirmučiausia nuo pačios tautos, jos dvasinės energijos ir intelektualinio savarankiškumo. Pati tauta kala savo gyvenimo būdą bei stilių ir savo idealus, įgyvendindama juos kuria bei formuoja savo tautinę kultūrą“ (Sezemanas, V. Ten pat, p. 621)

Kitas svarbus tautiškumo tyrinėjimo aspektas – tautinės kultūros sąsajos su kitų tautų kultūromis. „Pažinti save galima tiktai santykiaujant su kitais ir juos pažįstant. Todėl ir tautiška kultūra augdama negali jokiu būdu apsieiti be svetimųjų kultūrų įtakos. Susipažindama su kitų tautų gyvenimu, kūrimo ir mąstymo būdu, pasisavindama tai, kas svetimoje kultūroje vertinga bei reikšminga, jinai įsisavina savosios ypatumus bei sugebėjimus, išmoksta teisingai vertinti savo potencijas bei galias ir naudotis jomis tinkamu būdu“ (Sezemanas V. Ten pat, p. 622). Tačiau pasisavinti svetimą kultūrą reikia ne tik mechaniškai, ne išoriškai, ne pamėgdžiojant ją pakliūti į jos vergovę, bet užvaldant ją kūrybiškai, jos šaltinius ir ją pačią taip transformuoti, kad ji pasidarytų savosios tautinės kultūros dalimi, tautos dvasios komponente. Jo nuomone, kas bijo svetimosios kultūros, tas nepasitiki savo jėgomis ir prisipažįsta esąs per silpnas ją pritaikyti prie savosios prigimties savybių. Originalumo kūryboje ir kultūroje galima pasiekti tik pasitelkus išorines jėgas. Jas pažindamas kūrėjas ir nustato, kas originalu ir kas vertinga.

Pagaliau, trečias tautinės kultūros tyrimo aspektas – pažinti jos specifinius raidos dėsnius. Pagreitinti jos vyksmą kieno nors nuožiūra ar kuria nors dirbtinai nustatyta linkme neįmanoma. Tai duotų tik priešingą rezultatą – kultūros paviršutiniškumo, dirbtinumo ir tautiškumo falsifikavimo. Atsirastų galimybė išvysti „susikurtoje naujoje kultūroje ne savo idealų atvaizdą, bet iškreiptą ir susuktą veidą“ (Ten pat, p. 624).

Todėl, jo nuomone, reikia siekti ne kultūros tautiškumo, o jos gilumo. Tik kultūros gilumas stiprina tautos ir žmogaus kūrybines jėgas. „Gili kultūra kartu yra organiška. O organiška kultūra negali būti netautiška.‘‘ M. K. Čiurlionis yra menininkas, kurio kūryboje aiškiausiai ir tobuliausiai atsispindi lietuvių tautos dvasia ir savitumas. Tačiau jo kūrybos siekiai, idėjos ir meninės priemonės, kuriomis jis tuos siekius ir idėjas įkūnijo, pasižymi ir universalumu. Jis įdomus visam pasauliui.

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas
  2. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  3. O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas
  4. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį
  5. O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje
  6. O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose
  7. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  8. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas
  9. V. Sinica. Tautos apologija
  10. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  11. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  12. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas
  13. O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015)
  14. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  15. O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę
  16. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  17. B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
  18. J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (II)
  19. B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė
  20. R. Grigas: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas
  21. K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti
  22. A. Medalinskas. Neskubėkime laidoti gražios idėjos
  23. A. Švarplys: Naujasis Sąjūdis turėtų būti kitoks
  24. J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I)
  25. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  26. L.Šopauskas. Sofistika?
  27. Išlydėti „Misija Sibiras’14“ ekspedicijos dalyviai
  28. Vaikai nuo mažens nemokomi būti lietuviais
  29. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  30. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos

Comments 1

  1. Romas says:
    1 m. ago

    Būnant savos tautos patriotu, neužsikrėsti priešiškumu kitai ar kitoms tautoms, uždavinys pakankamai sudėtingas. Nes patriotizmą dažniausiai išprovokuoja pavojus sklindantis iš agresyvių kaimynių.
    Taip jau susiklostė, kad visa žmonijos istorija, tai nesiliaunanti konkurencija, konfliktai ir karai tarp tautų ir valstybių.
    Šis kelias, tai kelias į nebūtį, kelias į susinaikinimą, nes techninė pažanga, masinio naikinimo ginkluotė…

    Bet kita vertus, nėra to blogo… Pažanga ne tik techninė. Dar niekada nėra buvę tokio kiekio, lengvai prieinamos dvasinio pobūdžio informacijos. Kuri per trumpą laiką, neišeinant iš namų , gali atverti visai kitus horizontus.
    Tiems, kas supranta rusiškai galiu patarti pasi-guglinti – саматхи arba александр меншиков (nušvitęs indigo).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

2021 01 15
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

O. Voverienė. Pokario Lietuva: „Pamiškės sodyba“

2020 11 20
V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

2020 11 19
Steigiamojo Seimo atstovės. Sėdi iš kairės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Stovi iš kairės: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė. 1921 m. Fotografas nežinomas. Nuotrauka saugoma Panėvėžio kraštotyros muziejuje, PKM GEK 920/F 72

O. Voverienė. Žymiosios XX amžiaus Lietuvos respublikos moterys rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

2020 11 15
Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

O. Voverienė. Kaip gyvensime po seimo rinkimų?

2020 10 20
Gintaras Songaila | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (I)

2020 09 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų
Lietuvoje

Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų

2021 01 22
Baltajame sąraše esančios Lietuvos įmonės užsieniečius galės įdarbinti paprasčiau
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba skelbia apie dvi naujas nemokamas mokymosi platformas

2021 01 22
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

2021 01 22
VDU mokslininkų tyrimas: fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą
Gamta ir žmogus

VDU mokslininkų tyrimas: fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą

2021 01 22
„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas tarp mūsų (video)
Lietuvoje

Europos Parlamentas pasiūlė dirbtinio proto naudojimo gaires

2021 01 22
Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams
Gamta ir žmogus

Didžiulė parama ligoninei – vertinga pagalba ir medikams, ir ligoniams

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Pajūrietis apie Džo Baidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu (video)
  • Romas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų
  • Užimtumo tarnyba skelbia apie dvi naujas nemokamas mokymosi platformas
  • K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • VDU mokslininkų tyrimas: fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą
  • R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (II)
  • Europos Parlamentas pasiūlė dirbtinio proto naudojimo gaires

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2257; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1957; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1686; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1448; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1436; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1411; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bus siekiama įteisinti Laisvės gynėjo statusą (audio)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo. 1990–1991 m. žmonių...

Skaityti toliau

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

by Kristina Aleknaitė
2021 01 06
4
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr. Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi...

Skaityti toliau

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 03
6
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Prof. Juozas Pikčilingis 1978 m. | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr. Sausio 3 d. minime žymaus XX...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
78
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr. Savas mąstymas yra nusakomas tik sava Kalba. Antanas Maceina Šiame...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Bartas apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Pajūrietis apie Džo Baidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu (video)
  • Romas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Tadas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Tadas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Alko redakcijai aciu apie Džo Baidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu (video)
  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
O. Navikaitė-Drobelienė. Nesmuša sviestas – mesk šliubavų žiedukų!

O. Navikaitė-Drobelienė. Nesmuša sviestas – mesk šliubavų žiedukų!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai